Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) D. M. ir A. K. atstovės pagal įgaliojimą B. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2940-1178/2024 pagal ieškovų A. K. ir D. M. ieškinį atsakovui K. Š. dėl nuosavybės teisių gynimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Teismas konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019 atsakovu buvo traukiamas K. Š. (atsakovo nagrinėjamojoje byloje) tėvas G. Š.. K. Š. civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1378-999/2019 buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Taigi, ir civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019, ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje K. Š. buvo įtrauktas į procesą, o vien ta aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019 jis buvo trečiuoju asmeniu, o šioje byloje traukiamas atsakovu, remiantis paminėta kasacinio teismo praktika, savaime nelemia ginčo šalių netapatumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta bylos dalis vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

12. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad apeliantų pateikti įrodymai turi reikšmės tinkamam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, jų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis diskrecijos teise anksčiau paminėtus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl apeliantės A. K. atstovavimo

13. Nagrinėjamu atveju pateiktas atskirasis skundas yra pasirašytas ieškovo D. M. ir ieškovės A. K. atstovės pagal įgaliojimą B. K.. Byloje pateiktas 2023 m. kovo 21 d. notarės patvirtintas įgaliojimas, kuriuo ieškovė A. K. įgaliojo B. K. jos vardu atstovauti įvairiose institucijose ir įstaigose, tarp jų ir visose teismo įstaigose. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). B. K., veikdama pagal įgaliojimą, kartu su D. M. atskirąjį skundą pateikė Šiaulių apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismą, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė ir perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tačiau nagrinėjamu atveju, vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, pabrėžtina, kad jeigu yra atstovaujama savo artimiesiems giminaičiams, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis B. K. turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nagrinėjamu atveju tokio dokumento nesant, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirąjį skundą pateikė D. M., nagrinėja būtent šio apelianto atskirąjį skundą, vertindamas, kad tai nepažeis byloje dalyvaujančių šalių teisių ir interesų.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo

15. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; kt.).

16. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

17. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).

18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko bei bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teisme 2019 m. spalio 17 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1378-999/2019 pagal ieškovų A. K. ir D. M. ieškinį atsakovui G. Š. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys K. Š., R. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Ieškiniu buvo prašoma įpareigoti atsakovą G. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ieškovei A. K. ir ieškovui D. M. priklausančius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtą metalinę tvorą ir išvarant iš šių žemės sklypų laikomus laukinius gyvūnus. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė ieškinį tenkinti ir įpareigoti G. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ieškovei A. K. ir ieškovui D. M. priklausančius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtą metalinę tvorą ir išvarant iš šių žemės sklypų laikomus laukinius gyvūnus. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 19 d.

20. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje ieškovai reiškia reikalavimus atsakovui K. Š., prašydami teismo jį įpareigoti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis atlaisvinti ieškovei A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus: 4,3500 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 1,1343 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3,4368 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtą metalinę tvorą ir išvarant iš šių žemės sklypų juose laikomus laukinius gyvulius; įpareigoti atsakovą K. Š. per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis atlaisvinti ieškovui D. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 21,7000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtą metalinę tvorą ir išvarant iš šių žemės sklypų juose laikomus laukinius gyvulius.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio dalykas yra konkretus materialinis teisinis reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui, o ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Įvertinus ieškovų keltą reikalavimą nauju ieškiniu bei išnagrinėtoje byloje, matyti, kad ieškovų reikalavimas iš esmės identiškas, t. y. dėl tų pačių ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nuosavybės teisių gynimo, papildomai išplečiant reikalavimą dėl baudos skyrimo atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą. Be to, įvertinus ieškovų pateikto naujo ieškinio bei ieškinio, kurio pagrindu buvo iškelta ir išnagrinėta civilinė byla Tauragės apylinkės teisme pastebėtina, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovų reikalavimas taip pat yra tapačios. Naujai pateiktu ieškiniu ieškovai įrodinėja, kad G. Š. neteisėtai užtvėrė ieškovams priklausančių žemės sklypų dalį ir ieškovams priklausančių sklypų dalyje laiko gyvulius. Ieškovai šias aplinkybes įrodinėja G. Š. (buvusio K. Š. įgaliotinio) administraciniais nusižengimais, patvirtinančiais, jog jis pažeidė ieškovų nuosavybės teises. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad visos ieškovų naujame ieškinyje nurodytos aplinkybės jau buvo žinomos Tauragės apylinkės teismui 2019 m. spalio 17 d. priėmusiam teismo sprendimą. Taigi, ieškovai ieškiniu nurodė ne naujas aplinkybes, o iš naujo analizuoja jau nagrinėtas Tauragės apylinkės teisme. Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovai į Tauragės apylinkės teismą kreipėsi su nauju ieškiniu, kurio dalykas ir pagrindas buvo tapatus Tauragės apylinkės teisme teiktam ieškiniui, pagal kurį 2019 m. spalio 17 d. išnagrinėta civilinė byla priimant ieškovams palankų teismo sprendimą.

22. Pažymėtina, kad apeliantas D. M. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neatkreipė dėmesio ir nevertino ieškovo D. M. nurodytos aplinkybės, kad civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019 buvo sprendžiamas klausimas dėl neteisėtai užtvertos 2,500 ha dalies iš 21,3000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o jau po ankstesnės bylos išnagrinėjimo, 2021 metais atsakovas K. Š. papildomai neteisėtai užtvėrė dar 6,2000 ha sklypo dalį (kitoje valstybinio lauko keliuko pusėje). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais toliau nurodomai aspektais.

23. Kaip minėta, Tauragės apylinkės teismas 2019 m. išnagrinėjęs bylą nusprendė ieškinį tenkinti ir įpareigoti G. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ieškovei A. K. ir ieškovui D. M. priklausančius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtą metalinę tvorą ir išvarant iš šių žemės sklypų laikomus laukinius gyvūnus. Atitinkamai šioje byloje ieškovai A. K. ir D. M. reikalavimus atsakovui K. Š. formuoja dėl 4,3500 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,1343 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,4368 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21,7000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtos metalinės tvoros ir iš minėtuose žemės sklypuose laikomų laukinių gyvūnų išvarymo. Taigi, įvertinus ieškinio reikalavimus keltus išnagrinėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje, darytina išvada, kad Tauragės apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. išnagrinėjęs bylą išsprendė reikalavimą susijusį su jų nuosavybės teisių pažeidimu visame ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės plote ir nors nagrinėjamoje byloje ieškovai reikalavimą kelia taip pat su nuosavybės teisių pažeidimais visuose jiems nuosavybės teise priklausančiuose plotuose, tačiau argumentuojant nurodo, jog atsakovas užtvėrė papildomą žemės sklypų dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Tauragės apylinkės teismas, 2019 m. spalio 17 d. tenkindamas ieškovų ieškinį, įpareigojo G. Š. pašalinti neteisėtai įrengtą tvorą ir išvaryti gyvulius iš ieškovams priklausančių žemės sklypų kaip visumos, neišskirdamas jokių atskirų sklypo dalių, kuriuose pažeidimas yra įvykdytas.

24. Nors pateiktame ieškinyje iš esmės nekvestionuojamas Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimas, tačiau nurodoma, kad naujai pareikštame ieškinyje reikalavimas yra keliamas atsakovui K. Š.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad K. Š. civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019 dalyvavo trečiojo asmens statusu. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl šalių tapatumo, vertintinas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas.

25. Pažymėtina, kad aptartoje Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1378-999/2019, be kita ko, buvo įvertintos ir aptartos aplinkybės, kad būtent atsakovas G. Š. be teisinio pagrindo, neteisėtai įsirengė tvoras ir tokiu būdu užtvėrė ieškovei A. K. ir ieškovui D. M. nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, tokiais savo neteisėtais veiksmais užkirsdamas kelią patekti į jiems nuosavybės valdomus žemės sklypus ir kad tokie G. Š. veiksmai pažeidžia ieškovų teises.

26. Priimdamas šį sprendimą teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro 2010-11-04 išduoto Įgaliojimo pagrindu jau nuo 2011 metų G. Š. veikia K. Š. vardu, šią išvadą patvirtina: 2011-03-15 paraiška gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pareiškėjas – G. Š.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros 2011-04-28 raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, jog G. Š. pateiktai paraiškai gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pridėti dokumentai yra K. Š. vardu; 2011-05-17 paraiška gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pateikta asmeniškai K. Š.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011-06-01 K. Š. išdavė leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog tarp K. Š. ir G. Š. susidarė dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo G. Š. ir atstovaujamojo K. Š., ir išoriniai atstovavimo santykiai, nagrinėjamu atveju – su ieškovais, gretimų žemės sklypų savininkais, dėl įrengtos metalinės tvoros ir ieškovų žemės sklypuose laikomų laukinių gyvulių. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad naujo teisminio proceso šalys ir jau išnagrinėtos civilinės bylos šalys yra to paties materialinio teisinio santykio dalyviai.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Teismas pažymi, kad priešingas aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui.

28. Įvertinus atskirojo skundo argumentus, matyti, kad, kaip minėta, apeliantas nekvestionuoja paties teismo sprendimo teisėtumo, tačiau nurodo, kad iniciavus vykdomąjį procesą paaiškėjo, jog ankstesnis ieškinys buvo pateiktas netinkamam atsakovui, o išieškojimas faktiškai neįmanomas. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka dėl kelių aspektų.

29. Visų pirma, apelianto nurodytos aplinkybės dėl atsakovo netinkamumo yra nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais. Kaip byloje nustatyta, išnagrinėtoje byloje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, aplinkybių, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimas buvo nepagrįstas ar konstatuoti procesiniai pažeidimai, lemiantys sprendimo negaliojimą, nėra nustatyta.

30. Antra, svarbu pažymėti, kad apelianto teigimu, būtent atliekant teismo sprendimo vykdymo veiksmus kilo nesklandumų dėl teismo sprendimo įvykdymo priverstine tvarka. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).

31. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 28 d. Tauragės apylinkės teismas išdavė vykdomuosius raštus ieškovams A. K. ir D. M. 2019 m. spalio 17 d. teismo priimto sprendimo pagrindu dėl neteisėtai įrengtos tvoros ir gyvulių išvarymo iš ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurį ieškovai perdavė antstolei A. P., siekiant priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolės 2023 m. lapkričio 14 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodytas vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas – persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui G. Š. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 629 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad negali būti pradedama iš naujo nutraukta vykdomoji byla, tačiau vykdomosios bylos užbaigimas (CPK 632 straipsnis) nereiškia jos nutraukimo. Priešingai, bylos nutraukimas yra vienas iš pagrindų užbaigti bylą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir tik šiuo pagrindu užbaigus bylą išieškojimas negali būti pradedamas iš naujo, taigi, vykdomosios bylos užbaigimas CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu neužkerta kelio apeliantui naudotis 631, 771 straipsniuose įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, pažymi, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl vykdomųjų bylų nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl neturi pareigos vertinti ir pasisakyti dėl veiksmų, susijusių su vykdomojoje byloje antstolio atliktais procesiniais veiksmais.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.