- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2-1378-999/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00137-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Ieškovas
- D. M., A. K.
- Atsakovas
- G. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. K., K. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas
- Kategorijos
- 2.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir D. M. ieškinį atsakovui G. Š., tretieji asmenys K. Š., R. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, dėl nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovai ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą G. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ieškovei A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir ieškovui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtą metalinę tvorą ir išvarant iš šių žemės sklypų laikomus laukinius gyvūnus.
Šalies argumentai
Ieškovų A. K. ir D. M. atstovas advokato padėjėjas ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011 m. birželio 1 d. išdavė K. Š. leidimą laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje 4,6 ha aptvare K. Š. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - Institucija) 2017 m. lapkričio 20 d. vykdydamas patikrinimą nustatė, kad laukiniai gyvūnai yra laikomi už minėtame leidime nurodyto aptvaro ploto ribų, t. y. aptvertuose gretimuose plotuose, nuosavybės teise priklausančiuose A. K. ir D. M.. Kaip paaiškėjo, G. Š., veikdamas savo sūnaus K. Š. vardu pagal įgaliojimą, neteisėtai metaline tvora aptvėrė A. K. ir D. M. žemės sklypus, be ieškovų žinios, ir šiuose sklypuose, taip pat be ieškovų žinios ir sutikimo, yra laikomi laukiniai gyvūnai.
Institucija 2017 m. gruodžio 4 d. G. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM- KLAANP-132961797-17 už tai, kad jis nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą bei Lietuvos Respublikos laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 13 punkto reikalavimus, neturėdamas dalies laukiniams gyvūnams laikyti aptvarui, įrengtam (duomenys neskelbtini), aptvertos žemės (statinio) naudojimo teisėtumą įrodančių dokumentų, naudojamuose žemės sklypuose vykdydamas ūkinę ir kitą veiklą, pažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų A. K. ir D. M. teisę ir įstatymų saugomus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos vyresnysis specialistas 2017 m. gruodžio 18 d. administracinio nusižengimo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLAANN-135868833-17 G. Š. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 2 dalyje paskyrė 875 Eur baudą, o už nusižengimą, numatytą ANK 303 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 90 Eur baudą. G. Š. institucijos šį nutarimą apskundė.
Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-78-903/2018 G. Š. skundą atmetė pažymėdamas, kad byloje patikimai nustatyta, jog G. Š. aptvėrė A. K. ir D. M. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus tvora, kuriuose laiko laukinius gyvūnus, o žemės savininkai A. K. ir D. M. negali patekti į savo sklypus ir naudoti juos savo poreikiams.
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-261-462/2018 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį paliko galioti nepakeistą.
Šiuo metu neteisėtai yra apverti šie A. K. priklausantys žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Taip pat neteisėtai metaline tvora yra aptverta dalis D. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Neteisėtai aptvertuose ieškovų sklypuose yra laikomi (auginami) laukiniai gyvūnai.
Atsakovas G. Š. bei jo sūnus, trečiasis asmuo K. Š., į jokius ieškovų raginimus pašalinti tvorą ir atlaisvinti neteisėtai užimtus žemės sklypus nereaguoja. Institucijų skiriamos baudos taip pat neatgraso atsakovo nuo neteisėtų veiksmų. Faktinė padėtis tokia, kad dėl ieškovų žemės sklypų aptvėrimo ir juose laikomų laukinių gyvūnų, ieškovai negali savo turimais sklypais disponuoti ar net į juos patekti.
Šalies argumentai
Ieškovas D. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog vienas jam priklausantis žemės sklypas yra užtvertas, o kitas yra uždarytas. Jis buvo išvažiavęs į užsienį, o kai sugrįžo ir norėjo šienauti, pamatė, kad ant jo žemės sklypo yra užtverta tvora. Tėvai nusipirko tą žemės sklypą, tačiau jam padovanojo gal 2010 metais. Jis yra jaunasis ūkininkas ir žemės sklypo savininkas, tuo metu naudojosi žemės sklypu. Kai parėjo G. Š. ūkininkauti, ten nusipirko sodybą, pradėjo tverti savo elniams tvorą, tačiau jis tuo metu buvo užsienyje. Jis savo sklype augino gyvulius, šienavo, ten buvo pievos. Pievas nušienaudavo, šieną išsiveždavo, nes žemės sklypas yra apie tris kilometrus nuo namų. 2013-2014 metais sugrįžo iš užsienio ir nuvažiavo pasižiūrėti į pievas. Pamatė, kad ant jo žemės sklypo yra užtvertos tvoros ir ganosi elniai. Išsikvietė G. Š., nes šalia žemės sklypo yra atsakovo sodyba. Atsakovas pasakė, kad jis užtvėrė tvorą. G. Š. žadėjo siūlyti variantus, tačiau jų nesulaukė, kalbėjo, kad nusipirks žemės sklypą ir tada mainys, tačiau nesulaukė protingo pasiūlymo. Pasiūlo sklypą šienavimui, tačiau atvažiuoja pats ir nupjauna pievą, nuveža šieną. Atsakovas žadėjo nusipirkti žemės sklypą ir jiems leisti šienauti, siūlė keistis sklypais, tačiau taip niekas ir neįvyko. Laukė iki dabar. Su atsakovu žodžiu apie sklypo užtvėrimą tvora nieko nebuvo sutarę, o K. Š. yra matęs tik vieną kartą. Nebuvo sutarę, kad atsakovui leis naudotis savo žemės sklypu, o atsakovas leis naudotis jo sklypu. Būtų sutikęs, jeigu atsakovas būtų protingai siūlęs. Nežino, kodėl atsakovas nesutinka atlaisvinti žemės sklypą. Jis pats negali naudotis žemės sklypu penkis - šešis metus, nes juo naudojasi atsakovas. Trūksta pašarų ir juos turi pirkti, o atsakovas G. Š. naudojasi jo žemės sklypu. Jo tėvas S. M. nedirba jo žemės sklypų. Prašo, kad atsakovas nuo jo žemės sklypo nuardytų tvorą ir išvarytų gyvulius. Jokio žodinio sutikimo atsakovui nebuvo davęs, kad leidžia naudotis žemės sklypu. Atsakovas G. Š. pirma užtvėrė tvorą ant jo žemės sklypo ir tada pradėjo siūlyti variantus. Šiai dienai negali patekti į savo žemės sklypus, nes yra vartai su spynomis. Dar atsakovas ant jo žemės ir pastatus pastatė. Atsakovas siūlė žemės sklypus po 30 arų, tačiau jo tai netenkina. Turi 100 mėsinių galvijų ir į 30 arų neišeina išvaryti gyvulius. Jo visas sklypas sudaro 21 ha žemės sklypą, jo dalį 2,5 ha, atsakovas yra užtvėręs. Atsakovo siūlomi žemės sklypai jo netenkina, nes yra per maži. Tėvas S. M. jam nieko nesakė, kad atsakovui leido tverti tvorą ant jo žemės sklypo. Tėvas neturi įgaliojimo, kad galėtų jį atstovauti.
Atsiliepimas
Atsakovas G. Š. atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2011 metais jo sūnus K. Š. gavo leidimą iš Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento laikyti laukinius gyvūnus. Jis pripažįsta faktą, kad pagal įgaliojimą faktiškai vykdo savo sūnaus K. Š. vardu registruoto ūkio veiklą ir yra atsakingas už ūkinės veiklos pasekmes. Taip pat pripažįsta faktą, kad 2013 m. jis užtvėrė gretimo kaimyninio sklypo savininkui D. M. priklausančio žemės sklypo dalį 2,4000 ha ir vieną A. K. priklausantį žemės sklypą, o 2015 m. užtvėrė du savininkei A. K. priklausančius žemės sklypus. Tačiau kategoriškai nesutinka, kad tai padarė savavališkai, t. y. be A. K. ir D. M. žinios ir sutikimo. A. K. žemės naudojimo reikalus tvarkė ir šiuo metu tvarko jos tėvas R. K. dar 2012 m. pasirašyto įgaliojimo pagrindu. Visus žemės sklypus jam naudotis leido būtent D. M. ir R. K., tvarkantis dukters žemės klausimus, pagal jam suteiktą įgaliojimą. Tai buvo savarankiško susitarimo pagrindu ir jo veiksmuose nėra absoliučiai jokio savavališkumo. Dar prieš pradedant naudoti A. K. ir D. M. priklausančius žemės sklypus, jie gera valia susitarė, kad išmainys jo sūnui priklausančius žemės sklypus į A. K. ir D. M. priklausančius žemės sklypus, kadangi jo sūnus tuo metu ieškojo pirkti žemės sklypus, kurie būtų labiau D. M. ir A. K. tinkamose vietose ir išmainius žemės sklypus, būtų ženkliai paprasčiau kiekvienam iš savininkų naudotis žeme. Jis susitarė dėl žemės sklypų naudojimo iš pradžių pagal žodinę panaudos sutartį ir visuomet tarėsi, kad išmainys žemės sklypus. Tik tuomet juos užtvėrė ir pradėjo laikyti juose sūnui priklausančią laukinių gyvūnų bandą. Nuo žemės sklypų užtvėrimo iki 2018 m. pradėjo keli metai laiko, kol R. K. ir D. M. iniciatyva prasidėjo jo sūnui priklausančios laukinių gyvūnų bandos išvarymo iš šios žemės, kampanija. Pirmiausia, buvo apskųstas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir šio departamento visiškai neteisėtai nubaustas. Šiuo metu vėl nepagrįstai jam yra iškelta civilinė byla, reikalaujant nugriauti tvorą ir išvaryti gyvūnus iš aptvaro. Be jokios abejonės, toks ieškovų reikalavimas pažeidžia jo sūnaus K. Š. ūkininko ūkio teises ir teisėtus interesus. Jie su sūnumi, vykdydami savo įsipareigojimus, įsigyti žemės sklypus, kad juos galėtų išmainyti į aptvertus žemės sklypus, nupirko žemės sklypus apie kuriuos tarėsi su ieškovu D. M. ir ieškovės A. K. atstovu tėvu R. K.. Šiuo metu jie turi žemės sklypus, įregistruotus jo sūnaus K. Š. vardu, kuris sutinka šiuos žemės sklypus mainyti ar sudaryti kitą notarinį sandorį su ieškovais A. K. ir D. M., kad galutinai ir visapusiškai išspręstų tarp jų kilusį ginčą. Jis siūlo jo sūnaus K. Š. vardu registruotus žemės sklypus, susidedančius iš 1,8000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleisti A. K. vietoj jos vardu registruotų žemės sklypų, susidedančių iš 3,4368 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat siūlo sūnaus K. Š. vardu registruotą žemės sklypą, susidedantį iš 2,5211 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)perleisti D. M. už tai, kad pastarasis jo sūnui perleistų 2,4000 ha žemės sklypą, esantį 21,3000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). K. Š. sutinka su jo tokiais pasiūlymais ir pasirašys visus reikiamus dokumentus. Mano, kad pagal faktinį žemės vertingumą šie žemės sklypai yra lygiaverčiai ir išlieka savininkų teisių pusiausvyra.
Atsakovas G. Š. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti. 2013 metais S. M. jam pasiūlė naudotis žemės sklypu, kuris ribojasi su jo sklypu, todėl jis sutiko. Nustatė ribas, kur tvers tvorą, išsikvietė R. K., kad nebūtų konflikto, nes toliau eina R. K. sklypas. Visi nurodė, sutarė, kur tverti tvorą. Buvo sutarta dėl žemės sklypų mainų, kad jie duoda 2,5 ha, o jis duos jiems truputį daugiau. Taip sutarė su S. M. ir R. K., o D. M. tuo metu buvo užsienyje. D. M. į Lietuvą grįžo po kelių metų, jokių pretenzijų neturėjo ir tik ar 2018 metais pradėjo bylinėtis. Daug metų jie naudojosi jo sklypais, kurie yra prie jų. Tokių sklypų po 30 arų jiems nebuvo siūlyta. 1,5 ha yra mažiausias sklypas. 2,5 ha buvo siūlyti sklypai mainais. Pasirodė pašaliniai žmonės, kurie prišnekino R. K. pasipelnyti, kad už 1 ha žemės prašytų 3 ha žemės, nes jam reikės tvoras nuardyti ir turės nuostolių. 2018 m. vyko derybos, kad už 2,5 ha prašė 7,5 ha. Su jais turi žodinį susitarimą iki 2021 metų. Su S. M. ir R. K. yra žodinis susitarimas, kad leis naudotis jų sklypais iki 2021 metų. 2021 metais palaisvins jų žemės sklypus, jeigu iki to laiko nesusitars, neras bendros kalbos. Vasarą su S. M. buvo sutarta, kad jis jo sklype gano gyvulius, šienauja. Turi įrodymus, nuotraukas, filmuotą medžiagą, kad ieškovai naudojasi jo žemės sklypais, tačiau teismui jų šiandien nepateikė. Jo pievas nugano, ieškovo D. M. tėvas S. M. vienaip šneka, o jo sūnus D. M. kalba kitaip. Buvo Klaipėdoje teisme, administracinės bylos nagrinėjime ir girdėjo, ką teisme kalbėjo S. M.. Tačiau jis sako, kaip buvo, kokios yra tikros aplinkybės. Jeigu sutiktų su ieškovų nuomone, tai nebūtų nei teismo posėdžio, būtų atsidalinę. Sutinka naudotis žemės sklypais iki 2021 metų pagal žodinį susitarimą su S. M. ir R. K.. Buvo pavasaris, kai tarėsi žodžiu dėl sklypų naudojimo ir 2021 metais, po Naujų metų nuardys tvoras nuo jų žemės sklypų. Už jų sklypų naudojimą jie prašė, kad leistų naudotis jiems savo žeme. Jie leido naudotis jų sklypais, o jis leido jiems naudotis savo sklypu. Nėra buvę tokių dalykų, kad pievas patys nušienautų, kurias davė šienauti D. M.. Nesutinka su reikalavimais, nes tvorą pašalins 2021 metais, po Naujų metų, kaip yra sutarta. S. M. atrodo, kad turėjo D. M. įgaliojimą ir 2013 metais jis buvo žemės sklypo faktinis valdytojas, todėl su juo ir tarėsi. Jis taip pat yra žemės sklypo valdytojas pagal K. Š. įgaliojimą. Pripažįsta, kad turi užtvėręs D. M. žemės sklypus tvora. Buvo teismo posėdis ir tą dalyką išsiaiškino, tačiau teismas nepripažino, kad buvo žodinis susitarimas. Ką turėjo, tą teismui ir pateikė, o kai kurių parodymų, liudytojų nepriėmė, todėl nėra pateikta. 2021 metais jis nugriaus tvorą nuo žemės sklypo pagal žodinį susitarimą, o 2019 metais tvorą nugriauti trukdo žodinis susitarimas. Bet kada gali įvažiuoti ieškovas į savo žemės sklypus. Gali atrakinti spyną, kai ieškovas nori įvažiuoti į sklypą arba duoti raktą.
Trečiasis asmuo R. K. teismo posėdžio prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog jis yra ieškovės A. K. tėvas, turi jos įgaliojimą, nes dukra gyvena Anglijoje. Dukrai priklauso trys žemės sklypai, kurie sudaro 9 ha ploto. Šiuos tris žemės sklypus yra užėmęs atsakovas. Su juo niekas nesitarė dėl žemės sklypų. 2015 m. gruodžio mėnesį pamatė, kad tie sklypai yra aptverti, nes jam miškininkai pranešė. Miškininkai pareiškė jam pretenzijas, kad tveria valstybinį mišką. Atsakovas užtverdamas dukros žemės sklypus, užtvėrė ir valstybinį mišką, todėl taip ir sužinojo tą faktą. 2015 metais jau G. Š. buvo užsigrobęs dukros žemės sklypus, o 2014 metais ten ganė 20 telyčių naudojosi žemės sklypais, šienavo. 1,13 ha buvo miško žemė, dirbamos kaip ir nebuvo, o likusius du sklypus šienavo. 2015 gruodžio mėnesį žemėtvarkai parašė pareiškimą apie esamą padėtį. G. Š. sugebėjo su Šilalės žemėtvarkos pagalba pagal išvadą palįsti su savo žeme po jo statiniais. Statiniai yra jo, o žemė yra atsakovo, todėl jį reketuoja. Viskas sueina į tą pačią bylą, todėl atsakovas drąsiai apsitvėrė dukros žemes. Atsakovas parsivežė išvadą, žemėtvarka tą išvadą įkėlė į žemės sklypą, tą sklypą matavo ir matuojant su ta išvada palindo po jo pastatais. Dabar nebeturi mėšlidės arba turi atiduoti žemę, kurią atsakovas penkis metus naudojasi. Tris metus vyksta teismai ir jie negali pasibaigti. Žodinio susitarimo su G. Š. nebuvo, kad jis iki 2021 metų neatlygintinai naudosis dukros sklypais. K. Š. iš viso nepažįsta. Atsakovas rodė mainus, turi prisipirkęs po 30 arų žemės sklypų ir nori išdalinti į 20-30 vietų. 30 arų žemės sklypai yra žmonėms po langais, todėl nesutinka mainytis žemės sklypais, nors toks siūlymas iš atsakovo buvo. Dukra nesutinka su tokiais mainais. Tikrai žodinio susitarimo su atsakovu G. Š. nebuvo. Dabar ant dukros žemės sklypų tebėra užtverta atsakovo tvora, tebėra užtvertas valstybinis kelias. Kai atvažiavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai, tai teko lipti per tvorą su kopėčiomis, niekas vartų neatrakino. 2014 metais ant tos žemės ganė savo gyvulius, o jau 2015 metais atsakovas ant dukros žemės sklypų užtvėrė tvoras ir nuo to laiko negali naudotis žeme. Valstybė jų negina, pats užfiksavo dokumentaliai esamą padėtį, o M. žodžiu kreipėsi į seniūną dėl atsakovo veiksmų, tačiau seniūnas pažymos neparašė. Leidimo aptverti žemės sklypus atsakovui G. Š. jis ir dukra A. K. nedavė. Dėl to patiria nuostolius, nes penkis metus perka šieną iš svetimų asmenų, o savo žeme negali naudotis. Atsakovas už 9 ha žemės sklypų naudojimą nieko nedavė, nes jis neturi žemės sklypų, kad galėtų juos išmainyti, tik tempia laiką.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis asmuo K. Š. į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas įteiktas tinkamai. Teismo posėdžio metu atsakovas G. Š. trečiojo asmens K. Š. tėvas, nurodė, jog K. Š. sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad apie nagrinėjamą bylą trečiajam asmeniui yra žinoma, į teismo posėdį trečiasis asmuo neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui K. Š. nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į teismo posėdžius neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šios bylos išsprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms, kad šis ginčas yra tarp fizinių asmenių dėl nuosavybės gynimo. Prašo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pašalinti iš bylos. Teismui nepatenkinus Nacionalinės žemės tarnybos prašymą pašalinti ją iš bylos, palieka ginčą spręsti teismo nuožiūra. Teismas protokoline nutartimi nepašalino Nacionalinės žemės tarnybos iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų ir byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į išdėstytą, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Prie šios bylos prijungta administracinio nusižengimo byla Nr. II-78-903/2018.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovei A. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: (duomenys neskelbtini)). Byloje nustatyta, kad ieškovui D. M. nuo 2010 m. balandžio 4 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktas Lietuvos Respublikos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje 2012 m. rugsėjo 20 d. sudarytas įgaliojimas, kuriuo A. K. įgalioja R. K. veikti jos vardu. Į bylą pateikos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog žemės sklypai aptverti tvora, yra vartai. Į bylą pateikta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties kopija, iš kurios matyti, jog paliktas galioti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. AM-KLAANN-135868811-17, kuriuo G. Š. nubaustas pagal 110 straipsnio 2 dalį ir 303 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą bei Lietuvos Respublikos laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 13 punkto reikalavimus, neturėdamas dalies laukiniams gyvūnams laikyti aptvarui, įrengtam (duomenys neskelbtini), aptvertos žemės (statinio) naudojimo teisėtumą įrodančių dokumentų, naudojamuose žemės sklypuose vykdydamas ūkinę ir kitą veiklą, pažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų A. K. ir D. M. teisę ir įstatymų saugomus interesus. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė G. Š. apeliacinį skundą ir paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka neviršydamas savo kompetencijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę arba įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (ieškinio pagrindas), o ginčo teisinius santykius kvalifikuoja teismas.
Ieškovai prašo įpareigoti atsakovą G. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ieškovei A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir ieškovui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančius žemės sklypus, (duomenys neskelbtini) pašalinant įrengtą metalinę tvorą ir išvarant iš šių žemės sklypų laikomus laukinius gyvūnus.
Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas ir ieškovai savo teises gina siekdami pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis jiems priklausančiu daiktu, pareikšti reikalavimai kvalifikuotini taikant CK 4.98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Todėl ieškovų reiškiamas reikalavimas yra priskirtinas negatoriniams ieškiniams, nes šiuo atveju ieškovai gina nuosavybės teisę į jiems nuosavybės teises priklausančius nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypus, kadangi ieškovai negali patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, dėl atsakovo savavališkai įrengų vartų bei tvoros.
CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-140-403/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7-378/2015).
Kaip jau buvo minėta, ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Byloje esančių įrodymų visuma patvitina, jog A. K. ir D. M. yra žemės sklypų savininkai, todėl ginčo, kas yra yra turto savininkas, šioje byloje nėra.
Byloje, taipogi, nustatyta, jog dėl G. Š. neteisėtai įrengtų tvorų ir vartų, ieškovė A. K. negali patekti į jos nuosavybės teise valdomus žemės skypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas D. M. negali patekti į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo G. Š. ne kartą buvo prašyta pašalinti neteisėtai ir savavališkai pastatytas tvoras bei vartus, tačiau iki šiol įpareigojimo neįvykdė. Atsakovas G. Š. ieškovams bandė siūlyti mainus žemės sklypais, tačiau, kaip paaiškino ieškovas D. M. ir ieškovės A. K. atstovas pagal įgaliojimą teismo posėdžio metu, jų netenkino siūlomi žemės sklypai, kadangi buvo siūlomi mažesni žemės sklypai, prastesnės kokybės, netinkamoje vietoje.
Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje Nr. II-78-903/2018 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surinko pakankamai įodymų apie G. Š. vykdomą neteisėtą veiklą, tarp jų pažeidžiant ir ieškovų teises. Administracinio teisės pažeidimo byloje teismas laikė nustatyta, kad G. Š. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d(duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą bei Lietuvos Respublikos laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 13 punkto reikalavimus, neturėdamas dalies laukiniams gyvūnams laikyti aptvarui, įrengtam (duomenys neskelbtini), aptvertos žemės (statinio) naudojimo teisėtumą įrodančių dokumentų, naudojamuose žemės sklypuose vykdydamas ūkinę ir kitą veiklą, pažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų A. K. ir D. M. teisę ir įstatymų saugomus interesus. Taigi aukščiau minėtos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais 2018 m. birželio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-78-903/2018 ir 2018 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-261-999/2018 yra prejudiciniai faktai šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ir jų papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Atsakovas ginčydamas ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog tarp jo ir trečiojo asmens R. K., veikiančio pagal ieškovės A. K. įgaliojimą, ir S. M., ieškovo D. M. tėvo, buvo žodinis susitarimas, jog atsakovas gali naudotis jų sklypais iki 2021 m. pabaigos. Tačiau šios atsakovo išsakytos pozicijos nepatvirtino nė viena byloje nustatyta aplinkybė. Teismo posėdžio metu R. K. kategoriškai neigė, kad buvo žodinis susitarimas tarp jo ir atsakovo G. Š.. Ieškovas D. M. nurodė, jog jis tikrai žodinio susitarimo nedavė, o ar jo tėvas S. M. tai padarė, nežino. S. M. teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo, tačiau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-78-903/2018, kurioje S. M. buvo apklaustas liudytoju, nebuvo nustatyta, kad S. M. būtų davęs žodinį sutikimą atsakovui G. Š. naudotis jo sūnaus D. M. žeme. Be to, nors atsakovas G. Š. nurodė, kad S. M. turėjo įgaliojimą veikti D. M. vardu ir turėjo teisę žodiniu susitarimu leisti atsakovui naudotis D. M. priklausančia žeme, tačiau tiek pats ieškovas D. M., tiek minėtoje administracinio nusižengimo apklaustas liudytoju S. M. nurodė, jog jokio įgaliojimo jie sudarę nebuvo. Bet kokiu atveju paminėtina, jog ieškovui D. M. nuosavybės teise žemės sklypas, unikalus Nr. 8740-0002-0034, kurį aptvėrė atsakovas, priklauso jau nuo 2010 m. balandžio 4 d., todėl turėjo būti žodinis susitarimas su D. M..
Tačiau atsakovas G. Š. be teisinio pagrindo, neteisėtai įsirengė tvoras ir tokiu būdu užtvėrė ieškovei A. K. nuosavybės teise valdomus žemės skypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovui D. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo neteisėtais veiksmais užkirsdamas kelią patekti į jiems nuosavybės valdomus žemės sklypus. Tokie G. Š. veiksmai pažeidžia ieškovų teises.
Teismui nustačius faktines aplinkybes, kad atsakovas iki ieškinio išnagrinėjimo dienos nepašalino pažeidimų, atsakovas įpareigotinas per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ieškovei A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir ieškovui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtą metalinę tvorą ir išvarant iš šių žemės sklypų laikomus laukinius gyvūnus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies, todėl ieškovų D. M. ir A. K. naudai iš atsakovo G. Š. priteisiama po 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).
Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė A. K. turėjo 800 € išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, iš atsakovo ieškovės A. K. naudai priteistinos 800 € išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Įpareigoti G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ieškovei A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir ieškovui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtą metalinę tvorą ir išvarant iš šių žemės sklypų laikomus laukinius gyvūnus.
Priteisti iš G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800 eurų (aštuonių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimui įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą Nr. II-78-903/2018 grąžinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.