Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos vyresnysis specialistas Vitalija Bičkauskienė 2017-12-18 administracinio nusižengimo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLAANN-135868833-17 G. Š. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 875 Eur baudą, už nusižengimą, numatytą ANK 303 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 90 Eur baudą, o vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskyrė galutinę administracinę nuobaudą - 875 Eur baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. Š. atstovas advokatas R.J. skundą palaikė bei nurodė, kad šioje byloje yra daug moralinių aspektų. Iš esmės ginčo, kad D. M. žemė nuo 2013 m. G. Š. aptverta - nėra. Klausimas, ar tie žmonės nežinojo, kad jų žemė aptverta. Jis mano, kad M. žemės yra vienas vienetas. Kai jiems neparanku, tada jie nieko nežino. R. K. valdo 40 hektarų dirbamos žemės ir jis, atseit, nuo 2013 m. nežinojo, kad jo žemė aptverta, nors žino, kad šalia jo fermos esanti žemė yra G. Š.. Neaišku, kodėl visi liudytojai kalba tik apie 2015 – 2016 m. NŽT leidimą išdavė laikyti laukinius gyvulius nuo 2011 m., jie patikrino ir apžiūrėjo bei įsitikino, kad G. Š. gali steigti ūkį. Ir vėl R. K. ir D. M., kai jiems nepalanku, sako, kad nežinojo, neatsimena, vėliau aptvėrė ir nenori pripažinti tos aplinkybės, kad vis dėlto susitarimas buvo dėl žemės susikeitimo. G. Š. dirbo ir prižiūrėjo R. K. ir D. M. žemes, o M. prižiūrėjo šalia savo ūkio G. Š. žemes ir jas apdirbo. O tai, kad jie sako, jog nežinojo, kad ten yra valstybinė žemė, kad nupjovė tik šiemet - yra labai keista, nes S. M. parodė, kad žemė buvo valstybinė, tačiau G. Š. žino kaip reiklų ir jis turi žemės riboženklius. Tada klausimas, kaip jo sūnus gali nežinoti, kad apdirbinėja G. Š. žemes. Mano, kad teismas turi pripažinti, kad susitarimai buvo ir, kad jie egzistavo. Taip, jie nebuvo notariškai patvirtinti, tačiau faktas lieka faktu, net ir šiemet M. apdirbinėjo G. Š. žemes, o G. Š. naudojosi jų žemėmis. Šios aplinkybės įrodo, kad buvo susitarimas naudotis vieni kitų žemėmis. Kadangi leidimas išduotas K. Š., tai jis mano, kad G. Š. nėra tas subjektas, kurį reikia patraukti administracinėn atsakomybėn, todėl prašo panaikinti administracinę nuobaudą, nes G. Š. veikoje nėra nusižengimo sudėties.

Teismo posėdžio metu G. Š. parodė, kad 2011 m. K. Š. gavo leidimą iš Aplinkos departamento teisę laikyti laukinius gyvūnus, o jis, kaip tėvas, turi įgaliojimą tvarkyti visus jo reikalus. Tais pačiais metai buvo aptvertas K. Š. nuosavybės teise priklausantis 4,6 hektaro sklypas. Po to, didėjant gyvūnų kiekiui, jiems neužteko ploto ir jie su kaimyninių sklypų savininkais D. M. ir įgaliotu A. K. atstovu R. K. žodžiu sutarė praplėsti valdą. 2013 m. D. M. leido aptverti savo visą apie 2,5 hektaro, o R. K. pusę savo 2,5 hektaro sklypus. Jie parodė savo sklypų valdas ir sukalė kuoliukus (medinius). Po jų leidimo, 2013 m. vasarą pradėjo tverti, nes padaugėjus gyvūnų jiems nebeužteko maisto. Užtvėrimo jie nefilmavo ir kitaip to neužfiksavo. Dalyvavo K. Š., S. ir D. M. ir R. K., dar dalyvavo jų darbininkas (dirbantis ūkyje). Jiems parodė vizualiai, kur bus riba, jie sutiko. Jokių sutarčių nepasirašinėjo, žodžiu sutarė, kad jie nugano čia, o jis vėliau duos jiems kur nors, kur bus patogu šienauti, t.y. jei jiems pritrūks šieno, galės kur nors jų laukuose, nusišienauti. D. M. ir R. K. deklaruodavo tas pievas savo vardu Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir gaudavo išmokas, nors tas pievas naudodavo jie. Paskui 2015 m. dar buvo praplėsta valda, t. y. R. K. priklausantis 4,5 hektarų sklypas, kuris ribojosi su jų sklypu. Buvo vėl ta pati procedūra, R. K. visur dalyvavo, parodė ribas. Dar jie turėjo perstatyti stulpus, nes R. K. su kitu kaimynu neteisingai buvo nustatytos ribos. Buvo ir Žemėtvarka atvykusi dėl ribų nustatymo. Užtvėrus tvorą, vienas iš kaimynų pasiskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kad neteisingai užtverta tvora. Dalyvaujant R. K., kaip sklypo atstovui, jam ir tam žmogui, atvyko specialistai ir jie konstatavo, kad neteisingai aptverta bei nurodė tvorą patraukti. 2016 m. už kelio buvo aptvertas jų su bendrasavininku dar vienas aptvaras. Ten jie turi 3/5 dalis, o bendrasavininkas turi 2 dalis. Į tą sklypą įėjo ir R. K. 1 hektaras, kurį jis leido aptverti ir deklaruoti. 2 metus jie deklaravo tą sklypą ir gaudavo išmokas už šio sklypo sutvarkymą. Visą laiką buvo tartasi, kad jie apsikeis sklypais, kad jei jie nupirks lygiaverčius sklypus, tai ir apsikeis. Jis nupirko 2,5 hektaro sklypą prie D. M. namų, o R. K. buvo nupirkti trys sklypai ir sudarytas vienas sklypas 4,5 hektaro. Tačiau viskas užtruko, kol jis nupirko ir įsiteisino sklypus. Kai įsiteisino, D. M. ir R. K. jam pasakė, kad jie paskaičiavo, kad tvorą nugriauti kainuos tiek ir tiek ir dabar susitarimas keisti vienas prie vieno nebegalioja. Nuo dabar jis turi atiduoti trigubai, t. y. už 2,5 ha atiduoti 7 ha, o R. K. pareikalavo vietoj 4,5 ha - 20 ha. Visa tai vyko 2017 m. prieš patikrinimą. Jis nesutiko. R. K. buvo pasirašęs kažkokiuose užrašuose, kad nepamirštų, taip pat dalyvavo jo žmona, kad buvo sutarta, jog T. ar B. kaime gaus sklypus. Kai pamatė, kad sklypai nupirkti ir pasiūlė važiuoti pas notarą forminti, D. M. kaip ir sutiko, kaip ir abejojo, bet gavęs spaudimą nuo R. K. irgi atsisakė ir parašė skundą. D. M. sutinka keistis, o R. K. abejoja. D. M. priklauso nuo R. K., nes pas jį laiko gyvulius. Tautvilų kaime nupirkti 3 sklypai yra prie R. K. fermos ir jie buvo nupirkti jam. Šie sklypai jiems yra nepatogūs ir toli nuo jų sklypų. Jam niekas nesakė nugriauti tvorą ir jis manė, kad nuo 2017-11-20 teisę naudotis sklypais turi. Tvoros deklaruoti nereikia, nes tai ne statiniai. 2011 m. leidimų išdavime jis dalyvavo ir taisykles žino. Anksčiau buvo, kad jei keičiasi gyvulių kiekis reikia papildyti leidimą, o jei keičiasi plotas nereikėjo naujo leidimo. Jie kiekvienais metais deklaravo gyvūnų kiekį ir Departamentas nepasakė, kad jiems reikia pasikeisti leidimą. Departamentui reikia pateikti nuomos ar nuosavybės dokumentus dėl žemės. Tai, kad prasiplėtė plotą beveik trigubai, gal ir turėjo pateikti prašymą naujam leidimui. Šie aptvarai naudojami laikinai, t.y. tik nuganymui. Gyvūnai ten nebūna pastoviai. Jis manė, kad laikiniems aptvarams naujo leidimo nereikia. Jo klaida, kad jis manė, jog turi žodinį leidimą ir jis turi juridinę reikšmę. Baigiamosios kalbos metu G. Š. nurodė, kad čia šantažas arba afera, nežino, kaip tai užvardinti. Pasirodo, kad jei buvo žodinis susitarimas, tai jis nieko nereiškia. Būtent tų piliečių, su kuriais bylinėjasi, planas visai kitas - pasipelnyti iš jo, o ne pasikeisti vienas prie vieno. Šis planas jiems nepavyks. Iš liudytojų ir surinktos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad pradžioje kelis metus buvo susikeitę žemę, tikrai buvo susitarimas „aš tavo apdirbų žemę, o tu mano žemę apdirbi“. Pagal visą praktiką, kuri vyksta kaime – jei susitari, pavyzdžiui su D. M., D. M. išnuomoja žemę, o jis turi sutvarkyti, nušienauti, nuganyti, o D. M. uždeklaruoja. Taip visi daro, taip buvo daroma daug metų. Vėliau jie sugalvojo įteisinti žemę, kad neiškiltų klausimų. Jis pasiūlė keistis sklypais ir jie jais naudojosi du metus. Kai baigė viską tverti, įsitvirtino su gyvuliais, pamatė naudą ir buvo sugalvotas planas, kaip užsidirbti. Kažkodėl Institucija vietoj to, kad padėti, stengiasi visus sukiršinti, nors jis yra gyvūnų mylėtojas. Išeina, kad dabar jis turi paleisti gyvulius kur tik nori. Tai, kad buvo prieauglis, jie netilpo į aptvarą, nesvarbu, kur nori ten gyvulius dėk. Susitvarkymui davė tik 1 mėnesį. Su D. M. tarėsi 5 metus dėl keitimo, bet buvo ieškomi kokie nors kabliukai. Padarė klaidą, kad nepasiėmė raštiškų sutikimų, kai dalyvavo tvėrimuose, nefotografavo.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad dukra turi apie 9 hektarus nuosavos žemės, yra trys sklypai, du ribojasi tarpusavyje, o kitas per kelią. Vienas 1,3 hektaro, o kitas 4 hektarai be geodezinių matavimų. Jis atstovauja dukrai pagal įgaliojimą. Jo sklypai yra prie G. Š. gyvenamojo namo. Jie jokių panaudos ir nuomos sutarčių nesudarė, tai grynai savivalė. Jis nuo savo sklypų gyvena apie 10 km, dažniausiai prie savo sklypų būna vasarą, o G. Š. tvoras tvėrė žiemą, kai jų nebūdavo. Jis gavo 2015 m. pabaigoje pranešimą iš miškininko Š., kad jis užsigrėbė valstybinio miško dalį. Jis nuvažiavo pažiūrėti apie gruodžio pabaigą ir pamatė, kad tikrai tvora tveriama. Tada jis nuvažiavo į Šilalės žemėtvarką aiškintis. Ten jam pasakė, kad viską žino, nes jau dėl to reikalo kreipėsi miškininkai. Jis raštiškai nieko nerašė, jam pasakė, kad bus suformuota komisija ir jis turės dalyvauti. 2016 m. vasario mėnesį buvo suformuota komisija, su prietaisais viską išmatavo ir tikrai buvo įlysta į valstybinį mišką. Jam liepė nuardyti tvorą. Pasirodo, jis davė sutikimą, kuriuo vadovaujantis jis negali nuardyti savo žemėje esančią tvorą. Manė, kad jis ūkiškai atvažiuos pastums tvorą ir viskas bus gerai, tačiau jam pradėjo grasinti G. Š. teismais. Vasario mėnesį jis nuėjo pas teisininkus ir jam pasakė, kad jis negali tvorų liesti, tada jis balandžio mėnesį parašė žemėtvarkai, kad išsiaiškintų, kas ten tuos darbus dirbo ir kas tvorą užtvėrė. Vėl buvo sudaryta komisija, tačiau kaip tvoras tvėrė taip ir tvėrė, į nieką nereagavo ir laiką tempė. Pasirodo, kad yra kažkokia senatis - jei nesikreipei ir sutikai su esama padėtimi, taip ir išėjo. Už tuos pažeidimus G. Š. jokių baudų negavo. Šiuo metu jis niekur neįeina, nemato, kas ten dirbama. Aptverti yra visi trys sklypai. Paskutinį užtvėrė 1,3 hektaro sklypą. Teisminių procesų nėra pradėta. G. Š. yra dar kelių žmonių sklypus užgrobęs. Jo tokia padėtis netenkina, tačiau jis nežino, kur kreiptis ir ką daryti. Š. iš teisininkų jokios informacijos negauna. Sutikimą tverti tvorai nedavė ir nešnekėjo apie tai. Tvoros yra brangios, užtvertos kapitaliai, yra išlaikyti visi reikalavimai. Jo žemė yra žemės ūkio paskirties ir yra įsiterpę miško paskirties. Iš dviejų didelių sklypų gauna išmokas, t. y. už pievas. Mažojo sklypo negali deklaruoti, nes ten yra miškas, o jam deklaruoti mišką kaip žemės ūkio paskirties negalima. Jis turi dirbamos apie 40 hektarų žemės, o 25 hektarų pelkynų. 2013 m. jo dirbama žemė nebuvo aptverta. Jo žemę aptvėrė be jo leidimo, buvo tik šneka dėl mainų. Jis G. Š. žemės neturi ir jo neapdirba. Ferma yra jo nuosavybė, o ar žemė prie fermos priklauso G. Š., jis nežino. Žemės prie fermos nedirbo, ja nesinaudoja, jos nedeklaravo. Jis prie fermos iš valstybės nuomoja tris sklypus. Prie mėšlidės jis jokiu sklypu nesinaudoja. Jam tris kartus rodė žemės sklypų ribas, nes norėjo mainytis. Jis nieko nesitarė, nes jo 10 hektarų nori paimti už mėšlyną kažkokį. Važiavo tik vieną kartą, nes pamatė, koks tai žmogus. R. jis deklaruoja tik du didelius sklypus, 1 hektaro sklypo jis neleido G. Š. deklaruoti, nes jis to net negali daryti. Mainai jam buvo pasiūlyti po aptvėrimo. Tai, kad G. Š. deklaruoja 1 hektaro sklypą jis sužinojo per teismus. Jis tikrai nesiderėjo su G. Š. dėl žemės, kad už 9 hektarus G. Š. turi duoti 30 hektarų.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. M. parodė, kad 2016 m. grįžo iš Anglijos, ir pamatė, kad jo sklypas aptvertas. Nuvyko pas G. Š. aiškintis, kame yra problemos dėl žemės. G. Š. pradėjo siūlyti savo variantus, tačiau bendros kalbos nesurado. Negana to, 2017 m. atvažiavus apžiūrėti kito sklypo buvo uždėtas šlagbaumas, įvažiuoti į sklypą neįmanoma, o šiemet paėmė ir suarė kelią. Jis turi 21 hektarą, tris sklypus. G. Š. yra užtvėręs 2,5 hektarus, o kito 4 hektarų užtvėrė vieną pusę. Jis vėl nuvyko pas G. Š. aiškintis, kodėl užtvertas jo sklypas. G. Š. pradėjo siūlyti savo variantus, t.y. duos žemę į vietą, sutarkime draugiškai, jis sutiko. Jam pasiūlė nusišienauti pievą, tačiau nuvykus šienauti, nieko nerado, nes G. Š. jau buvo nušienavęs ir šieną nusivežęs. Jam nieko neliko. Dabar jis ūkininkauja, t.y. laiko karves. Jo sklypai yra pievos. Pamatęs, kad pieva nupjauta, jis vėl nuvyko pas G. Š. aiškintis. Tada G. Š. pasakė, kad jam žemę davė tik ganyti, kad toks buvo susitarimas. Jis su juo taip tikrai nesitarė. Jis tada kreipėsi pas tarybos narį J. Š., kad jo vardu surašytų skundą ir aiškintųsi situaciją. Gavo pranešimą iš Š. ar T., kad jis pats turi nugriauti tvorą. Konkrečiau dėl valstybinio kelio. Jei jis nenugriaus tvoros, tada jie patys nugriaus, o jis turės viską apmokėti. Gavęs tikį pranešimą, jis vėl parašė, kad nei jis statė, nei jis griaus. Atsakymo dar negavo. Į teismą dėl savo sklypų aptvėrimo, jis nesikreipė. Jei G. Š. kalbėsis draugiškai, jis kalbėsis. Tačiau su juo susitarti neįmanoma. Jo sklypo 2,5 hektaro yra užtverta aklinai, o 1 hektaro tik viena pusė. Su G. Š. pradėjo aiškintis po to, kai jau buvo užtverti jo sklypai. Jokio žodinio sutikimo G. Š. jis nedavė. Ūkiui savo žemei vadovauja jis, o tėvas savo. Jis G. Š. žemės neapdirbinėjo. Traktorių jis turi. J. kaime žemę šalia G. Š. žemės jis apdirbinėjo. G. Š. savo 17 arų žemėje riboženklių nesusikalė. Jis nupjovė visą pievą ir žolę paliko. Savo tėvo žemės jis nedirba. Jis turi traktorių Zeto, raudonos spalvos, tėvas taip pat turi traktorių Zeto, tik jo pagal gabaritus mažesnis ir mažiau galingesnis. Prie tėvo sodybos yra žemė, kuri ribojasi su G. Š. žeme. Nuotraukoje suarta žemė dabar yra G. Š. (39 b. l.). Pievą nušienavo su pusbroliu, jis nupjovė jo 40 arų pievos. G. Š. atvažiavus ir pasakius, kad jis parašys pareiškimą, jis atsiprašė, o šieną paliko supresuotą pievoje. Jis ten yra šiol. 2016 m. buvo valdiška žemė, o ne G. Š.. Kas suarė G. Š. žemę, jis nežino. Ką tarėsi tėvas su G. Š., jis nežino. Dabar jis nesutiktų keistis su G. Š. jokiais sklypais.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. M. parodė, kad jis turi ūkį, apie 100 hektarų. Jo ūkis ribojasi su G. Š. žeme. G. Š. žemės neįdirbinėja. Jis dirba tik kitų žmonių žemę. Nuotraukoje, kur grėbia – yra jo žemė. Nuotraukoje, kur yra pelkė – pusė pelkės priklauso jam, o kita G. Š.. Jokių riboženklių nėra. Jis dirbo valstybės žemę, niekas nežinojo, kad ji yra G. Š.. Prieš 2 savaites G. Š. pareiškė, kad tai jo žemė. Jis su G. Š. niekada nesitarė dėl žemės naudojimo. Jis tik prieš du metus pradėjo kalbėtis. G. Š. 2004-2005 m. atsikėlė. Jis kur norėjo, ten ir kalėsi riboženklius. Jo žemės G. Š. nėra aptvėręs. J. kaime esantį 2,5 hektaro sklypą jis apsirikęs apdirbo. Su G. Š. jis nieko nesitarė dėl mainų. Nuo 2013 m. jis niekur nesikreipė dėl sūnaus aptvertos žemės, nes žemė yra sūnaus, o jis neturėjo įgaliojimo. Žemę, kuri pateikta nuotraukoje, nuganė jis, nes nebuvo jokių riboženklių. Kad 2,5 hektaro už pelkės yra G. Š. jis sužinojo prieš tris savaites. Matininkai jo nekvietė, kai buvo kalami riboženkliai. Kol sūnus buvo Anglijoje, jo žemę apdirbo jis. Sūnaus žemė buvo aptverta 2015 m. žiemą ar tai 2016 m. pradžioje. Prieš aptveriant sūnaus žemę, G. Š. nesikreipė ir jokios kompensacijos nesiūlė. 2016 m. G. Š. už jų aptvertus 2,5 hektarus pasiūlė savo 3,7 hektarą nusišienauti, tačiau birželio mėn. jiems atvažiavus šienauti nebuvo nei šieno, nei rulonų. Mainų nesiūlė, pasiūlė tik nusišienauti. Žemės jis neduos, nes kam jam mainyti iš vienos namo pusės į kitą. G. Š. sūnui pasiūlė už jo 8 hektarus - 4 su biškiu hektarų. Gerai, kad jis peržiūrėjo sutartį ir atsisakė. L. buvo susitikimas, kieno iniciatyva jis buvo nežino, dėl suniokotų žmonių ženklų, jų suarto kelio. Susitikime buvo ir pats G. Š. su žmona. G. Š. pasižadėjo iki gegužės 1 d. viską sutvarkyti, t.y. atstatyti riboženklius, sutvarkyti kelią, tačiau nieko nebuvo padaryta. Dėl jo veiksmų jie gali kreiptis į teismą. Savo žemes dėl išmokų gavimo jis deklaruoja kas metai. Kol iki 2016 m. žemė buvo valstybės jis ir deklaravo, nes tą žemė nuomojosi iš valstybės. Deklaruojant žemės sklypą, jis pateikia žemės sklypo valdymo dokumentus.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Vitalija Bičkauskienė parodė, kad su G. Š. skundo motyvais nesutinka. Asmuo elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, nors protokole ir nurodė, kad dalyvaus nagrinėjime, o bylos nagrinėjimo metu pateiks duomenis, tačiau nesiėmė jokių priemonių paaiškinti savo veiksmus bei juos apginti, neprašė nagrinėjimo atidėti, neteikė jokių paaiškinimų dėl jam protokole inkriminuojamų veikų. Byloje nustatytos objektyvios ANK 110 straipsnio 2 dalyje bei 303 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų aplinkybės patvirtina ir subjektyviosios pusės požymius, t. y. tiesioginę tyčią jo veikoje, nes iš neteisės negali teisė būti kildinama. Asmenys šiai dienai negali patekti į savo sklypus, nes ji yra užimta. Iš byloje surinktos medžiagos iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad G. Š. pareigos vykdymas įstatymų nustatyta tvarka nesibaigė. Jis nesikreipė į Institucijas dėl naujo leidimo išdavimo. Dėl susitarimų, tai mano, kad G. Š. turėjo tartis iki savo neteisėtų veiksmų, o ne po kai jau buvo aptverta žemė. Leidimas išduotas aptverti 4,6 hektaro žemę, o dabar, kaip yra nurodęs G. Š., aptverta 20 hektarų. Kadangi K. Š. yra įgaliojęs G. Š., tai mano, kad G. Š. yra teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn.