- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-367-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00567-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- O. G. S., Č. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Joniškio rajono savivaldybės administracijai, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonei Registrų centras
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Vijoleta Kurtkienė Civilinė byla Nr. 2A-367-267/2012
NUTARTIS
2012 m. birželio 28 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. G. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-02-17 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-53-874/2012 pagal pareiškėjų Č. Č. ir O. G. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybės administracijai, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybės įmonei Registrų centras dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu ir patikslintais pareiškimais, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad A. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama palikimą faktiškai valdyti, o pareiškėjai – Č. Č. bei O. G. S. priėmė A. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdami palikimą faktiškai valdyti.
Pareiškėjas Č. Č. nurodė, kad mamos mirties momentu gyvi buvo jis ir sesuo O.. Kai mama mirė, jis buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Buvo parvežtas į laidotuves, kad galėtų atsisveikinti. Į laisvę išėjo 1998 m. Po mamos mirties turto nesidalino, būdamas izoliuotas, bendravo su seserimi O., pats jokių aktyvių veiksmų priimti palikimą neatliko.
Pareiškėja O. G. S. paaiškino, kad P. M. apsigyveno pas pareiškėjų mamą tuomet, kai rusai paėmė P. M. namus, padarė ten karinį komisariatą ir ją iškeldino. Testamentu savo turtą P. M. paliko pareiškėjų mamai A. Č.. Po P. M. mirties liko du namai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), komoda, kur ji laikydavo savo daiktus, du auksiniai žiedai, auksinė grandinėlė, du paveikslai, rožančiai, maldaknygės, senoviškos knygos, rūbai, patalynė, visokios smulkmenos. Po P. M. mirties, mama mirusiosios daiktus, kurie nebuvo reikalingi, atidavė kaimynam, o rūbus, patalynę pasiliko sau ir jais naudojosi. A. Č. po ligos apsigyveno pas pareiškėją Kėdainiuose ir ten mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties ji (O. G. S.) perėmė kolektyvinį sodą, baldus, verpimo ratelį, sekciją, siuvimo mašiną, patalynę, rūbus, visus namų ūkio daiktus. Kolektyviniu sodu, gyvendama (duomenys neskelbtini), ji negalėjo naudotis, todėl turėjo duoti prižiūrėti kitiems asmenims. A. Č. buvo leidusi sodu naudotis savo pažįstamai, kurios sodas buvo šalia. Ji jokių pranešimų apie reikalavimą mokėti mokesčius, negavo. Ar mokesčiai mokami už sklypą nesidomėjo. Ji su broliu faktiškai priėmė mamos palikimą, nors brolis tuo metu buvo izoliatoriuje. Brolis priėmė mamos palikimą per ją. Kad per įstatymo nustatytą terminą reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nežinojo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija nesutiko su patikslintu pareiškimu, nurodė, kad pareiškėjų teiginiai neįrodo, jog jie priėmė palikimą faktiškai pradėdami valdyti turtą po motinos mirties. Mažareikšmių daiktų priėmimas nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad pareiškėja išreiškė valią valdyti turtą, rūpintis juo kaip savu.
Suinteresuoti asmenys Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybės įmonė Registrų centras teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą ir patikslintą pareiškimą nurodė, kad teismo sprendimas priimtinas teismo nuožiūra.
I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2012-02-17 sprendimu pareiškėjų Č. Č. ir O. G. S. pareiškimą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai Č. Č. ir O. G. S. yra A. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Teismas paveldėjimo santykiams pritaikė 1964 m. Civilinio kodekso normas, kurios teigia, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (587 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. Č. pareiškėjas Č. Č. buvo suimtas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, iš kur buvo atvežtas į mamos laidotuves. Kadangi Č. Č. posėdžio metu nurodė, kad į laisvę išėjo praėjus 2 metams 4 mėnesiams – 1998 m., teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas Č. Č. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnyje nurodytu terminu, t. y. per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, palikimo priėmimo veiksmų faktiškai neatliko ir mirusiosios A. Č. turto valdyti nepradėjo, o išėjęs į laisvę nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Vertindamas pareiškėjos O. G. S. paaiškinimus dėl palikimo priėmimo, kad pareiškėja po mamos mirties perėmė baldus, verpimo ratelį, sekciją, siuvimo mašiną, patalynę, rūbus, visus namų ūkio daiktus, teismas nusprendė, kad kitų duomenų, patvirtinančių šiuos pareiškėjos teiginius, byloje nėra. Nors pareiškėja O. G. S. posėdžio metu nurodė, kad ji taip pat faktiniu valdymu priėmė ir po mamos mirties likusį kolektyvinį sodą, nes ji susitarė su kaimyne dėl sodo priežiūros, leido juo naudotis, tačiau, teismo vertinimu, tokie O. G. S. veiksmai neįrodė pareiškėjos siekio minėtą sodą pradėti valdyti kaip savo, taip pat neįrodė jos valios įgyti nuosavybės teises į minėtą turtą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai mokesčių valstybei už šį sodo sklypą nemokėjo ir visiškai nesidomėjo, ar mokesčiai yra mokami bei kas juos moka. Vertindamas visas nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nei pareiškėja O. G. S., nei pareiškėjas Č. Č. neatliko aktyvių veiksmų, kuriais būtų parodę, jog siekė įgyti turtą nuosavybės teise bei neišreiškė savo, kaip įpėdinių, valios, liudijančios įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nenustatęs šio juridinę reikšmę turinčio fakto, teismas nesprendė ir klausimo dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama palikimą faktiškai valdyti, nes šio fakto nustatymas pareiškėjams nesukeltų teisinių pasekmių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Pareiškėja O. G. S. teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-02-17 priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. G. S. priėmė A. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama palikimą faktiškai valdyti, bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama šį palikimą faktiškai valdyti. Apeliantė taip pat prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priimti papildomai pateiktus rašytinius įrodymus, juos įvertinti priimant sprendimą.
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodo, kad ji po motinos mirties susitarė su kaimyne dėl sodo priežiūros ir leido šiai juo naudotis. Taigi, pareiškėja, laikydama save teisėta sodo savininke, valdė šį turtą ir sutinkamai su CK 4.37 str. 2 d. įgyvendino jai įstatymo suteiktą teisę perduoti kitam asmeniui teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.
2. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008, 2007 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-8-86/2007, kuriose nurodyta, kad „konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jei įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiką po palikimo atsiradimo”. Apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad priešingai nei nusprendė teismas, pareiškėja visgi įgyvendino jai priklausančias teises į turtą šiuo turtu rūpindamasi. Šis rūpinimasis turtu pasireiškė tuo, kad pareiškėja elgėsi kaip rūpestinga šio turto savininkė ir suprasdama bei žinodama, kad dėl skirtingos turto ir jos gyvenamosios vietos buvimo negalės tinkamai rūpintis šiuo turtu, suteikė teisę naudotis ir jį prižiūrėti sodo kaimynei.
3. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą faktiškai pradedant valdyti, kadangi Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas CK 587 str. yra nurodęs, kad „faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 str. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą turtą nepriklausomai nuo jo buvimo vietos” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-01-12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2000). Todėl vien fakto nustatymas, kad po palikėjos mirties pareiškėjai priėmė palikėjai priklausiusius daiktus – baldus, verpimo ratelį, sekciją, siuvimo mašiną, patalynę, rūbus, visus namų ūkio daiktus, suteikė teisę naudotis kaimynei sodo sklypu ir susitarė, kad ši jį prižiūrės, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjos mirties.
4. Apeliantė teigia, kad pareiškėjų atlikti veiksmai visiškai atitinka tiek veiksmų faktą, tiek veiksmų pobūdį, nes pareiškėjai priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti ir atliko aktyvius veiksmus, kurie pasireiškė rūpinimusi palikėjos turtu kaip nuosavu.
5. Mano, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias normas. CPK 185 str. pareigoja teismą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu bei išnagrinėti bylos įrodymų visetą. Tai reiškia, kad teismas negali vieniems byloje esantiems įrodymams be jokio pagrindo suteikti prioritetą kitų atžvilgiu, negali aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos procese, visai neaptarti, o apie šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus apskritai nutylėti. Todėl teismas, apeliantės teigimu, nustatęs, kad pareiškėjai priėmė dalį palikėjai priklausiusių daiktų, perleido naudojimosi teisę sodo sklypu kaimynei, susitardami su šia, kad ji prižiūrės sklypą, turėjo pakankamą pagrindą pareiškimą tenkinti. Tačiau atmesdamas pareiškimą iš esmės tik tuo pagrindu, kad pareiškėjai nemokėjo žemės mokesčių ir sodo valdoje neapsigyveno nuolatinai, teismas akivaizdžiai netinkamai taikė CK 587 str. nuostatas bei kartu pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.
6. Apeliantė taip pat nurodo, kad per neatidumą teismui ir proceso šalims nepateikė visų rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos pareiškime nurodytų faktų egzistavimą. Todėl apeliacinės instancijos teismui pateikia iš mamos priimto palikimo – maldaknygių, juvelyrinių dirbinių dėžučių, nukryžiuotųjų statulėlių, rožančių, kryželių, auksinių ir pusbrangių metalų grandinėlių fotonuotraukas, bei tiek mirusiosios mamos A. Č. laidotuvių, tiek (duomenys neskelbtini) metais mirusio brolio A. Č. laidotuvių nuotraukos (jas pareiškėja teigia paveldėjusi iš savo motinos po josios mirties).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Joniškio rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais ir jų motyvais. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas, kadangi pareiškėja po motinos A. Č. mirties (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius neatliko aktyvių veiksmų, patvirtinančių jos siekį valdyti paveldėtą turtą kaip savo, todėl negalima konstatuoti, kad ji priėmė palikimą. Taip pat nurodo, kad palikimo priėmimu nelaikomas palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu. Be to, pareiškėja neatliko savo, kaip nuosavybės teise valdomo turto savininkės, teisių ir pareigų, kadangi pareiškėja tik neprieštaravo, kad sodo sklypu po motinos A. Č. toliau naudotųsi liudytojos O. M. motina, o visiškas pareiškėjos nesidomėjimas dėl žemės mokesčio mokėjimų įrodo tai, kad pareiškėja nelaikė savęs sodo savininke ir nesistengė įgyvendinti ne tik savininko teises, bet ir pareigą mokėti mokesčius, susijusius su turtu. Mano, kad prašomi prijungti rašytiniai įrodymai yra niekiniai, nes jie visiškai nepagrindžia jokių faktinių bylos aplinkybių ir negali būti priimti CPK 314 straipsnio pagrindu. Taip pat mano, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti bylos esmės ir priimti teisingą sprendimą
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, o teismas turi galimybę tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir apeliacinio skundo argumentus pateiktą apeliacinį skundą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai Č. Č. ir O. G. S. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydami nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y., kad A. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama palikimą faktiškai valdyti, ir, kad pareiškėjai – Č. Č. bei O. G. S. priėmė A. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdami palikimą faktiškai valdyti.
Pareiškėjai, pareiškę šiuos prašymus, turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Bylą išnagrinėjęs pirmosios teismas jų pateiktus įrodymus įvertino kaip nepakankamus prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.
Joniškio rajono apylinkės teismui 2012-02-17 sprendimu pareiškimą atmetus pareiškėjas Č. Č. apeliacinio skundo nepateikė. O. G. S. pateiktame apeliaciniame skunde suformuluotas kitokio turinio prašymas (lyginant su pirmosios instancijos teisme reikštais) A. Č. palikimo priėmimo dalyje – prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. G. S. priėmė motinos A. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama josios palikimą faktiškai valdyti, o tai, teismo vertinimu, prieštarauja LR CPK 312 straipsnio nuostatoms ir apeliacinio skundo argumentams, kuriuose teigiama, kad abu pareiškėjai priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti ir atliko aktyvius veiksmus, kurie pasireiškė rūpinimusi palikėjos turtu kaip nuosavu.
Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G.,bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. ir kt. v. T. F., bylos Nr. 3K-3-649/2004; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010). Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po motinos A. Č. mirties jos dukrai, pareiškėjai O. G. S., atiteko kai kurie motinos daiktai (nuotraukos, maldaknygės, juvelyrinių dirbinių dėžutės, grandinėlės, namų apyvokos daiktai ir kt.) Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė priėmė po motinos A. Č. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Minėta, kad aplinkybė, jog įpėdinis paima ar naudojasi kai kuriais palikėjo daiktais savaime nereiškia, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimo priėmimo faktui konstatuoti turi būti nustatoma reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad įpėdinis elgiasi kaip paveldėto turto savininkas, visuma. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad A. Č. įstatyminė įpėdinė – jos dukra tik paėmė motinai priklausiusius daiktus, bet nesielgė su po motinos mirties atsiradusiu palikimu kaip šio turto savininkė. Apeliantė po motinos mirties nesirūpino žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15 metų nemokėjo žemės mokesčio už šį sklypą (104 b. l.). Šie byloje nustatyti faktai leidžia teismui įvertinti pareiškėjų elgesį, paėmus mirusiai motinai priklausiusius kai kuriuos daiktus, kaip neturinčių teisių į palikimą asmenų elgesį.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, tik, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Byloje nustatytas faktas, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
Šioje byloje apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-01-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2000 kaip precedentu ir nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodyta nutartimi suformuotos praktikos, taikant 1964 metų CK 587 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias palikimo priėmimą faktiškai pradedant turtą valdyti. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Šioje byloje apeliantė nepagrįstai remiasi nurodyta nutartimi kaip precedentu, nes šia nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės turi esminių skirtumų.
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu yra tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartį P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartį UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad šioje byloje pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. faktą, kad jie atsiradusį motinos A. Č. palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti, išnagrinėtas nepažeidžiant nei materialiosios, nei proceso teisės normų reikalavimų ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-7-468/2009 išdėstytus išaiškinimus.
Atsižvelgdamas į pareiškėjų nurodytą faktinį pareiškimo pagrindą dėl P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK XXVI skyriaus normas, kas turėjo įtakos priimto procesinio sprendimo neteisėtumui.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka šioje reikalavimo dalyje nurodė, kad nesprendžia klausimo dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama palikimą faktiškai valdyti, nes šio fakto nustatymas pareiškėjams nesukeltų teisinių pasekmių. Vis gi sprendimo rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas pareikštą reikalavimą atmetė, t. y. bylą užbaigė sprendimu dėl bylos esmės. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, nenustatęs faktinių bylos aplinkybių ir nevertinęs pateiktų įrodymų, susijusių su P. M. palikimo priėmimu, bei netaikęs palikimo atsiradimo metu Lietuvos teritorijoje veikusio 1922 m. (su pakeitimais 1951 m. liepos 1 d.) RTFSR civilinio kodekso 416, 418, 422, 429 ir 433 straipsnių nuostatų, tačiau skundžiamu 2012‑02‑17 sprendimu atmetęs pareiškimą dėl P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka, neužtikrino tinkamo proceso, dėl ko skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu LR CPK 263 straipsnio prasme (CPK 5 str., 293 str. 1 p., 442 str., 444 str.). Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, o byla reikalavimo dalyje dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama palikimą faktiškai valdyti, kaip nesukelianti pareiškėjams teisinių pasekmių, nutrauktina (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 293 straipsnio 1 punktas, 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnis, 445 straipsnis).
Apibendrindamas teismas apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, tačiau keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies jį panaikindamas ir bylą reikalavimo dalyje dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama palikimą faktiškai valdyti, nutraukia (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama palikimą faktiškai valdyti, ir šioje reikalavimo dalyje civilinę bylą nutraukti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.