Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1094-1133/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-11
Bylos Nr.
1-1094-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45653-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulioneinė
Kaltinamasis
D. B.
Nukentėjusysis
T. C.
Advokatai
Tomas Juonys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1094-1133/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45653-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.1; 1.1.7.2.2; 2.1.15.3.3.1; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Boženai Voišvilienei,

vertėjaujant Anai Grečišnikovai, Olgai Macijauskienei, Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui,

dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,kaltinamajam D. B. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Tomui Juoniui,nukentėjusiajai T. C.,

civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau- UAB) ,,G.“ įgaliotam atstovui advokatui L. K.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „G.“ (duomenys neskelbtini), studijuojantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. jis, pagal 2019 m. rugsėjo 25 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas UAB „G.“ (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 15 d. apie 13.15 val., įmonei priklausančioje parduotuvėje „G.“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, tempdamas elektrinį ir rankinį autokrautuvą „Jungheinrich EJE C20“ (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) su prekėmis, nepastebėjo autokrautuvo judėjimo zonoje buvusios T. C. ir užvažiavo jai ant kairės kojos, tuo padarydamas nukentėjusiajai kairės pėdos 2-o padikaulio lūžį su kraujosruva aplinkiniuose minkštuose audiniuose. Tokiu būdu D. B. pažeidė nurodyto autokrautuvo „Jungheinrich EJE C20“ naudojimo instrukcijos reikalavimus, dėl nelaimingo atsitikimo ir sužeidimo pavojaus autokrautuvo pavojingoje zonoje (t. y. zonoje, kurioje asmenims gresia važiuojančio arba dirbančio autokrautuvo, krovinio paėmimo įtaisų arba krovinių keliamas pavojus), numatančius, kad operatorius privalo žiūrėti važiavimo kryptimi ir visada gerai matyti kelią, kuriuo važiuoja, kilus pavojui laiku įspėti asmenis, pašalinius asmenis išsiųsti iš pavojingos zonos, nesunkiai sutrikdė T. C. sveikatą bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. B. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykstant įvykiui, darbe, iš sandėlio išvažiavo su mineralinio palete. Važiuodamas tiesiai stebėjo visus žmones aplink, po to pasuko į kairę. Važiavo tiesiai į atšaldytos produkcijos skyrių. Po to pasuko į kairę ir pajuto, kad krautuvas sukontaktavo. Sustojo, grįžo keliais žingsniais atgal ir pamatė moterį, kad kažkas atsitiko. Buvo supažindintas su krautuvo naudojimosi tvarka. Mokėjo naudotis krautuvu prieš įsidarbinant, todėl įsidarbinus jam buvo tik bandomasis važiavimas. Praėjo reikalingus testus. Teisme paklausus apie važiavimo su autokrautuvu tvarką, atsakė, kad operatorius privalo žiūrėti tiesiai, įvertinti situaciją, kas vyksta, tai jis ir darė. Jo važiavimo zonoje žmonių nebuvo. Einant, visas autokrautuvas buvo jam už nugaros. Jis žiūrėjo tiesiai, o sukant ir į kairę žiūrėjo, kas vyksta jam iš kairės, tai yra žiūrėjo ir į kairę ir tiesiai važiavimo kryptimi. Į dešinę nebuvo reikalo žiūrėti, nes ten nesuko. Nurodė, kad jo regėjimo lauke visada yra žmonių. Žmonės vaikšto, bet elektrinis krautuvas skleidžia garsus ir jie turėtų jį girdėti bei matyti. Yra įsitikinęs, kad važiuojant į priekį įsitikina, jog jo važiuojama kryptimi žmonių nėra ir tada suka į kairę. Jei jo kryptimi eina žmogus, tai jis sustoja, praleidžia ir juda toliau. Autokrautuvas turi garsinį signalą, taip pat galima atsiprašyti ir paprašyti praleisti. Nukentėjusiąją pamatė jau po įvykio, kai pajuto, kad ten kažkas atsitiko. Nurodė, kad instrukcijoje nurodyta autokrautuvo pavojingoji zona realiai yra visa salė, kur vyksta krautuvo darbai. Žino kokių taisyklių turi laikytis. Pagal taisykles jokių žmonių negali būti salėje, kas neįmanoma, nes žmonės visada vaikšto po salę arba turi kažkokiu būdu atitverti važiuojamąją zoną. Turėjo omeny, jog krautuvo judėjimo zonoje neturi būti asmenų. Pakartojo, jog jo judėjimo zonoje žmonių nebuvo, todėl jis ir nuvažiavo. Instrukcija paruošta, kaip elgtis operatoriui ir jis jos laikėsi. Nurodė, jog neturėjo galimybės pamatyti nukentėjusiosios. Kad pamatyti nukentėjusiąją, turėjo žiūrėti ir važiuoti atbulas, taip jis pažeistų savo darbo instrukcijas. Jis važiavo į priekį, o autokrautuvas sukosi paskui jį. Jo supratimu, nukentėjusioji dėl savo neatsargumo pati papuolė po krautuvu. Parduotuvėje klientai instruktuojami dėl saugumo, įeinant į parduotuvę yra įspėjimo dėl saugumo ženklai. Žmogus jais įspėjamas, kad nebūtų išsiblaškęs, tačiau kiekvienas gali savaip tai suprasti. Tempiamas krovinys matomumui netrukdė. Jei krovinys trukdo matomumui, tai šalia savęs reikia turėti kolegą. Incidento metu važiavo ėjimo žingsniu, tiesiog žingsnio greičiu. Tarp praėjimų, kai važiuoja krautuvas, tai lieka tarpas, bet nelabai didelis. Tarpelis yra, bet nepasakys kokio jis dydžio. Negali teigti, kad buvo apmokytas, kaip elgtis atsitikus nelaimei, bet iš darbo sandėlyje ir šiaip iš darbo patirties žinojo, kaip elgtis atsitikus nelaimei. Buvo priėjęs prie nukentėjusiosios, paklausė ar nereikia šalto, įsitikino, ar tikrai ten nėra blogai, pranešė vadovei, kad atsitiko įvykis. Nelabai galėjo daugiau kuo ir padėti. Pirmas dalykas, kad pats priėjo prie jos. Negalėjo pasiūlyti kviesti medicininės pagalbos, dėl kalbos barjero nepavyko susikalbėti. Lietuviškai pasiūlė ledo ir buvo apšauktas. Nesiūlė greitosios medicinos pagalbos, nes buvo apšauktas. Ledą siūlė ir suteikti pirmąją pagalbą. Jokio grįžtamojo kontakto nebuvo. Atsiprašė nukentėjusiosios vos tik priėjęs. Dėl šio įvykio nebuvo baustas darbdavio. Darbdavys nekonstatavo, kad pažeistos taisyklės. Mano, kad įvykis įvyko dėl klientės neatsargumo, jis jos pastebėti neturėjo galimybės, nepastebėjo, kad nukentėjusioji staiga atsidūrė jam už nugaros. Viską, ką matė sukant į kairę, tai prie mėsos buvo viena moteris. Prieš darant posūkį nematė einančių žmonių.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus „15-11 keltuvas 1“, „15-11 keltuvas 2“, kaltinamasis D. B. parodė, kad važiuodamas su krautuvu, žiūrėjo važiavimo kryptimi, kai suko į kairę pusę, matė, kad buvo moteris, tai pristabdė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji T. C. parodė, kad lapkričio 15 dieną su vyru užėjo į „G.“ parduotuvę ir, kaip visada, rinkosi prekes. Vienoje parduotuvės vietoje pajuto stiprų smūgį į nugarą ir stiprų skausmą. Buvo toks stiprus skausmas, kad ji nesuprato nuo ko jis, ar jai kažkas atsitiko, ar dar kas. Ji atsirėmė į vyrą, ir net nesuprato, kad skauda koją. Dar pamatė, kad važiuoja buteliai su „Coca cola“. Iki įvykio, ji ėjo viena eile, ta eilė baigėsi, ji pasuko į kitą eilę, į dešinę, ėjo tiesiai, žiūrėjo į prekes ir kas yra priekyje. Įvykis įvyko prie eilės krašto, jai iš už nugaros, šono. Ji nematė autokrautuvo ir tik vėliau, galvodama apie įvykį, suprato, kad ten yra juodos durys, iš kurių išvažiavo tas autokrautuvas ir užvažiavo ant jos iš už nugaros. Jeigu autokrautuvas būtų važiavęs iš priekio, ji turbūt pasitrauktų, o kai buvo iš nugaros, tai nesuprato, juk būna visokių prisilietimų parduotuvėje. Jokio signalo, ar kažkokio įspėjimo nei ji, nei vyras negirdėjo ir tikrai niekas nesakė, kad važiuoja autokrautuvas. Nematė kokia dalimi ją užkliudė autokrautuvas. Jos vyras parduotuvėse paprastai eina pirmas, o ji jam iš paskos. Taip galėjo būti ir šį kartą, nes įvykus susidūrimui ji spėjo vyrą už rankos paimti. Vyras ėjo šalia, atstumo nežino, bet jis jai sakė, kad spėjo atšokti. Po įvykio vyras atsisuko, pamatė, kad jai kažkas negerai. Po to vyras nuėjo iš paskos tam jaunuoliui (rodo į D. B.). Ji tiksliai nežino, ką kalbėjo jos vyras su jaunuoliu, bet mano, kad klausė, ar pastarasis matė, jog pervažiavo koją. Tada ji nusiavė batą, nusimovė kojinę ir pamatė, kad jos koja visa juoda. Tada suprato, kad juto skausmą dėl kojos. Taip pat jai buvo labai bloga. Toje vietoje buvo kažkokie prekystaliai ir ji kažkaip ant jų atsisėdo. Matė, kaip jos vyras toliau kalbėjosi su tuo jaunuoliu, jaunuolis matyt pasiūlė kažką šalto. Jos vyras paprašė to žmogaus, kad kas nors prie jos prieitų, bet tas žmogus (kaltinamasis) nuvažiavo ir dingo. Tada jos vyras nuėjo ko nors ieškoti prie kasos, ten bandė ką nors iškviesti, tačiau nieks prie jos nepriėjo. Po kažkiek laiko priėjo, kaip suprato, apsaugos darbuotojas. Jis nepaklausė, ar jai bloga ar kas, o pasakė: „Moteriške, jūs kalta, reikia žiūrėti kur einat“. Reiškia jis ją apkaltino, kad ji turiu matyti kur eina, tačiau kaltinamasis užvažiavo ant jos iš už nugaros. Vyras paskambino pažįstamam A. L., kuriam paaiškino, kad jie G.‘“, kad jai blogai. O „G.“ visi kažkur dingo, vyras bėgioja, ieško pagalbos, o ji sėdi su ta juoda koja. Nurodė, kad prie jos taip ir niekas nepriėjo nei iš personalo, nei iš administracijos. O tas apsaugos darbuotojas dar paaiškino, kad turėtų jis čia gaudyti vagis, o ji turėtų pati žiūrėti, kur eina. Tada atėjo A. L. ir pasakė, kad reikia kviesti greitąją ir policiją. Po to atvyko greitoji ir ją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ji dar sakė, kad gal nereikia, gal eis namo, bet gydytojas pasakė, kad reikia vežti. Lazdynų ligoninėje jai nustatė du lūžius.

Po liudytojos A. A. apklausos parodė, kad pirmą kartą girdi, kad moteris kreipėsi į ją. Į prekes atsitrenkti niekaip negalėjo. Jokia moteris prie jos nebuvo priėjusi, tik apsaugininkas. Gal ji kur šalia ir buvo, bet su ja (nukentėjusiąja) nesikalbėjo. Jei būtų moteris priėjus ir paklausus ar reikia pagalbos, tai būtų sureagavusi. Tada vyras per garsiakalbį prie kasos prašė prieiti, bet niekas neatėjo ir tada jie išsikvietė greitąją.

Liudytoja D. A. teisme parodė, kad ji dirba skubios pagalbos specialiste (duomenys neskelbtini). Įvykio metu dirbo pagrinde (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Buvo gautas iškvietimas į „G.“ dėl moters patirtos traumos. Atvykus, pasitiko apsaugos darbuotojas, prašė įvertinti būklę, ar tikrai tai moteriai įvyko parduotuvvėje trauma. Priėjo prie pacientės, paklausė, ar galės nueiti apžiūrai iki automobilio, pastaroji atsakė, kad „taip“, buvo lyg ir vyriškis, kiek atsimena. Pacientė teigė, kad koją, kiek suprato rusiškai, pervažiavo autokrautuvas parduotuvėje. Skundėsi pėdos skausmu. Kai ji užėjo į greitosios pagalbos automobilį ir nusiavė batą, pėdos (kurios tiksliai nurodyti negalėjo) viršutinėje paviršiuje buvo matoma hematoma, daugiau kažkokių stiprių kraujavimų nebuvo. Ji paklausė, ar reikia nuskausminti, moteris atsisakė. Ir tada, diagnozės patikslinimui, pacientei buvo pasiūlyta važiuoti į ligoninę. Pacientė sutiko, buvo nuvežta tolesnei konsultacijai ir palikta priėmimo skyriuje. Jai atrodė, kad toji trauma buvo įvykusi neseniai, buvo paraudimas ir patinimas pėdos paviršiuje. Pacientė buvo suirzusi, pikta, rėkė. Ji ją ramino, kad čia nereikia bartis, pykti.

Specialistas J. M. P. teisme palaikė savo išvadą ir parodė, kad neturi objektyvaus pagrindo jos keisti. Į kaltinamojo gynėjo klausimus, ar nukentėjusiosios gretutinės ligos įtakoja skausmo lygį, ar reumatas neįtakoja skausmo lygio, atsakė, kad reumatiniai pakitimai audiniuose sukelia skausmą, tiek ir audinių sužalojimas sukelia skausmą. Kiek tai įtakoja, tai kiek ji vartojo ar vartoja vaistų nuo skausmo nuo reumato. Skausmą tai galėjo padidinti lūžio vietoje. Priklauso kas kaip jautrus skausmui. Taip pat parodė, kad lūžis niekada nesugyja per 10 dienų, o kiek gijimas tęsiasi — neturi įtakos kvalifikacijai. Į civilinio atsakovo atstovo klausimą, ar vaistų nuo reumato vartojimas neturėjo įtakos gijimo procesui, nurodė, kad sunku atsakyti, nes nežino ką tie preparatai veikia, tačiau įtakos lūžio gijimui ir pasekmėms neturėtų turėti. Lūžis kaip toks nesukelia darbingumo praradimo, kuris įgalintų keisti kvalifikaciją. Taip pat parodė, jog negali pasakyti ar hematoma atsirado anksčiau, bet, kai lūžta kaulai yra sužalojami kraujo indai, kraujosruva susidaro visada, tik ji būna didesnė arba mažesnė. Į civilinio atsakovo atstovo klausimą, ar galėjo tokio pobūdžio hematoma ar lūžis atsirasti dėl kitų priežasčių, o ne dėl kontakto su krautuvu, nurodė, jog tokių pakeitimų, kas įgalintų lūžti kaulą be fizinio poveikio, ta prasme pataloginiam lūžiui, nebuvo. Yra mechaninis sužalojimas, o kuo tai padaryta — negali pasakyti. Kontaktas buvo. Taip pat parodė, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą konstatavo remiantis medicininio mokslo duomenimis. Pakartojo, jog kaulai niekada per 10 dienų nesugyja. Jei sužalojimo gijimas užtrunka daugiau nei 10 dienų, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas. Sveikatos masto taisyklių 4 skyrius – sužalojimas arba susargdinimas: nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas tada, kai sužalojimas arba susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui arba sukelia daugiau nei 5 procentų, bet mažiau nei 30 procentų profesinio darbingumo netekimą. Į nukentėjusiosios klausimą, ar ji galėjo eiti su „juoda“ koja, nurodė, kad galimybės yra visada, žmogus gali ateiti ir su sulūžusia koja, bet - kaip jis judėjo.

Liudytoja A. A. teisme parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės „G.“ vadovė. „G.“ dirba 4 metus, vadove tapo prieš savaitę iki įvykio. Įvykio dieną D. B. buvo darbo diena, jam buvo pasakyta išvežti prekes į salę. Po įvykio jis ją pakvietė ateiti, papasakojo situaciją, pasakė, kad jis nukentėjusiajai siūlė greitąją pagalbą ir ji pasakė, kad atsisako, kažkas tokio. Ji atėjo per 10-15 minučių, pamatė nukentėjusiąją, tik bijo sumeluoti, ar paklausė jos kas atsitiko ir ar reikia pagalbos. Ji nukentėjusiosios paklausė, nukentėjusioji jai atsakė rusiškai, bet ji (liudytoja) nieko nesuprato, tačiau nieko, kas supranta rusiškai ir nepakvietė, kad jai kas išverstų. Suprato, kad nukentėjusiajai reikėjo D., nes jis buvo išėjęs. Kas įvyko jai neaišku. Ar kas kalbėjo su nukentėjusiąja – nežino. Nukentėjusioji šaukė, kad reikia jai D. ir jis tada atėjo, nes jį pakvietė per ausines. Kol D. atėjo, ji visą laiką buvo šalia nukentėjusiosios. D. B. atsiprašė. Jis prie jos (liudytojos) atsiprašė nukentėjusiosios bei sakė, kad prieš tai atsiprašė. Kai ji priėjo, nukentėjusioji sėdėjo jau be bato, ant kojos matė mėlynę. D. B. išėjo prekių tvarkyti. Įvykio vietoje buvo ir apsaugos darbuotojas, kuris jau nebedirba. D. B. jai sakė, kad nukentėjusioji atsitrenkė jam į vežamas prekes, po to jai rodė vaizdo įrašą. Asmenys, dirbantys su krovikliu, apdrausti civiline atsakomybe. „Lietuvos draudimas“ yra apdraudęs darbuotojus. Dėl to yra atsakingas asmuo, ji tokiais dalykais neužsiima. Draudikui nepranešė apie incidentą. Jai atrodo, kad darbo saugos skyrius prašė atsiųsti dokumentus. Sužinojus, jog iškviesta greitoji, D. ir ji išėjo, paprašė ponios, kad su savo vyru išeitų prie kasų ir pasakė, kad greitoji atvažiavo, nes vis tiek — klientai ir maisto prekės. Jai atrodo, kad prie įėjimo į parduotuvę yra plakatas, kur nurodyta, jog yra krautuvas, kad su šuniukais negalima eiti ir dar keli. Įspėjimo kaip elgti nėra. Takai ir praėjimai kur važiuoja krautuvai nepažymėti. Peržiūrėjus įrašą mano, kad darbuotojas judėjo saugiu greičiu. Su krautuvu galima ir lėčiau judėti. D. B. buvo susipažinęs su instrukcija kaip elgtis su krautuvu. Buvęs vadovas jį apmokė.

Įvykus nelaimingam atsitikimui yra tam skirtos „formos“, kurias užpildo nukentėjusysis, parduotuvės vadovaujantis personalas ir kas įvykdė atsitikimą. Tai trys „formos“, kurias gali užpildyti ir siųsti jų departamentui. Šį kartą nei viena „forma“ neužpildyta. Nežino, kodėl nukentėjusioji nepildė „formos“, jai „forma“ nebuvo pateikta. Nebuvo pildomi dokumentai dėl nelaimingo atsitikimo įvykio metu.

Pagal parduotuvės vidaus taisykles, darbuotojas turi teisę su keltuvu įvažiuoti į patalpas esant žmonėms. Per valandą su elektriniu keltuvu važiuoja apie 5 kartus. Vadovaujantis personalas duoda nurodymą personalui vežti prekes į salę. Kai važiuoji į salę ir yra daug žmonių, atsiprašoma, kad pasitrauktų ir viskas. Įvykio metu nebuvo žmonių kritinis skaičius, kad reikėtų įspėti. Krautuvas turi signalą, kurį galima paspausti. Pagal vaizdo įrašą, tai D. nepažeidė taisyklių. D. išvažiuojant iš sandėlio žmonių nebuvo.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus 15-11 keltuvas 1, 15-11 keltuvas 2, liudytoja parodė, kad yra susipažinusi su to krautuvo instrukcija. Darbuotojas neatliko visų saugumo reikalavimų veiksmų. Darbuotojas turėtų įspėti arba palaukti. Sunku pastabėti kaltinamajam, jei nukentėjusioji priėjo prie darbuotojo iš nugaros.

Liudytojas F. Č. teisme paaiškino, kad yra nukentėjusiosios sutuoktinis. Su žmona atvažiavo į „G.“ parduotuvę, nuėjo į pirmą eilę, pasuko į kairę, kur yra lyg sandėliai. Jis ėjo priekyje, o žmona jam ėjo iš paskos. Išvažiavo darbuotojas su keltuvu, pastūmė žmoną, o ji (nukentėjusioji) įsikibo jam į ranką ir jį pastūmė, o tai būtų ir jį suvažinėjęs. nebuvo jokių signalų bei nesigirdėjo, kad važiuoja autokrautuvas. Jis nematė, kad dirbtų su krautuvu, nebuvo jokių garsų, nesigirdėjo, kad važiuoja krautuvas. Vaikinas su keltuvu po kontakto kaip važiavo taip važiavo, sustojo tik jo sustabdytas. Sustabdė vaikinuką ir pasakė, kad šis kliudė žmogų. Jis tada dar pasiūlė ko šalto, o jis (liudytojas) pasakė, kad ras patys, reikia vedėjos, pagalbos. Jis (kaltinamasis) kaip nuvažiavo, taip nuvažiavo. Klausė kur jam kreiptis dėl pagalbos, jam pasakė, kad reikia prie kasos eiti. Kvietė jie vedėją. Tada atsirado apsauginis. Pasakė, kad reikia moteriai suteikti pagalbą, o jis pradėjo aiškinti kas teisus, kas neteisus. Apsauginis išėjo ir dingo. Jis (liudytojas) yra tolimųjų reisų vairuotojas, jam kaip tik tuo momentu paskambino žmogus, kuris vežė jam dokumentus. Pastarajam paaiškino kokia situacija nutiko. Žmogus atvažiavo į parduotuvę, iškvietė greitąją ir policiją. Pažįstamas atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), o dar niekas nebuvo priėjęs. Daugiau nei pusvalandis praėjo, kol sulaukė, kad kas prieis. „G.“ nieko nepadarė, jokios pagalbos nesuteikė.. Nurodė, kad du kartus ėjo į kasą kviesti pagalbos, jie per savo ryšį kvietė, bet niekas neatėjo. Prašė „G.“ darbuotojų, kad padėtų, nes žmona sėdėjo ant dėžių, jai ištino koja. Jie norėjo pagalbos ir negalvojo apie policiją. Žmona atėjo į parduotuvę sveika. Vedėją matė, kai jau greitoji teikė pirmąją pagalbą žmonai. Tik tada atsirado vedėja. Vedėja su juo nekalbėjo, ji tik pabaigoje su greitąja pagalba ir policija. Prašė medicininės pagalbos priėjęs prie kasų darbuotojų, pas darbuotoją, kurį pirmą sutiko. Du kartus ėjo prie kasos, tačiau niekas nepasirodė, niekas pagalbos nesuteikė. Pagalbos prašė ir lietuviškai ir rusiškai. Jis visą laiką buvo su žmona, niekas neatsiprašė. Trumpam nuo žmonos buvo atsitraukęs tik kai buvo du kartus nuėjęs pagalbos prašyti. Iš „G.“ pusės taip pat nebuvo atsiprašymo. Žmona lietuviškai nekalba, ji buvo šoke, jautė stiprų skausmą ir iki šiol jai skaudą koją ir nejudina pirštų. Žmona turi kitų ligų, bet jos nesusijusios su lūžiu. Iki įvykio ji kūno viršutinėje dalyje jautė sąnarių skausmus dėl savo ligų.

Šalies argumentai

2020 m. lapkričio 17 d. rašytame protokole-pareiškime nukentėjusioji T. C. nurodė, kad 2020 m. lapkričio 15 d. apie 12.15 val., prekybos centre „G.“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduotuvės darbuotojo vairuojamas autokrautuvas užvažiavo jai ant kairės pėdos. Vėliau jai diagnozuotas padikaulio proksimalinio galo lūžis (t. 1, b. l. 18).

Iš Bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad apie įvykį, 2020 m. lapkričio 15 d., 13.15 val. pranešė A. L., kuris nurodė, kad parduotuvėje „G.“ autokrautuvas užvažiavo ant 60 m. amžiaus moters kojos (t. 1, b. l. 4-5).

Iš 2020-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėta bei nufotografuota įvykio vieta, autokrautuvas. Įvykio vieta, Vilnius, (duomenys neskelbtini), „G.“ parduotuvė, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) skyrius yra dešinėje pusėje už įėjimo į parduotuvę prekybos salėje. Apie 15 m atstumu, dešinėje pusėje nuo įėjimo į parduotuvę yra sandėlio vartai. Apie 10 metrų atstumu nuo vartų yra šaldytuvai, kur išdėlioti mėsos gaminiai. Šaldytuvai stovi dviem eilėmis. Tarp antroje eilėje stovinčių šaldytuvų yra apie 4 m tarpas praėjimui. Apžiūrėtas ir autokrautuvas „Jungheinrich“. Jis varomas elektra. Apžiūros metu ant autokrautuvo prekių nebuvo. Ant krautuvo ir vietoje, kur įvyko įvykis, jokių kraujo ar kitų sužalojimų pėdsakų nesimato. Parduotuvėje yra vaizdo stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 7-17).

2020-12-30 apžiūros protokole nurodoma, kad dalyvaujant specialistui - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresniajam ekspertui J. M. P. apžiūrėti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateikti T. C. medicininiai dokumentai: išrašas/siuntimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei DVD+R. Specialistas pateikė išvadą, kad T. C. 2020 m. lapkričio 15 d. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninėje nustatytas kairės pėdos 2-o padikaulio lūžis su kraujosruva aplinkiniuose minkštuose audiniuose. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes padikaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, galimai suspaudžiant pėdą tarp bukų daiktų prieš kreipiantis medicininės pagalbos (t. 1, b. l. 43).

Savanoriško daiktų pateikimo 2020 m. lapkričio 15 d. protokolo bei daiktų apžiūros 2020 m. lapkričio 15 d. protokolo duomenimis, apžiūrėta T. C. pateikta avalynė (sportinis batas „Activ“), kuris avėtas įvykio metu. Batas atrodo gerai, nėra požymių, kad avalynė būtų dėvima ilgai. Bato viršaus kairėje pusėje, ties raištelio skylutėmis yra 8 cm ir apie 1-1,5 mm įbrėžimas (t. 1, b. l. 27-36).

Iš UAB „G.“ apsaugos vadovo A. K. pateiktų vaizdo įrašų „15-11 keltuvas 1“ ir 15-11 keltuvas 2“ matyti:

1. Vaizdo įraše, pavadinimu „15-11 keltuvas 1“ užfiksuotas parduotuvės patalpų vaizdas. Data „2020-11-15“, laikas „12.49 val.“. Matosi, kaip eina D. B., tempia paskui save autokrautuvą, ant kurio prikrautos mėlynos spalvos prekės (kas konkrečiai nenustatyta dėl vaizdo įrašo kokybės). Nuo 12:49:25 D. B. žvelgia į tik į kairę. Nukentėjusiosios sutuoktinis jau yra pasukęs į praėjimą ir stovi šalia įvykio vietos. 12:49:28 matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji į praėjimą tarp šaldymo vitrinos ir lentynos pasuka iš esmės vienu metu, kaltinamasis vis dar žiūri į kairę, t. y. nuo 12:49:25 D. B. nė karto nepažiūrėjo į priekį, nors vaizdo įraše matyti, kad žmonių parduotuvėje, tiek priešais kaltinamąjį, tiek jam iš šono buvo ir yra nemažai. Kaltinamajam ir nukentėjusiajai sukant į praėjimą, nukentėjusiosios sutuoktinis vis dar stovi toje pačioje vietoje ir laukia sutuoktinės. Vaizdo įraše nuo 12:49:25 iki 12:49:30 užfiksuota, kad prieš darydamas posūkį ir posūkio metu, sukant į praėjimą kartu su nukentėjusiąja, D. B. nei karto nepažiūrėjo į priekį, nuolat žvelgė į kairę. Taip pat matyti, kad D. B. ėjo greitesniu žingsniu nei nukentėjusioji, todėl pasukus, nukentėjusioji atsirado jam už nugaros, už D. B., šone autokrautuvu vežamų prekių. Nukentėjusioji pasukusi žiūrėjo į lentynas su prekėmis. Dar autokrautuvui nepasukus visiškai (nebaigus posūkio), nukentėjusioji pritupia šalia jos stovi vyresnio amžiaus vyras, po to jų nesimato už autokrautuvo. D. B. su autokrautuvu stabteli maždaug 3 sekundėmis ir eina toliau. Moteris stovi pasilenkusi, kažką daro su kairės kojos apačia, laikosi už vyro, stovinčio šalia.

2. Vaizdo įraše, pavadinimu „15-11 keltuvas 2“ matosi parduotuvės patalpų vaizdas. Data „2020-11-15“, laikas „12.49 val.“. Vaizdas iš keturių vaizdo kamerų (vaizdas blogos kokybės). Vaizdo įraše, esančiame kairiajame viršutiniame kampe, matosi moteris, vilkinti žydros spalvos striuke (nukentėjusioji). Ji vaikšto tarp lentynų. Iš toliau ateina parduotuvės darbuotojas (kaltinamasis), tempdamas keltuvą (vežimėlį), ant kurio sudėtos mėlynos spalvos prekės. Matosi kaip užsukdamas jis vežimėliu prisiartina prie moters žydra striuke, praeina toliau, sustoja, grįžta prie moters. Taip pat matosi, kad D. B. darant posūkį, praėjime, šalia posūkio stovi du žmonės, vienas iš jų nukentėjusiosios sutuoktinis (kompaktinis diskas, prie bylos 1 tomo viršelio; t. 1, b. l. 72-76).

2020-12-03 UAB „G.“ apsaugos vadovo A. K. raštu pateikti įmonės darbuotojo D. B. darbo sutartis, pareiginė instrukcija, 2020 m. lapkričio mėnesio darbo grafikas, darbuotojo supažindinimo su saugos reikalavimais kortelė, autokrautuvo „Jungheinrich“ EJE C20 naudojimo instrukcija. Darbo sutartis su D. B. sudaryta tarp darbdavio UAB „G.“ ir darbuotojo D. B. 2019 m. rugsėjo 25 d. Darbuotojo pareigos ir kategorija – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 82-84). Iš Darbo laiko apskaitos matyti, kad 2020 m. lapkričio 15 d. nuo 6 iki 15.20 val. parduotuvėje dirbo D. B. (t. 1, b. l. 86-87). Iš pareiginių nuostatų matyti, kad be darbo kasoje ir kitų išvardintų užduočių, be išvardintų funkcijų, vadovo nurodymu pareigas užimantis asmuo privalo vykdyti kitas su įmonės veikla susijusias užduotis (t. 1, b. l. 88-89). Iš UAB „G.“ darbuotoj instruktavimo ir mokymo saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos klausimais registravimo kortelės/atestavimo protokolo matyti, kad D. B. apmokytas dirbti elektriniu ir rankiniu vežimėliu Jungheinrich „EJE C20“2020 m. rugsėjo 17 d. (t. 1, b. l. 92). „EJE C20“ naudojimosi instrukcijos skyriuje „Pavojinga zona“ (t. 1, b. l. 94) nurodoma, kad: „Pavojingoji zona yra sritis kurioje asmenims gresia važiuojančio arba dirbančio autokrautuvo, krovinio paėmimo įtaisų arba krovinių keliamas pavojus. Įspėjama: pašalinius asmenis išsiųsti iš pavojingosios zonos; kilus pavojui, laiku įspėti asmenis; jei nepaisant raginimo, pašaliniai asmenys nepasišalina iš pavojingos zonos, būtina nedelsiant sustabdyti autokrautuvą. Skyriuje „Kaip dirbti su įrenginiu“ (t. 1, b. l. 100) nurodoma, kad „Operatorius privalo žiūrėti važiavimo kryptimi ir visada gerai matyti kelią, kuriuo važiuoja“ (t. 1, b. l. 81-107).

2021 m. liepos 26 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo pateiktos 3 fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas įspėjamojo pobūdžio ženklas (mėlynai apibrėžtas apskritimas), užklijuotas ant įėjimo į „G.“ parduotuvę durų, kuriame pavaizduotas autokrautuvas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (elgesio saugumo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.

Kaltinime nurodoma, kad D. B. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, nes pažeidė autokrautuvo „Jungheinrich EJE C20“ naudojimo instrukcijos reikalavimus dėl nelaimingo atsitikimo ir sužeidimo pavojaus autokrautuvo pavojingoje zonoje (t. y. zonoje, kurioje asmenims gresia važiuojančio arba dirbančio autokrautuvo, krovinio paėmimo įtaisų arba krovinių keliamas pavojus), numatančius, kad operatorius privalo žiūrėti važiavimo kryptimi ir visada gerai matyti kelią, kuriuo važiuoja, kilus pavojui laiku įspėti asmenis, pašalinius asmenis išsiųsti iš pavojingos zonos. Dėl to tempdamas elektrinį ir rankinį autokrautuvą „Jungheinrich EJE C20“ (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) su prekėmis, nepastebėjo autokrautuvo judėjimo zonoje buvusios T. C. ir užvažiavo jai ant kairės kojos, tuo padarydamas nukentėjusiajai kairės pėdos 2-o padikaulio lūžį su kraujosruva aplinkiniuose minkštuose audiniuose, t. y. nesunkiai sutrikdė T. C. sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo kvalifikavimui reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles. BK 139 straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Teismų praktikoje elektrinis/rankinis autokrautuvas „Jungheinrich EJE C20“ priskiriamas didesnio pavojaus šaltiniams. Autokrautuvo „Jungheinrich EJE C20“ naudojimosi instrukcijos skyriuje „Pavojinga zona“ (t. 1, b. l. 94) nurodoma, kad pavojingoji zona yra sritis kurioje asmenims gresia važiuojančio arba dirbančio autokrautuvo, krovinio paėmimo įtaisų arba krovinių keliamas pavojus. Įspėjama: pašalinius asmenis išsiųsti iš pavojingosios zonos; kilus pavojui, laiku įspėti asmenis; jei nepaisant raginimo, pašaliniai asmenys nepasišalina iš pavojingos zonos, būtina nedelsiant sustabdyti autokrautuvą. Skyriuje „Kaip dirbti su įrenginiu“ (t. 1, b. l. 100) nurodoma, kad „Operatorius privalo žiūrėti važiavimo kryptimi ir visada gerai matyti kelią, kuriuo važiuoja“ (t. 1, b. l. 81-107).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiosios, specialisto ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, vaizdo įrašai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.

Kaltinamasis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos nepripažino, nurodydamas, kad jis autokrautuvo „Jungheinrich EJE C20“ naudojimo instrukcijos reikalavimų, t. p. ir saugumo reikalavimų nepažeidė. Kaip to reikalaujama, tempdamas krovinį visada žiūrėjo priešais save, taip pat priešais save žiūrėjo ir darydamas posūkį, matė moterį atšaldytos mėsos skyriuje, todėl pristabdė. Nurodė, kad pasukus į pravažiavimą tarp lentynų, kuriame įvyko įvykis, pravažiavime jam iš kairės tebuvo viena moteris, kurią, tempdamas krovinį, stebėjo. Nukentėjusioji jam buvo už nugaros, todėl jis jos negalėjo matyti. Kaltinamojo D. B. nuomone, būtent nukentėjusioji, dėl savo neatsargumo, kalta dėl kilusio įvykio. Taip pat nurodė, kad jo nuomone, parduotuvės lankytojai turi girdėti važiuojančio autokrautuvo skleidžiamą garsą.

Šie kaltinamojo parodymai ne visiškai atitinka vaizdo įrašus, prieštarauja nukentėjusiosios, liudytojo F. Č. parodymus.

Nukentėjusioji T. C. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai aiškino, kad ji autokrautuvo nematė, nes, kaip visada, parduotuvėje rinkosi prekes, todėl žiūrėjo į lentynas bei žiūrėjo į priekį; įvykis įvyko iš karto už posūkio (prie „eilės krašto“); autokrautuvas jai atsitrenkė į nugarą, taip ją pastumdamas ir užvažiavo jai ant kojos iš už nugaros, šono; jokio įspėjamojo signalo nebuvo, autokrautuvo negirdėjo; užvažiavus autokrautuvui ji prarado pusiausvyrą ir įsikibo į priekyje jos ėjusį sutuoktinį F. Č.. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo, jos sutuoktinio F. Č. parodymai, kad jis ėjo priekyje sutuoktinės; sutuoktinė, užvažiavus autokrautuvui jai ant pėdos ir pastarąją pastūmus, įsikibo jam į ranką ir jį pastūmė, priešingu atveju autokrautuvas būtų užvažiavęs ir ant jo; nebuvo jokių signalų bei nesigirdėjo, kad važiuoja autokrautuvas. Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis patvirtino, jog dėl tempiamo autokrautuvo nieko neįspėjo. Nukentėjusiosios sužalojimo faktą, t. y., kad būtent kairė pėda lūžo užvažiavus kaltinamojo tempiamam autokrautuvui ant pėdos, patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek jos sutuoktinio liudytojo F. Č. parodymai, kad į parduotuvę T. C. atėjo sveika, kad nukentėjusiajai ant pėdos užvažiavo autokrautuvas. Taip pat patvirtina apžiūrai pateiktas sportinis batas, avėtas įvykio metu (batas atrodo gerai; nėra požymių, kad avalynė būtų dėvima ilgai; bato viršaus kairėje pusėje, ties raištelio skylutėmis yra 8 cm ir apie 1-1,5 mm įbrėžimas (t. 1, b. l. 27-36)). Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad važiuojant autokrautuvui pro nukentėjusiąją, pastaroji staigiai susilenkia, po to čiupinėja savo kairę pėdą. Taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos D. A. parodymai, kad nukentėjusiajai užėjusiai į greitosios pagalbos automobilį ir nusiavusiai batą, pėdos (kurios tiksliai nurodyti negalėjo) viršutinėje paviršiuje buvo matoma hematoma; jai atrodė, kad trauma buvo įvykusi neseniai, nes buvo paraudimas ir patinimas pėdos viršuje. Taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtina medicininiai dokumentai (Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateikti: išrašas/siuntimas Nr. LA (duomenys neskelbtini)bei DVD+R. iš kurių matyti, jog T. C. 2020 m. lapkričio 15 d. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninėje nustatytas kairės pėdos 2-o padikaulio lūžis su kraujosruva aplinkiniuose minkštuose audiniuose) bei juos apžiūrėjusio specialisto J. M. P. apžiūros protokole pateikta išvada bei paaiškinimai duoti teisme, jog tokių pakeitimų, kas įgalintų lūžti kaulą be fizinio poveikio, ta prasme pataloginiam lūžiui, nebuvo; kad tai yra mechaninis sužalojimas; kad kai lūžta kaulai yra sužalojami kraujo indai, kraujosruva susidaro visada, tik ji būna didesnė arba mažesnė; kad nesunkų sveikatos sutrikdymą konstatavo remiantis medicininio mokslo duomenimis; jog kaulai niekada per 10 dienų nesugyja. Jei sužalojimo gijimas užtrunka daugiau nei 10 dienų, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas. Kolegialių institucijų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 52-2357) IV skyriuje, 7.1. punkte nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šie aptarti įrodymai, patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad pėda lūžo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamojo valdomas autokrautuvas užvažiavo jai ant pėdos. Taip pat patvirtina kaltinimo aplinkybę, kad nukentėjusiajai dėl kairės pėdos lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis nepažeidė reikalavimų, numatytų autokrautuvo naudojimosi instrukcijoje, nes veždamas autokrautuvu krovinį visad žiūrėjo priešais save; kad praėjime tarp atšaldytos mėsos produkcijos skyriaus ir lentynos, kur įvyko įvykis, buvo tik kairėje pusėje moteris; kad jis negalėjo pamatyti nukentėjusiosios — paneigia vaizdo įrašai. Vaizdo įraše, pavadinimu „15-11 keltuvas 1“ užfiksuota, kaip eina D. B., tempia paskui save autokrautuvą, ant kurio prikrautos mėlynos spalvos prekės. Nuo 12:49:25 D. B. žvelgia į tik į kairę. Nukentėjusiosios sutuoktinis jau yra pasukęs į praėjimą, kuriame įvyko įvykis ir stovi būtent šalia įvykio vietos, žvelgia į tą pusę, iš kurios turėtų ateiti sutuoktinė. 12:49:28 matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji į praėjimą tarp šaldymo vitrinos ir lentynos, priešingai nei teigia kaltinamasis, pasuka iš esmės vienu metu, o kaltinamasis tiek važiuodamas link posūkio ir sukdamas žiūri ne priešais save, o į kairę. Pažymėtina, jog D. B. nuo 12:49:25 nė karto nėra pažiūrėjęs į priekį, nors vaizdo įraše matyti, kad žmonių parduotuvėje, tiek priešais kaltinamąjį, tiek jam iš šono buvo ir yra nemažai. Kaltinamajam ir nukentėjusiajai sukant į praėjimą, nukentėjusiosios sutuoktinis vis dar stovi toje pačioje vietoje ir laukia sutuoktinės, tai paneigia kaltinamojo parodymus, kad jam darant posūkį praėjime žmonių nebuvo, nes toje pačioje vietoje, kur stovėjo kaltinamojo matoma moteris, tik dešinėje, praėjime, prie posūkio stovėjo nukentėjusiosios sutuoktinis F. Č., kuris nurodė, jog būtų autokrautuvu kliudytas ir jis, jei nukentėjusioji nebūtų jo pastūmusi tuo metu, kai pastumta autokrautuvo ir stengdamasi išlaikyti pusiausvyrą kibosi jam į ranką (po užvažiavimo jai ant kairės pėdos). Vaizdo įraše nuo 12:49:25 iki 12:49:30 ne tik užfiksuota, kad prieš darydamas posūkį ir posūkio metu (sukant į praėjimą kartu su nukentėjusiąja) kaltinamasis nei karto nepažiūrėjo į priekį ir nuolat žvelgė į kairę, bet ir tai, kad D. B. ėjo greitesniu žingsniu nei nukentėjusioji, todėl jam pasukus, nukentėjusioji atsirado jam už nugaros, už D. B. ir šone autokrautuvu vežamų prekių. Vaizdo įrašo duomenimis, dar autokrautuvui nebaigus posūkio manevro, nukentėjusioji pritupia, šalia jos stovi vyresnio amžiaus vyras, po to jų nesimato už autokrautuvo. D. B. su autokrautuvu stabteli maždaug 3 sekundėmis ir eina toliau. Moteris stovi pasilenkusi, kažką daro su kairės kojos apačia, laikosi už vyro, stovinčio šalia. Vaizdo įraše, pavadinimu „15-11 keltuvas 2“ taip pat matosi, kad D. B. darant posūkį, praėjime, šalia posūkio stovi du žmonės, vienas iš jų nukentėjusiosios sutuoktinis (kompaktinis diskas, prie bylos 1 tomo viršelio; t. 1, b. l. 72-76).

Taigi, kaip matyti, nors kaltinamasis teigė laikęsis instrukcijoje įtvirtinto reikalavimo vežant krovinį žiūrėti priešais save, tai paneigia vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas taip pat paneigia kaltinamojo versiją, kad tarp lentynų esančiame praėjime, į kurį jis darė posūkį, tebuvo kairėje stovinti moteris, nes šalia posūkio, tik dešinėje, stovėjo nukentėjusiosios sutuoktinis, kurio kaltinamasis taip pat nepamatė, nes, kaip matyti iš vaizdo įrašo „15-11 keltuvas 1“, D. B. žiūrėjo tiek eidamas link posūkio, tiek posūkio metu ne priešais save, o į kairę. Nukentėjusiosios sutuoktinis F. Č. nurodė, jog taip pat būtų kliudytas autokrautuvo, jei nebūtų jo sutuoktinė pastūmusi, kuri jį pastūmė, kai į pastarąją atsitrenkė autokrautuvas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis nesilaikė autokrautuvo naudojimosi instrukcijoje, skyriuje „Kaip dirbti su įrenginiu“ (t. 1, b. l. 100) esančio nurodymo, kad operatorius privalo žiūrėti važiavimo kryptimi ir visada gerai matyti kelią, kuriuo važiuoja. Būtent dėl šio reikalavimo nesilaikymo D. B. nematė gerai kelio, kuriuo važiuoja ir neįvertino rizikų, todėl nepastebėjo priešais jį einančios ir iš esmės vienu metu su juo sukančios į praėjimą tarp atšaldytos mėsos produkcijos skyriaus bei lentynos nukentėjusiosios, kuri atėjo priešriešais ir kurią, jei būtų žiūrėjęs priešais save, kaltinamasis būtų pamatęs ir taip būtų galėjęs išvengti nelaimingo atsitikimo. Taip pat jis nepastebėjo nukentėjusiosios sutuoktinio, kuris stovėjo praėjime, šalia įvykio vietos dar prieš jam darant posūkį.

Be to, tempdamas paskui save autokrautuvą praėjime, kuriame yra žmonės bei darydamas posūkį į kitą praėjimą, kuriame taip pat buvo žmonės, D. B. nei garsiniu signalu, nei balsu neįspėjo asmenų apie autokrautuvo keliamą pavojų, nepašalino žmonių iš pavojingos zonos, kaip to reikalaujama autokrautuvo instrukcijos skyriuje „Pavojinga zona“. Šią aplinkybę patvirtina tiek kaltinamojo parodymai, kad pagal taisykles autokrautuvo judėjimo zonoje iš vis neturi būti pašalinių asmenų, tiek nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio parodymai. Autokrautuvo naudojimo instrukcijoje nurodoma, jog „Pavojingoji zona“ yra sritis, kurioje asmenims gresia važiuojančio arba dirbančio autokrautuvo, krovinio paėmimo įtaisų arba krovinių keliamas pavojus bei įspėjama: pašalinius asmenis išsiųsti iš pavojingosios zonos; kilus pavojui, laiku įspėti asmenis; jei nepaisant raginimo, pašaliniai asmenys nepasišalina iš pavojingos zonos, būtina nedelsiant sustabdyti autokrautuvą. Taigi, net nematydamas besukančios į praėjimą nukentėjusiosios, kaltinamasis žiūrėdamas priešais save matė kairėje stovinčią moterį, be to, dešinėje prie posūkio stovėjo nukentėjusiosios sutuoktinis, kuris, kaip ir nukentėjusioji, sudarė kaltinamajam kliūtį ir kurio galimai kaltinamasis nematė, o vaizdo įrašų duomenimis, autokrautuvo judėjimo zonoje buvo ne mažai pašalinių asmenų, kurie tiek judėjo, tiek dairėsi prekių lentynose. Todėl kaltinamasis laikydamasis instrukcijoje nurodytų reikalavimų pašalinti pavojingoje zonoje esančius asmenis, ar juos įspėti, taip pat galėjo išvengti nelaimingo atsitikimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo nelaimingo atsitikimo pripažinti kazusu, kaip to prašo kaltinamojo gynėjas.

Nesant jokio įspėjimo dėl važiuojančio autokrautuvo ar duoto garsinio signalo, kuris atkreiptų apsiperkančių, besidairančių į prekes asmenų dėmesį, nėra pagrindo ir nukentėjusiosios elgesio pripažinti lėmusiu nusikalstamos veikos padarymą dėl nukentėjusiosios nerūpestingumo, ar rizikingumo.

D. B. bando atsakomybę perkelti pirkėjams, nurodydamas, kad pirkėjai yra instruktuojami dėl gręsiančio pavojaus važiuojant autokrautuvui (ant parduotuvės įėjimo durų kabo lipdukas, kuriame pavaizduotas autokrautuvas mėlynai apvestame apskritime) ir, kad būtent pirkėjai autokrautuvo turi saugotis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas su šiais kaltinamojo argumenais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Visų pirma, pirkėjai turi bendrą pareigą elgtis atsargiai parduotuvėje, siekiant išvengti žalos tiek sau, tiek kitiems asmenims, bet nėra įpareigoti nuolat stebėti aplinką apie save, kad išvengti pro juos iš šono ar užpakalio važiuojančio autokrautuvo. Kad parduotuvės viduje, praėjimuose nėra jokių panašių įspėjimų, patvirtino ir parduotuvės vadovė A. A.. Nagrinėjamu atveju būtent kaltinamasis, kaip operatorius, valdė autokrautuvą, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis ir kuris kėlė grėsmę parduotuvėje esantiems pirkėjams, o pagal instukciją, būtent autokrautuvo operatorius turi pareigą važiuodamas įvertinti grėsmes ir laikytis tam tikrų nurodymų, kai autokrautuvo važiavimo kelyje, darbo vietoje yra pašalinių asmenų. Byloje nustatyta, jog būtent kaltinamasis nesilaikė pirmiau nustatytų autokrautuvo naudojimo instrukcijos reikalavimų, veždamas autokrautuvą nežiūrėjo priešais save, neįspėjo (signalu ar žodžiu) kelyje buvusių asmenų apie galimą pavojų ir/ar nepašalino asmenų iš pavojingos zonos. Liudytoja, parduotuvės vadovė A. A., kuri žino autokrautuvo naudojimo instrukcijoje esančiu reikalavimus, peržiūrėjus vaizdo įrašus nurodė, jog darbuotojas neatliko visų saugumo reikalavimų veiksmų, nes darbuotojas turėjo įspėti arba palaukti. Ji taip pat nurodė, kad jai tik atrodo, kad prie įėjimo į parduotuvę yra plakatas, kur nurodyta, jog yra krautuvas, kad su šuniukais negalima eiti ir dar keli. Įspėjimo kaip elgti nėra. Takai ir praėjimai, kur važiuoja krautuvai, nepažymėti.

Pažymėtina ir tai, kad elektriniai autokrautuvai veikia pakankamai tyliai, parduotuvėje, esant nemažai žmonių, kaip nagrinėjamu atveju, visada yra šurmulys, todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji žiūrėdama į lentynose esančias prekes, kurios būna išdėstytos ir posūkiuose, galėjo negirdėti pro ją važiuojančio autokrautuvo.

Taigi, teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. savo veiksmais padarė nusikaltimą, nustatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad D. B., dirbdamas UAB ,,G.“ parduotuvėje pardavėju ir valdydamas elektrinį autokrautuvą, pagal autokrautuvo „Jungheinrich EJE C20“ naudojimo instrukcijos reikalavimus dėl nelaimingo atsitikimo ir sužeidimo pavojaus autokrautuvo pavojingoje zonoje (t. y. zonoje, kurioje asmenims gresia važiuojančio arba dirbančio autokrautuvo, krovinio paėmimo įtaisų arba krovinių keliamas pavojus), privalėdamas žiūrėti važiavimo kryptimi ir visada gerai matyti kelią, kuriuo važiuoja, o kilus pavojui laiku įspėti asmenis, pašalinius asmenis išsiųsti iš pavojingos zonos, šių reikalavimų nesilaikė ir dėl to nepastebėjęs autokrautuvo judėjimo zonoje buvusios T. C., užvažiavo autokrautuvu jai ant kairės kojos, tuo padarydamas nukentėjusiajai kairės pėdos 2-o padikaulio lūžį su kraujosruva aplinkiniuose minkštuose audiniuose. Taip jis, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios T. C. sveikatą. Būtent kaltinamojo D. B. veiksmai buvo nukentėjusiajai sukeltų padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – priežastis.

BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamas pasitikėjimas yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, bet, turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokių padarinių bus išvengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esąs lengvabūdiškas. Nusikalstamo nerūpestingumo atveju kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikos gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. D. B. padarytų veiksmų pobūdis patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką neatsargiai, dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Pažeisdamas minėtas autokrautuvo naudojimo instrukcijos reikalavimus, D. B. pagal aplinkybes bei savo patirtį (dirbo su autokrautuvu ir dar prieš įsidarbinant „G.“ parduotuvėje), turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos gali būti sužalotas žmogus, tačiau to nenumatė. Byloje nustatyta, kad D. B. valdydamas autokrautuvą nežiūrėjo priešais save, todėl nepastebėjo tuo pačiu metu į tą patį praėjimą sukančios nukentėjusiosios, taip pat neįspėjo praėjime buvusių žmonių (garsu ar žodžiu) apie važiuojantį autokrautuvą, toliau darė posūkį ir ėjo, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu. D. B. turėjo numatyti, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti vienokie ar kitokie padariniai, todėl privalėjo būti rūpestingas ir atidus, elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus pirkėjams ir eiti su iš paskos tempiamamu autokrautuvu tik tada, kai tai daryti saugu.

Bausmės skyrimo motyvai

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

D. B. padarė vieną neatsargią (dėl nusikalstamo nerūpestingumo) nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 134), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 133), dirba, pasak kaltinamojo - studijuoja. Kaltintojas nesurinko duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 139 straipsnio 1 dalyje straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą D. B. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš švelniausią bausmės rūšių – baudą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus, parenkant jos dydį artimesnę šios bausmės, skiriamos už neatsargius nusikaltimus, minimaliai ribai – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir nukentėjusioji T. C. pareiškė civilinius ieškinius byloje. T. C. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 100 Eur turtinę ir 9 900 Eur neturtinę žalą (t. 1, b. l. 44-45). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriame prašo už nukentėjusiosios gydymą priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 90,66 Eur turtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 63-68).

Civilinė atsakovė UAB „G.“ atsiliepime į ieškinį prašo atmesti civilinių ieškovių T. C. bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinius, nes jie neatitinka atsiliepime nurodytų civilinio ieškinio tekinimo sąlygų. Prašė priteisti civilinės atsakovės UAB „G.“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos (Pastaba. Nepateikti). Nurodė, kad atsakovės civilinė atsakomybė galima tik nustačius kaltinamojo kaltę inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir patvirtinus atsakovės netiesioginės atsakomybės už kaltinamojo veiksmais padarytą žalą sąlygas, numatytas teismų praktikoje.

Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

CK 6.264 straipsnyje nustatyta samdančio darbuotojus asmens netiesioginė civilinė atsakomybė. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir joje nurodyta praktika).

Žemesnės instancijos teismas

Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis D. B. žalos padarymo metu atliko savo darbo funkcijas ir veikė darbdavio naudai bei interesais, darbdavio nurodymu ir jo kontroliuojamas.

Taip pat nėra ginčo, kad D. B. dar prieš nagrinėjamą įvykį buvo instruktuotas, kaip saugiai dirbti su autokrautuvu „Jungheinrich“ EJE C20 bei jo naudojimo instrukcija. Tai patvirtina: paties kaltinamojo parodymai; parduotuvės „G.“ vadovės A. A. parodymai, kad įvykio dieną D. B. buvo pasakyta išvežti prekes į salę bei, kad jis buvo apmokytas saugiai dirbti su autokrautuvu; byloje UAB „G.“ apsaugos vadovo A. K. raštu pateikti rašytiniai dokumentai: įmonės darbuotojo D. B. darbo sutartis, pareiginė instrukcija, 2020 m. lapkričio mėnesio darbo grafikas, darbuotojo supažindinimo su saugos reikalavimais kortelė, autokrautuvo „Jungheinrich“ EJE C20 naudojimo instrukcija.

Byloje nustatytas ir faktas, kad žala dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai padaryta neatsargiais kaltinamojo D. B. veiksmais.

Atsakovė UAB „G.“ 2021 m. birželio 16 d. raštu pranešė, kad nelaimingo atsitikimo vidinis tyrimas UAB „G.“ nebuvo atliekamas, nes į UAB „G.“ nesikreipė nukentėjusioji (t. 2, b. l. 37). Byloje nėra prašymo įvykį pripažinti draudžiamuoju.

Taigi UAB ,,G.“, kaip kaltinamojo D. B. darbdavys, privalo atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojo kaltės, UAB ,,G.“ yra tinkamas civilinis atsakovas šioje byloje.

Kaip minėta nukentėjusioji T. C. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog turtinę žalą sudaro išlaidos kelionėms pas gydytojus taksi, nuskausminamiesiems vaistams (čekių neturi). Apklausiama teisme parodė, kad turtinę žalą sudaro vaistai, kuriuos išrašė daktaras nuo skausmo, ji pati pirko „Ibuprofen“ ir dar buvo kiti vaistai nuo skausmo; išlaidos kelionei taksi, nes jai reikėjo važiuoti daryti nuotraukas į polikliniką. Čekių ji neieškos dėl vaistų nuo skausmo, o taksi numeriai yra telefone. Civilinė atsakovė prašė šioje dalyje ieškinį atmesti, nurodydama, jog nukentėjusiosios T. C. ieškinio reikalavimas priteisti 100 Eur turtinei žalai atlyginti nėra pagrįstas įrodymais, todėl nėra galimybės įvertinti, ar nurodomos išlaidos buvo patirtos. Nukentėjusiajai teismas siūlė pagrįsti ieškinio faktinį pagrindą objektyviais duomenimis, tačiau papildomi dokumentai, galintys įrodyti galimai patirtą turtinę žalą ir jos dydį, teismui nepateikti. Pažymėtina, kad teismas negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra; pareiga įrodyti patirtą turtinę žalą ir jos dydį tenka ją priteisti prašančiam asmeniui, nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmeta šioje dalyje civilinį ieškinį kaip neįrodytą (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, nukentėjusioji T. C. civiliniame ieškinyje prašė priteisti 9 900 Eur neturtinę žalą.

Civilinės atsakovės UAB „G.“ atstovas atsiliepime ir teisme prašė sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, jei teismas nuspręstų, kad yra pagrindai UAB „G.“ civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, jog prašoma priteisti neturtinės žalos suma neatitinka formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose, yra neproporcinga patirtiems sužalojimams. Taip pat prašė atsižvelgti į elgesį nukentėjusiosios, kuri, pasak atsakovės atstovo, pati buvo neatsargi, nes ji galėjo pamatyti krautuvą, bet neatkreipė pakankamo dėmesio į ją supusią aplinką. Prašė įvertinti ir tai, kad civilinė atsakovė tinkamai apmokė kaltinamąjį, kad incidento būtų išvengta (kaltinamasis buvo supažindintas su vidaus saugumo taisyklėmis, jis buvo supažindintas su krautuvo naudojimo instrukcijomis ir tai yra beveik prieš du mėnesius iki incidento ir tos žinios turėjo būti šviežios ir jis tikrai tai žinojo) bei aplinkybę, kad atsakovė tinkamai apmokė kaltinamąjį ir kitus darbuotojus, kaip reaguoti jau įvykus nelaimingam atsitikimui ir jie žinojo kaip rūpintis klientu, be to atsakovės darbuotojai visapusiškai rūpinosi nukentėjusiąją ir siūlė suteikti pagalbą (po incidento darbuotojai ir per garsiakalbį šaukė vadovybę atvykti). Kaltinamasis apklausiamas nurodė, kad buvo kviečiama vadovė ir ji pasirodė incidento vietoje ir tai patvirtina, kad procesas buvo; kaltinamasis patvirtino, kad siūlė ledo. Parduotuvės darbuotojai atsiprašinėjo ir mandagiai bendravo su nukentėjusiąja. Parduotuvės apsaugos darbuotojas buvo šalia nukentėjusiosios ir tai patvirtina nukentėjusioji ir greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, kad ją saugojo iki kol greitosios pagalbos automobilis išvažiavo. Taip pat prašo atsižvelgti, kad liekamieji reiškiniai po pėdos lūžio sugijimo, išlikę dėl nukentėjusiosios nepagrįsto delsimo kreiptis į specialistus.

Teismas sutinka su atsakovės atstovu, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra neproporcingai didelė tiek kilusiems padariniams bei liekamiesiems reiškiniams po pėdos lūžio sugijimo. Tačiau nesutinka su argumentais, kad atsakovės darbuotojai (kaltinamasis, vedėja) tinkamai rūpinosi nukentėjusiąja. Priešingai nei teigia atsakovės atstovas, nukentėjusioji ir jos sutuoktinis šio fakto apklausti teisme taip pat nepatvirtino. Priešingai, tiek nukentėjusioji, tiek jos sutuoktinis F. Č. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad ilgą laiką prie nukentėjusiosios niekas nepriėjo, kad po žalos padarymo kaltinamasis sustojo tik F. Č. jį sustabdžius. Tai, kad D. B. pasiūlė nukentėjusiajai atnešti „ledo“ visiškai nepateisina nukentėjusiosios palikimo be pagalbos ir nuėjimo „dirbti savų darbų“. Iš liudytojo F. Č. parodymų matyti, kad būtent jo iniciatyva net du kartus į įvykio vietą per garsiakalbį buvo kviečiama vedėja. Byloje iš nukentėjusiosios, liudytojo F. Č. ir pačios A. A. parodymų nustatyta, kad vedėja A. A. atėjo tik po kurio laiko ir matydama, kad ji nesupranta nukentėjusiosios, nes nemoka rusų kalbos, priėmė sau lengviausią sprendimą nekalbėti su nukentėjusiąja, nors tai galėjo padaryti per T. C. sutuoktinį, mokantį lietuvių kalbą ar bet kurį darbuotoją, kuris mokėtų rusų kalbą. Ji iš esmės nesidomėjo nei kas atsitiko nukentėjusiajai, nei ar jai reikia pagalbos, teisindamasi kalbos barjeru. A. A. teisme negalėjo patvirtinti, kad ji teiravosi nukentėjusiosios, kas jai atsitiko ir ar reikia pagalbos, nurodė, kad jai nebuvo aišku kas įvyko ir nežinojo, ar kas su nukentėjusiąja kalbėjo. Taigi, vedėja iš esmės nesidomėjo incidentu, iš jos parodymų matyti, kad jai rūpėjo tik, kad nukentėjusioji, kuri buvo nusiavusi batą ir sėdėjo šalia maisto prekių, tebūtų nuvesta iš šios vietos. Taip pat atsakovė UAB „G.“ yra nurodžiusi, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas nebuvo pradėtas, nes į juos nesikreipė pati nukentėjusioji, tačiau, kaip matyti iš vedėjos parodymų, ši galimybė nukentėjusiajai nebuvo išaiškinta, o atsakovė, jau žinodama, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, nedėjo jokių pastangų susisiekti su nukentėjusiąja ir išspręsti susiklosčiusią situaciją taikiai. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nuolat teisme pabrėždavo, kad jai buvo skaudžiausia dėl UAB „G.“ darbuotojų elgesio, kai po incidento, ji buvo palikta iš esmės likimo valiai. Taigi, UAB „G.“ darbuotojų elgesio nėra pagrindo pripažinti neturtinę žalą mažinančiu kriterijumi.

Civilinės atsakovės atstovas prašė nukentėjusiosios neatsargų elgesį pripažinti neturtinę žalą mažinančiu kriterijumi. Teismas šiuo klausimu jau yra pasisakęs ir konstatavęs, jog nukentėjusiosios elgesio nėra pagrindo pripažinti išskirtinai neatsargiu, rizikingu ar neįprastu pirkėjo elgesiui parduotuvėje, kas leistų nukentėjusiosios elgesį pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (žr. 9-10 psl.), todėl nėra pagrindo nukentėjusiosios elgesį pripažinti ir prašomą priteisti neturtinę žalą mažinančiu kriterijumi.

Visgi, kaip minėta, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neproporcingas nei padarytai veikai, nei kilusiems padariniams, ar liekamiesiems reiškiniams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje ir apklausiama teisme nurodė, kad neturtinę žalą sudaro dėl sužalojimo patirtas stresas. Jai buvo bloga, nemiegojo naktimis, mėnesį laiko stipriai skaudėjo, buvo gipsas. Ir dabar skauda, liko hematoma, reiks eiti vėl pas gydytoją, kažkas negerai. Ji iki šiol jaučiu tą koją, skauda, bet kenčia, jau priprato, reikia gyventi. Pėdos lankstumas neatsistatė, pvz., negali sulenkti pirštų. Neklausė daktarų, ar koją jai skaudės visą gyvenimą. Ji gali vaikščioti, bet kai atsistoja ant tos kojos, tai jaučia, kad ne taip, kaip įprastai. Kojų pirštų lankstumo nėra, negali apsiauti batų. Tokių panašių, kaip šitoje kojoje skausmų niekur nėra. Kai nuėmė gipsą, galvojo, kad koja susitvarkys. Dar pas traumotologą neužsirašė, bet reikia užsirašyti. Nežino, kodėl prašo būtent 9 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Jos mėnesio pajamos – 50 Eur už neįgalumą.

Iš neįgaliojo pažymėjimo Nr. 1291581 matyti, kad T. C. nuo 2019 m. rugpjūčio 12 iki 2020 m. liepos 28 d. buvo nustatytas 50 procentų darbingumas (t. 1, b. l. 47-48), iš neįgaliojo pažymėjimo Nr. 1319105 matyti, kad toks pats darbingumo lygis nukentėjusiajai nustatytas nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. (t. 1, b. l. 184). VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ 2020 m. gruodžio 15 d. atsakymo į siuntimą, forma E027, nurodyta nuimtas gipsas, nurodyta daryti šildančias voneles, nedarbinga apie 4 savaites. Rekomenduota toliau gydytis pas šeimos gydytoją (t. 2, b. l. 24). UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos 2021 m. liepos 13 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo formoje E025 nurodyta, kad įvertinus būklė, nustatyta, kad kairė pėda kiek patinusi, skausminga ties II-III padikaulių galvomis iš dorsalinės pusės, išlieka kiek riboti pirštų judesiai per MPT sąnarius. Pėdos apkrovimas neskausmingas. Inervacija, kraujotaka, funkcijos kairėje pėdoje nesutrikę. Diagnozėse nurodoma, kad kairės pėdos sugijęs II padikaulio lūžis. Kairės pėdos sąnarių kontraktūros po taikytos imobilizacijos. Rekomenduojamas reabilitacinis gydymas (fizioterapinės procedūros, kineziterapija, mankštos pratimai. Ortopedo traumatologo konsultacija dėl tolimesnio gydymo po 6-8 savaičių (t. 2, b. l. 25).

Liudytojas, nukentėjusiosios sutuoktinis F. Č. parodė, kad T. C. iki šiol skaudą koją ir nejudina pirštų. Žmona turi kitų ligų, bet jos nesusijusios su lūžiu. Iki įvykio ji kūno viršutinėje dalyje jautė sąnarių skausmus dėl savo ligų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. B. neatsargia nusikalstama veika nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą – kairės pėdos lūžį, nukentėjusioji nedarbinga (sugipsuota koja) buvo 4 savaites. Po gipso nuėmimo jai rekomenduota daryti šildančias voneles. 2021 m. liepos 13 d. nustatyta, kad kairė pėda kiek patinusi, skausminga ir išlieka kiek riboti pirštų judesiai per MPT sąnarius po taikytos imobilizacijos; pėdos apkrovimas neskausmingas, lūžis sugijęs; rekomenduojamos fizioterapinės procedūros, kineziterapija, mankštos pratimai; ortopedo traumatologo konsultacija dėl tolimesnio gydymo po 6-8 savaičių. Įvertinus nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, stresą, fizinį skausmą, tai turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio. Nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata, sugipsuota koja buvo 4 savaites, po imobilizacijos išlikę riboti pirštų judesiai, bet duomenų, kad po lūžio būtų išlikę negrįžtami padariniai, nėra. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad dėl paskelbto karantino Lietuvoje ji nėjo pas gydytojus, šiuo metu ši galimybė atsirado, ji toliau gali tęsti mankštas ir kt., kas leistų atstatyti pirštų judesius. Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, parduotuvės „G.“ darbuotojų elgesį po įvykio, veikos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, už kaltinamojo veiksmus atsakingo civilinio atsakovo finansinę padėtį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašaus pobūdžio sužalojimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-275-689/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-157-468/2019, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1A-518-813/2020, 1A-419-594/2020), aplinkybę, kad bylose priimti sprendimai, dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, kitose bylose nelaikomi precedentais, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas patenkinti nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš civilinės atsakovės UAB ,,G.“ nukentėjusiajai priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Tai atitinka ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Civilinį ieškinį pareiškė ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa, prašydama priteisti už nukentėjusiosios gydymą iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 90,66 Eur turtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji T. C. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, kad išlaidas sudaro: 2020 m. lapkričio 15 d. radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) 32,17 Eur vertės paslaugos; 2020 m. lapkričio 15 d. skubiosios medicinos pagalbos IV 39,69 Eur vertės paslauga; 2020 m. lapkričio 25 d. radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) 18,80 Eur vertės paslaugos. Už paslaugas sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. (t. 1, b. l. 63-65). Ieškovė bylos nagrinėjime nedalyvavo, raštu nurodė, kad ieškinį palaiko (t. 1, b. l. 176).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (UAB ,,G.“) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiosios gydymo išlaidos yra 90,66 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš civilinės atsakovės UAB „G.“.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.

Kiti klausimai

D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktiniai diskai, esantys byloje (prisegti prie pirmo bylos tomo galinio viršelio), paliktini saugoti byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL, t. y. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

N. T. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš UAB ,,G.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš UAB ,,G.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 90,66 Eur (devyniasdešimt eurų 66 euro centus) turtinei žalai už nukentėjusiosios gydymą atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 2 kompaktinius diskus, palikti saugoti byloje, kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti D. B., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią D. B. A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulioneinė