Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės atstovei advokato padėjėjai Rimai Adomonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą, iškeltą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei AB Rokiškio butų ūkis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - IfP@Insurance AS filialas, L. S., dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.

Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, įvertinusi nusidėvėjimą, išskaičiavusi besąlyginę išskaitą, apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 198,00 Eur draudimo išmoką.

Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl priteistina.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007).

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė A. I.. V. UAB „Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006).

Pagal LR Aplinkos ministro patvirtinto STR 1.12.05:2010 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ (toliau – Sąrašas) 1 punkte numatyta, jog subjektas, atliekantis daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus privalo nuolat stebėti namo bendrojo naudojimo objektų būklę, o 4 punktas numato pareigą palaikyti saugų namo bendrųjų konstrukcijų naudojimą – atitrūkusių plytų, tinko, lipdinių, skardos, medinių ar kitokių detalių pašalinimas, šiukšlių ir kitų daiktų pašalinimas nuo stogo ir išorinių durų stogelių, susikaupusio sniego, vandens ir varveklių, dulkių ir kitokių sąnašų šalinimas nuo namo konstrukcijų. Pagal 8 Sąrašo punktą, pastato administratorius privalo šalinti smulkius namo stogo elementų defektus.

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Po bylos iškėlimo, įforminto LR CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Remiantis pirmiau aptarta Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.263 straipsnio taikymo darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi: 1) neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios inžinerinės įrangos ir iki avarijos neorganizavusi jos remonto atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Būtent atsakovė privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą; 2) dėl netvarkingo lietaus kanalizacijos vamzdžio ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

Remiantis LR CK 6.261 straipsniu, bei aptarta Kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 7,16 Eur (198,00 Eur[skola]*0,06 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*220[pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018-07-07) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Remiantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 6 % dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.1015 straipsniu, teismą

1. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 198,00 Eur turtinės žalos atlyginimo;

2. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 7,16 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui;

3. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė AB „Rokiškio butų ūkis“ atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje jos atstovė nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Atsakovė vykdo daugiabučių namų eksploatacijos ir remonto veiklą. Atsakovė atliko kasmetinę namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir statinio apžiūros akte 2017-05-25 Nr. 936 konstatavo, kad lietaus ir buitinių nuotekų šalinimo sistema yra patenkinama, rekomenduojama pagal poreikį pakeisti atskiras vamzdynų dalis.

2018-04-09 8 val. buvo gautas pranešimas, kad 13 bute matomas vandens pratekėjimas lubų srityje. Tą pačią dieną 9 val. atsakovės santechnikams nuvykus pagal gautą pranešimą, buvo matomas akivaizdus pratekėjimas iš viršuje esančių patalpų vamzdynų. Gedimo šalinimas neįmanomas, nepatekus, į viršuje, esančias patalpas. Buvo nuspręsta keisti dalį nuotekų vamzdynų elementų tarp 13 ir 17 buto. 17 buto savininkė, trečiasis asmuo, L. S. (toliau – trečiasis asmuo) atsisakė įleisti atsakovės santechnikus į savo butą Nr. 17. Trečiajam asmeniui 2018-04-11 buvo surašytas ir registruotu laišku išsiųstas pranešimas, kuo skubiau suteikti galimybę patekti į patalpas, suteikti galimybę prieiti prie inžinerinės dalies įrangos ir pašalinti defektus arba pašalinti atsiradusius defektus asmeniškai. Atsakovės darbuotojams, patekus į trečiojo asmens butą, buvo nustatyta, kad vandens pratekėjimas yra nuo vonios iki bendro nuotekų vamzdžio, t. y. buto nuotekų vamzdyno ribose. Šį defektą įsipareigojo pašalinti trečiasis asmuo ir atsakovės žiniomis, tai padarė. Bendrojo nuotekų vamzdyno dalis, trečiajam asmeniui, nesutikus demontuoti sieną priėjimui prie vamzdynų, liko nepakeista.

2018-04-17 ieškovė surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame pagal buto Nr. 13 savininko B. K. paaiškinimus, nurodė, kad butą 2018-04-16 užliejo kaimynai, numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo - buto Nr.17 savininkas. Draudėjo, buto Nr. 13 savininko, teigimu bute Nr.17 prakiuro kanalizacijos vamzdis. Kvietė atsakovo specialistus. Buto Nr. 17 savininkas samdo atsakovo specialistus, kad avariją sutvarkytų. Fiksuotas WC patalpos užliejimas iš viršaus per kanalizacijos stovą sienoje.

Ieškinyje ieškovė teigia, kad ji išsiaiškino, kad buto Nr.13 apgadinimą vandeniu sąlygojo netvarkingas lietaus kanalizacijos vamzdis, už kurio priežiūrą atsakinga atsakovė, tačiau Turto sunaikinimo, sugadinimo akte teigiama, kad atsakingas už įvykį yra trečiasis asmuo. Todėl žalos atlyginimo byloje konkreti lietaus kanalizacijos vamzdžio prakiurimo ir vandens išsiliejimo vieta nėra nustatyta ir nėra įrodymų, jog vanduo išsiliejo iš bendrojo naudojimo vamzdynų, o ne iš nuotekų vamzdynų dalies, esančios trečiojo asmens atsakomybės ribose. Todėl vien ieškovės ieškinyje deklaratyvių teiginių nurodymas, nesant įrodymų apie fakto konstatavimą, negali patvirtinti padarytos žalos kilimo vietos. Taigi, šiuo atveju ieškovė privalėjo nustatyti ir pateikti teismui duomenis apie tikslią buto užliejimo židinio vietą ir vandens išsiliejimo priežastis, privalėjo kviesti ir atsakovės specialistus, išsiaiškinti visas aplinkybes, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė, įvykus draudiminiam įvykiui, nesiaiškino žalos atsiradimo židinio ir priežasčių, o tik pagal buto Nr. 13 savininko B. K. paaiškinimus surašė 2018-04-17 Turto sunaikinimo ir remiantis prielaidomis padarė išvadą, kad buto apgadinimą vandeniu sąlygojo netvarkingas lietaus kanalizacijos vamzdis.

Ieškovė teigia, kad siuntė atsakovei 2018-06-21 pretenziją, ragindama atlyginti žalą, tačiau tokio dokumento atsakovė nėra gavusi, gaunamų dokumentų žurnale tokio gauto pranešimo nėra registruota. Apie tai, kad atsakovė yra atsakinga už žalą, sužinojo tik gavusi šį ieškinį.

Atsakovė įvykio metu buvo apdraudusi savo veiklą bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, su „If P&C Insurance AS“, veikiančia per „If P&C Insurance AS“ filialą, sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) serija BCA Nr. 00015763 nustatytas draudimo laikotarpis nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. spalio 29 d.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį civilinės atsakomybės draudimas apibrėžiamas kaip asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje. Draudimo įstatymo 107 straipsnis nustato, kad draudėjas gali sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe.

Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovei, kadangi šiuo atveju nėra atsakovės, namo administratorės, civilinės atsakomybės sąlygų. Kaip buvo nustatyta atsakovės darbuotojų, vanduo pratekėjo ne iš bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynų, o iš buto nuotekų vamzdynų dalies, esančios trečiojo asmens atsakomybės ribose. Šį atsiradusį defektą trečiasis asmuo pašalino savo jėgomis. Tokiu atveju atsakomybė už padarytą žalą kyla trečiajam asmeniui.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iki buto Nr.13 sanitarinių patalpų užliejimo, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) lietaus ir buitinių nuotekų šalinimo sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės. Buvo rekomenduojama pagal poreikį pakeisti atskiras vamzdynų dalis. 2018-04-09 atsakovė, gavusi pranešimą apie 13 bute matomą vandens pratekėjimą lubų srityje, informavo viršutinio 17 buto savininkę, trečiąjį asmenį, 2018-04-11 registruotu laišku, kuo skubiau suteikti galimybę patekti į patalpas, suteikti galimybę prieiti prie inžinerinės dalies įrangos ir pašalinti defektus arba pašalinti atsiradusius defektus asmeniškai. Trečiasis asmuo per jos butą einančios vamzdyno dalies pakeisti neleido. Ši situacija specialistų nebuvo prilyginta avarinei būklei, todėl keisti nuotekų sistemos vamzdyno dalies, atsakovė neturėjo pareigos atlikti be buto savininko sutikimo, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams. Nors ir ieškovė teigia, kad buto apgadinimą vandeniu sąlygojo netvarkingas lietaus kanalizacijos vamzdis, tačiau byloje nepateikti duomenys ir įrodymai, kurioje konkrečioje vietoje prakiuro lietaus kanalizacijos vamzdis ir dėl kokios konkrečios priežasties išsiliejo vanduo.

Kaip nurodyta atsiliepime, atsakovė įvykio metu buvo apdraudusi savo veiklą bendrosios civilinės atsakomybės draudimu „If P&C Insurance AS“, veikiančia per „If P&C Insurance AS“ filialą. Kai atsakingas už žalą asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Tai reiškia, kad civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui taip pat taikoma Draudimo įstatymo 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o kitiems draudimo santykių dalyviams – atitinkamai pareiga pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informaciją.

Ieškovė prašo priteisti 7,16 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018-07-07) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Kaip nurodyta, atsakovė nėra gavusi pretenzijos, kuria reikalaujama jos atlyginti žalą ir jai apie tai nebuvo žinoma, tokiu atveju, net ir nustačius, kad atsakovė yra atsakinga už žalą, kompensacinės palūkanos 7,16 Eur už laikotarpį nuo 2018-07-07 iki ieškinio pareiškimo teismui dienos negali būti priteisiamos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta bei vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 142 str., atsakovė teismo prašo: ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo IfP@Insurance AS filialas, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad patvirtina, kad 2017-10-30 tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas Serija BCA Nr. 00015763 ). Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis: 2017-10-30 - 2018-10-29. Šia draudimo sutartimi, įskaitant, bet neapsiribojant, buvo apdrausta atsakovo veiklos civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje numatyta 145 Eur išskaita. Draudikas informuoja, kad ginčo įvykis, gavus atsakovo pranešimą, buvo užregistruotas 2020­-12-16. Draudėjo (atsakovo) nuomone, dėl įvykio yra atsakingi (duomenys neskelbtini) buto savininkai, kadangi žala kilo dėl netvarkingo jų bute esančio vamzdyno.

Pažymi, jog kaip viena iš būtinųjų sąlygų įvykio pripažinimui draudžiamuoju, yra draudėjo atsakomybė už padarytą žalą (Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 010 (toliau - Taisyklės) 10 punkto c) papunktis. Kaip minėta (ir kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo), AB „Rokiškio butų ūkis“ savo atsakomybės dėl ginčo įvykio neprisiima (tokią atsakovo poziciją draudikas pilnai palaiko). Atsakovas yra pateikęs į bylą 2017-05-25 Statinio apžiūros aktą, iš kurio matyti, jog lietaus ir buitinių nuotekų šalinimo sistema yra patenkinamos būklės, rekomenduojama pagal poreikį pakeisti atskiras vamzdynų dalis (t. y. būklė nėra avarinė). Įvykus įvykiui buvo konstatuota, jog vanduo prateka iš viršuje esančio 17 buto, tačiau šio buto savininkė atsakovo atstovus atsisakė įsileisti (jai buvo siųsti net keli pranešimai dėl inžinerinės įrangos apžiūros ir defektų pašalinimo). Galiausiai, patekus į minėto buto patalpas, buvo nustatyta, kad vandens pratekėjimas fiksuotas šio buto (Nr. 17) nuotekų vamzdyno ribose. Atkreiptinas dėmesys, kad 17 buto savininkai nesutiko, jog būtų demontuota siena, siekiant pakeisti bendrojo nuotekų vamzdyno dalį. Ieškovo pateiktuose dokumentuose (2018-04-17 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte) yra nurodoma, kad numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo - buvo Nr. 17 savininkas (dėl bute prakiurusio kanalizacijos vamzdžio). Taigi, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog žala kilo būtent dėl bendro naudojimo vamzdynų (t. y. bendrojo naudojimo objektų, už kuriuos yra atsakingas atsakovas), todėl neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo kilti atsakovo civilinei atsakomybei.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo L. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir B. K., buvo pasirašyta draudimo sutartis, kuria B. K. apdraudė jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį turtą laikotarpiui nuo 2018-04-10 iki 2019-04-09 ( Būsto draudimo liudijimas TAI Nr. 477517072, serija LD Nr. 110598992).

AB „Lietuvos draudimas“ 2018-05-10 išmokėjo B. K. 198 Eur draudimo išmoką dėl 2018-04-13 įvykio. Byla -1992409 ( 2018-05-10 mokėjimo nurodymas Nr. 13922239, Swedbank ).

Iš 2018-05-09 pranešimo apie žalos atlyginimą ( Nr. 1992409 ) matyti, kad B. K. 198,00 Eur išmokėta už 2018-04-13 atsitikusį įvykį, kurio vietovė (duomenys neskelbtini), per kurį buvo sugadintas butas. Žalos registracijos numeris 1992409.

Žalos byloje Nr. 1992409 surašytame 2018-04-17 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta: draudėjas – B. K., įvykio data – 2018-04-16, įvykio pavadinimas – užliejo kaimynai, sugadintas turtas – butas (duomenys neskelbtini), numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – buto Nr. 17 savininkas. Nurodyta, kad draudėjo teigimu, bute Nr. 17, prakiuro kanalizacijos vamzdis. Kvietė butų ūkio specialistus. Buto Nr. 17 savininkas samdo Rokiškio butų ūkį, kad avariją sutvarkytų. Apžiūros metu fiksuotas WC patalpos užliejimas iš viršaus, per kanalizacijos stovą sienoje.

Ieškinyje ieškovė taip pat nurodo, kad 2018-04-16 įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas nustatė, kad dėl vandens pratekėjimo buvo padaryta žala WC patalpos luboms, sienoms.

Ieškovė ieškiniui pagrįsti pateikė fotonuotraukas, kuriose 2018-04-17 užfiksuota B. K. bute esančios patalpos – WC sugadinimai. Taip pat pateikė tris nuotraukas, darytas buto Nr. 17 savininkų, kuriose užfiksuotas vamzdis. Ieškovės atstovės teigimu, tai yra lietaus kanalizacijos vamzdis, kuris netvarkingas, nes nėra dangtelio. Vamzdis ant stogo – bendro naudojimo inžinierinė įranga, kurią atsakovė privalo prižiūrėti.

Tuo tarpu iš atsakovės pateikto 2018 m. balandžio 10 d. Defektinio akto matyti, kad buto (duomenys neskelbtini)-13 apžiūra įvyko 2018-04-09. Defektiniame akte nurodyta, kad 2018 m. balandžio 9 d. 8.00 val. AB Rokiškio butų ūkis gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)-13 bute, sanitarinėse patalpose matomas vandens pratekėjimas lubose. Iš minėto akto įrašų matyti, kad buto apžiūros metu – 2018 m. balandžio 9 d. 9 val., nustatyta, kad yra šlapios sanitarinių patalpų ( tualeto ) lubos. Demontavus sienos nišos skydą, atviroje inžinierinių tinklų nišoje buvo matomas akivaizdus pratekėjimas iš viršaus, t. y. iš viršuje esančių patalpų vamzdynų. Apžiūrint butą, dalyvavo ir buto savininkas B. K..

Liudytojas E. K., dalyvavęs 2018-04-09 vykusioje buto apžiūroje, parodė, kad apžiūrimame 4 aukšto bute, buvo matyti ir apliejimas iš seno - yra išdžiūvę, taip pat naujai sušlapę.

Liudytojas J. J. parodė, kad 13 bute užpylimas buvo ne 16 d. Apžiūrint butą ( 2018-04-09) tualete, palubėje buvo matyti išsiputusi plokštė, kuri, kaip mano, drėko pamažu.

Ieškovė duomenų, kad 2018-04-13 ir 2018-04-16 butų įvykę kiti buto (duomenys neskelbtini)-13, apliejimo atvejai, ir jų metu būtų padaryta AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiuota ir išmokėta B. K. 198 Eur žala, nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu tiek šalys, tiek apklausti liudytojai davė parodymus tik apie vieną buto apliejimo įvykį.

Ieškovės teigimu, už virš aptartą buto (duomenys neskelbtini)-13, WC patalpoms - luboms, sienoms padarytą žalą, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, draudikui, t. y. ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką B. K., atsakovė turi atlyginti už padarytą žalą. Šį reikalavimą ieškovė grindžia teismui pateiktu Būsto draudimo liudijimu TAI Nr. 477517072, serija LD Nr. 110598992, kuriame, kaip minėta, draudimo laikotarpis yra nuo 2018-04-10 iki 2019-04-09.

Byloje nustatyta, kad vandens pratekėjimas bute (duomenys neskelbtini)-13, dėl ko buto savininkas patyrė žalą, atsirado 2018-04-09 ( AB „Rokiškio butų ūkis“ apie tai pranešta 2018-04-09, 8.00 val. ). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2018-04-09 būtų galiojęs B. K. buto draudimas, tad laikytina nustatytu, kad B. K. butas buvo užlietas nedraudiminiu laikotarpiu. Nors ieškovė ir išmokėjo B. K. 198,00 Eur draudimo išmoką, ieškovei neperėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, kaip tai nustatyta CK 6. 1015 str.

Nustačius, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo regreso teise iš atsakovės, teismas dėl kitų ieškovės ir atsakovės nurodytų aplinkybių nebepasisako.

Esant išdėstytam, ieškovės ieškinys atsakovei AB Rokiškio butų ūkis dėl žalos priteisimo laikytinas nepagrįstu, tad atmestinas.

Atmetus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 98 str., iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos išlaidos – 300 Eur, advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ( mokėjimo nurodymai 2020-12-31 ir 2021-03-01).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,80 Eur, tad valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 str., 268 str. 5 d., 270 str., teismas

nusprendžia:

AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ į. k. 110051834, atsakovei AB „Rokiškio butų ūkis, kodas 173001047, tris šimtus ( 300 ) eurų teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.