Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. (V. B.) ieškinį atsakovei A. A., trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išnagrinėjo atsakovės A. A. priešieškinį atsakovui V. B. (V. B.), tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, G. A., G. A., M. T., A. T., dalyje dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Priėmus 2019 m. vasario 14 d. dalinį teismo sprendimą ginčas civilinėje byloje liko tik dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl 18 767,38 Eur (64 800,00 Lt) skolos iš V. B. priteisimo. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad atsakovė iki santuokos sudarymo ieškovui paskolino 18 767,38 Eur (64 800,00 Lt) sumą, paminėtą aplinkybę atsakovės teigimu patvirtina ieškovo parašu patvirtintas skolos raštelis. Nurodė, kad dalis šios skolos sumos perduota ieškovui, t. y sumokėta: 2011 m. spalio 25 d. bankiniu pavedimu 17 000,00 Lt sumą pervedant į ieškovo banko sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodant „pervedimas“; 2012 m. birželio 26 d. bankiniu pavedimu 2 000,00 Lt sumą pervedant į ieškovo banko sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodant „paskola nuo“; 2012 m . liepos 13 d. bankiniu pavedimu 1 000,00 Lt sumą pervedant į ieškovo banko sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodant „paskola nuo“; 2012 m. rugpjūčio 10 d. bankiniu pavedimu 2 000,00 Lt sumą pervedant į ieškovo banko sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodant „paskola nuo“. Likusi 12 395,73 Eur (42 800,00 Lt) suma ieškovui perduota grynaisiais pinigais. Pažymėjo, kad atsakovė ne kartą per santuokos metu iškilusius nesutarimus ragino ieškovą grąžinti atsakovei jos paskolintus pinigus, tačiau šios prievolės ieškovas iki šiol neįvykdė.

4. Teismo posėdžio metu atsakovė A. A. priešieškinį dalyje dėl skolos priteisimo palaikė, teismo prašė šį atsakovės reikalavimą tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė su ieškovu bendravo nuo 2010 metų, 2012 metais gyveno kartu, pradžioje gyveno pas ieškovo tėvus, o vėliau bute, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini). Atsakovė pinigus skolino, nes ieškovas norėjo remontuoti perkamą butą. Dalį pinigų pervedė bankiniais pavedimais, dalį paskolino grynaisiais pinigais. Butą ieškovas įsigijo 2012-2013 metų laikotarpyje. Ieškovas butą įsigijo pasiėmęs paskolą. Paskolos neužteko remonto darbams finansuoti. Paskolintus pinigus atsakovė sutaupė iš stipendijos ir draugo pervestų pinigų. Kodėl ieškovui reikėjo 17 000,00 Lt 2011 metais, atsakovė nežino. 42 800,00 Lt ieškovui perdavė grynaisiais pinigais, dalimis po keletą tūkstančių, šio fakto patvirtinti niekas kitas išskyrus atsakovę negali. 2011 metų pradžioje, perdavė apie 800,00 Lt sumą. 2013 metais, būnant namuose atsakovė ieškovui keletą kartų perdavė po 5 000,00 Lt. Skolos raštelis pasirašytas 2016 metų pradžioje. Ragindavo ieškovą grąžinti paskolintus pinigus, tačiau pinigų ieškovas taip ir negrąžino. Teigė, kad pinigų visada prašė tik buto remontui, 2015 metais remontas baigtas. 2011-2012 metais atsakovė nedirbo. Skolintų pinigų sumas surašydavo į lapelius, vėliau sudarė rašytinį paskolos raštelį. Ieškovas be jokių pretenzijų pasirašė skolos raštelį. Anksčiau surašyti skolos raštelio nebuvo būtinybės. Sužinojusi apie tai, kad ieškovas 2016 m. svarsto galimybę pirkti kitą butą, ir surašė skolos raštelį. Atsakovė patvirtino, kad naudojosi ieškovo banko kortele. N. V. B. vardu dokumentų atsakovė nepasirašinėjo. Viską pradėjo pildyti litais, tai nieko nekeisdama skolos raštelyje sumas surašė litais. Nors skolino pinigus eurais, raštelyje konvertavo į litus.

6. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad su atsakovės priešieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo nesutinka, teismo prašo reikalavimą atmesti. Pažymėjo, kad niekada nematė atsakovės į bylą pateikto skolos raštelio. Dalį darbo užmokesčio ieškovas gaudavo grynais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nusprendė pirkti butą, atsakovė ieškovo grynuosius pinigus pervedė į ieškovo sąskaitą. Ieškovas niekada nesiskolino iš atsakovės pinigų. 2011 m. spalio 25 d. pervesti 17 000,00 Lt yra ieškovo gautas darbo užmokestis grynaisiais pinigais. Ieškovas, grįžęs iš jūrinių reisų, visus grynuosius pinigus ir banko sąskaitos korteles palikdavo atsakovei. 2012 metais sąskaitoje buvę pinigai buvo panaudoti buto remontui ir pragyvenimui. Apie tai, kad pinigai buvo pervedami ieškovui pastarasis nė nežinojo. Grynųjų pinigų iš atsakovės negavo. Buto remonto kaina siekė apie 4 000,00 Lt. Atsakovė niekada neprašė grąžinti skolos, apie tai ieškovas sužinojo tik prasidėjus skyrybų procesui. Atsakovei už ieškovą nėra tekę pasirašyti jokių dokumentų. Po santuokos sudarymo atsakovei buvo suteikta atskira ieškovo banko sąskaitos kortelė. Iki santuokos sudarymo atsakovė turėjo galimybę naudotis ieškovo banko sąskaitomis. Ieškovas iš kredito įstaigų buvo pasiėmęs keletą kreditų buto remontui. Apie atsakovės turėtą draugą, kuris jai pervedė pinigus, ieškovas nieko nežino. Buto avansą buto pardavėjai sumokėjo grynais pinigais, ir 17 000,00 Lt sumokėjęs bankiniu pervedimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

priešieškinio dalis dėl skolos priteisimo atmestina.

Dėl įrodymų vertinimo.

8. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

9. Priešieškiniu atsakovė reikalauja iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 64 800,00 Lt (18 767,37 Eur) skolą. Atsakovės teigimu, pastaroji laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2015 metų ieškovui paskolino 64 800,00 Lt (18 767,37 Eur) sumą, kurios ieškovas net ir atsakovės raginamas, negrąžino. Atsakovė savo priešieškinio reikalavimą dėl suteiktos paskolos grąžinimo, grindžia paskolos rašteliu (toliau – Paskolos raštelis), kuriame yra nurodyta „50 000,00 Lt; 3 000,00 Lt; 11 800,00 Lt, paskolinta V. B. iš viso skolingas 64 800,00 Lt“, kurį patvirtino ieškovas V. B., savo parašu, ir banko sąskaitos išrašais. Ieškovas su atsakovės pareikštais reikalavimais kategoriškai nesutinka, nurodė, kad paskolos teisiniai santykiai bylos šalių niekada nesiejo, teigė, kad Paskolos raštelio parašu niekada netvirtino, pažymėjo, kad atsakovė niekada neragino ieškovo grąžinti tariamai suteiktą paskolą - 64 800,00 Lt (18 767,37 Eur). Savo atsikirtimus ieškovas grindžia banko sąskaitos išrašais, darbovietės suteiktais duomenimis, banko išduota pažyma, savo žodiniais paaiškinimais. Iš to kas pateikta yra akivaizdu, kad tarp bylos šalių ginčas kilo dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teigia, o ieškovas neigia bylos šalis siejančių paskolos teisinių santykių egzistavimą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalimi ir prieš tai nurodyta kasacinio teismo praktika, esant prieštaringoms aplinkybėms, turi pareigą įvertinti šioje byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatyti tikrąsias faktines bylos aplinkybes, tam, kad būtų prieita teismo vidiniu įsitikinimu pagrįsta išvada dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas.

Dėl 2012 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais atliktų piniginių lėšų pervedimo.

11. 2012 m. birželio 26 d., 2012 m. liepos 13 d., 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė iš savo banko sąskaitos į ieškovo banko sąskaitą atliko piniginių lėšų pervedimus - 5 000,00 Lt sumoje, ką patvirtina prieš tai paminėtas atsakovės sąskaitos išrašas (t. 1, e. b. l. 79-80). Šių bankinių pavedimų paskirtyje atsakovė nurodė - „paskola nuo (duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. birželio 28 d. į atsakovės banko sąskaitą buvo pervesta 6 889,00 Lt suma. Apie pervestų pinigų šaltinį duomenų byloje nėra, atsakovė teismui duodama žodinius paaiškinimus nurodė, kad dalį pinigų jai dovanojo draugas, identifikuoti minėto draugo atsakovė nepageidavo. Šiuo konkrečiu atveju, pripažintina, kad teismas neturi galimybės identifikuoti į atsakovės banko sąskaitą pervestų piniginių lėšų šaltinio. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad atsakovė reikšdama reikalavimą ieškovui, turėjo teisę rungimosi principo pagrindu pasirinkti kokiomis aplinkybėmis ir kokiais įrodomaisiais duomenimis grįs savo priešieškinio reikalavimą. Atsakovei pasirinkus poziciją neidentifikuoti 2012 m. birželio 28 d. atsakovės banko sąskaitoje gautų piniginių lėšų šaltinio, teismas neturi galimybės įvertinti ar atsakovės minėtu pavedimu gautos piniginės lėšos gautos teisėtai, o taip pat ar šiomis lėšomis buvo pagrįstai disponuojama paskolos ieškovui suteikimo atžvilgiu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012 metais atsakovė neturėjo teisėtai ir pagrįstai disponuojamų finansinių išteklių paskolinti ieškovui nurodytą 5 000,00 Lt sumą. Pažymėtina, kad 2012 metais atsakovės pajamos susidarė tik iš gaunamos socialinės išmokos ir mokymosi stipendijos, banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovės 2012 metais turėtos pajamos ir išlaidos iš esmės susidengė, tad be 2012 m. birželio 28 d. gautos 6 889,00 Lt įmokos, atsakovės finansiniai ištekliai nebūtų pakankami 5 000,00 Lt paskolai suteikti. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad į bylą ieškovas pateikė duomenis patvirtinančius, faktą, jog ieškovui darbo teisinių santykių pagrindu išvykus į jūrinius reisus, atsakovė laisva valia turėjo galimybę disponuoti ieškovo banko kortele, t. y. ieškovo banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, kuriomis atsakovė padengdavo savo kasdienines išlaidas (pirko pirkinius parduotuvėse, apmokėjo mobiliojo ryšio sąskaitas, išsigrynindavo pinigus ir kt.), kas vėlgi patvirtina nepalankią atsakovės finansinę padėtį, ir priešingai įrodo ieškovo finansinį stabilumą. Pažymėtina, kad atsakovė, teismui duodama žodinius paaiškinimus, patvirtino, jog turėjo galimybę disponuoti ieškovo banko kortele. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovės ieškovui pervestos sumos 2012 metais buvo išleidžiamos įvairiose parduotuvės, vaistinėse, degalinėse, dalis pinigų buvo išgryninta (t. 6, e. b. l. 49-51). Iš pateikto matyti, kad atsakovės išreikšta pozicija dėl 5 000,00 Lt paskolos ieškovui suteikimo yra nelogiška ir visiškai neracionali, kadangi atsakovės ieškovui pervestos piniginės lėšos ieškovui nė nebūnant Lietuvoje buvo naudojamos išskirtinai atsakovės poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2012 m. birželio 26 d., 2012 m. liepos 13 d., 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakovės piniginių lėšų pervedimai į ieškovo banko sąskaitą nėra laikytini paskolos suteikimu ieškovui, kadangi atsakovė neįrodė teisėto paminėtų lėšų gavimo pagrindo, ieškovo poreikio pasiskolinti minėtas lėšas, o taip pat pastebėtina, kad šios lėšos buvo naudojamos išskirtinai atsakovės interesų tenkinimui, ieškovui nė nedisponuojant savo banko kortele.

Dėl grynųjų pinigų.

12. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad 42 800,00 Lt ieškovui paskolino grynaisiais pinigais. Ieškovas teismui duodamas žodinius paaiškinimus pažymėjo, kad grynųjų pinigų iš atsakovės niekada negavo. Atsakovė teismui duodama žodinius paaiškinimus nurodė, kad grynuosius pinigus ieškovui paskolino iš turėtų santaupų, kurios susidarė iš gaunamos socialinės pašalpos, mokymosi stipendijos bei draugo skolintų pinigų. 42 800,00 Lt sumą atsakovė ieškovui paskolino laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2015 metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis byloje turimais duomenimis teismas konstatavo, jog atsakovės finansinė būklė 2011 metų – 2012 metų nebuvo palanki teikti tokio dydžio paskolas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog ieškovas mokėjo įmokas už atsakovės mokslą Socialinių mokslų kolegijoje bei Klaipėdos universitete (t. 6, e. b. l. 145, 168), šią aplinkybę patvirtino ir pati atsakovė, teismui duodama žodinius paaiškinimus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2015 metų atsakovė buvo finansiškai pajėgi ieškovui paskolinti 42 800,00 Lt sumą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina nepalankią atsakovės finansinę padėtį, o būtent tai, kad pats ieškovas savo lėšomis, siekiu pasirūpinti atsakovės finansine gerove, prisidėjo prie jos išlaikymo, šios išvados pagrįstumą patvirtina ir „Swedbank“, AB banko pažyma apie mokėjimo korteles, kurioje nurodyta, kad ieškovo banko sąskaitos buvo susietos su atsakovei išduotomis banko kortelėmis, kuriomis atsakovė galėjo laisvai disponuoti (t. 6, e. b. l. 41). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė teismui negalėjo nurodyti kada ir kokias grynųjų pinigų sumas paskolino ieškovui. Aukščiau nurodyti atsakovės veiksmai visiškai neatitinka vidutiniškai atidaus, rūpestingo asmens elgesio standarto. Yra visiškai nesuprantama, kaip atsakovė pinigų skolinimo laikotarpiu, būdama finansiškai priklausoma nuo ieškovo, būdama bedarbe, gaudama socialinę pašalpą, studijuodama aukštosiose mokyklose, turėdama galimybę nuolatos tvarkyti savo finansus, 2011-2015 metų laikotarpiu paskolino ieškovui 42 800,00 Lt sumą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės minimą faktą dėl 42 800,00 Lt paskolos ieškovui suteikimo, realumą, darytina išvada, kad atsakovės teiginys dėl 42 800,00 Lt grynųjų pinigų paskolinimo yra neįrodytas. Priešinga teismo išvada prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pateisintų asmens elgesį, neatitinkantį vidutiniškai rūpestingo, atidaus asmens elgesio standarto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl paskolos davėjui tenkančios įrodinėjimo naštos.

13. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialiojo šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymų prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai), tuo tarpu atsakovo pareiga įrodyti, kad pinigus grąžino.

14. Iš prieš tai nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos matyti, kad šioje byloje, būtent, atsakovei (paskolos davėjai) tenka pareiga įrodyti paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo (ieškovo) nuosavybėn ir paskolos gavėjo (ieškovo) įsipareigojimo grąžinti pinigus faktus. Atsakovė teismui į bylą pateikė Paskolos raštelį, kuriame yra nurodyta - „50 000,00 Lt; 3 000,00 Lt; 11 800,00 Lt, paskolinta V. B. iš viso skolingas 64 800,00 Lt“. Paskolos raštelis patvirtintas ieškovo V. B. parašu. Ieškovui nesutikus su minėto parašo tikrumu, byloje ieškovo iniciatyva buvo atliktos dvi rašybos ekspertizės – pagrindinė, atlikta 2019 m. balandžio 11 d., ir papildoma, atlikta 2019 m. rugpjūčio 9 d. 2019 m. balandžio 11 d. Ekspertizės metu, be kitų su Paskolos rašteliu susijusių klausimų, buvo siekiama nustatyti ar Paskolos raštelis yra patvirtintas ieškovo V. B. parašu. 2019 m. balandžio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11K-95(19) patvirtino, kad Paskolos raštelį surašė atsakovė A. A., o pastarąjį savo parašu tikėtina, kad patvirtino ieškovas V. B.. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-1053(19) pakartotinai patvirtino, kad Paskolos raštelį V. B. vardu pasirašė pats V. B. ir paminėtą raštelį V. B. pasirašė jam įprastu parašu. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovas atsiliepime į priešieškinį ir teismui duodamas žodinius paaiškinimus, nurodė, kad Paskolos raštelio savo parašu netvirtino, pažymėjo, kad ginčo raštelio niekada nematė. Pažymėtina, kad ieškovo parašo tikrumo nustatymui byloje atliktos net dvi ekspertizės - pagrindinė ir papildoma. Duomenų paneigiančių prieš tai nurodytuose ekspertizės aktuose pateiktą išvadą dėl parašo tikrumo ieškovas į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Paskolos raštelio turinį surašė atsakovė, o ant popieriaus lapo, kuriame atsakovės raštu surašytas turinys, tikėtina pasirašė ieškovas.

15. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant klausimą apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016). Atsakovės surašytame Paskolos raštelyje nėra nurodyta paskolos raštelio surašymo data, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad minimą raštelį surašė 2016 metais. Atsižvelgiant į tai, kad Paskolos raštelį 2016 metais surašė, būtent, atsakovė yra visiškai nesuprantama, kodėl Paskolos raštelyje nurodytas sumas pastaroji surašė litais, kai nuo 2015 metų nacionalinė valiuta Lietuvos Respublikoje – euras. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad be atsakovės, apie minimo Paskolos raštelio egzistavimą daugiau niekas nežinojo. Nors atsakovė ir nurodė, kad Paskolos raštelio pagrindu ragino ieškovą grąžinti paskolą, bet teismui nepateikė jokių, šiuos atsakovės teiginius patvirtinančių dokumentų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės atliktais bankiniais pavedimais atliktas tariamas piniginių lėšų paskolinimas ieškovui su Paskolos raštelyje nurodytomis sumomis visiškai nesutampa. Prieš tai paminėtoje kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad paskolos sutarties šalių tikroji valia aiškinama ne tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų perdavimą, bet analizuojant ir kitus aspektus - skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Byloje jau konstatuota, kad 17 000,00 Lt suma, kurią atsakovė pervedė ieškovui, nuosavybės teise priklausė ieškovui, taip pat, atsakovė minimu laikotarpiu neturėjo tokio kiekio piniginių lėšų, kurias galėtų paskolinti ieškovui, byloje nustatyta ir tai, kad ieškovo finansinė būklė buvo stabili, ir tai, kad ieškovas finansiškai prisidėjo prie atsakovės išlaikymo, net vykdė atsiskaitymus už atsakovės mokslus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovės į bylą pateikto Paskolos raštelio sudarymo aplinkybės yra vertintinos kaip nenuoseklios ir nepatikimos, iš pateikto Paskolos raštelio nėra aišku, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis šis raštelis buvo patvirtintas, kas paskolino ieškovui V. B. minimą 64 800,00 Lt sumą, kada šie pinigai ieškovui buvo perduoti. Pastebėtina, kad asmuo, tariamai paskolinęs ieškovui pinigus - atsakovė, savo parašu Paskolos raštelio nepatvirtino. Esant nustatytoms aplinkybėms, ginčo Paskolos raštelis vertintinas kaip nepatvirtinantis bylos šalis siejusių paskolos teisinių santykių.

16. Esant byloje teismo nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė paskolos dalyko - 64 800,00 Lt (18 767,37 Eur) sumos perdavimo ieškovui fakto, bei ieškovo įsipareigojimo atsakovei grąžinti tariamai paskolintą 64 800,00 Lt (18 767,37 Eur) sumą.

17. Esant prieš tai nustatytoms faktinėms bylos aolinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, kaip neįrodytas ir nepagrįstas, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). I. V. B šioje byloje patyrė 2 168,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 968,00 Eur už advokato suteiktas paslaugas, 500,00 Eur už pirminę ekspertizę, 700,00 Eur už papildomą ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės A. A. priešieškinio dalis dėl skolos priteisimo atmesta visiškai, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 2 168,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

atsakovės A. A. priešieškinio dalį dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 168,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.