- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- e2S-330-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01136-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- D. G., E. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų D. G. ir E. L. atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vornesta“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ įgalioto asmens P. P., ieškinį atsakovams E. L. ir D. G. dėl padarytos žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 38 579,84 Eur padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė teismo nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto, piniginių lėšų areštą, neviršijant 38 579,84 Eur sumos.
2. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas atsakovų nesąžiningumu bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių atžvilgiu, ieškovei neturint pagrindo manyti, kad toks atsakovų elgesys pasikeis, nes, įmonei jau esant nemokiai, ji buvo fiktyviai perleista paskutiniam įmonės atstovui abiejų atstovų tarpusavyje suderintais veiksmais, be to, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu jau yra konstatuoti nesąžiningi vieno iš atsakovų E. L., kaip ieškovės ir dar vienos įmonės – uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinės komunikacijos“, vadovo, veiksmai, sudarius kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, vėliau teismo pripažintus negaliojančiais. Mano, jog ieškinio patenkinimo atveju atsakovai gali siekti išvengti teismo sprendimo realaus įvykdymo, juolab kad, pagal bylos duomenis, ieškinio suma atsakovams laikytina didele.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams E. L. ir D. G., nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, neviršydami 38 579,84 Eur sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovams leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaityti su ieškove. Teismo motyvai:
3.1. Nurodė, jog padarytos žalos suma didelė, teismui galbūt priėmus palankų ieškovei sprendimą ir iš atsakovų priteisus žalos atlyginimą, tikėtina, atsakovai iki sprendimo įsiteisėjimo momento gali imtis priemonių siekdami apsunkinti ar perleisti nuosavybės teise valdomą turtą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog gali atsirasti teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
4. Atsakovas E. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Skundo motyvai:
4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apskritai nenagrinėjo, ar ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę konstatavo tik remdamasis ieškinio sumos dydžiu, nežinoma atsakovų turtine padėtimi ir tariama grėsme, jog atsakovai paslėps ar sunaikins savo turtą. Šie teismo argumentai yra visiškai deklaratyvūs, nutartyje nurodytų aplinkybių nepagrindžia nei ieškinio argumentai, nei byloje esantys įrodymai.
Šalies argumentai
5. Atsakovas D. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti. Skundo motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio prima facia pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino visiškai nevertinęs ir neįsigilinęs į pareikštame ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, t. y. neatliko preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo.
5.2. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
5.3. Nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Atsakovui asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso net 12 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendra vidutinė rinkos vertė (pagal VĮ Registrų centro duomenis) sudaro 90 589,83 Eur sumą. Šis turtas nėra įkeistas ar kaip nors suvaržytas, dėl šio turto perleidimo atsakovas nėra sudaręs jokių susitarimų ir netgi neturi jokių ketinimų artimiausiu metu šį turtą perleisti tretiesiems asmenims. Be to, atsakovas yra 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Bildingas“ akcijų savininkas, jų vertė 23 170 Eur. Todėl bendra atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto ir UAB „Bildingas“ akcijų vertė sudaro ne mažiau kaip 113 759,83 Eur.
Atsiliepimas
6. Ieškovė BUAB „Vornesta“, atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto atstovo P. P., pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimo motyvai:
6.1. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovės pateiktus argumentus dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokias savo išvadas pagrindė nutartyje nurodytais motyvais.
6.2. Nurodo, kad nesąžiningumą įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu ieškovė sieja su atsakovų formaliai atliktais veiksmais, kai įmonei jau esant nemokiai įmonė fiktyviai buvo perleista jos paskutiniam atstovui abiejų atsakovų tarpusavyje suderintais veiksmais.
6.3. Pažymi, kad 2013 m. balandžio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-971-538/2013) jau yra konstatuoti nesąžiningi atsakovo E. L. veiksmai, kad jis būdamas tiek UAB „Vomesta“, tiek ir UAB „Inžinerinės komunikacijos“ vadovu sudarė kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, kurie vėliau teismo buvo pripažinti negaliojančiais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirieji skundai tenkintini.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
9. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
11. Kaip matyti iš atskirųjų skundų turinio, apeliantai faktiškai ginčija abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
14. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl ieškovė, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, turi įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, prašydama žalos atlyginimą priteisti iš kaltų asmenų. Ar jos ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, pirmosios instancijos teismas nuspręs bylą išnagrinėjęs iš esmės.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Atsakovų atskiruosiuose skunduose dėstomi argumentai dėl to, kad ieškovė, atsakovų įsitikinimu, neįrodė, kada bendrovė, kuriai reikalaujamas žalos atlyginimas, tapo nemoki; ar kilo ir kokiu momentu bei kuriam (kuriems) iš atsakovų pareiga inicijuoti bankroto procesą; kokia atsakomybės rūšis (solidarioji ar dalinė) taikytina atsakovams; ar įmonės kreditoriams yra padaryta žala, ar ji yra sąlygota atsakovų nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (t. y. ar egzistuoja atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos), yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis nagrinėjamam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo analizės, bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais aspektais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima pritarti atsakovams ir pripažinti, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas ir ieškovės reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas.
16. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo nagrinėjamu atveju.
17. Pirmosios instancijos teismas grėsmę, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, motyvavo tuo, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o atsakovų pozicija, jų finansinis pajėgumas teismui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dar nėra žinomi. Padarytos žalos suma didelė, teismui galbūt priėmus palankų ieškovei sprendimą ir iš atsakovų priteisus žalos atlyginimą, tikėtina, atsakovai iki sprendimo įsiteisėjimo momento gali imtis priemonių siekdami apsunkinti ar perleisti nuosavybės teise valdomą turtą.
18. Visų pirma, pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse yra suformuota taisyklė, kad didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovais įvardijamų asmenų turtą ar iki ginčo galutinio išsprendimo taikyti jiems ribojimus disponuoti turtu, taip pat ir tuo atveju, jeigu šie asmenys neturi tokios vertės turto, kuris atitiktų reikalavimų sumą, arba jiems priklausančiam turtui jau yra nustatyti apribojimai (turtas įkeistas, areštuotas ir pan.). Kitaip tariant, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta vien didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Todėl ieškovė turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nes atsakovai gali būti iššvaistę, paslėpę ar sunaikinę savo turtą arba jį perleidę už mažesnę vertę, perleidę neįprastą jo kiekį arba tai padarę neįprastu būdu.
20. Apeliantas D. G. pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį, jog jam asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso net 12 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendra vidutinė rinkos vertė (pagal VĮ Registrų centro duomenis) sudaro 90 589,83 Eur sumą. Šis turtas nėra įkeistas ar kaip nors suvaržytas, išskyrus pačios ieškovės inicijuotą areštą, nėra taikytų jokių kitų priverstinių turto suvaržymų ar areštų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bent jau šioje proceso stadijoje pateikti duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą pašalina abejones dėl grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
21. Kita vertus, ieškinio sumos dydis bei asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus.
22. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai plėtojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad tokių priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017-01-16 nutartis byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017-06-01 nutartis byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018-02-08 nutartis byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Reikalavimas įrodyti asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumą neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės. Tokiu reikalavimu siekiama užtikrinti, kad asmens tam tikro masto turtinės teisės būtų ribojamos tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių, jog jis imsis veiksmų tam turtui nuslėpti / perleisti ir tokiu būdu apsunkins jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.
23. Taip pat ne kartą teismų praktikoje išaiškinta, kad prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Taigi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar kt.
24. Ieškovė atsiliepime atsakovų nesąžiningumą įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu sieja su atsakovų formaliai atliktais veiksmais, kai įmonei jau esant nemokiai įmonė fiktyviai buvo perleista jos paskutiniam atstovui abiejų atsakovų tarpusavyje suderintais veiksmais. Taip pat nurodo, kad 2013 m. balandžio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-971-538/2013) jau yra konstatuoti nesąžiningi atsakovo E. L. veiksmai, kad jis būdamas tiek UAB „Vomesta“, tiek ir UAB „Inžinerinės komunikacijos“ vadovu sudarė kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, kurie vėliau teismo buvo pripažinti negaliojančiais.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik nagrinėjant bylą iš esmės bus apskritai nustatytas atsakovų sąžiningumas dėl akcijų perleidimo realumo (fiktyvumo) bei visų atsakovų civilinės atsakomybės taikymo pagrindų buvimo ar nebuvimo. O ieškovės nurodytas 2013-04-09 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas už akių, kuriuo buvo pripažinti negaliojančiais tarp UAB „Inžinerinės komunikacijos“ ir UAB „Vornesta“ sudaryti sandoriai, neįrodo atsakovo E. L. nesąžiningų veiksmų siekiant turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar jį apsunkinti bet kokia kita forma ir to, kad tai apsunkins jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.
26. Nors ieškovė nurodo, kad yra konstatuoti nesąžiningi atsakovo E. L. veiksmai, tačiau pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, prejudicinių faktų taisyklė, reiškianti, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, netaikytina teismo nutartims, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013). Taigi antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga neįrodyta.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais aspektais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, kad atsakovai nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nepateikė, todėl nėra ir teisėto pagrindo taikyti atsakovų turto areštą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atskirieji skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Kadangi kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepime į juos išdėstyti argumentai nedaro įtakos šios bylos teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nebepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.