Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto U. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. U. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija arba Šiaulių apskrities VPK ANBNS) vyriausiosios tyrėjos D. B. 2024 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. gegužės 31 d. 23.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neįvykdęs sąlygų susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą po atėmimo, automobiliui nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka. Taip U. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 226 punktų reikalavimus. U. J. Institucijos nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta 350 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Eur bauda ir pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, U. J. paskirta galutinė nuobauda – 350 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Iš minėtų U. J. prašymų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apeliacinės instancijos teisme apklausti tyrėją E. R. bei išreikalauti ir prie šios administracinio nusižengimo bylos prijungti kitų bylų medžiagas, galima spręsti, kad apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 651 straipsnio 2 dalį bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai: bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai (ANK 651 straipsnio 3 dalis), pateikiamas motyvuotas prašymas nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka, kuris teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Kadangi šiuo atveju nepaaiškėjo jokių naujų bylos aplinkybių, į bylą nepateikta jokių naujų įrodymų, be to, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas dėl U. J. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėti administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka nėra pagrindo. Dėl to todėl U. J. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies taikymo

13. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Vadinasi, transporto priemonių vairuotojai privalo žinoti tiek KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, tiek SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Iš to seka, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. Taigi, nors 2022 m. birželio 1 d. nutarimu U. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnyje, padarymą, buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams, o 2021 m. spalio 21 d. nutarimu jis buvo nubaustas tik pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, o už vairavimą neturint šios teisės jis nubaustas nebuvo, tai nereiškia, kad apeliantas nežinojo, jog nėra susigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones ir neturėjo įvykdyti SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos užbaigti papildomą vairuotojų mokymą bei pateikti VĮ „Regitra“ prašymo grąžinti teisę vairuoti, kaip numatyta Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punkte. Kartu pažymėtina, kad ir šio Aprašo 10 punkte įtvirtinta, jog pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą, o 13 punkte nustatyta, kad sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti priima VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas, įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus. Be to, kaip jau minėta, pats U. J. patvirtino, jog 2019 m. prarastą teisę vairuoti jis susigrąžino išklausęs papildomus vairuotojų mokymus ir VĮ „Regitra“ pateikęs prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Kartu pažymėtina ir tai, kad kiekvienas asmuo, kuriam kyla klausimų dėl prarastos specialiosios teisės susigrąžinimo sąlygų, gali nuvykti ar paskambinti telefonu į VĮ „Regitra“ ir tokiu būdu gauti visą jam reikalingą informaciją. Šią informaciją (minėtus teisės aktus), be kita ko, galima rasti ir internetinėje svetainėje www.regitra.lt, taigi, neteisus apeliantas teigdamas, kad jokioje jam internete prieinamoje informacijoje nėra duomenų apie tai, jog jis turėjo lankyti „specialiuosius kursus“.

14. Apibendrinant tai, kas aptarta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog U. J. 2024 m. gegužės 31 d. vairavo transporto priemonę neįvykdęs sąlygų susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą po atėmimo, todėl Institucijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

15. Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad U. J. 2022 m. birželio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK 2(duomenys neskelbtini)) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, buvo paskirta ne tik bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams (nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio 20 d.), U. J. apeliacinio skundo argumentai, kad tyrėja rėmėsi negaliojančiais ROIK duomenimis, nes jis pagal protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nebuvo nubaustas ir jam nebuvo taikomas specialiosios teisės atėmimas nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio 20 d., atmetami kaip nepagrįsti. Duomenų, kurie patvirtintų apelianto teiginį, kad byloje ROIK 2(duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas yra negaliojantis, administracinio nusižengimo byloje nėra, tokių duomenų teismui nepateikė ir pats apeliantas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakyta priimti U. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad U. J. 2023 m. gegužės 1 d. protokolu su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo atimta teisė vairuoti (ši administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d.), duomenų, kad šis nutarimas būtų buvęs panaikintas, byloje nėra, todėl kaip nepagrįstas atmetamas ir U. J. skundo argumentas, kad jis buvo nubaustas negaliojančio nutarimo pagrindu.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

16. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Nagrinėjamu atveju U. J. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta mažesnė negu sankcijos vidurkis, t. y. 350 Eur, bauda (vidurkis yra 375 Eur) ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui – 6 mėnesiams. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 Eur. Pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (2 veikos) U. J. paskirtos maksimalios sankcijoje numatytos 100 Eur baudos. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, U. J. paskirta galutinė nuobauda – 350 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

17. Skunde apeliantas nurodė, kad jis yra nubaustas per griežtai, jam nepagrįstai paskirta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui. Mano, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam skirti švelnesnę nuobaudą bei netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesių laikotarpiui. Sutikti su šiais skundo teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

18. Pažymima, kad pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (taip pat ir teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. ANK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

19. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

20. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

21. Bylos duomenimis, U. J. 2024 m. gegužės 31 d. 23.50 val. padarė tris administracinius nusižengimus (vieną, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, ir du, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje), kurie nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytų mažai pavojingų administracinių nusižengimų sąrašą, anksčiau jis yra daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 26–53) ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus paminėtas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes sprendžiama, kad apeliantui už jo padarytus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos, taip pat galutinė nuobauda nėra per griežtos.

22. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

23. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).

24. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo U. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tokio pagrindo nesudaro ir pastarojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis vairavo automobilį įsitikinęs, jog tai daro teisėtai, kitą dieną po nusižengimo sumokėjo paskirtą baudą (b. l. 84), dengia skolas valstybei (b. l. 85–118), šiuo metu jau yra pabaigęs papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 62). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, U. J. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį U. J. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto U. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.