Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-24 · Civilinė byla Nr. 2-156/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-24
Bylos Nr.
2-156/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius
Atsakovas
N. P., V. P., M. Š., D. Š., N. Š., R. J., N. Č.
Ieškovas
DnB NORD bankas
Trečiasis asmuo
"DAMIVITA", notarė Ramunė Džavachidienė
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-156/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. P. ir V. P. bei atsakovų M. Š. ir D. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7023-232/10 pagal ieškovo AB DnB NORD bankas ieškinį atsakovams D. Š., N. Š., M. Š., N. P., V. P., R. J., N. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys UAB „Damivita“, notarė Ramunė Džavachidienė ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

areštuoti M. Š. priklausančius 0,26 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su statiniais – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), pirtimi (duomenys neskelbtini);

areštuoti R. J. priklausančius 0,05 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su statiniais – sodo pastatu (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, priklausančius R. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

areštuoti N. P. ir V. P. priklausančius 4000/16000 iš 1,60 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini).; taip pat 1,76 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), su statiniais – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), pirtimi (duomenys neskelbtini);

areštuoti M. Š. priklausančius 5,03 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su statiniais – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti, kitaip suvaržyti ir mažinti turto vertę.

Taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre uždraudžiant M. Š. perleisti savo nuosavybės teisę į 0,26 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), su statiniais – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), pirtimi (duomenys neskelbtini) pagal 2010-06-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-4236, sudarytą tarp M. Š. ir N. Č., stabdant 2010-06-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-4236 galiojimą.

Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog dėl 0,26 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su statiniais (duomenys neskelbtini) perleidimo M. Š. yra sudariusi 2010-06-03 pirkimo-pardavimo sutartį su N. Č., tačiau nuosavybės teisės į šį turtą šiam asmeniui dar neįregistruotos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad prašomas areštuoti nekilnojamasis turtas yra ginčo dalykas, todėl atsakovams šį turtą perleidus, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, 2010-08-06 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir nutarė ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

areštuoti M. Š. priklausančius 0,2679 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su statiniais – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), pirtimi (duomenys neskelbtini);

areštuoti R. J. priklausančius 0,05 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su statiniais – sodo pastatu (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (duomenys neskelbtini);

areštuoti N. P. ir V. P. priklausančius 4000/16000 iš 1,60 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), taip pat 1,76 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su statiniais – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), pirtimi (duomenys neskelbtini).;

areštuoti M. Š. priklausančius 5,03 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), su statiniais – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti ir mažinti turto vertę.

Taip pat taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo kitiems asmenims į M. Š., nuosavybės teise priklausantį 0,2679 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su statiniais – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), pirtimi (duomenys neskelbtini) pagal 2010-06-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-4236, sudarytą tarp M. Š. ir N. Č. bei uždrausti įregistruoti N. Č. vardu nuosavybės teises į 0,2679 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su statiniais – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), pirtimi (duomenys neskelbtini) pagal 2010-06-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-4236.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Dėl šios nutarties gauti du atskirieji skundai.

Šalies argumentai

N. P. ir V. P. pateikė atskirtąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria areštuotas šis nekilnojamasis turtas:

4000/16000 iš 1,60 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini);

1,76 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su statiniais – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), pirtimi (duomenys neskelbtini).;

0,05 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su statiniais – sodo pastatu (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (duomenys neskelbtini);

Šalies argumentai

Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje atmesti.

Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones actio Pauliana ieškiniui užtikrinti, ginčijamais sandoriais perleistas turtas galėtų būti areštuojamas tik tokiu atveju ir tik tokia apimtimi, kiek ieškovo reikalavimai dėl skolos priteisimo nėra užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (turto areštu) ar hipoteka. Be to, ginčijamais sandoriais perleisto nekilnojamojo turto arešto mastas (vertė) negalėtų iš esmės viršyti laiduotojams pareikšto ieškinio sumos.

2. Ieškovo reikalavimai yra visiškai užtikrinti nekilnojamojo turto įkeitimu. Bankas iš atsakovų D. Š. ir N. Š., kaip pagrindinio skolininko laiduotojų, kitose civilinėse bylose reikalauja priteisti 1 701 968 Lt (1 501 968+200 000) skolą. Bankas siekia nukreipti galimo 1 701 968 Lt reikalavimo skolininkams (laiduotojams) patenkinimą į ginčijamais sandoriais perleistą turtą. Vien pagal banko pateiktus dokumentus bankui įkeisto turto vidutinė rinkos vertė – 1 701 000 Lt. Be to, šis vertinimas abejotinas, kaip atliktas paties ieškovo. Remiantis viešo Hipotekos registro duomenimis, bankui įkeisto vertė yra 6,25 mln Lt.

3. Papildomai yra areštuotas laiduotojų nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas (priedas Nr. 8 prie ieškinio). Kaip ir konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas prie ieškinio pridėtoje 2010-02-18 nutartyje, ieškovo reikalavimai yra visiškai užtikrinti įstatyme numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis - nekilnojamojo turto įkeitimu.

4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos siekiamiems tikslams. Apeliantai jau pradėjo įgyto sklypo padalijimo procedūrą kartu pakeičiant ir žemės sklypo naudojimo paskirtį. Tai padidintų sklypo vertę, tačiau šios procedūros dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantai negali užbaigti.

5. Ieškovas ginčija ne tik skolininkų (D. Š. ir N. Š.) su apeliantu sudarytus sandorius, bet ir sandorį, kuriuo apeliantai iš ieškovo skoliningų įsigytą turtą perleido R. J., kuri yra sąžininga įgyjėja, todėl iš jos turtas negalės būti išreikalautas.

M. Š. ir D. Š. pateikė atskirtąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą. Apygardos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad ieškovo reikalavimai yra užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka ir turto areštu. Tą konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-18 nutartyje. Be to, vykdant 2009-11-02 Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7405-553/2009, ieškovo reikalavimų užtikrinimui yra areštuota apeliantų nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė iš viso sudaro 938 825 Lt.

2. Ieškovui žinoma ir tai, kad šiuo metu yra atliekamos procedūros dėl įkeistų sklypų tikslinės paskirties pakeitimo iš žemės ūkio paskirties į komercinę bei rengiami detalūs žemės sklypų planai. Pakeitus įkeistų sklypų tikslinę paskirtį, padidėtų jų tiek rinkos, tiek likvidacinė vertė. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali lemti žalos tiek apeliantams, tiek tretiesiems asmenims atsiradimą. M. Š., įsigijusi 5,03 ha sklypą kartu su gretimo žemės sklypo savininku parengė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (sujungimo) projektą bei formavimo ir partvarkymo (atidalijimo) projektą, pagal kuriuos po atidalijimo numatoma suformuoti 2 sklypus. Dėl M. Š. priklausančio sklypo arešto ši procedūra nebegalės būti tęsiama ir žalą gali patirti tiek ji, tiek kaimyninio sklypo savininkas. Be to, žalą gali patirti ir N. P. bei V. P., kurie vienu iš ginčijamų sandorių įsigiję 1,76 ha žemės sklypą taip pat pradėjo derinti jo formavimo ir pertvarkymo projektą.

3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalaujamas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d., 6.66 str. 5 d.). Ieškiniu ieškovas ginčija ne tik savo galimų skolininkų (D. Š. ir N. Š.) sudarytus sandorius, bet ir sandorius, kuriais iš atsakovų D. Š. ir N. Š. įsigytą turtą, turto įgijėjai perleido tretiesiems asmenims – atsakovams N. Č. ir R. J..

4. Draudimas įregistruoti N. Č. nuosavybės teises į pagal 2010-06-03 pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą turtą, t.y. išviešinti šį faktą, ne tik kad nesusijęs su ieškinio reikalavimais, bet ir prieštarauja viešėjam interesui, kuris reikalauja viešėjame registre pateikti teisingą ir aktualią informaciją. Sandoris buvo sudarytas dar iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, be to, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, 2008-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2008), nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Registracija tik fiksuojami (įregistruojami) nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasibaigimo, pasikeitimo) juridiniai faktai.

Atsiliepimas

Atsakovas N. Č. pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus ir prašo skundžiamą nutartį dalyje dėl jo įgyto turto arešto ir įrašo viešame registre draudimo panaikinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Patenkinus ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia 2009-08-17 dovanojimo sutartį, kurios pagrindu D. Š. ir N. Š. padovanojo M. Š. turtą, restitucija natūrą ex lege būtų negalima, kadangi N. Č. yra sąžiningas įgijėjas (CK 6.66 str. 5 d. ir 4.96 str. 2 d.). Pirkimo-pardavimo sutarties faktas jau yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir draudimas įregistruoti nuosavybės teises yra perteklinis.

R. D. (J.) atsiliepimuose į atskiruosius skundus prašo juos nagrinėti teismo nuožiūra.

Ieškovas atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Kadangi ieškovas pareiškė actio Pauliana ieškinį, nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinio reikalavimų užtikrinimu.

2. Apeliantų argumentai, kad, kol nėra išnagrinėtos bylos, kuriose ieškovas reiškia piniginius reikalavimus atsakovams, nėra pagrindo reikšti actio Pauliana ieškinį, nepagrįsti, kadangi jais siekiama jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje įvertinti ieškinio pagrįstumą.

3. Nepagrįsti atskirtųjų skundų argumentai, kad ieškovo reikalavimai D. Š. ir N. Š. yra pilnai užtikrinti hipoteka bei atsakovų kito nekilnojamojo turto areštu. Actio Pauliana ieškinio pagrindu yra ginčijami atsakovų sudaryti ginčo turto perleidimo sandoriai, o ne nagrinėjami kitose bylose ieškovo atsakovams pareikšti reikalavimai.

Be to, ieškovas kartu su actio Pauliana ieškiniu teismui pateikė paskaičiavimus bei įrodymus (antstolio I. Gaidelio areštuojamo turto aprašus ir patvarkymus dėl informacijos vykdomojoje byloje Nr. 0008/09/02886), ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto aktualius (2010 m. sausio-vasario) turto vertinimus bei skolą ieškovui pagrindžiančius dokumentus, kurie patvirtina, kad įsiskolinimas ieškovui pagal 3 kreditavimo sutartis sudaro 3 988 862,29 Lt., o ieškovui įkeista bei areštuota turto už 1 798 265,31 Lt., todėl neužtikrinta skola bankui sudaro mažiausiai 2 199 596,98 Lt. Šios neužtikrintos skolos padengimui neužtektų netgi ieškiniu ginčijamais sandoriais perleisto turto vertės, kuri pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra 1 347 986 Lt. Apeliantai įrodymų apie ginčo turto didesnę vertę nepateikė.

Net jeigu actio Pauliana ieškiniu ginčijamo turto arešto mastas būtų skaičiuojamas atsakovams D. Š. ir N. Š. kaip laiduotojams pareikštų 1 701 968 Lt reikalavimų apimtyje, tai ginčo turto vertės vis tiek nepakaktų laiduotojų skolai ieškovui padengti, kadangi jiems pareikštas 1 701 968 Lt reikalavimas yra didesnis nei bendra vykdomojoje byloje Nr. 0008/09/02886 atsakovų D. Š. ir N. M. areštuoto turto (88 265,31 Lt) ir perleisto ginčo turto (1 347 986 Lt) vertė. Apeliantai atskirtajame skunde ieškovui įkeisto turto vertę skaičiuoja pagal nebeaktualius 2007-2009 m. duomenis.

4. Apeliantų argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti žalą, kadangi apeliantai ir tretieji asmenys nebegali užbaigti pradėtų žemės sklypų pertvarkymo procedūrų, tik patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą. Performavus ginčo žemės sklypus į keletą naujų sklypų, pakeitus jų tikslinę paskirtį, ieškovui palankaus teismo sprendimo nebebūtų galim įgyvendinti, kadangi iš ginčo žemės sklypų būtų suformuoti nauji, nebesantys ginčijamų sandorių dalyku žemės sklypai.

Atsiliepimas

Atsakovai D. Š., N. Š. ir M. Š. atsiliepime į N. P. ir V. P. atskirtąjį skundą nurodo, kad su jame išdėstytais argumentais sutinka ir prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, šios priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Minimi principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovams nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs.

Iš ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių matyti, jog ieškovas ieškiniu siekia patenkinti savo kaip kreditoriaus reikalavimus pagrindinio skolininko UAB „Damivita“ atžvilgiu, kylančius iš trijų sutarčių (2007-05-08 kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2007-208, 2007-05-08 Kredito linijos sutartis Nr. K-2411-2007-209 ir 2007-09-07 Kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2007-433), reikalaudamas pagrindinio skolininko prievolės įvykdymo iš laidotojų D. Š. ir N. Š.. Ieškovas nurodo, kad UAB „Damivita“ įsiskolinimas ieškovui yra 3 988 862,29 Lt ir siekdamas laiduotojų prievolės tinkamo įvykdymo, ieškovas actio Pauliana pagrindu ginčija laiduotojų sudarytas nekilnojamojo turto dovanojimo ir pirkimo pardavimo sutartis, taip pat iš laiduotojų pirkimo-pardavimo ar dovanojimo sandorių pagrindu įgijusių turtą asmenų sudarytus įgyto turto pirkimo-pardavimo sandorius.

Pagal bylos duomenis, pagrindinio skolininko UAB „Damivita“ prievolių ieškovui įvykdymas buvo užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir nekilnojamojo turto hipoteka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1168/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1211/2009, 2010 m. Vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-174 ir kt.). Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai ieškinys pareiškiamas laiduotojui, laidavusiam už hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-960/2010). Todėl teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar UAB „Damivita“ prievolių ieškovui, už kurias laidavo D. ir N. Š., įvykdymas yra pilnai užtikrintas hipoteka.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad skolą pagal 2007-05-08 kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-208 sudaro 858 610,37 Lt, pagal 2007-05-08 Kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-209 skola – 604 939,12 Lt, pagal 2007-09-07 Kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-433 skola – 2 525 312,8 Lt.

Pagal byloje esančius hipotekos registro išrašų duomenis apie 2007 m. gegužės, rugsėjo ir spalio mėnesiais registruotas sutartines hipotekas, prievolių pagal 2007-05-08 kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-208 įvykdymas užtikrintas hipoteka turto, kurio vertė – 2 400 000 Lt, prievolių pagal 2007-05-08 Kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-209 įvykdymas užtikrintas hipoteka turto, kurio vertė – 650 000 Lt, prievolių pagal 2007-09-07 Kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-433 įvykdymas užtikrintas hipoteka turto, kurio vertė –3 200 000 Lt. Taigi, pagal šiuos duomenis kiekvienos iš trijų sutarčių pagrindu kylančių UAB „Damivita“ prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto vertė yra didesnė nei įsiskolinimas ieškovui.

Ieškovas, teigdamas, kad hipoteka apsunkinto turto nepakanka įsiskolinimo įvykdymui užtikrinti, kartu su ieškiniu pateikė hipoteka apsunkinto turto įvertinimus, pagal kuriuos prievolių pagal 2007-05-08 kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-208 įvykdymas užtikrintas hipoteka turto, kurio vertė – 850 000 Lt, prievolių pagal 2007-05-08 Kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-209 įvykdymas užtikrintas hipoteka turto, kurio vertė – 352 000 Lt, prievolių pagal 2007-09-07 Kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-433 įvykdymas užtikrintas hipoteka turto, kurio vertė – 500 000 Lt. Taigi, ieškovo teigimu, UAB „Damivita“ prievolių įvykdymui užtikrinti įkeisto turto vertė nuo 2007 m. iki 2010 m. (dalies turto vertė nustatyta 2010 sausio-vasario mėnesiais, o dalies liepą) sumažėjo kelis kartus.

Kaip jau minėta, teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, kokiu mastu ieškovo reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas hipoteka. Tam, kad byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės atitiktų proporcingumo principą, būtina nustatyti objektyvią ir aktualią UAB „Damivita“ prievolių užtikrinimui įkeisto turto vertę. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tokiu mastu, kokio dydžio ieškovo reikalavimas nėra užtikrintas hipoteka.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš viso nevertino, kokia apimtimi ieškovo reikalavimai yra užtikrinti hipoteka ir į tai neatsižvelgė. Tačiau šis procesinis pažeidimas būtų pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį tik tokiu atveju, jeigu dėl šio pažeidimo buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis.

Byloje esant skirtingiems duomenims apie ieškovo reikalavimų užtikrinimui įkeisto turto vertę, vadovautinasi vėlesniais duomenimis, t.y. pateiktais ieškovo DnB Nord bankas. Remiantis šiais duomenimis, ieškovui įkeisto turto bendra vertė yra 1 701 000 Lt., taigi, mažesnė nei ieškovo reikalavimai, kylantys iš kreditavimo bei kredito linijos sutarčių (3 988 862,29 Lt). Kadangi ieškovui įkeista bei areštuota turto už 1 798 265,31 Lt. (vadovaujantis vėlesniais, t.y. ieškovo pateiktais duomenimis), todėl nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors ir netinkamai motyvuota (kadangi nevertinta aplinkybė, ar ieškovo reikalavimai pilnai užtikrinti hipoteka), yra pagrįsta. Išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje tikslingas, sustiprina ir byloje esantys duomenys apie tai, kad D. ir N. Š. aktyviai perleidinėja turimą turtą, o perleistą turtą (žemės sklypus) naujieji savininkai ketina performuoti į naujus žemės sklypus. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio apeliantams pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ar pakeisti jų mastą, jeigu kartu bus pateikiami įrodymai apie ieškovui įkeisto ar taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuoto turto vertę aktualiu metu, įrodantys, kad įkeisto turto užtenka ieškovų reikalavimams užtikrinti ar kad areštuota turto didesnės vertės nei jo reikalinga hipoteka neužtikrintai ieškovo reikalavimų daliai užtikrinti.

Dėl N. Č. perleisto turto arešto

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Vilniaus apygardos teismas 2010-11-22 nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp ieškovo ir atsakovo N. Č.. Patvirtinus taikos sutartį, civilinė byla Nr.2-7023-232/10 dalyje dėl 2010-06-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-4236, sudarytos tarp M. Š. ir N. Č., pripažinimo negaliojančia, restitucijos natūra taikymo bei 2009-12-30 Hipotekos registre įregistruotos sutartinės hipotekos (hipotekos kodas 01120090022009) pripažinimo negaliojančia, nutraukta.

Nutarčiai įsiteisėjus iš dalies buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2010-08-05 nutartimi pritaikytos laikinosios apaugos priemonės: areštas 0,2679 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su statiniais – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), pirtimi (duomenys neskelbtini) ir įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo kitiems asmenims į M. Š., nuosavybės teise priklausantį 0,2679 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su statiniais – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), pirtimi (duomenys neskelbtini) pagal 2010-06-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-4236, sudarytą tarp M. Š. ir N. Č. bei draudimas įregistruoti N. Č. vardu nuosavybės teises į šį turtą.

Nelikus apeliacijos objekto, apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-08-06 nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turto 0,2679 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su statiniais – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), pirtimi (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 3 straipsnio 6 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal M. Š. ir D. Š. atskirtąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-08-06 nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turto 0,2679 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su statiniais – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), pirtimi (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasVytas MiliusVigintas Višinskis