Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Valakampių vystymo grupė“, G. Č. , M. Č. ir T. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 20 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5507-661/2009 pagal ieškovo Swedbank, AB ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Valakampių vystymo grupė“, G. Č. , M. Č. ir T. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutartyje nurodoma, kad iš ieškovo išdėstytų aplinkybių matyti, jog atsakovai vėluoja atsiskaityti su ieškovu nuo 2009 m. balandžio 16 d., jog ieškovas yra pareiškęs didelės vertės - 6 385 263,61 Lt turtinį reikalavimą tiek juridiniam asmeniui, tiek fiziniams asmenims, o tai savaime padidina sprendimo neįvykdymo riziką. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai turėtų galimybę nevaržomai disponuoti jiems priklausančiu turtu. Bandydami išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, jie galėtų paslėpti arba perleisti savo turtą bei lėšas tretiesiems asmenims. Tam, kad vykdant teismo sprendimą būtų įmanoma išieškojimą nukreipti į kokį nors atsakovų turtą ar lėšas, būtina laikinosiomis apsaugos priemonėmis užkirsti kelią turto ar lėšų perleidimui (paslėpimui). Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas nepranešus atsakovams.

Nutartimi pažeidžiamas ekonomiškumo principas, neįvertinti įrodymai, kuriais grindžiamas ieškovo reikalavimo užtikrinimas, o vadovaujamasi tik didelės ieškinio sumos argumentu. Byloje pateiktas hipotekos lakštas, identifikavimo Nr. 01/1/2007/0009458, kuriame nurodyta, kad atsakovo UAB „Valakampių vystymo grupė“ prievolė ieškovui pagal 2007 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. 07-030678-IN yra užtikrinta 0,5664 ha ploto žemės sklypo, esančio Rato g., Vilniuje, hipoteka. Jame šalių susitarimu nustatyta įkeisto daikto vertė – 7 930 000 Lt. Ieškovo reikalavimas dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, sudarantis 6 385 263,61 Lt sumą, yra visiškai užtikrintas UAB „Valakampių vystymo grupė“ nuosavybės teise priklausančio 7 930 000 Lt vertės nekilnojamojo daikto hipoteka. Ieškovas elektroniniu paštu yra pateikęs atsakovui Turto vertės nustatymo išvadą Nr. NTFD 08/005, kurioje minėtas žemės sklypas įvertintas 9 050 000 Lt. VĮ Registrų centro žiniatinklyje paskelbtame Gyvenamųjų teritorijų žemės verčių žemėlapyje minėto žemės sklypo vertė nurodyta 7 320 000 Lt. UAB „Valakampių vystymo grupė“ dėl įkeisto turto vertės kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją, kuris pateikė preliminarią išvadą, kad įkeisto žemės sklypo rinkos vertė 2009 m. liepos 29 d. yra 6 400 000 Lt. Tokio užtikrinimo pakanka galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovo reikalavimas užtikrintas nekilnojamojo daikto hipoteka, todėl teigti, kad yra reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės, nėra pagrindo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai vengs įvykdyti teisėtą teismo sprendimą, bandydami paslėpti arba perleisti turtą tretiesiems asmenims. Teismas, neįvertinęs, jog ieškovo reikalavimas užtikrintas 7 930 000 Lt vertės hipoteka, laikinosiomis apsaugos priemonėmis papildomai apribojo atsakovų turtą dar 6 385 263,61 Lt suma. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs atsakovui, rėmėsi išimtinai tik ieškovo argumentais, nevertindamas kitų įrodymų. Teismo nutartimi pripažinti tik ieškovo interesai, dėl ko atsakovų teisės suvaržytos labiau, negu reikia teisėtam tikslui pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovų skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; kt.). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl ieškinio didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai (kurią savo nuožiūra nustato ieškovas), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Konstitucijos 109 str.). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į šalies finansines galimybes, ir tik tokiu atveju spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo.

Pagal bylos medžiagą ieškovo pareikštų atsakovams reikalavimų suma siekia 6 385 263,61 Lt (b. l. 1-4). Ieškovo reikalavimai susiję su 2007 m. balandžio 16 d. Kredito sutartimi Nr. 07-030678-IN, iš kurios matyti, kad UAB „Valakampių vystymo grupė“ prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti AB bankui „Hansabankas“ buvo įkeisti 1511/6050 dalys 0,6050 ha žemės sklypo, esančio Rato g., Vilniuje; 4153/6050 dalys 0,6050 ha žemės sklypo, esančio Rato g., Vilniuje; finansinio užstato su nuosavybės teisės perdavimu pateikimas – 345 471 Lt sumos deponavimas banko sąskaitoje (b. l. 41-50). 2007 m. balandžio 16 d. Hipotekos lakšte Nr. 01/1/2007/0009458 nurodyta, kad AB bankui „Hansabankas“ įkeičiamas UAB „Valakampių vystymo grupė“ turtas - 56640/60500 dalys žemės sklypo, turinčio 0,6050 ha bendro ploto, esančio Rato g., Vilniaus m., kurio vertė 7 930 000 Lt (b. l. 51-52). Taigi, ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovams įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka (įkeitimu). Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai ieškovo reikalavimų suma yra užtikrinta hipoteka tam pačiam subjektui (ieškovui), nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Šiuo atveju teismui patenkinus ieškovo ieškinį, jis galėtų iš lėšų, gautų realizavus hipoteka (įkeitimu) apsunkintą turtą, patenkinti ieškinyje nurodyto dydžio piniginius reikalavimus. Prievolės užtikrinimas hipoteka (įkeitimu) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, tai yra teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą.

Šiuo atveju tarp šalių iš esmės kyla ginčas dėl to, kokia yra šiuo metu ieškovui įkeisto turto vertė ir ar ieškovui įkeisto turto pakanka užtikrinti atsakovams pareikštus reikalavimus. Iš prie apeliantų skundo pateiktų įrodymų matyti, kad 2007 m. balandžio 16 d. Hipotekos lakšte Nr. 01/1/2007/0009458 nurodyta, jog 56640/60500 dalių žemės sklypo, turinčio 0,6050 ha bendro ploto, esančio Rato g., Vilniaus m., vertė – 7 930 000 Lt (b. l. 51-52). Iš apeliantų pateiktos AB banko „Hansabankas“ turto vertės nustatymo išvados Nr. NTFD 08/005 matyti, kad 2008 m. birželio 11 d. 0,5664 ha žemės sklypo, esančio Rato g., Vilniaus m., vertė buvo 9 050 000 Lt (b. l. 14-16). Pagal VĮ Registrų centro internetinės svetainės Vidutinių rinkos verčių paiešką matyti, kad minėto žemės sklypo vertė 2009 m. vasario 4 d., vertinant masinio sklypų vertinimo būdu, yra 7 320 000 Lt (b. l. 17-18). UAB „Domus optika“ 2009 m. liepos 30 d. preliminaria išvada (reg. Nr. 09-07-50) nustatyta, kad 0,5664 ha žemės sklypo, esančio Rato g., Vilniuje, vertė 2009 m. liepos 29 d. yra 6 400 000. Išvadoje įrašyta, kad tai yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kadangi jo apimtis neatitinka nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos (b. l. 19-20). Ieškovo „Swedbank“, AB prie atsiliepimo į skundą pateiktoje „Swedbank“, AB turto vertės nustatymo 2009 m. rugpjūčio 4 d. išvadoje (Nr. NTFD 09/170) 0,5664 ha žemės sklypo, esančio Rato g., Vilniaus m., vertė nurodyta 4 250 000 Lt (b. l. 29-31). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str. 1 d.). Šiuo atveju teisėjų kolegija bylos įrodymų pagrindu turi nuspręsti, ar ieškovui įkeisto turto pakanka jo pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo motyvais, kad šiuo atveju reikia vadovautis turto verte, kuri yra artima nagrinėjamos bylos datai, bei tuo, kad nėra pagrindo vadovautis VĮ Registrų centro internetinės svetainės Vidutinių rinkos verčių paieškos pateiktais duomenimis, kadangi ten pateikta turto vertė nustatyta taikant masinio turto vertinimo būdą, o juo iš esmės nėra nustatoma konkretaus turto vertė (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad „Swedbank“, AB turto vertės nustatymo 2009 m. rugpjūčio 4 d. išvada Nr. NTFD 09/170, kurioje 0,5664 ha žemės sklypo, esančio Rato g., Vilniaus m., vertė nurodyta 4 250 000 Lt, yra atlikta paties ieškovo – „Swedbank“, AB Ilgalaikio finansavimo skyriaus turto vertintojo (b. l. 29-31). Taigi, iš esmės pats ieškovas, teikdamas atitinkamą išvadą apie turto vertę, turi ir turėjo tiesioginį suinteresuotumą šio turto konkrečios vertės nurodymu. Tokiu atveju pateiktas turto vertinimas gali sukelti abejonių dėl išvados visiško objektyvumo. Be to, pačioje turto vertės nustatymo išvadoje nurodyta, kad ji skirta vidinėms „Swedbank“, AB reikmėms. Dėl tokių motyvų teisėjų kolegija nesivadovauja ieškovo pateikta turto vertės nustatymo išvada Reg. Nr. NTFD 09/170. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, „Swedbank“, AB atsiliepime į atsakovų skundą nurodyti motyvai, kodėl negalima remtis UAB „Domus optika“ 2009 m. liepos 30 d. parengta preliminaria išvada (reg. Nr. 09-07-50 - b. l. 19-21) nesudaro pagrindo teigti, jog joje nurodyta žemės sklypo vertė būtų nustatyta šališkai, neobjektyviai ar neatitiktų tikrosios žemės sklypo vertės. Šioje apeliacijoje yra sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams pagrįstumo ir teisėtumo, o teisėjų kolegija nesprendžia dėl tikslios minėto žemės sklypo vertės, nes tai nėra tiesioginis apeliacijos dalykas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju objektyvu, pagrįsta ir teisinga yra vadovautis UAB „Domus optika“ (kaip nepriklausomo turto vertintojo) 2009 m. liepos 30 d. preliminaria išvada, kuria nustatyta, kad 0,5664 ha žemės sklypo, esančio Rato g., Vilniuje, vertė 2009 m. liepos 29 d. yra 6 400 000 Lt. Atsižvelgiant į tokį ieškovui įkeisto žemės sklypo įvertinimą darytina išvada, kad ieškovui įkeisto turto realiai pakaktų teismo sprendimui ieškovo pareikštiems 6 385 363,61 Lt dydžio reikalavimams įvykdyti ir nėra objektyvaus pagrindo taikyti papildomus ribojimus atsakovams.

Ieškinio reikalavimai pareikšti pagrindiniam skolininkui UAB „Valakampių vystymo grupė“ ir laiduotojams G. Č. , T. Š. ir M. Č. . Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Ieškovas, pareiškęs ieškinį solidariąją pareigą turintiems atsakovams, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu prašė areštuoti tiek pagrindinio skolininko (atsakovo UAB „Valakampių vystymo grupė“), tiek ir laiduotojų (atsakovų G. Č. , T. Š. ir M. Č. ) turtą. Kadangi, kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovo piniginiai reikalavimai yra užtikrinti jam įkeisto pagrindinio skolininko turto verte, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo taikyti papildomus ribojimus atsakovams. Kaip jau pažymėta, prievolės užtikrinimas hipoteka (įkeitimu) iš esmės atitinka tuos tikslus, kurių siekiama taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vertinant tai, kad ieškovo reikalavimai yra užtikrinti jam įkeisto turto verte, šiuo atveju ieškovo teisė rinktis, ar iš pradžių vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, ar reikalauti išieškojimo iš kito skolininko ar laiduotojo turto, nesudaro pagrindo taikyti papildomus ribojimus (laikinąsias apsaugos priemones) visiems atsakovams ir taip papildomai varžyti jų teises.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovams pritaikė neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nenustatęs, ar šiuo atveju tikrai yra objektyvi grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kadangi ieškovo reikalavimai iš esmės užtikrinti pagrindinio skolininko nekilnojamojo turto hipoteka, teismui nebuvo objektyvaus pagrindo, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį bei tikslą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams. Pakartotinis ieškovo reikalavimų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų perteklinis, neatitiktų protingumo, teisingumo, ekonomiškumo principų, suvaržytų atsakovų teises labiau, negu būtina ieškovo reikalavimams patenkinti. Atsakovų skundo argumentai, jų pateikti įrodymai ir iš bylos išskirta atskirojo skundo medžiaga paneigia teismo deklaruotą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Dėl šių motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams, naikintina, o ieškovo „Swedbank“, AB prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus faktinei situacijai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti reiškiamas bet kurioje vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo „Swedbank“, AB prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Valakampių vystymo grupė“, G. Č. , M. Č. ir T. Š. .

Nutartį siųsti turto arešto registrų tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.