Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 200 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė ir su advokate D. V. kontora, atstovaujama advokatės D. V. 2022 m. gegužės 24 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, kuria šalys susitarė, kad ieškovė atsakovę atstovaus civilinėje byloje dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. Sutartimi sutarta, kad už ieškovės teikiamas teisines paslaugas atsakovė mokės 150 Eur už kiekvieną klientui teikiamų teisinių paslaugų teikimo valandą. Atsakovė pažadėjo kitą dieną po konsultacijos, tai yra 2022 m. gegužės 25 d., atvykti į advokatės kontorą ir sumokėti 1 000 Eur avansą. Šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nurodė, kad yra sudariusi preliminarią turto, dėl kurio ir buvo kilusios teisinės problemos, pirkimo - pardavimo sutartį, kurios terminas sueina 2022 m. birželio mėn. pabaigoje, ieškinį dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovė pradėjo rengti sutarties pasirašymo dieną, jog būtų tinkamai ir laiku užtikrinti kliento interesai. Šią aplinkybę patvirtina valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas apie atsakovei priklausantį turtą, dėl kurio ir buvo teikiama teisinė konsultacija bei rengiami procesiniai dokumentai – šis išrašas gautas sutarties sudarymo dieną, be to, pati atsakovė neneigia aplinkybių, jog ji nurodė atvyksianti kitą dieną (2022 m. gegužės 25 d.) apmokėti dalį avanso - 1 000 Eur, dėl ko, remiantis protingumo principu, ieškovė visiškai sąžiningai sutarties sudarymo dieną parengė pagrindinį procesinį dokumentą, su kuriuo atsakovė galėtų susipažinti atvykusi kitą dieną po sutarties pasirašymo dienos. 2022 m. gegužės 27 d. advokatės kontoroje buvo gautas 2022 m. gegužės 26 d. atsakovės pranešimas apie sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. gegužės 27 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, jog remiantis sutarties 5 straipsnio 3 dalimi, nutraukus sutartį, klientas (atsakovė) turi teisę į neatidėliotiną visų lėšų, pervestų į advokato sąskaitą ar perduotų advokatui grynaisiais pinigais sugrąžinimą, atskaičius nutraukimo dieną už atliktus darbus (ar jų dalį) priskaičiuotą honorarą ir papildomas išlaidas, patirtas vykdant kliento pavedimus. Šiuo atveju jokios piniginės lėšos ieškovei perduotos nebuvo, dėl ko atsakovei nutraukiant sutartį, atsakovė privalėjo atsiskaityti už atliktus darbus iki sutarties nutraukimo dienos. Atliktų darbų ataskaita ir sąskaita buvo pateikta kartu su pranešimu. Atliktų darbų ataskaitoje buvo nurodoma, jog atsakovei buvo suteikta 3,5 val. teisinė konsultacija, iš kurių 1,5 val. konsultacija buvo suteikta nemokamai, be to, atsakovei buvo parengtas ieškinio dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas, kurio parengimas truko 6 val. Atsakovė, gavusi atliktų darbų ataskaitą ir sąskaitą, nepateikė reikalavimo, jog jai būtų atsiunčiamas ir ieškinio projektas, be to, remiantis ieškovės darbotvarke, atsakovė turėjo pas ieškovę atvykti tą pačią 2022 m. gegužės 27 d., kai buvo gauta informacija apie sutarties nutraukimą, tačiau taip ir neatvyko. Ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į atliktų darbų laiką, vienos valandos kainą bei geranoriškai padarytą nuolaidą, iš viso atsakovei buvo suteikta darbų už 1 200 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji konsultavo atsakovę 3,5 val., buvo sprendžiama, koks teisinis veiksmas labiausiai atitiktų atsakovės interesus. Atsakovė į advokatės kontorą atvyko 2022 m. gegužės 24 d. 9 val., jai buvo paskirta 1 valandos konsultacija, tai yra iki 10 val., kadangi nuo nurodytos valandos ieškovė privalėjo atstovauti kito kliento interesus mediacijoje. Kadangi atsakovė norėjo tęsti konsultaciją tą pačią dieną, ji sutiko palaukti iki mediacijos pabaigos ir toliau tęsti konsultaciją. Ieškovė mediacijoje dalyvavo pusvalandį, taigi, nuo 10 val. 30 min. buvo tesiama atsakovės konsultacija, kuri truko iki 13 val., kuomet ieškovė vėl turėjo dalyvauti mediacijoje. Ieškovė pabrėžė, kad nors konsultacija truko 3,5 val., tačiau ji geranoriškai, atsižvelgiant į konsultacijos ilgą laiką bei į tai, jog atsakovė pusvalandį laukė konsultacijos pratęsimo, rengdama atliktų darbų ataskaitą nurodė, jog 1,5 val. konsultacija yra suteikta nemokamai. Mano, kad vien tai, jog atsakovė persigalvojo dėl paslaugų suteikimo, tai nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo sutarties vykdymo, tai yra atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad atsakovė 2022 m. gegužės 24 d. kreipėsi į ieškovę dėl teisinio patarimo – teismo leidimo gavimo. Neginčija, kad advokatės teikiamus dokumentus pasirašė, tačiau manė, kad pasirašo ne paslaugų teikimo sutartį, o dokumentą, suteikianti gauti informaciją iš įstaigų ir organizacijų, be to, pasirašius dokumentus atsakovei nebuvo perduotas sutarties egzempliorius. Konsultacijoje pas advokatę atsakovė užtruko apie valandą, kurios metu advokatė su kažkuo bendravo per „kompiuterinę „Zoom“ programą, kalbėjo telefonu. Grįžusi atgal į advokatės kabinetą savo problemą išdėstė per 15-20 minučių. Advokatė patarė atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tai yra atsakovei nupirkti iš sūnaus jam priklausančią turto dalį ir toliau turto pardavimo reikalaus tvarkyti vienai. Advokatė pasakė, kad jos paslaugos kainuos 3 000 Eur, todėl atsakovė pasakė, kad ji pasitars su savo sūnumi ir jei nuspręs naudotis advokatės paslaugomis, sekančią dieną atneš 1 000 Eur avansą. Kadangi sūnus pasakė, kad advokatės prašoma suma yra per didelė, atsakovė nusprendė advokatės paslaugomis nesinaudoti ir kitą dieną pranešė advokatei, kad sutartį nutraukia. Nurodo, kad neprašė advokatės atlikti skubius darbus, nebuvo sudariusi preliminarių sutarčių, dėl kurių reikėtų tą pačią dieną paruošti ieškinį. Nurodo, kad advokatė teikdama pranešimą kartu nepateikė ir ieškinio projekto, kuris šiuo atveju buvo pateiktas tik byloje. Atsakovės nuomone, ieškovė šį ieškinį surašė tik dabar, praėjus beveik dviem metams, siekdama iš atsakovės pasipelnyti. Mano, kad ieškovė teikė nekvalifikuotą patarimą, norėdama pradėti nereikalingą teisminį procesą ir pasipinigauti atsakovės sąskaitą, kadangi po vizito pas ieškovę, atsakovė kreipėsi į kitą advokatą patarimo, kuris paskambino notarui ir išsiaiškino, kad joks leidimas yra nereikalingas, nes parduodamas nekilnojamasis turtas nėra paskutinis sūnaus būstas ir šiuo atveju be jokio ieškinio dėl turto atidalijimo, pasinaudodama profesionalaus advokato patarimu, nekilnojamąjį turtą pardavė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 200 Eur skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 25 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės teismas nurodė, kad šiuo atveju kilo ginčas tarp kliento ir advokato dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas. Šiuo atveju ieškovė, advokatė ir atsakovė 2022 m. gegužės 24 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo. Ant kiekvieno šalių sudarytos sutarties lapo yra atsakovės parašai. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog pasirašant sutartį, atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie sutarties turinį, ir nors atsakovė neginčija, kad pasirašė kažkokius dokumentus, pateiktus advokatės, tačiau atsakovė nebuvo įspėta, kad ji pasirašo teisinių paslaugų teikimo sutartį dėl ieškinio parengimo dėl turto atidalijimo.

3.2. Dėl pareigų pagal paslaugų teikimo sutartį įvykdymo teismas nurodė, kad pati atsakovė patvirtina, jog konsultacijos metu šalys aptarė atsakovės keliamą teisinį klausimą dėl galimybės parduoti nekilnojamąjį turtą, ieškovė parinko atsakovei jos civilinių teisių gynimo būdą, o kaip matyti, iš sutarties turinio, atsakovė su ieškovės teiktomis konsultacijomis ir išvadomis sutiko ir pasirašė teisinių paslaugų sutartį, kurios esmė – atstovavimas civilinėje byloje dėl turto atidalijimo, todėl mano, kad priešingai nei įrodinėja atsakovė, ji buvo tinkamai informuota apie paslaugų pobūdį ir kainas.

3.3. Dėl sutarties nutraukimo aplinkybių teismas nurodė, kad 2022 m. gegužės 26 d. atsakovė pateikė ieškovei pareiškimą, jog nutraukia 2022 m. gegužės 24 d. sudarytą sutartį. Šis pranešimas išsiųstas ieškovei 2022 m. gegužės 26 d. registruotu paštu. 2022 m. gegužės 27 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į atsakovės reikalavimą darbus pradėti kuo skubiau (nesant sumokėto avanso), ieškinį advokatė parengė sutarties pasirašymo dieną. Ieškovė kartu su pranešimu pateikė atsakovei atliktų darbų ataskaitą ir sąskaitą 1 200 Eur sumai. Pagal šią ataskaitą matyti, kad buvo suteikta 3,5 valandos konsultacija (1,5 valandos nemokamai), taip pat 6 valandų paslaugos (rengiant ieškinį). Atsakovė jokių pretenzijų nepateikė, o ir sutartu laiku, tai yra 2022 m. gegužės 27 d., neatvyko pas advokatę.

3.4. Dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas nurodė, kad nors atsakovės teigimu ji buvo konsultuojama keliasdešimt minučių, tačiau vėliau pati patvirtino, kad į advokatės kontorą atvyko 9 val. ir išvyko 12 val.. Ieškovės teigimu, dalį laiko vyko mediacija, todėl prašo priteisti 2 val. už teisinių paslaugų teikimo valandų skaičių (300 Eur). Nurodė, kad ieškovė tą pačią dieną pradėjo rinkti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro centro, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė tą pačią dieną rinko įrodymus ieškinio parengimui ir galimai tą pačią dieną ieškinys buvo parengtas. Pažymėjo, jog būtent atsakovė neatvyko į advokatės kontorą ir nesusipažino su ieškiniu ( darbo trukmė – 6 val., honoraras – 900 Eur). Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog ieškinys nebuvo parengtas ieškovės nurodytu laiku, tai yra tą pačią dieną, dėl ko vertino, jog ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami pilna apimtimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Nurodo, kad kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2022 m. gegužės 24 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl teisinės konsultacijos. Ieškovė nurodė, kad turtas turi būti atidalintas pareiškiant ieškinį, o tik vėliau, atsakovės sūnus galės parduoti savo turtą. Atsakovė pasirašė advokatus teikiamus dokumentus, tačiau ieškovė nurodė, kad pasirašomi dokumentai reikalingi gauti informacijai iš valstybės institucijų ir tik atsakovė bendradarbiaudama su kitu advokatu sužinojo, kad pasirašė ne atstovavimo, o paslaugų teikimo sutartį. Pažymi, kad sutarties egzempliorius atsakovei nebuvo įteiktas.

4.2. Nurodo, kad ieškovė pasinaudodama atsakovės teisinių žinių neturėjimu parinko teisių gynybos būdą, apie kurį atsakovė nebuvo tinkamai informuota ir kuris jai nebuvo reikalingas, kadangi atsakovė į ieškovę kreipėsi tik teisinės konsultacijos. Pažymi, jog sutarties sudarymo dieną ieškovė gavo Nekilnojamojo turto registrų duomenis, kuriuose aiškiai nurodyta, jog visas turtas priklauso atsakovės sūnui. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neįvertino ieškovės teikiamų paaiškinimų, darė klaidingą išvadą, jog šiuo atveju buvo suteikta konsultacija dėl turto atidalijimo, kai buvo kreiptasi konsultacijos dėl turto pardavimo esant nepilnamečių vaikų.

4.3. Nurodo, kad teismas neįvertino faktinės aplinkybės jog ieškinys atsakovei nebuvo įteiktas, neįvertino, jog sekančią dieną atsakovė informavo ieškovę jog nutraukia sudarytą paslaugų sutartį žodžiu (telefonu), bei taip pat ir raštu išsiunčiant pranešimą. Nurodo, kad tuo atveju, jei ieškinys buvo parengtas, ieškovė turėjo ieškinį pateikti atsakovei, o šiuo atveju ieškovės teigimu skubiai parengtas ieškinys (sutarties sudarymo dieną) atsakovei buvo pateiktas tik šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje. Mano, kad teismas tinkamai neįvertino atsakovės paaiškinimų, ignoravo atsakovės argumentus, jog preliminari pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ignoravo aplinkybę jog ieškovė gavusi Nekilnojamojo turto registrų centro duomenis žinojo, kad visas turtas priklauso sūnui ir ieškinio rengti dėl turto atidalijimo rengti nėra pagrindo.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Nurodo, kad nors atsakovės teigimu ji kreipėsi į ieškovę dėl teisinio patarimo, tačiau šiuo atveju buvo pasirašyta sutartis būtent dėl atsakovės atstovavimo Kauno apylinkės teisme byloje dėl turto atidalijimo. Pažymi, kad šalys buvo sutarusios dėl 3 000 Eur avanso, tai patvirtino ir atsakovė, todėl akivaizdu, jog vien dėl teisinės konsultacijos, tokia suma nebūtų sutarta. Pažymi, kad pagal sudarytą sutartį ieškovei buvo pavesta paruošti procesinius dokumentus, atstovauti atsakovę byloje dėl turto atidalijimo, todėl priešingai nei teigia atsakovė, ji šiuo atveju suprato, kokios teisinės paslaugos jai yra teikiamos.

5.2. Nurodo, kad sudarytoje sutartyje aiškiai nurodoma, kokia tai sutartis, todėl atsakovės argumentai jog ji nesuprato ką pasirašo yra siekis išvengti sutarties vykdymo, tai yra sumokėti už suteiktas paslaugas. Nurodo, kad konsultacijos metu atsakovė pasakojo, kad nesutaria su sūnaus sutuoktine, kaip teisiškai galima nustatyti, jog sutuoktinė nepretenduotų į turtą, dėl ko atsakovei buvo siūloma turtą atsidalinti, dėl ko ir ieškinyje buvo akcentuojamos atsakovės investicijos į turtą, siekiant sumažinti kompensacijos dydį sūnui.

5.3. Nurodo, kad šiuo atveju turtas buvo parduotas ji neatidalijus todėl, kad buvo parduotas tik žemės sklypas, kai konsultacijos metu buvo sprendžiamas klausimas tiek dėl sklypo, tiek ir dėl buto pardavimo, kas lėmė poreikį atidalyti šį turtą. Teigia, kad nors pačio ieškinio klientei nepateikė, tačiau klientė buvo informuota darbų ataskaita, o ir sutartis nenumatė, kad su atliktų darbų ataskaita turi būti pateikiami ir parengti procesiniai dokumentai. Pažymi, jog pati atsakovė neiškėlė klausimo dėl ieškinio parengimo, kai įprastai praktikoje klientai su parengtais ieškiniais atvyksta susipažinti į advokato kontorą, tačiau šiuo atveju atsakovė neatvyko, neprašė jo pateikti, o tik nurodė, kad kreipsis į Lietuvos Advokatūrą.

5.4. Nurodo, kad ieškinio projektas buvo parengtas 2022 m. gegužės 24 d., gavus informaciją iš Nekilnojamojo turto registro, o šiuo atveju pati atsakovė pretenzijų dėl suteiktų paslaugų nereiškė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą teismo sprendimą, išnagrinėjo visas bylos faktines aplinkybes, todėl teigia, kad šiuo atveju apeliantės apeliacinis skundas turėtų būti netenkinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų prijungimo.

8. Atsakovė 2024 m. lapkričio 19 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose išdėstomi atsikirtimai į ieškovės pateikto atsiliepimo argumentus, pakartotinai nurodomos ir tos aplinkybės, kurios jau buvo išdėstytos ir apeliaciniame skunde (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad šalies rašytinių paaiškinimų turinys turi atitikti apeliacinio proceso esmę ir jo reglamentavimą, be kita ko, jis turi nepažeisti CPK 323 straipsnyje nustatyto draudimo pasibaigus skundo padavimo terminui keisti ar pildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą. Šiuo atveju atsakovės rašytiniai paaiškinimai iš esmės yra grindžiami ieškovės atsiliepimo selektyviomis ištraukų interpretacijomis, be kita ko, juos papildant tais argumentais, kurie jau buvo nurodyti apeliaciniame skunde (dėl sutarties sudarymo, ieškinio parengimo). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu šiuo atveju teikiamais rašytiniais paaiškinimais iš esmės yra papildomas apeliacinis skundas, o ne paaiškinamos, naujos, reikšmingos aplinkybės, galinčios turėti įtakos bylos baigčiai, todėl šiuo atveju sutinkant ir su ieškovės argumentams (Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovės rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, šalių paaiškinimų, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė į ieškovę kreipėsi dėl teisinės konsultacijos dėl teismo leidimo parduoti sūnaus turtą, kuris turi nepilnamečių vaikų, tačiau su ja buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis dėl ieškinio parengimo, kurio nereikėjo rengti. Teigia, kad nutraukus teisinių paslaugų sutartį ieškinys apeliantei nebuvo pateiktas, kas įrodo, jog ieškinys nebuvo parengtas, o jis buvo pateiktas tik šioje civilinėje byloje, tai yra po dviejų metų laikotarpio.

10. Byloje ginčas kilo iš advokato su klientu (fiziniu asmeniu) sudarytos teisinės paslaugų sutarties vykdymo. Klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Tokio pobūdžio sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010, 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties nuostatos. Šiuo metu galiojančiose CK 6.716 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis, o atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus.

11. Advokatas, vykdantis savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl verslininko pareigos suteikti informaciją ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį, bei atsižvelgiant į vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2006).

12. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog 2022 m. gegužės 24 d. tarp ieškovės (advokatės) ir apeliantės buvo pasirašyta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kuria ieškovė įsipareigojo veikti kaip kliento (apeliantės) patarėja ir atstovė teisiniais klausimais. Šiuo tikslu advokatė kliento pageidavimu ar pavedimu įsipareigojo teikti teisines konsultacijas žodžiu ir / ar raštu; per 5 darbo dienas klientui pareikalavus, pateikti atliktų darbų ataskaitą; rengti teisinių dokumentų projektus; atstovauti klientą įvairiose įstaigose, kliento vardu pasirašyti bei pateikti pastabas, skundus ir prašymus, pasirašyti, pateikti ir gauti dokumentus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su nurodytų pavedimų vykdymu; atstovauti klientą civilinėje byloje dėl turto atidalijimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, kliento vardu pasirašyti ieškinį bei kitus procesinius dokumentus, atstovauti teismo posėdžiuose, esant reikalui, teikti atskiruosius skundus aukštesnės instancijos teismui, pasirašyti sutikimą (prašymą) dėl neteisminės/teisminės mediacijos skyrimo, sudaryti taikos sutartį ir ją pasirašyti, pateikti taikos sutartį teismui, perįgalioti, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui (Sutarties 1 straipsnis).

13. Pažymėtina, jog sutartyje taip pat aiškiai atskleidžiama ir teisinių paslaugų apmokėjimo tvarka. Sutarties 3 straipsnio 1 dalyje (punktas „a“) nurodyta, kad advokatės honoraro dydis – 150 Eur už kiekvieną klientui teikiamų Sutarties 1 straipsnio 1 punkte numatytų teisinių paslaugų teikimo valandą. Nurodyto honoraro dydis aptartas individualiai, klientas sutinka su nurodyto honoraro dydžiu ir apskaičiavimo tvarka, tai patvirtindamas savo parašu. Šios Sutarties 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klientas atsiskaito su advokatu ir/arba Sutarties 6 straipsnyje nurodytu įgaliotu asmeniu: 3 000 Eur avansas yra sumokamas per 7 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos (punktas „a“).

14. Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju ji nesuprato jai pateiktos sutarties turinio, vertino, kad pasirašo atstovavimo, o ne teisinių paslaugų suteikimo sutartį, teigia, kad šiuo atveju nebuvo poreikio parengti ieškinio projekto dėl turto atidalijimo, kadangi kreipėsi į advokatę dėl konsultacijos dėl teismo leidimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje pateiktą teisinių paslaugų teikimo sutartį, jos sąlygas, su apeliantės argumentais nesutinka. Pirmiausia, pažymėtina, kad apeliantė su sudaryta sutartimi buvo supažindinta pasirašytinai, tai yra ant kiekvieno sutarties lapo yra apeliantės parašas, taip pat ir papildomai 1 punkte, kuriame nurodytas advokatės honoraras. Antra, tiek sutarties preambulėje, tiek ir sutarties sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai atskleista, kad tai yra sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo. Šios sutarties 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad advokatei pavedama atstovauti apeliantę teisme civilinėje byloje dėl turto atidalijimo, kliento vardu pasirašyti ieškinį ir kitus dokumentus, taigi šiuo atveju atsižvelgiant į vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą (nutarties 11 punktas), teismo vertinimu apeliantė buvo tinkamai informuota apie sutarties turinį, šalių sudarytos sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, kiekvieną sutarties lapą apeliantė patvirtino savo parašu, dėl ko apeliantės argumentai, jog ji nesuprato pasirašomos sutarties turinio atmestini, kaip nepagrįsti.

15. Apeliantė taip pat teigia, kad šiuo atveju ji kreipėsi į ieškovę teisinės pagalbos dėl teismo leidimo, parduodant sūnaus turtą, kuris turi nepilnamečių vaikų, tačiau ieškovė parengė ieškinį dėl atidalijimo, kuris šiuo atveju nebuvo būtinas ir reikalingas, teigia, kad jai paslaugos nebuvo suteiktos tinkamai. Vertinant šiuos argumentus, pažymėtina, kad sudarant teisinių paslaugų sutartį už atliktą darbą buvo nustatytas 3 000 Eur honoraras (2 dalies a punktas), kas sudaro objektyvų pagrindą abejoti, jog tokio dydžio honoraras galėjo būti nustatytas tik dėl teisinės konsultacijos dėl teismo leidimo išdavimo, o ir be to, sutinkant su ieškovės argumentais, apeliantė nebūtų galėjusi sūnaus vardu sudaryti teisinių paslaugų sutarties dėl teismo leidimo išdavimo dėl jo turto pardavimo, o ir taip pat įvertinus byloje pateiktą ieškinį (jo dalyką) matyti, jog juo būtent apeliantės ir buvo siekiama atsidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškinyje nurodytos atidalijimui aktualios aplinkybės (investicijos į turtą ir pan.) apie kurias advokatė buvo informuota. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju ieškovės suteiktos teisinės paslaugos neatitiko apeliantės interesų. Priešingai, šiuo atveju tiek aiškios ir nedviprasmiškos sutarties sąlygos, nustatytas honoraro dydis, tiek teisinių paslaugų sutarties turinys, tai yra jog advokatei pavedama atstovauti klientę byloje dėl turto atidalijimo, leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju advokatė atliko tokio pobūdžio paslaugas, kurios ir buvo sutartos sutartimi.

16. Pažymėtina, jog šiuo atveju apeliantė neneigia fakto, jog 2022 m. gegužės 24 d. dalis jai teisinių paslaugų buvo suteikta, tai yra ji buvo konsultuojama advokatės jos kontoroje. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ji į advokatės kontorą 2022 m. gegužės 24 d. atvyko apie 9 val. ryto, o išėjo po 12 val.. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog dalį laiko ji praleido dalyvaudama kito ginčo mediacijoje, todėl už konsultaciją prašo priteisti 2 val. užmokestį (300 Eur). Ieškovės atliktų darbų ataskaitoje, teisinių konsultacijų grafoje nurodyta darbo trukmė 3,5 val. ir nurodytas 300 Eur honoraras su prierašu „1,5 val. konsultacija suteikta nemokamai“, taigi šiuo atveju advokatė ataskaitoje apskaitė dvi konsultacijų valandas 300 Eur sumai, kas visiškai atitinka šalių sudarytos teisinių paslaugų 1 dalies a punktą, kuriame nurodyta, kad advokato honoraro dydis 150 Eur/val. Pažymėta, kad minėtos sutarties 1 dalies a punkte nurodyta, kad honoraro dydis aptartas su klientu, su kuriuo jis sutinka. Šioje sutarties grafoje taip pat yra atsakovės parašas. Atsižvelgiant į tai, teisines paslaugas suteikusi advokatė turi teisę į jai priklausantį atlyginimą, tai yra už 2022 m. gegužės 24 d. suteiktą teisinę konsultaciją, kuri atsakovei buvo suteikta ieškovės kontoroje tiesiogiai.

17. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad faktiškai paslauga – ieškinio parengimas, apeliantei nebuvo suteikta, tai yra ji po sutarties nutraukimo ieškinio, kuris jos teigimu, jai ir nebuvo reikalingas, negavo, o jis tik po dviejų metų buvo pateiktas šioje civilinėje byloje, dėl ko mano, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš apeliantės ieškovei 900 Eur atlyginimą už ieškinio parengimą.

18. Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta tokia faktinių aplinkybių seka - šalys 2022 m. gegužės 24 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, o 2022 m. gegužės 26 d. apeliantė informavo raštu ieškovę, jog su ieškove vienašališkai teisinių paslaugų teikimo sutartį nutraukia. Pažymėtina, kad nors apeliantės teigimu ji ir 2022 m. gegužės 25 d. informavo ieškovę žodžiu (telefonu) dėl sutarties nutraukimo, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių rašytinių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis), be kita ko pažymint, jog teisinių paslaugų teikimo sutarties 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę bet kada nutraukti sutartį, apie tai informavęs raštu advokatą prieš tris dienas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė 2022 m. gegužės 27 d. parengė atsakymą apeliantei (į 2022 m. gegužės 26 d. apeliantės raštą), kuriame nurodė, kad apeliantės prašymą gavo 2022 m. gegužės 27 d., nurodė, kad ieškinys yra parengtas ir pažymėjo, kad klientui jokios lėšos nebus gražinamos, nes ieškovė piniginių lėšų iš apeliantės negavo. Pažymėtina, jog su šiuo raštu buvo pateikta atliktų darbų ataskaita ir sąskaita už paslaugas 1 200 Eur sumai.

19. Apeliantė 2022 m. gegužės 30 d. pateikė atsakymą ieškovei į 2022 m. gegužės 27 d. raštą, kuriame nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo yra neteisėtas, nurodė, kad nėra sumokėjusi avanso rengti ieškinį, pažymėjo, jog ieškovė gali kreiptis į teismą, dėl apeliantės vertinimu, neteisėto ieškovės reikalavimo sumokėti už teisines paslaugas pagal 2022 m. gegužės 24 d. teisinių paslaugų sutartį, kurios apeliantės vertinimu jai nebuvo tinkamai suteiktos. Pažymėtina, jog remiantis tiek byloje esančiais duomenimis, tiek Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad ieškovės teigimu 2022 m. gegužės 24 d. parengtas ieškinys nebuvo pateiktas teismui, o jis buvo pateiktas tik šioje civilinėje byloje 2024 m. vasario 24 d. su ieškiniu, priėmus apeliantės prieštaravimus dėl 2024 m. sausio 25 d. priimto teismo įsakymo. Ieškovės teigimu, ieškinys buvo parengtas tą pačią dieną, kaip ir buvo sudaryta atstovavimo sutartis, tai yra 2022 m. gegužės 24 d., pateikdama ir tos pačios dienos Nekilnojamojo turto registro išrašus, teigia, kad apeliantei paslaugą, ieškinio parengimą suteikė 2022 m. gegužės 24 d..

20. Šalių teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį įtvirtinta CK 6.721 straipsnyje. Ji nelaikytina sutarties šalių pažeistų teisių gynimo būdu, nes nėra siejama su sutarties pažeidimu (neįvykdymu). Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas ją pradėjo vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurių paslaugos teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Taigi, CK 6.721 straipsnyje įtvirtinta norma leidžia paslaugų sutarties šalims nutraukti sutartį nepriklausomai nuo to, ar kita sutarties šalis tinkamai vykdo savo įsipareigojimus; taip pat nepriklausomai nuo to, ar sutartis yra terminuota ar neterminuota. Klientas šiuo pagrindu turi teisę nutraukti sutartį be jokios pateisinamos priežasties.

21. Aukščiau paminėta teisės norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017). Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).

22. Nurodytos teisės nuostatos bei kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad nepriklausomai nuo to, kokiam terminui atlygintinų paslaugų teikimo sutartis sudaryta, ją klientas gali vienašališkai nutraukti ir terminui nepasibaigus. Tokiu atveju klientas tik privalo laikytis sutarties sąlygų (jeigu tokios nustatytos) dėl paslaugų teikėjo įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino (,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014), taip pat įstatymo reikalavimo sumokėti už paslaugas, jų teikėjo faktiškai suteiktas klientui, bei patirtas protingas išlaidas iki sužinojimo apie sutarties nutraukimą momento (pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento). Įstatymas nenustato termino, prieš kurį klientas turėtų įspėti paslaugų teikėją apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-378/2015).

23. Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovė suteikė paslaugą, tai yra ieškinio parengimą dėl turto atidalijimo, kuri yra nurodyta atliktų darbų ataskaitoje ir sąskaitoje. Ieškovės teigimu ieškinys buvo parengtas tą pačią dieną kaip ir buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, tai yra 2022 m. gegužės 24 d., teigia, kad šią aplinkybę pagrindžia jos pateikiami Nekilnojamojo turto registrų išrašai, o apeliantės teigimu paslauga – ieškinio parengimo paslauga jai nebuvo suteikta, kadangi toks ieškinys jai nebuvo reikalingas, o ir be to, buvo pateiktas tik šioje civilinėje byloje po prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo, tai yra beveik po dviejų metų laikotarpio.

24. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis).

25. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas ir jame nurodyta praktika). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

26. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės argumentus, jog ji ieškinio parengimo paslaugą faktiškai jau buvo suteikusi apeliantei 2022 m. gegužės 24 d., dėl ko šiuo atveju abejonės dėl paslaugos suteikimo turėtų būti aiškinamos vartotojos – apeliantės, naudai. Pažymėtina, kad vien Nekilnojamųjų registrų išrašų surinkimas 2022 m. gegužės 24 d., pagrindžia, jog ieškovė pradėjo rinkti informaciją ieškinio parengimui, tačiau neįrodo, kad ieškinys tai dienai buvo parengtas. Pažymėtina, jog tarp šalių 2022 m. gegužės 27 d. – 2022 m. gegužės 30 d. jau buvo kilęs ginčas dėl suteiktų paslaugų apimties, tai yra apeliantė informavo ieškovę, kad paslaugos jai tinkamai nebuvo suteiktos, nurodė, kad ieškovės reikalavimai pagal atliktų darbų ataskaitą ir pateiktą sąskaitą yra neteisėti, nurodė ieškovei kreiptis į teismą ginčui išspręsti ir už suteiktas paslaugas pagal pateiktus dokumentus nemokėjo. Pažymėtina, kad ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (2024 m. sausio 25 d.) pateikė teisinių paslaugų sutartį, atliktų darbų ataskaitą, sąskaitą, pranešimą apeliantei, tačiau ieškinys buvo pateiktas tik vėliau, tai yra apeliantei pareiškus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, tai yra praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, beveik dvejiems metams nuo nurodomo ieškinio parengimo momento ir apeliantės raštiško atsisakymo mokėti už paslaugas, kurios jai, tuo metu nebuvo suteiktos.

28. Antra, šiuo atveju esant abejonėms, kada faktiškai paslauga buvo suteikta, jei ji buvo suteikta, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog pagal byloje esančius duomenis, negalima nustatyti paslaugos suteikimo datos, tai yra byloje nepateikti jokie įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškinys buvo parengtas 2022 m. gegužės 24 d., atsižvelgiant į tai, kad jis buvo pateiktas byloje tik 2024 m. vasario 28 d.. Šiuo atveju apeliantei neigiant, kad paslauga jai 2022 m. gegužės 24 d. buvo suteikta, taip pat apeliantei raštu 2022 m. gegužės 30 d. nurodžius, kad jai paslaugos nebuvo suteiktos ir ieškovės reikalavimai yra neteisėti, tokią aplinkybę, tai yra dėl paslaugos suteikimo – ieškinio parengimo, privalo įrodyti ieškovė, be kita ko, atkreipiant dėmesį į tai, kad ieškovė nesiūlė apeliantei raštu atvykti į kontorą ir susipažinti su suteikta paslauga - ieškiniu. Pažymėtina, kad šiuo atveju kilus ginčui tarp šalių, ieškovė tik nurodė (2022 m. gegužės 27 d. pranešime) jog ieškinys yra parengtas, tačiau jo neteikė susipažinti apeliantei, nesiuntė elektroniniu būdu ir ar kitaip nesupažindino su faktiškai atliktu darbu, o apeliantei teigiant, kad ieškovės reikalavimai yra neteisėti, ieškovė pretenzijų dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo ilgą laiką tarpą, beveik du metus neteikė. Nors ieškovė teigia, kad po konsultacijos apeliantė privalėjo atvykti į kontorą 2022 m. gegužės 27 d. ir susipažinti su ieškiniu, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, kaip ir nėra bet kokių duomenų, jog minėtas procesinis dokumentas jau buvo parengtas 2022 m. gegužės 24 d.. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, jog 2024 m. vasario 28 d. pateiktą ieškinį šioje byloje ji jau buvo parengusi 2022 m. gegužės 24 d., tai yra iki teisinių paslaugų sutarties nutraukimo 2022 m. gegužės 26 d., o teismo vertinimu vien pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai, tokios paslaugos suteikimo fakto taip pat nepagrindžia, dėl ko teismo vertinimu, šiuo atveju abejonės dėl paslaugų suteikimo apimties turėtų būti aiškinamos vartotojos, apeliantės naudai, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistinos sumos dydį iki 300 Eur (už konsultaciją 2022 m. gegužės 24 d.) netenkinant ieškinio dalies reikalavimo dėl skolos priteisimo už parengtą ieškinį 900 Eur sumai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties.

29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, paslaugų suteikimo faktą pagrindžiančius įrodymus, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistinos sumos dydį nuo 1 200 Eur iki 300 Eur (už konsultaciją 2022 m. gegužės 24 d.) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus ar priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovė - 27 Eur žyminis mokestis, atsakovė – 1 300 Eur advokato pagalbos išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės ieškinys tenkinamas 30 procentų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 8,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovei iš ieškovės 910 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių sumų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 901,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 36 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Iš viso 1 036 Eur. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, tai yra 70 procentų, apeliantei iš ieškovės priteistina 725,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 25 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti atsakovei R. V. 901,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš ieškovės D. V..

Priteisti atsakovei R. V. 725,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės D. V..