Kauno apygardos teismo sprendimas, 1A-17-485/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2023-01-12
Bylos Nr.: 1A-17-485/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19952-2019-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nukentėjusysis: A. K.
Nuteistasis: S. L.
Civilinis ieškovas: Kauno teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Diana Višinskienė, Julius Jasaitis

Kategorijos

2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-485/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19952-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.2; 2.4.6.5.1. (S)

Kauno apygardos teismasNUoSprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,nukentėjusiajam A. K., jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei,nuteistajam S. L., jo gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnį – 4 (keturiems) mėnesiams laisvės apribojimu,

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams laisvės apribojimu,

pagal187 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams laisvės apribojimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinus dalinai jas sudėjus, S. L. paskirta subendrinta bausmė- laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, įpareigojant:

-dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą;

-per 1 (vieną) mėnesį atlyginti padarytą turtinę žalą;

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL ( eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sąskaitą Luminor Bank AS (duomenys neskelbtini), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš S. L. priteista nukentėjusiojo A. K. naudai 100, 00 (vieno šimto) eurų turtinei žalai bei 5 000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti. Patvirtintas S. L. civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos 41,37 eurų civilinis ieškinys pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam išaiškinta, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui – peilį, juodos spalvos kelnes, nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Registratorių WDR su jame esančia atminties kortele, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam A. K.. Revolverį ir šaudmenis, revolverį ,,Taurus U. L. 22 Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, 8 vnt. šaudmenis ,,Magnum“, pistoletą ,,Glock 19, 9 mm. Lugger“, Nr. (duomenys neskelbtini) 161 vnt., šaudmenų 9 mm, revolverį ,,Arminus HW 3., 22 LR“, Nr. (duomenys neskelbtini), 13 vnt. šaudmenis ,,Magnum“, ginklų pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM, disponavimui savo nuožiūra. Kompaktines plokšteles, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. L. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 14 d. laikotarpiu nuo 8.45 val. iki 9.01 val., viešoje vietoje, važiuojamojo kelio pagreitėjimo juostoje, esančioje ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, elgdamasis įžūliai, kilusio konflikto su A. K., dėl jo vairavimo, metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiam A. K. į kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas kairės šlaunies durtinę pjautinę žaizdą, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, parvertė nukentėjusį A. K. ant automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio dangčio, viena ranka spaudė nukentėjusio A. K. kaklą, padarydamas poodines kraujosruvas kakle, o kita ranka bandė suduoti A. K., sakydamas „paleisk užmušiu“, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiam A. K. dėl kairės šlaunies durtinės pjautinės žaizdos padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Taip pat S. L. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 14 d. apie 9.01 val. važiuojamojo kelio pagreitėjimo juostoje, esančioje ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) , parversdamas nukentėjusį A. K. ant automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio dangčio, įlenkė šį variklio dangtį, tokiu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiam A. K. priklausantį turtą – automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, tuo padarydamas nukentėjusiam A. K. – 371,30 eurų turtinę žalą.

3. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendyje konstatuota, kad S. L. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės parinktos įvertinus padarytų veikų pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.

4. Nuteistojo S. L. gynėjas, advokatas Julius Jasaitis skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendį, ir prašo baudžiamąją bylą S. L. atžvilgiu, nutraukti konstatavus, kad jo veiksmai buvo atlikti būtinosios ginties situacijoje.

4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl būtinosios ginties situacijos (ne)buvimo yra prieštaringos ir alogiškos, nes teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo pavojingas kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo pavojingų veiksmų, todėl priėjo išvados, kad kaltinamojo S. L. veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi, kadangi peržengia būtinosios ginties ribas. Taigi, teismas neturi tvirtos nuomonės, ar konflikto tarp A. K. ir S. L. metu buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, ar nebuvo. Skunde apeliantas nurodo, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiškinimai dėl konflikto yra diametraliai priešingi, be to, paties sužalojimo momento, jo padarymo aplinkybių ir galimų motyvų niekas iš pašalinių asmenų nematė, tai nebuvo užfiksuota ir abiejų automobilių bei telefonų vaizdo įrašais. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju visi bylos įrodymai turėtų būti ištirti ir įvertinti itin išsamiai, objektyviai ir preciziškai, ypatingą dėmesį atkreipiant į konflikto atsiradimo prielaidas ir priežastis, nustatant konfliktą iniciavusį asmenį, įvertinant nukentėjusiojo ir kaltinamojo charakteristikas, jų elgesį iki sužalojimo padarymo, jų pačių paaiškinimų ir liudytojų parodymų patikimumą, nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes ir kt.

4.2. Gynyba laikosi nuostatų, kad tikrovę atitinkantys yra kaltinamojo paaiškinimai, o nukentėjusiojo pozicija yra paremta emocijomis ir faktinių aplinkybių iškraipymu savanaudiškais tikslais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad incidentas kelyje kilo tarp S. L., tarnybos metu atliekančio viešojo administravimo funkcijas ir įgalioto fiksuoti bei tirti administracinius nusižengimus, ir vairuotojo A. K., kuris pats pripažino, kad 2019-05-14 vairuodamas savo a/m, ne kartą pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus. Nekyla jokių abejonių, kad A. K. negalėjo nepastebėti, kad kaltinamojo vairuojamas a/m yra žymėtas specialiomis spalvomis, todėl turėjo suprasti, kad S. L. yra pareigūnas. Incidento užuomazga laikytinas momentas, kuomet A. K., įvertinęs, jog vairuodamas padarė KET pažeidimų, už kurių padarymą iš S. L. gestų suprato, jog gali netekti teisės vairuoti transporto priemones, ir kaip jis pats pripažino, važiavo kelis kilometrus paskui kaltinamojo a/m, neva norėdamas išsiaiškinti dėl galimo vairavimo teisių atėmimo ir atsiprašyti. Nors A. K. teigė norėjęs atsiprašyti dėl padarytų KET pažeidimų ir prašyti nepranešti policijai, tačiau, užuot tai padaręs, remiantis S. L. paaiškinimu, sustojęs plūdo jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu ir, išlipdamas iš a/m, staigiai atidarė dureles, trenkė S. L. į koją, nuėjo link jo tarnybinio a/m ir pro atdaras vairuotojo dureles bandė patekti į a/m vidų, norėdamas įsitikinti, ar automobilyje tikrai yra vaizdo registratorius. S. L., kurio a/m buvo ne tik vaizdo registratorius, bet ir laikomas šaunamasis ginklas, pagrįstai ir teisėtai gynė savo privatumą ir atstūmė A. K., neleisdamas jam lįsti į tarnybinį a/m. Po šių nukentėjusiojo išprovokuotų veiksmų prasidėjo grumtynės.

4.3. Skunde nurodoma, kad grumtynės vyko A. K. automobilio vaizdo registratoriaus fiksavimo lauke. Pagal 2021-03-23 ekspertizės akto Nr. 11-1696(20), 11K-91(21) išvadas, vaizdo registratorius nustoja fiksuoti vaizdo įrašą, kai atminties kortelėje lieka apie 2GB laisvos vietos ir vaizde nėra judesio (2 p.), o po to nustatęs 3 sekundes besikeičiantį vaizdą, ima fiksuoti 20 sekundžių trukmės vaizdo įrašą (1 p.). Remiantis tokiomis išvadomis, gynyba pagrįstai tikėjosi, kad grumtynės arba bent jau jų dalis, bus užfiksuota, ir vaizdo įrašas leis pašalinti bet kokias abejones dėl būtinosios ginties situacijos atsiradimo ir S. L. veiksmų teisėtumo, tačiau vaizdo įrašai nuo 8:57:00 val. iki 9:00:54 val. nebuvo užfiksuoti (11 p.). Pažymėtina, kad ekspertas pripažino, jog vaizdo registratoriuje įmanoma ištrinti pasirinktą vaizdo įrašą (9 p.) ir davė tik tikėtiną išvadą, kad minėti vaizdo įrašai nebuvo pašalinti (11), nors 2019-05-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodytas A. K. vaizdo registratoriaus pateikimo laikas - 12:37 val., nepašalina abejonių, kad per praėjusias keletą valandų nuo incidento iki registratoriaus atidavimo pareigūnams nukentėjusysis turėjo pakankamai laiko ir galėjo ištrinti jo pozicijai nenaudingą vaizdo įrašą. Ekspertai nenurodė jokios priežasties, kodėl padarė tik tikėtiną, o ne kategorišką išvadą. Teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas K. G. paaiškino, kad trys ginčijamos minutės registratoriumi nebuvo užfiksuotos, nes registratorius buvo įjungtas ir nustatytas mašinos statymo-parkavimo laikas režimu. Tokiu atveju registratorius fiksuoja tik vaizdą, kuriame yra judesys. Trys minutės nebuvo užfiksuotos arba tas judesys buvo per trumpas, arba per maži ryškūs judesiai, kad registratorius atpažintų, kaip judesį ir pradėtų filmuoti.

Žemesnės instancijos teismas

4.4. Skundo autorius nesutinka su teismo išvada, kad A.K. parodymai viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklūs, patvirtinti specialisto išvadomis, kurias patvirtina liudytojai Ž. L., A. Č., M. K., Z. S., L. V., A. V., D. N., ir kiti liudytojai (nuosprendžio 38 1.). S. L. taip pat viso proceso metu duoda vienodus ir nuoseklius parodymus, tačiau teismas jais kažkodėl nesivadovauja.

Šalies argumentai

4.7. Skunde advokatas nurodo, kad teismas neišsiaiškino esminės aplinkybės, t. y. dėl ko prasidėjo konfliktas. Gynyba remiasi pagrįstais, logiškais ir, išskyrus nukentėjusiojo paaiškinimus, nenuginčytais S. L. paaiškinimais, kad po A.K. bandymo patekti į tarnybinio a/m vidų ir sukliudymo jam tai padalyti, nukentėjusysis agresyviai ir ne vieną kartą puolė S. L., grasindamas užmušti ar kitaip susidoroti, stvėrė už jo striukės atlapų ir galva keletą kartų bandė suduoti jam į veidą, tačiau S. L. pavyko išvengti tokių smūgių. Kai kurias aplinkybes pripažino ir pats A. K., teigdamas, jog buvo susinervinęs dėl jam diagnozuotos ligos, jo padarytų KET pažeidimo užfiksavimo vaizdo registratoriuje ir dėl to galimo vairuotojo pažymėjimo praradimo. Skunde pažymėta, kad kai kuriuos grumtynių epizodus matę liudytojai Ž. L. K. V. L. V. vienareikšmiškai aiškino, jog agresyvaus užpuolimo iniciatorius buvo būtent A. K..

4.8. Skundo autoriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismui neturėjo kilti abejonių, jog S. L. buvo būtinosios ginties būklėje, nes A.K. užpuolimas buvo pavojingas, realus ir akivaizdus: nukentėjusysis dar važiuodamas a/m kažką garsiai šaukė, koliojosi ir grasino, rodė nepadorius ir įžeidžiančius gestus, nereagavo į pagrįstus ir teisėtus reikalavimus nusiraminti, akivaizdžiai buvo susinervinęs, nevaldė savo emocijų ir elgėsi neprognozuojamai, trenkė kaltinamajam į koją savo a/m durelėmis, lindo į S. L. tarnybinį a/m, po to atstumtas agresyviai artėjo link kaltinamojo, kišo galvą prie pastarojo veido ir keletą kartų mėgino suduoti galva S. L. smūgį į veidą. Esant tokiai grėsmingai situacijai, S. L. neabejotinai turėjo teisę gintis nuo tokio atkaklaus, agresyvaus ir intensyvaus užpuolimo, ką jis ir padarė: užčiuopęs kišenėje buvusį atlenkiamą peiliuką, parodė jį A. K., įspėjo apie galimą jo panaudojimą tolesnio puolimo atveju ir atlenkė geležtę. A. K. ir toliau tęsiant užpuolimą ir bandant suduoti smūgius kojomis ir rankomis, galimai vieno iš smūgių koja metu nukentėjusysis pats susižalojo į atlenkto peiliuko, kurį dešinėje rankoje laikė S. L., ašmenis.

4.9. Skunde pažymėta, kad apklaustų liudytojų A. Č., D. P., D. N., A. V. teigimu, A. K. ir toliau elgėsi neprognozuojamai, imituodamas sužalojimo sunkumą, prieš važiuojantį transportą staiga ir pavojingai išbėgo į kelio važiuojamąją dalį, taip sustabdydamas eismą, po to atsigulė ant kelio važiuojamosios dalies, apsimesdamas apalpusiu ir pan. Kiti vaizdo įrašai taip pat liudija, kad viso incidento metu A. K. elgiasi itin agresyviai ir nenuspėjamai. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. vien per paskutinius 4 metus daugiau negu 20 kartų pažeidė kelių eismo taisykles, kas visiškai paneigia jo paties teismui išsakytų įsivaizdavimą, jog jis yra pavyzdingas vairuotojas.

4.10. Apeliacinį skundą nuteistojo advokatas grindžia ir teisminės praktikos išaiškinimais apie būtinosios ginties sąlygas bei pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtus sprendimus baudžiamosiose bylose. Gynybos įsitikinimu, A. K. kėsinimasis į S. L. sveikatą atitiko visas teismų praktikoje išskiriamas būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: i) kėsinimasis buvo pavojingas; 2) kėsinimasis buvo realus; 3) kėsinimasis buvo akivaizdus; 4) žala padaryta besikėsinančiam asmeniui; 5) būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos. Advokato įsitikinimu, esant tokiems byloje surinktiems duomenims apie incidento iniciatorių, A. K. cinišką, agresyvų ir neprognozuojamą elgesį bei puolamuosius veiksmus prieš S. L., darytina pagrįsta išvada apie būtinosios ginties situacijos atsiradimą, o nukentėjusiojo išprovokuoti S. L. gynybos veiksmai buvo visiškai adekvatūs situacijai ir pateisinami. Pažymi, kad visi esantys byloje esantys neaiškumai, prieštaravimai ir abejonės, kurių teismui gali nepavykti pašalinti, turi būti traktuojami kaltinamojo naudai.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teisme gautas nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės Dianos Višinskienės atsiliepimas į nuteistojo S. L. apeliacinį skundą, kuriame nukentėjusiojo atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, nepašalino prieštaravimų, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas dėl S. L. kaltės. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma duoda pagrindo išvadai, kad S. L. veiksmai buvo atlikti būtinosios ginties sąlygomis, todėl nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, kad jis veikė būtinosios ginties situacijoje ir neperžengė būtinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys), baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nutrauktina (BPK 33 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

9.Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjant tokio pobūdžio veikas, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Šioje byloje S. L. ir A. K. paaiškinimai dėl konflikto pradžios ir pastarojo sužalojimo aplinkybių, yra priešingi, be to, nėra nustatyta nešališkų liudytojų, mačiusių sužalojimo momentą, tai nebuvo užfiksuota ir jokia kita objektyvia medžiaga (automobiliuose esančių registratorių, telefonų vaizdo įrašais), todėl būtina kuo išsamiau bei objektyviau ištirti ir įvertinti konflikto atsiradimo priežastis, nustatyti konfliktą iniciavusį asmenį, įvertinti nukentėjusiojo ir kaltinamojo charakteristikas, jų elgesį iki sužalojimo padarymo bei po jo, jų pačių paaiškinimus bei liudytojų parodymų patikimumą.

10. Apeliaciniame skunde keliama abejonė dėl nukentėjusiojo automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus įrašo nuo 8:57:00 val. iki 9:00:54 val. dingimo aplinkybių. Skundo autoriaus nuomone, šis vaizdo įrašas būtų leidęs pašalinti bet kokias abejones dėl būtinosios ginties situacijos atsiradimo ir S. L. veiksmų teisėtumo, tačiau jo neliko. Ekspertas davė tik tikėtiną, o ne kategorišką išvadą, kad minėti vaizdo įrašai nebuvo pašalinti, kas, jo įsitikinimu, nepašalina abejonių, kad iki registratoriaus atidavimo pareigūnams nukentėjusysis turėjo pakankamai laiko ir galėjo ištrinti jo pozicijai nenaudingą vaizdo įrašą. Šis skundo teiginys atmestinas kaip deklaratyvaus pobūdžio. Aiškinantis šią aplinkybę, buvo atlikta ekspertizė, teisme buvo apklausti trys ekspertai. Ekspertas A. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vaizdo registratorius gali pats išsijungti automobiliui sustojus. Pats įrenginys veikia tokiu principu, kad taupant talpą, įrenginys senesnę informaciją trina. Vartotojas taip pat gali pasirinkti failus ir juos ištrinti. Ištrintą informaciją galima rasti tik atlikus tyrimą. Ekspertas K. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad atliko ekspertizę ir nustatė, kad tuose epizoduose, kuriuos jis tyrė, trynimo ar montavimo požymių nėra. Kaip matyti iš eksperto L. M. paaiškinimų, trys ginčijamos minutės registratoriumi nebuvo užfiksuotos, nes registratorius buvo įjungtas ir nustatytas mašinos statymo-parkavimo laikas režimu. Tokiu atveju registratorius fiksuoja tik vaizdą, kuriame yra judesys. Tokius paaiškinimus apeliantas vertina kaip abejotinus, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog tiek ekspertizės akto išvados, tiek ekspertų paaiškinimai paremti objektyvia informacija grįstais paaiškinimai ir abejoti šiais paaiškinimais teismui nebuvo pagrindo.

11. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis S. L. advokatas apeliaciniu skundu nesutinka su jo ginamojo pripažinimu kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Jis nurodo, kad jokių nusikalstamų veiksmų S. L. neatliko – prieš nukentėjusįjį A. K. smurtavo gindamasis nuo jo pačio smurtinio elgesio prieš jį, o tyčios nukentėjusįjį sužaloti ar sukelti jam fizinį skausmą neturėjo. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad tarp nuteistojo bei nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kuris pasibaigė nukentėjusiojo nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat neginčijamai patvirtinta, kad konfliktas vyko viešoje vietoje, tačiau pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra paremtas ne visapusišku susidariusios situacijos išnagrinėjimu, bet iš esmės nukentėjusiojo A. K. parodymais, nepagrįstai atmetant paties nuteistojo parodymus, neargumentuojat, kodėl jie laikyti nepatikimais, nors viso bylos nagrinėjimo metu S. L. davė nuoseklius parodymus, kurių, išskyrus nukentėjusiojo pateiktos versijos, nepaneigė ir jiems neprieštaravo jokia kita bylos medžiaga. Kadangi pagrindinis ir lemiamas įrodymas, sprendžiant S. L. kaltės klausimą dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prieš nukentėjusįjį A. K. padarymo, yra nukentėjusiojo parodymai, todėl jų patikimumo patikrinimas ir nustatymas turi esminę reikšmę įrodinėjimo procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų nukentėjusiojo parodymų atitikimą faktinėms aplinkybėms, ir kurių pagrindu būtų galima daryti neginčijamą išvadą dėl S. L. kaltės.

12. Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pradžioje jam šviesomis mirksėjo automobilis „Opel Mokka“, tada jis persirikiavo į antrą eismo juostą, norėdamas praleisti automobilį, po kiek laiko pavažiavęs pamatė, kad tas automobilis važiuoja paskui. Stovint prie žalio šviesoforo signalo prieš sukant į dešinę, šalia jo sustojo tas automobilis ir jo vairuotojas pradėjo gestikuliuoti, rėkė jam, kad praras teises. Pasimetęs jis kaltinamajam parodė vidurinį pirštą. Iš kaltinamojo gestų ir veiksmų suprato, kad jam reikia sustoti. Dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir teisės jam yra svarbu. Turi tris išlaikomus vaikus, žmona šiuo metu nedirba. Automobilis „Opel Mokka“ neleido jam toliau važiuoti. Sustojo paskui automobilį. Išlipęs iš automobilio asmuo priėjo prie jo, nepasisveikino, neprisistatė, pasakė, kad jis praras teises, nes viskas yra nufilmuota, apsisuko ir nuėjo. Išsigando, pradėjo rėkti pakeltu tonu sakydamas, kad palauktų, kur eina, išsiaiškinam. Ėjo link vairuotojo, tas atsisuko. Priėjo prie jo norėdamas pažiūrėti ar jis turi video registratorių. Lindo pažiūrėti pas jį į automobilį ar yra registratorius ir kaltinamasis jam tuo metu trenkė su savo plaštaka ties smakru, pastūmė ir pasakė (necenzūrinis žodis) nuo mašinos, nesupratęs dėl ko kaltinamasis taip daro, jis pasakė, kad apsiramintų. Tuomet kaltinamasis dar kartą jį pastūmė. Jie buvo taip arti vienas kito veido, kai staiga pajuto dūrį į kairės kojos šlaunį. Kaltinamasis pradėjo skambinti, jis suprato, kad policijai. Dėl patirto šoko ir išgąsčio jis nualpo. Atsikėlęs pamatė, kad kaltinamasis ketina lįsti į jo automobilį ir ketina paimti registratorių. Tuomet pribėgo prie automobilio priekio ir užtvėrė jam kelią, kaltinamasis sugriebė jį, pasiguldė ant kapoto, viena ranka smaugė, laikė jo rankas, kad jam nesuduotų. Grasino, kad užmuš, nušaus. Kažkaip išsilaisvino ir bėgo link važiuojamosios kelio dalies, prašė padėti. Jo tikslas buvo rėkti ir atgrasyti kaltinamąjį, manė, kad rėks, keiksis, kad kaltinamasis pradėtų jo bent jau bijoti, jam grėsė pavojus gyvybei. Susmuko jis nuo svaigimo ant važiuojamos kelio dalies. Atsibudo tik tada, kai kaltinamasis tempė jį už kapišono. Atvažiavo policija, jis pradėjo rėkti, pasakė, kad kaltinamasis turi peilį, kad jis yra pavojingas, kad jį sužeidė.

13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas vadovavosi tokiais nukentėjusiojo A. K. parodymais, kaip nuosekliais ir teisingais bei atitinkančiais apklaustų liudytojų parodymus. Tačiau teisėjų kolegija yra kitos nuomonės. Vertinant nukentėjusiojo parodymus, darytina išvada, kad jis S. L. atžvilgiu neatliko jokių fizinių veiksmų, išskyrus rėkimą bei šaukimą, t. y. žodinį konfliktą, o kaltinamasis konflikto metu iš karto trenkė jam į smakrą, paskui dūrė peiliu, o vėliau paguldė ant automobilio kapoto, tačiau liudytojai, kurių parodymus teismas laikė kaip patvirtinančius A. K. nurodytas aplinkybes, parodė matę du vyriškius besistumdančius ir besigrumiančius. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas Ž. L. parodė, kad matė du vyrus, kurie grūmėsi, girdėjo garsus, matė tampymąsi važiuojamojoje kelio dalyje, liudytojas M. K. parodė, kad matė du konfliktuojančius žmones, sustojo juos išskirti, nesikolioti ir nesimušti. Taip pat ir liudytojų T. Š., A. V., D. P., J. K., G. K., K. V., A. V., R. K., A. Č. parodymuose fiksuota, jog jie matė įvykusį įvykį bei du besistumdančius asmenis, aiškinantis konfliktinę situaciją paremtą emocijomis. Šie liudytojai tvirtino matę, kad abu vyrai aktyviai konfliktavo, liudytojas Ž. L. matė tų vyrų grumtynes, girdėjo garsus, matė tampymąsi.

14. Abejonę A. K. versija, jog konflikto iniciatoriumi buvo S. L. ir kad jis be jokios priežasties tyčia smūgiavo jam ranka bei dūrė į koją peiliu, kelia ir paties nukentėjusiojo nurodyta bei iš dalies patvirtina S. L. įvykių eiga. S. L. ir A. K. neginčija fakto, kad jiems važiuojant automobiliais kaltinime nurodytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) Kaune, jie pradėjo vienas kitam gestikuliuoti: parodė, kad turi vaizdo registratorių ir kad užfiksavo pažeidimus, o A. K. parodė jam nepadorų gestą (vidurinį pirštą). Jie dar kurį laiką važiuodami rėkavo vienas ant kito. Nukentėjusysis teigė, kad jis iš kaltinamojo gestų ir veiksmų suprato, kad jam reikia sustoti, kad automobilis „Opel Mokka“ neleido jam toliau važiuoti, todėl jis sustojo paskui S. L. automobilį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos nukentėjusiojo paaiškinimus. Neginčijamai nustatyta, kad S. L. sustojus, paskui jį važiavęs A. K. taip pas iš karto paskui jį sustojo. Kaip paaiškino S. L., jis buvo užfiksavęs vaizdo registratoriumi automobilio „Audi“ kelių eismo taisyklių padarytus pažeidimus, ir norėjo šią informaciją perduoti pareigūnams, todėl jam nebuvo jokios priežasties dar aiškintis su pažeidėju. Jis nutarė sustoti, manė, kad automobilis „Audi“ nuvažiuos toliau, tačiau paskui jo automobilį sustojo ir ,,Audi A4“ automobilis. S. L. per galinį vaizdo veidrodėlį matė, kad asmuo iškišęs galvą ir toliau rėkė, rodė gestus. Tada S. L. išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo automobilio ir pasakė, kad jis yra chuliganas, kad jis yra užfiksuotas vaizdo registratoriumi ir vaizdas bus perduotas pareigūnams. To asmens reakcija buvo žodinė – jis rėkė: ,,gaidy, pakarsiu, užmušiu“, nuteistasis pamatė, kad asmuo neadekvatus ir bręsta konfliktas, todėl nusisuko ir nueidinėjo.

15. Šiuos parodymus patvirtino ir pats nukentėjusysis, kuris pripažino, kad kai tas asmuo jam pasakė, kad jis praras teises, nes viskas yra nufilmuota, ir apsisukęs nuėjo, A. K. išsigando, pradėjo rėkti pakeltu tonu sakydamas, kad palauktų, kur eina, kad reikia išsiaiškinti ir išlipęs iš savo vairuojamo automobilio ėjo link „Opel Mokka“ vairuotojo. S. L. nurodė, kad atsisukęs pamatė, jog A. K. iššoko iš savo automobilio, tada pribėgęs čiupo kaltinamąjį už striukės atlapų, nustūmė, pasakė, kad dar pažiūrės ką ten kaltinamasis nufilmavo ir tiesiai priėjęs prie jo automobilio bandė lįsti į jo vidų. Tada S. L. priėjęs sugriebė A. K. ir nustūmė nuo tarnybinio automobilio link jo automobilio, po to nukentėjusysis pradėjo keiktis ir grasinti, tampė jį už atlapų, bandė smogti jam į dešinę koją, S. L. bandė smūgių išvengti, tačiau nukentėjęs jam smūgiavo laikydamas už striukės atlapų ir traukė prie savęs kol sudavė jam su galva. Jis nustūmė nukentėjusįjį nuo savęs. Nors nukentėjusysis A. K. kategoriškai neigė vartojęs bet kokius fizinius veiksmus prieš S. L., tačiau jis iš dalies patvirtino šiuos S. L. parodymus, t. y., pripažino, kad priėjo prie S. L. automobilio, norėdamas pažiūrėti, ar jis turi video registratorių, lindo pažiūrėti pas jį į automobilį ar yra registratorius, ir tuomet kaltinamasis jam trenkė su plaštaka ties smakru, pastūmė ir liepė eiti nuo mašinos. A. K. nesuprato, dėl ko kaltinamasis taip daro, jis pasakė, kad šis apsiramintų. Tuomet kaltinamasis dar kartą jį pastūmė. Jie buvo taip arti vienas kito veido, kai staiga pajuto dūrį į kairės kojos šlaunį. Kaip ir S. L., A. K. patvirtino, kad jie abu buvo labai arti vienas kito, tačiau šią aplinkybę argumentuotai paaiškino tik S. L., kuris visuose savo parodymuose nuosekliai tvirtino, kad tokia situacija susidarė dėl atkaklaus ir agresyvaus A. K. ėjimo link S. L., t. y. nukentėjęs, atkišęs savo galvą, ja siekė suduoti nuteistajam į veidą.

16. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. K. iš S. L. gestų supratęs, jog užfiksuoti jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, ir jis gali netekti teisės vairuoti transporto priemones, nepasuko į kairę kelio pusę, kur buvo jo kelionės tikslas – vizitas pas gydytoją, tačiau nuvažiavo tiesiai paskui S. L. automobilį, o šiam sustojus, sustojo paskui jį. S. L. patvirtinus, kad vaizdo registratoriumi užfiksuoti pažeidimai, lindo į tarnybinį S. L. automobilį, norėdamas įsitikinti, kad vaizdo registratorius tikrai yra, o S. L. neleidus to padaryti, supyko ir koliojosi. Kad A. K. buvo labai svarbu neprarasti teisės vairuoti automobilį patvirtina ne tik aptarti jo veiksmai, tačiau ir jo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir teisės jam yra svarbu, kad jis turi tris išlaikomus vaikus, žmona šiuo metu nedirba. Nors A. K. nei vienuose savo parodymuose nepaminėjo, kad automobilis „Opel Mokka“ buvo pažymėtas, tačiau nekyla jokių abejonių, kad A. K. negalėjo to nepastebėti, nes dauguma pro įvykio vietą važiavusių asmenų, kurie buvo apklausti liudytojais, patvirtino pastebėję, jog vienas iš stovinčių automobilių buvo su savivaldybės logotipais, žymėtas specialiomis spalvomis. A. K. teigė, kad prie jo priėjęs asmuo neprisistatė, tačiau S. L. tvirtina, kad jis pasakė, jog yra pareigūnas ir, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie jo parodymai nepaneigti, juo labiau, kad su vairuotoju jis bendravo ne asmeniniais reikalais, o tikslu informuoti jį apie užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Išanalizavus aptartų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo parodymuose yra nustatyta prieštaravimų bei neatitikimo kitiems bylos duomenims, tuo tarpu S. L. nurodytos aplinkybės atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą.

17. Tai, kad konfliktą išprovokavo būtent A. K., kuris elgėsi agresyviai, bandė suduoti S. L., o pastarasis jėgą A. K. atžvilgiu panaudojo tik gindamasis ir siekdamas išvengti jo puolimo ir galimų pasekmių, patvirtina ir nešališkų liudytojų parodymai apie kaltinamojo bei nukentėjusiojo elgesį. Liudytojas T. V. parodė, kad S. L. nebuvo agresyvus, jis tiesiog stovėjo prie automobilių. A. K. buvo itin susinervinęs, garsiai kalbėdamas aiškino aplinkybes, S. L. su juo bendravo mandagiai. Liudytojas M. K. parodė, kad vienas iš vyriškių buvo agresyviai nusiteikęs, vyriškis garsiai rėkavo, šūkavo, garsiai keikė kitą vyriškį. Šis vyriškis buvo apsirengęs sportiniais drabužiais, su ilga barzda, amžius apie 37 metai. Kitas vyriškis buvo vyresnio amžiaus, tvarkingai apsirengęs, šis vyriškis elgėsi ramiai, kalbėjo ramiai. Šis vyriškis bandė prieiti prie agresyvaus vyriškio automobilio, juodos spalvos ,,Audi A4“, tačiau agresyvus vyriškis neleido to padaryti ir garsiai šaukė, koliojosi ir neleido artintis prie savo automobilio. Liudytojas D. N. parodė, kad iš užrašų ant mašinos suprato, kad vienas asmuo yra pareigūnas, kitas gulėjo ant asfalto. Tuomet pirmas asmuo jį tempė. Susidarė toks įvaizdis, kad jis nenorėjo pareigūnui paklusti, priešinosi, muistėsi.

18. Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta S. L. savanoriškai prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėta papildoma laikmena. Šiame įraše užfiksuotas S. L. bei A. K. pokalbis, kurias patvirtina, kad galimai A. K. kalba pakeltu tonu, vartoja daug necenzūrinių žodžių, galimai filmuotojas, t. y. S. L. jį ramina. Įraše užfiksuota, kad galimai A. K. laiko rankoje mobiliojo ryšio telefoną, jį glaudžia prie dešinės ausies ir kalba: alio, taip būtinai reikia medikų, kalba, kad jį padūrė, kad vėl kėsinasi, bando kažką padaryti, prašo atvažiuoti. Šiame pokalbyje tiek A. K., tiek ir S. L. vienas kitam sako, kad viskas filmuojama, jie abu ginčijasi. A. K. sako, kad jis užsipuolė su peiliu ir dūrė, S. L. sako, kad policija tegul išsiaiškina, nereikėjo nukentėjusiajam jo pulti, A. K. sako, kad nepuolė, tik šnekėjo, S. L. nesutinka. Tada A. K. klausia, ar jis pažįsta kažkokį asmenį, pasakoja apie geriausią advokatą Lietuvoj, kartoja, kad viskas nufilmuota, kaip dūrė peiliu. S. L. tik sako, gerai, viskas tvarkoj.

19. Įraše pavadinimu IMG_0790.MOV užfiksuotas kitas S. L. ir A. K. pokalbis: <...> A. K.: tu galvoji laimėsi, S. L.: aš nieko, aš nieko nelaimiu, aš prieš nieką nežaidžiu, galimai A. K.: tu tipo už teisę ane, ko tu filmuoji mane, filmuojantysis: be abejo aš už teisę, aš už teisę ir už teisybę, galimai A. K.: tu teise, va ir (necenzūrinis žodis) savo teisybę, gal ir būtum išsikovojęs, tą savo registratorių padavęs žinai, galimai filmuojantysis: nereikia, viską tegul ikiteisminis tyrimas išsiaiškina ir pabaigsim, galimai A. K.: tai aišku žinai, aš šaibų turiu, (necenzūrinis žodis) man, filmuojantysis: jo, galimai A. K.: (necenzūrinis žodis), ai tu tipo prisiteis", filmuojantysis: nu labai gerai, galimai A. K.: tu tipo prisiteisi: man tų tavo pinigų nereikia, galimai A. K.: ai tu gnyda esi (pokalbis vyksta apie 0,5 metrų atstumu vienas nuo kito) ai žiūrėk, koks dabar inteligentiškas esi, galimai filmuojantysis: aš esu pareigūnas, aš esu pareigūnas, galimai A. K.: va dar geriau (necenzūrinis žodis) eina (necenzūrinis žodis), kur zynka, einu pas zynka zynka nežinai tokio; galimai filmuojantysis: ne, galimai A. K.: jisai yra irgi labai aukštas pareigūnas žinok, mano pažįstamas, čia va gyvena už keletos namų, turėtum žinoti, aukštas pareigūnas turėtum žinoti, galimai filmuojantysis: pasiskambink, galimai filmuojantysis: būtinai, būtinai (necenzūrinis žodis), dar gal pavardę pasakysi, galimai filmuojantysis: tai sužinosi viską, galimai A. K.: gerai, gerai su peiliu padūrė dar mentas su peiliu dūrė tuoj (necenzūrinis žodis) (eina šlubuodamas nuo filmuojančiojo rankoje laikydamas galimai telefoną) ai tai čia tipo tie tavo draugai dabar bus, policija dabar bandysi sumėtyt viską, galimai filmuojantysis: ne, ne, galimai A. K.: kad tavo naudai bus, galimai filmuojantysis: ne, teisybė turi būti, galimai A. K.: kad tu mane su peiliu užpuolei, daužei mane (vaizdas pakreipiamas link automobilių, matomas stovintis automobilis valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) galimai filmuojantysis: tu, jo aha gerai, galimai A. K. eina šlubuodamas link prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“, galimai filmuojantysis: kur tu bėgi, kur tu bėgi, galimai A. K.: ką, galimai filmuojantysis: į tualetą noriu, galimai filmuojantysis: tavo problemos. Įrašo pabaiga. (2 t., b. l. 72-75 l.). Aptartų pokalbių tarp S. L. ir A. K. turinys taip pat neginčijamai patvirtina, kad konflikto metu daugiau pykčio ir agresijos reiškė nukentėjusysis, jis vartojo daug necenzūrinių žodžių, taip pat provokavo pašnekovą, o S. L. išliko ramus ir su nukentėjusiuoju kalbėjo ramiai bei mandagiai, į provokacijas nesileido.

20. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Asmens veiksmai laikomi padaryti esant būtinajai ginčiai, jei jie atitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygas. Sprendžiant klausimą, ar buvo būtinosios ginties situacija, didelę reikšmę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas.

21. Pagal susiformavusią teismų praktiką būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra tokia veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje – asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-P-135-648/2016, 2K-64-696/2017).

22. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika taikant BK 28 straipsnį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog S. L. būtų turėjęs tyčią smurtauti prieš A. K. ir sąmoningai sukelti jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad konfliktas kilo dėl S. L. užfiksuotų A. K. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, apie ką jis pažeidėją informavo, ir S. L. nebuvo jokio motyvo konfliktuoti su nukentėjusiuoju, tačiau pastarasis dėl jam pateiktos informacijos apie jo padarytus pažeidimus, sureagavo labai agresyviai ir neprognozuojamai: dar vairuodamas automobilį jis garsiai šaukė, koliojosi, rodė nepadorius gestus, akivaizdžiai buvo susinervinęs, nevaldė savo emocijų. Pažymėtina ir tai, kad vienintelė akivaizdi konflikto pasekmė buvo A. K. padaryta durtinė žaizda kojoje, ką nukentėjusysis visą laiką akcentavo, tačiau teisėjų kolegijos manymu, nepaneigtos ir S. L. nurodytos aplinkybės, jog A. K. ne tik koliojo jį ir rėkavo, tačiau atliko ir aktyvius veiksmus jo atžvilgiu: trenkė mašinos durelėmis jam į koją, agresyviai artėjo link jo, kišo galvą prie pastarojo veido ir keletą kartų mėgino suduoti galva S. L. smūgį į veidą. S. L. paaiškino, kad nenorėjo su juo grumtis, todėl nukentėjusįjį atstūminėjo nuo savęs ir vis bandė išvengti A. K. smūgių. Jokiais neginčijamais įrodymais nepaneigta nuteistojo versija, kad atlenkiamą peilį jis laikė ir juo grumtynių metu įdūrė A. K. ir taip sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, būdamas įsitikinęs, kad dėl jo atžvilgiu atliekamų A. K. veiksmų gresia pavojus jo sveikatai ar net gyvybei. Taigi, nors nuteistojo veika formaliai ir atitinka BK138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, ji padaryta esant būtinajai ginčiai ir, atsižvelgiant į A. K. padaryto sužalojimo sunkumą, akivaizdu, kad susidariusioje situacijoje S. L. būtinosios ginties ribų neperžengė. Todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK138 straipsnio 1 dalį dėl šios veikos negalima, nes yra BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta jo baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.

Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį

23.S. L. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo teismas grindė nukentėjusiojo parodymais, kad jam buvo padaryta žala kaltinamojo tyčiniais veiksmais, o S. L. versija, kad tyčia nukentėjusiojo automobilio jis negadino, buvo atmesta kaip prieštaraujanti nukentėjusiojo parodymams bei surinktiems įrodymams. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Byloje surinktais įrodymais neginčijmai pasitvirtino tik pats A. K. priklausančio turto – automobilio apgadinimo faktas, tačiau kitų įrodymų, patvirtinančių S. L. veiksmuose buvus visus būtinuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, ir po sužalojimo peiliu, A. K. elgėsi agresyviai S. L. atžvilgiu, jis ir vėl artėjo link nuteistojo, bandydamas suduoti jam galva smūgį į veidą, dėl ko S. L. gindamasis nuo pavojingo ir realaus kėsinimosi į jo sveikatą, buvo priverstas jėga parversti A. K. ant automobilio kapoto ir jį laikyti, kad nusiramintų. S. L. pripažino, kad laikė prispaudęs prie kapoto nukentėjusiojo ištemptą ranką, nes šis vis bandė jam smūgiuoti, todėl tokiu būdu jis tik neleido A. K. savęs žaloti, tačiau tyčia guldyti nuketėjusįjį ant jo mašinos kapoto nenorėjo ir neturėjo tikslo tyčia sugadinti svetimą turtą. Kažkiek laiko taip palaikė nukentėjusįjį, šis bandė jam smūgiuoti, bet smūgių išvengė, po kiek laiko A. K. išsilaisvino. S. L. antrą kartą paskambino pagalbos telefonu, kol atvažiavo policija. A. K. teigė, kad S. L. parvertė jį ant automobilio kapoto, grasino, smaugė, sakė, kad turi šaunamąjį ginklą, dėl ko jis buvo stipriai įbaugintas, tačiau kažkaip išsilaisvino ir bėgo link važiuojamosios kelio dalies, jautėsi nesaugiai, stabdė automobilį, prašė pagalbos, tačiau niekas jam nepadėjo.

24.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo vadovautasi nukentėjusiojo parodymais, kaip teisingais, nes jie prieštaringi. Pasak nukentėjusiojo, jis jokių veiksmų prieš S. L. neatliko, prispaustas prie automobilio kapoto, nesipriešino, jautėsi įbaugintas, tačiau pats pripažino, kad „kažkaip|“ iš jo išsivadavo. A. K. parodymuose yra ir kitų prieštaravimų. Jis teigė, kad dėl patirto šoko ir išgąsčio, įdūrus peiliu į koją, jis nualpo, tačiau kai atsikėlęs pamatė, kad kaltinamasis ketina lįsti į jo automobilį ir ketina paimti registratorių, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų – pribėgo prie automobilio priekio ir užtvėrė S. L. kelią. Tačiau, pasak nukentėjusiojo, tuomet S. L. ir vėl ėmėsi fizinio smurto jo atžvilgiu, o jis ne tik kad nebandė jam suduoti, bet net jokiais veiksmais nesipriešino. Be to, A. K. teigė, kad išsivadavęs iš S. L., ėjo į gatvę, prašė pagalbos, tačiau bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad laukiant policijos pareigūnų, antrą kartą pagalbos telefonu dėl atvykimo į įvykio vietą ir vėl, kaip ir pirmąjį kartą, skambino ne nukentėjusysis, o S. L.. Vertinant aptartą, teisėjų kolegijos manymu, nuoseklūs ir atitinkantys objektyvias įvykio aplinkybes laikytini ne nukentėjusiojo A. K., bet S. L. parodymai.

25. Subjektyviai BK 187 straipsnyje numatyta veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Remiantis aptartu, darytina išvada, kad S. L. svetimą turtą apgadino ne dėl to, kad sąmoningai ir tyčia to siekė, o veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį negalima, nes yra BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta jo baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.

Dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį

26. Skundžiamu nuosprendžiu konstatavus, jog S. L. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, teismas taip pat nustatė, jog jo elgesys, t. y., kad kilusio konflikto su A. K. metu, jis tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiam A. K. į kairės kojos šlaunį, o po to, parvertė nukentėjusį A. K. ant automobilio „Audi A4“, variklio dangčio ir spaudė jam kaklą bei bandė suduoti, yra vertinamas kaip įžūlus ir atliktas viešoje vietoje, važiuojamojo kelio pagreitėjimo juostoje, esančioje ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, todėl padaryta išvada, jog S. L. tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiam A. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

27. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įvykis buvo viešoje vietoje, kuri yra viešai prieinama, į ją be jokių kliūčių gali patekti žmonės, ir kaip nustatyta byloje, įvykį matė nemažai šioje vietoje buvusių asmenų, tačiau kitų šios nusikalstamos veikos sudėties požymius patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pats savaime smurto panaudojimas viešojoje vietoje nereiškia BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

28. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes S. L. veika pasireiškė vieno smūgio sudavimu, sukėlusiu nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl nuteistojo veiksmų aplinkiniai asmenys buvo šokiruoti ar pažeminti, kilo sumaištis, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų (įmonių) veikla ir kt. Kaip jau buvo konstatuota, S. L. veiksmai buvo nukreipti ne į aplinką ir visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, taip pat ir ne tyčia sužaloti A. K., o buvo sąlygoti pavojingos jam situacijos (nukentėjusiojo veiksmų – agresyvaus elgesio, puolimo, ėjimo artyn ir bandymo suduoti galva į veidą), kas patvirtina, jog veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį, siekiant nuo jo apsiginti ir atremti pavojingą kėsinimąsi. Kitų veiksmų, kuriuos būtų galima traktuoti kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir visuomenės rimtį ar tvarką sutrikdymą, jis nepadarė, be to, aptartas konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo vyko neilgą laiko tarpą ir būtent nuteistasis pirmasis iškvietė specialiąsias tarnybas dėl įvykusio konflikto. Bylos duomenys patvirtina priešingai, kad būtent nukentėjusiojo A. K. veiksmai iš esmės buvo įžūlūs, iššaukiantys ir pavojingi (jis rėkavo, keikėsi, išbėgo į kelią prieš važiuojantį transportą, taip sustabdydamas eismą, po to atsigulė ant kelio važiuojamosios dalies) ir tokiu savo pobūdžiu akivaizdžiai trikdantys visuomenės rimtį ir tvarką.

29. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, daro išvadą, kad S. L. neatliko veiksmų, kurie turėtų nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 284 str. Konfliktą pradėjo A. K. neteisėtais ir pavojingais veiksmais prieš S. L., kuris teisėtai gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ir gyvybę, todėl jis iš kaltinimo pagal BK 284 straipsnį išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kiti klausimai

30. Apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo iš dalies patenkintas nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl 100 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat tenkintas Civilinio ieškovo Kauno teritorinių ligonių kasų 41,37 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir šios sumos priteistos iš S. L.. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys išsprendžiamas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys). Bylos nutraukimo atvejais įstatymas nenumato galimybės tenkinti civilinį ieškinį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nutraukiant baudžiamąją bylą, sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas, byloje pareikšti nukentėjusiojo A. K. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

31. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2019 m. gegužės 14 d., nuo 09.20 val. iki 09.25 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis T. V. savanoriškai prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėjo atlenkiamą peilį, revolverį su dėklu ,,Taurus ultra“, ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , 8 vnt. šovinius ,,Magnum“ (2 t., b. l. 16-18). Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. L., 2019 m. gegužės 14 d. nuo 14.09 val. iki 14.25 val. savanoriškai prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėjo pistoletą ,,Glock“, Nr. (duomenys neskelbtini) su 1 dėtuve, ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 161 vnt. šovinius 9 mm., 13 vnt., šovinius ,,Magnum“ revolverį Arminus HW 3, Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 19-20). Bylos duomenys patvirtina, kad paminėti šaunamieji ginklai ir šaudmenys registruoti S. L. vardu.

32. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs S. L. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo nuostatomis, konstatavo, kad S. L., kaip nepriekaištingos reputacijos neturintis asmuo, negali turėti šaunamųjų ginklų ir jų šaudmenų, todėl revolverį ,,Taurus U. L. 22 Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, 8 vnt. šaudmenų ,,Magnum“, pistoletą ,,Glock 19, 9 mm. Lugger“, Nr. (duomenys neskelbtini) 161 vnt., šaudmenų 9 mm, revolverį ,,Arminus HW 3., 22 LR“, Nr. (duomenys neskelbtini) , 13 vnt. šaudmenis ,,Magnum“, ginklų pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurie saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriuje, perdavė Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM, disponavimui savo nuožiūra. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad S. L. nėra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla dėl BK 138 straipsnio 1 dalies ir BK 187 straipsnio 1 dalies S. L. atžvilgiu nutraukiama, o dėl BK 284 straipsnio jis išteisinamas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties, minėti S. L. vardu registruoti ir jam priklausantys šaunamieji ginklai ir šaudmenys, ginklų pažymėjimai, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriuje, grąžintini S. L..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, kolegija

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo :

baudžiamąją bylą S. L. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį nutraukti, nustačius, kad jo veikoje yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, BK 28 straipsnio 1, 2 dalys);

baudžiamąją bylą S. L. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį nutraukti, nustačius, kad jo veikoje yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, BK 28 straipsnio 1, 2 dalys);

S. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo A. K. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui:

peilį, juodos spalvos kelnes, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti;

registratorių WDR su jame esančia atminties kortele, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugykloje, grąžinti nukentėjusiajam A. K.;

revolverį ,,Taurus U. L. 22 Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, 8 vnt. šaudmenis ,,Magnum“, pistoletą ,,Glock 19, 9 mm. Lugger“, Nr. (duomenys neskelbtini) 161 vnt., šaudmenų 9 mm, revolverį ,,Arminus HW 3., 22 LR“, Nr. (duomenys neskelbtini), 13 vnt. šaudmenis ,,Magnum“, ginklų pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriuje, grąžinti S. L.;

kompaktines plokšteles, esančias baudžiamojoje byloje, palikti saugoti byloje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas RemeikaGytis VečerskasValdas Vitunskas