- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- e2A-1115-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00279-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai Metida“
- Suinteresuotas asmuo
- L. Š., J. T., A. T.
- Kategorijos
- 2.5.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai Metida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai Metida“ dėl termino atnaujinimo kreditoriaus reikalavimams pareikšti paveldėjimo byloje, suinteresuoti asmenys L. Š., J. T., A. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Advokatų profesinė bendrija „Žabolienė ir partneriai Metida“ kreipėsi į teismą, prašydamas teismo atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti paveldėjimo byloje dėl V. T. palikimo priėmimo.
2. Nurodė, kad advokatės R. Ž. kontora „Metida“, kurios visų teisių ir pareigų perėmėjas yra Pareiškėjas, 2014 m. gruodžio 8 d. su palikėju V. T. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 4086 dėl kliento (V. T.) interesų atstovavimo teismuose byloje dėl 240 000 Lt pinigų sumos dovanojimo sutarties su V. T. pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, taip pat 2016 m. sausio 26 d. sudarė jos pakeitimą. Šia sutartimi ir jos pakeitimu, kuris buvo sudarytas kliento iniciatyva ir pageidavimu, buvo susitarta, kad „už apeliacinio skundo paruošimą ir tolesnį atstovavimą byloje apeliacinės instancijos teisme ir, jeigu prireiks - kasacinio skundo paruošimą bei atstovavimą kasacinės instancijos teisme, Klientas sumokės Advokatei honorarą tik bylos laimėjimo ar taikos sutarties sudarymo atveju, t. y. sumokės sėkmės mokestį. Sėkmės mokestis sudarys 30 (trisdešimt) proc. (plius PVM) nuo teismo priteistos Kliento naudai ar pagal taikos sutartį sutartos atsakovų mokėtinos Klientui sumos, bet ne daugiau kaip nuo 58 550 Eur (202 000 Lt) sumos, t. y. maksimali sėkmės mokesčio suma negali būti didesnė kaip 17550 Eur (60600 Lt)“.
3. Pareiškėjo kontoroje dirbantis advokatas bei partneris V. M. atstovavo palikėją V. T. kaip ieškovą civilinėje byloje dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atsakovėms J. T. ir A. T.. Ši byla baigėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 18 d. paskelbta nutartimi, kuria V. T. ieškinys buvo patenkintas, jo naudai priteista iš atsakovės J. T. 14 835,58 Eur skolos, iš atsakovės A. T. 44 506,73 Eur skolos, taip pat iš kiekvienos atsakovės priteista po 667,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų nuo 2015 m. vasario 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
4. Palikėjas V. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjas apie palikėjo mirtį sužinojo tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paskelbus minėtą nutartį bei pabandžius susisiekti su palikėju. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo laimėta galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu, V. T. (o kadangi jis miręs - jo teisių perėmėjams) atsirado pareiga sumokėti Pareiškėjui 21 235,50 Eur (17 550 Eur plius PVM) sėkmės mokestį. 2018 m. gegužės 21 d. Pareiškėjas informavo Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarę D. Š. apie Pareiškėjo kreditorinį reikalavimą palikėjui, o 2018 m. gegužės 23 d. ir palikėjo įpėdinę pagal testamentą L. Š. Nurodė, kad trijų mėnesių kreditorinių reikalavimų pateikimo terminas suėjo 2018 m. gegužės 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo reikalavimo teisė į Palikėją ir jo įpėdinius atsirado tik (duomenys neskelbtini), t. y. jau suėjus reikalavimų pateikimo terminui, o taip pat į tai, kad Pareiškėjas apie palikėjo mirtį sužinojo suėjus reikalavimų pateikimo terminui bei notarė raštu buvo informuota praėjus tik 12 dienų nuo termino suėjimo ir 3 dienos po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties paskelbimo, o palikėjo įpėdinė pagal testamentą buvo informuota praėjus tik 15 dienų nuo termino suėjimo ir 5 dienoms nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties paskelbimo, Pareiškėjo vertinimu, terminas turi būti atnaujintas, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių bei yra praleistas labai nežymiai.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoti asmenys su pareiškėjo reikalavimais nesutiko, nes, jų nuomone, palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) momentu Pareiškėjas neturėjo jokių reikalavimo teisių į palikėją. Mirus palikėjui, jo ir pareiškėjo sudaryta Teisinių paslaugų sutartis savaime neteko galios ir pagal ją Pareiškėjui neatsirado jokių teisių. Pareiškėjas nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir dėl tokių nesąžiningų veiksmų tariamai atsiradę Pareiškėjo interesai neturėtų būti ginami. Pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, kadangi (i) palikimo atsiradimo (Palikėjo mirties) momentu Pareiškėjas neturėjo jokių reikalavimo teisių į Palikėją V. T., (ii) mirus Palikėjui, jo ir Pareiškėjo sudaryta Teisinių paslaugų sutartis savaime neteko galios ir pagal ją neatsirado jokių teisių Pareiškėjui, (iii) Pareiškėjas nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas konstatavo, kad Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.3 str. 1 d. nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nustatė, kad V. T. mirė (duomenys neskelbtini), kas yra jo palikimo atsiradimo diena. 2018 m. gegužės 18 d., Kasacinėje byloje priėmus minėtą nutartį, kuria ieškovui V. T. (Palikėjui) priteista iš J. T. 14 835,58 EUR skolos, iš A. T. - 44 506,73 EUR, V. T. jau buvo miręs. Palikėjui mirus dar galiojo Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-09 sprendimas (civ. Byla Nr. e2A-1171-196/2017), kuriuo Palikėjo reikalavimai buvo atmesti, o tuo metu nebuvo sąlygų taikyti sėkmės mokestį, nurodytą atstovavimo Sutartyje, atitinkamai Pareiškėjas neturėjo reikalavimo teisių į sėkmės mokestį. Iš to darytina išvada, kad Pareiškėjas negalėjo ir negali būti laikomas Palikėjo kreditoriumi, tuo pačiu reikšti savo teises paveldėjimo byloje. Mirus Palikėjui V. T., jo ir Pareiškėjo sudaryta Teisinių paslaugų sutartis, kuri pagal savo turinį yra pavedimo sutartis, savaime neteko galios pilna apimtimi. CK 6.763 str. 1 d. 4 p. nustatyta., kad pavedimo sutartis baigiasi, kai miršta viena iš sutarties šalių. Be to, CK 6.128 str. yra nustatyta, kad fizinio asmens mirtis yra įtvirtinta ir kaip bendrasis prievolių pabaigos pagrindas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, Pareiškėjas nuo palikėjo mirties momento nebegalėjo pastarajam atstovauti vykstančiose bylose, nes iki Sutarties pasibaigimo Pareiškėjas reikalavimo teisės dar neturėjo, o po Palikėjo mirties jos jau negalėjo atsirasti. Teismas nurodė, kad pavedimo sutartis, taip pat yra ir fiduciarinė sutartis, todėl pareiškėjas turėjo palaikyti nuolatinį ryšį su pavedimo davėju, rūpintis jo interesais, kad būtų pasiekti Sutartyje aptariami tikslai. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Sutarties sąlygas, nes atstovavo asmenį, kuris jau buvo miręs, galimai žinodamas apie savo kliento mirtį, iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismas priėmė nutartį pagal pateiktą V. T. kasacinį skundą. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 str. 6 d. reglamentuota bylos dalyvio atstovo pareiga nedelsiant pranešti teismui apie atstovavimo santykių pasibaigimą ar pasikeitimą, tačiau to nebuvo padaryta. Byla nebuvo sustabdyta neturint informacijos apie Palikėjo mirtį, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi išsprendė jau mirusio (t. y. pasitraukusio iš bylos) asmens reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Apeliantas (pareiškėjas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti visiškai.
9. Apeliantas nurodo, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136). Apelianto nuomone, teismo argumentas dėl to, kad kreditoriaus reikalavimo teisės negali atsirasti po palikėjo mirties, yra visiškai nepagrįstas, kadangi paveldėtojai paveldi ir palikėjo įsipareigojimus, jo prisiimtus gyvam esant (šiuo atveju – įsipareigojimą sumokėti už advokato suteiktas teisines paslaugas sėkmės mokestį pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį).
10. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiais, jog, pareiškėjas nuo palikėjo mirties momento nebegalėjo pastarajam atstovauti vykstančiose bylose, nes reikalavimo teisės dar neturėjo, o po Palikėjo mirties jos jau negalėjo atsirasti, taip pat, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Sutarties sąlygas, nes atstovavo asmenį, kuris jau buvo miręs, galimai žinodamas apie savo kliento mirtį, iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismas priėmė nutartį pagal pateiktą V. T. kasacinį skundą. Pažymėjo, kad Apeliantas visus veiksmus, susijusius su kliento (palikėjo) atstovavimu kasacinės instancijos teisme, jau buvo atlikęs klientui gyvam esant, Kasacinis skundas buvo parengtas, pateiktas teismui bei priimtas ir beliko tik laukti teismo sprendimo. Todėl teismo išvados, kad Apeliantas negalėjo atstovauti palikėjo, ar tai, jog Apelianto reikalavimo teisės į palikėją po jo mirties negalėjo atsirasti, yra visiškai nepagrįstos ir klaidingos, kadangi Apeliantas savo įsipareigojimus palikėjo atžvilgiu buvo įvykdęs ir jam palikėjo mirties faktas nebuvo žinomas. Jokių atstovavimo veiksmų Lietuvos Aukščiausiojo teismo nagrinėtoje byloje po palikėjo mirties Apeliantas neatliko.
11. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos argumentu, kad tarp Apelianto ir palikėjo buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai. Nurodė, kad svarbu paminėti 2015 m. balandžio 14 d. Kasacinio teismo nutartį (Civilinė byla Nr. 3K-7-149-706/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 140-154), kurioje nurodyta, kad kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties (galiojusi CK 6.716 straipsnio 4 dalis) nuostatos: kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės. Šiuo metu galiojančiose CK 6.716 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis, o atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus“. Atsižvelgiant į šį Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos precedentą, darytina išvada, jog teisinių paslaugų sutartis tarp advokato ir kliento būna mišraus pobūdžio, turinti ir pavedimo ir atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių požymių, ir tokios sutarties sudaryti įstatymai nedraudžia (CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas).
12. Apeliantas pažymėjo, kad trijų mėnesių kreditorinių reikalavimų pateikimo terminas suėjo 2018 m. gegužės 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad galutinai Apelianto reikalavimo teisė į palikėją ir jo įpėdinius materializavosi tik 2018 m. gegužės 18 d., t. y. jau suėjus reikalavimų pateikimo terminui, o taip pat į tai, kad Apeliantas apie palikėjo mirtį sužinojo suėjus reikalavimų pateikimo terminui, bei notarė raštu buvo informuota praėjus tik 12 dienų nuo termino suėjimo ir 3 dienoms po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties paskelbimo, o palikėjo įpėdinė pagal testamentą buvo informuota praėjus tik 15 dienų nuo termino suėjimo ir 5 dienoms nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties paskelbimo, Apelianto nuomone, yra pripažintina svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Todėl terminas turi būti atnaujintas, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių bei yra praleistas labai nežymiai.
Šalies argumentai
13. Apeliantas nurodė, kad CK 5.63 str. nustatyta tvarka paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui pareikštas kreditoriaus reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Tai yra tik informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą. Jeigu vienas ar keli įpėdiniai tokio reikalavimo nesutiks tenkinti, nepripažins ar jį ginčys, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turės teisę pareikšti ieškinį skolos nepripažįstančiam įpėdiniui dėl skolos priteisimo, o toks įpėdinis toje byloje turės teisę pateikti atsikirtimus.
Atsiliepimas
14. Suinteresuoti asmenys J. T. ir A. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjos – Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai Metida“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15. Nurodė, kad pareiškėja apskritai nėra Palikėjo kreditorė – palikimo atsiradimo (Palikėjo mirties) momentu ir visus 3 mėn., per kuriuos kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus, Pareiškėja neturėjo (atitinkamai, ir šiuo metu neturi) jokių reikalavimo teisių į Palikėją. Pažymėjo, kad palikėjo kreditoriniai įsipareigojimai bei, atitinkamai, kreditorių teisės fiksuojamos būtent Palikėjo mirties momentu. Toks aiškinimas yra pagrįstas ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 5 knygos „Paveldėjimo teisė“ nuostatomis, bet ir bendraisiais civilinės teisės principais – miręs asmuo nebėra teisės subjektas ir daugiau jokių teisių bei pareigų įgyti po mirties nebegali. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo Sprendime buvo pagrįstai ir teisėtai konstatuota, kad Palikėjo mirties momentu Pareiškėja neturėjo (atitinkamai, ir šiuo metu neturi) jokių reikalavimo teisių į Palikėją.
16. Pažymėjo, kad mirus Palikėjui, jo ir Kontoros sudaryta Sutartis savaime neteko galios ir pagal ją Pareiškėjai neatsirado jokių teisių. Nei Kontora, nei Pareiškėja ir Palikėjas nesudarė daugiau jokios sutarties dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo (pirmojoje, apeliacinėje ir/ar kasacinėje) ir už tai mokamo honoraro. Sutarties sąlyga, kurioje aptartas honoraras, baigė galioti tuo metu, kai buvo įvykdyti Sutartyje aptarti veiksmai, t. y. 2016-12-07, kai buvo priimtas pirmasis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas. Taigi, kyla abejonės, ar ir pats Palikėjas (ypač atsižvelgiant į jo senyvą amžių), pasirašydamas Sutartį suprato, jog sėkmės mokesčio iš jo būtų reikalaujama ir tuo atveju, jei byla būtų laimėta ne pirmojo, o antrojo bylos nagrinėjimo „rato“ metu.
17. Nurodė, kad apeliantas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 Nutarties priėmimo ieškovo (Palikėjo) interesais veikęs Palikėjo atstovas, kuris Palikėjo vardu teikė procesinius dokumentus visose bylos nagrinėjimo stadijose, informacijos apie Palikėjo mirtį į kasacinę bylą nepateikė, nors jam, kaip profesionaliam teisininkui, neabejotinai buvo žinoma, kad fizinio asmens (šalies) mirtis yra privalomas civilinės bylos nutraukimo (CPK 293 str. 8 d.) arba sustabdymo (CPK 163 str. 1 p.) pagrindas. Dar daugiau, kaip jau minėta, fizinio asmens (kliento) mirties faktas buvo ir neabejotinas ieškovo (Palikėjo) atstovo įgaliojimų pabaigos pagrindas (CK 2.147 str. 1 d. 6 p.; CK 6.763 str. 1 d. 4 p.).
18. Suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėja neįrodė (ir net neįrodinėjo), kad nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios priežastys reikalavimų pareiškimo termino atnaujinimui. Tokios svarbios priežastys privalo būti įrodytos, kadangi terminas atnaujinamas tik ypatingais atvejais ir kiekviena situacija (pareiškėjų nurodomos priežastys) yra vertinama individualiai. Tačiau Pareiškėja tokių svarbių ir ypatingų priežasčių ne tik neįrodė, bet netgi neįrodinėjo. O paprasčiausiai deklaratyviai teigia, kad jos egzistuoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
20. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, ar pareiškėjas advokatų profesinė bendrija „Žabolienė ir partneriai Metida“ yra V. T. (gimusio (duomenys neskelbtini, mirusio (duomenys neskelbtini) kreditorius ir ar terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą paveldėjimo byloje yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žuvo V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus V. T., kuris buvo J. T. vyras ir A. T. tėvas. J. T. ir A. T. priėmė žuvusio V. T. palikimą pagal antstolės 2009 m. liepos 31 d. sudarytą Paveldimo turto apyrašą Nr. 0015/09/02739. Po V. T. mirties ir palikimo priėmimo, jo tėvas V. T. iš žuvusio V. T. įpėdinių (J. T. ir A. T.) 2017 m. sausio 12 d. patikslintu ieškiniu reikalavo priteisti 59 342,30 EUR. V. T. su pareiškėju 2014 m. gruodžio 8 d. sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr. 4086 ir jos pakeitimus dėl kliento interesų atstovavimo teismuose byloje dėl 240 000 Lt dovanojimo sutarties su V. T. pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Sutartimi buvo susitarta, kad „už apeliacinio skundo paruošimą ir tolesnį atstovavimą byloje apeliacines instancijos teisme ir, jeigu prireiks - kasacinio skundo paruošimą bei atstovavimą kasacinės instancijos teisme, Klientas sumokės Advokatei honorarą tik bylos laimėjimo ar taikos sutarties sudarymo atveju, t. y. sumokės sėkmės mokestį. Sėkmės mokestis sudarys 30 (trisdešimt) proc. (plius PVM) nuo teismo priteistos Kliento naudai ar pagal taikos sutartį sutartos atsakovų mokėtinos Klientui sumos, bet ne daugiau kaip nuo 58 550 Eur (202 000 Lt) sumos, t. y. maksimali sėkmės mokesčio suma negali būti didesnė kaip 17 550 Eur (60 600 Lt)“. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo V. T. (Palikėjo) ieškinį A. T. ir J. T. atmetė pilna apimtimi.
22. Palikėjas, atstovaujamas advokato V. M., 2018 m. sausio 19 d. pateikė kasacinį skundą ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovo kasacinį skundą priėmė, jo pagrindu pradėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-183-421/2018. (duomenys neskelbtini) Palikėjas mirė. Po palikėjo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) J. T. ir A. T. pateikė atsiliepimą kasacinėje byloje. 2018 m. kovo 6 d. J. T. ir A. T. atsiliepimas buvo išsiųstas Palikėjui (per jo atstovą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi buvo sudaryta teisėjų kolegija (jau mirusio) Palikėjo kasaciniam skundui išnagrinėti ir nustatyta teismo posėdžio data – 2018 m. balandžio 11 d. (duomenys iš LITEKO Teismų informacinės sistemos). Kasacinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 18 d. priėmė nutartį, kuria ieškovui V. T. (Palikėjui) priteisė iš J. T. 14 835,58 EUR skolos, iš A. T. - 44 506,73 EUR. Būtent šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties pagrindu pareiškėjas nurodo turintis reikalavimo teisę į Sutartyje nurodytą sėkmės mokestį 21 235,50 EUR sumai.
23. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-805-431/2019, kuria nutarė pakeisti ieškovą V. T. jo teisių perėmėja A. T., bylą reikalavimų dalyje atsakovei A. T. palikti nenagrinėtą, priimti ieškovės A. T. atsisakymą nuo ieškinio atsakovei J. T., bylą reikalavimų dalyje atsakovei J. T. nutraukti, pripažinti netekusiais teisinės galios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-421/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1171-196/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-742-232/2017 (Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00279-2018-1). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 12 d.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos dėl termino atnaujinimo kreditoriaus reikalavimams pareikšti paveldėjimo byloje įrodinėjimo dalyku yra taip pat ir aplinkybės, ar kreditorius turi reikalavimo teisę palikėjo atžvilgiu, kadangi tik nustačius, kad kreditorius turi reikalavimo teisę, spręstini klausimai, susiję su šios teisės realizavimu (įskaitant termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti paveldėjimo byloje atnaujinimą).
25. Atsižvelgiant į susiklosčiusią teisinę situaciją, t. y. tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-421/2018 (kurios pagrindu pareiškėjas kildina savo reikalavimo teisę V. T. palikėjų atžvilgiu) yra panaikinta, byla, kurioje buvo priimta panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-421/2018, baigta reikalavimus dalyje atsakovei A. T. palikus nenagrinėtus, o bylos dalį dėl reikalavimų atsakovei J. T. nutraukus, darytina išvada, kad esant tokiai bylos baigčiai, kai ieškovu buvusio V. T. ieškinys teismo procesiniu sprendimu nebuvo patenkintas, pareiškėjas neįgijo reikalavimo teisės į sėkmės mokestį. Nustačius šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjas negali būti laikomas palikėjo kreditoriumi.
26. Nors pirmosios instancijos teismas išvadą apie pareiškėjo negalimumą būti palikėjo kreditoriumi padarė esant kitokioms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, neturi pagrindo šią išvadą pripažinti nepagrįsta.
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Suinteresuoti asmenys – J. T. ir A. T. pateikė prašymą priteisti jų naudai iš pareiškėjo – advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai Metida“– 1 200 EUR (kiekvienam po 600 EUR) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant civilinę bylą. CPK 443 str. 6 d. numatyta, jog ypatingosios teisenos bylose, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens arba proporcingai padalyti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotų asmenų, iš vienos pusės, ir pareiškėjo, iš kitos pusės, interesai šioje byloje yra priešingi, iš pareiškėjo suinteresuotų asmenų naudai priteistinos pastarųjų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme - 1200 Eur.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą.
Priteisti iš pareiškėjo Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai Metida“ suinteresuotiems asmenims – J. T. ir A. T. 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 600 Eur kiekvienam suinteresuotam asmeniui.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo momento.