- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-104-779/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01361-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Juntera“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VYKELIDA“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,KAUNAS REAL ESTATE“
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Juntera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VYKELIDA“ patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Juntera“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,KAUNAS REAL ESTATE“, ir atsakovės mažosios bendrijos ,,Juntera“ priešieškinį dėl darbų kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) ,,VYKELIDA“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės ieškovei priteisti: 1) 37 329,93 Eur skolos; 2) 927,37 Eur palūkanų; 3) 12,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė patikslintu ieškiniu papildomai prašo iš atsakovės priteisti: 1) 227 637 Eur skolos; 2) 18 182,62 Eur delspinigių; 3) 12,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo pareiškimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo: 1) priteisti atsakovei iš ieškovės 90 149,39 Eur nuostolių atlyginimą; 2) sumažinti ieškovės UAB ,,VYKELIDA“ atliktų statybos rangos darbų kainą pagal išrašytas ir neapmokėtas (neapmokėta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) bei iš dalies (PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)) apmokėtas PVM sąskaitas-faktūras (37 329,93 Eur sumai) iki 0 Eur; 3) priteisti iš ieškovės atsakovei 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
3. Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė prašymą priešieškinio reikalavimų sumai (90 149,39 Eur) užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti ieškovės UAB „VYKELIDA“ vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas ieškovę, o tokio turto nesant, pinigines lėšas, esančias ieškovės bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose. Areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leisti ieškovei atsiskaityti su atsakove, mokėti mokesčius valstybei bei atsiskaityti su įmonės darbuotojais. Surasti ir aprašyti ieškovės turtą pavesti atsakovės pasirinktam antstoliui ir nutartį pavesti vykdyti skubiai.
4. Nurodė, kad atsakovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, nes atsakovė nurodė visas aplinkybes, teisinius motyvus ir pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Be to, priešieškinis iš esmės grindžiamas didele priešieškinio suma, todėl egzistuoja reali atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
5. Paaiškino, kad ieškovės grynasis pelnas lyginant 2021, 2022, 2023 metus nėra didelis, tačiau lyginant 2022 metus ir 2023 metus, matyti, kad ieškovės grynasis pelnas 2022 metais buvo 3912,00 Eur, tuo tarpu, 2023 metais – 10047,00 Eur. Tikėtina, jog ieškovės grynasis pelnas ir 2024 metais galėjo didėti, tačiau ieškovė, siekdama išvengti prievolių įvykdymo, pelną, kurį uždirbo, gali siekti iššvaistyti, turtą perleisti, įkeisti ar kt.
6. Taip pat nurodė, jog priešieškiniu reiškiamas didelės sumos reikalavimas (90 149,39 Eur), dėl to, ieškovė galėtų siekti iššvaistyti turtą, inicijuoti įmonės bankrotą, o atsakovė negalėtų atgauti priteistinos sumos, todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Paaiškino, jog ieškovės atžvilgiu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė negalės dalimi savo turtu laisvai disponuoti, t. y. perleisti tretiesiems asmenims, tačiau išlaikys valdymo ir naudojimo teises, galės visa apimtimi turtą naudoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 10 d. nutartimi atmetė atsakovės MB ,,Juntera“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Teismas sprendė, jog atsakovė preliminariai pagrindė priešieškinį procesine prasme – išdėstė priešieškinio faktinį pagrindą ir savo reikalavimams įrodyti pateikė priešieškinį grindžiančius dokumentus.
10. Nustatė, kad atsakovė būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia iš esmės didele priešieškinio suma, ieškovės tikėtinu siekimu išvengti prievolių įvykdymo, iššvaistant turtą, inicijuojant įmonės bankrotą, perleidžiant, įkeičiant turtą; nepritaikius prašomų priemonių, atsakovės vertinimu, liktų neužtikrinti jos reikalavimai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien šios aplinkybės nepatvirtina būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovei.
11. Atsakovė nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie ieškovės slapstymąsi, buveinės vietos pakeitimą ir (ar) panašius veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad ieškovė siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą (priešieškinio patenkinimo atveju). Pažymėjo, jog šiuo metu byloje nėra pateikta jokių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, kad ieškinio suma ieškovei yra didelė, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas.
12. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė tik vieną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą –tikėtinai pagrindė savo priešieškinio reikalavimą, bet neįrodė, kad kyla grėsmė, jog galimas teismo sprendimo įvykdymas dėl ieškovės veiksmų gali būti neįvykdomas ar jo vykdymas apsunkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovė MB „Juntera“(toliau – ir apeliantė) prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutartį (toliau – ir skundžiama nutartis) panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
13.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta dėl kelių esminių motyvų, kurie pagrindžia, jog buvo netinkamai taikytas ir aiškintas civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis, nukrypstant nuo teismų praktikos dėl neatsižvelgimo į didelės ieškinio sumos prezumpciją. Be to, liko neįvertinti byloje pateikti įrodymai ir duomenys apie galimą ieškovės nesąžiningumą. Dėl to nutartis priimta pažeidžiant CPK 183, 185 straipsnius, reglamentuojančius įrodymų tyrimą ir vertinimą.
13.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir neištyrė atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktų įrodymų turinio, taip pat pateiktos argumentacijos, dėl to priėmė ydingą nutartį.
13.3. Ieškovė, galimai siekdama nuslėpti tikrąsias faktines aplinkybes bei bylai reikšmingus dokumentus, į bylą kartu su ieškiniu ir dubliku nepateikė šiai civilinei bylai nagrinėti reikšmingų dokumentų, kurių prašė atsakovė, kas tik patvirtina, kad ieškovės veiksmai itin nesąžiningi.
13.4. Nagrinėtinu atveju atsakovė priešieškiniu reikalauja priteisti 90 149,39 Eur sumą. Priešieškinio didelė suma yra aktuali, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, kadangi tiek ieškovės veiksmai rodo, kad ji turi ketinimą elgtis nesąžiningai, tiek įmonės finansinė padėtis patvirtina, kad ji galėtų siekti išvengti prievolių vykdymo dėl tokios itin didelės sumos reikšmingumo.
13.5. Iš esmės nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama atsakovės padėtis, nes jos reikalavimai liktų visiškai neužtikrinti, o ieškovė atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti visu savo turtu/piniginėmis lėšomis ir taip išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo priimtą sprendimą.
13.6. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino galimų padarinių, jeigu atsakovei būtų priimtas palankus teismo sprendimas. Teismas nepagrįstai iškėlė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą bei tuo pažeidė CPK 144 straipsnį.
Atsiliepimas
14. Ieškovė UAB „VYKELIDA“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškovės veiksmuose nėra jokių nesąžiningumo požymių. Atsakovės motyvai neatitinka faktinės tikrovės, yra nepagrįsti, nelogiški ir nesąžiningi ieškovės atžvilgiu.
14.2. Ieškovės atžvilgiu nėra priimta jokių nutarčių ar įpareigojimų pateikti duomenis, kurių ji nebūtų įvykdžiusi, todėl atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad ieškovė nevykdo pareigos teikti duomenis.
14.3. Atsakovė nenurodė nei vienos aplinkybės dėl bet kokių ieškovės nesąžiningų veiksmų ar bent jų požymių, kuriais būtų siekiama apsunkinti galimą teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jį neįmanomu vykdyti, nors būtent jai tenka ši įrodinėjimo našta.
14.4. Nei ieškovės finansinė padėtis, nei atsakovės priešieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14.5. Atsakovės pateiktas finansinių duomenų vertinimas ne tik kad neatitinka faktinės tikrovės, tačiau ir nekelia jokios grėsmės galimo teismo sprendimo vykdymui be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
14.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės reikalavimo taikyti ieškovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones tenkinimo atveju ieškovei būtų neproporcingai ribojama veikla, dėl ko ieškovei būtų sukelta papildoma turtinė žala.
14.7. Atsakovės atskirasis skundas yra grindžiamas deklaratyviomis ir su reiškiamu reikalavimu nesusijusiomis aplinkybėmis. Ieškovė yra stabili, auganti ir pelningai veiklą vykdanti įmonė. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
17. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 1) UAB „VYKELIDA“ išrašytas sąskaitas faktūras; 2) UAB „VYKELIDA“ išrašytų sąskaitų suvestinę; 3) Rekvizitai.lt duomenis apie MB „Juntera“ finansinę padėtį.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pateiktos UAB ,,VYKVELIDA“ išrašytos sąskaitos faktūros jau yra pateiktos pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu, o pateikta išrašytų sąskaitų suvestinė yra 2024 m. spalio 10 d., taigi galėjo būti pateikta anksčiau pirmosios instancijos teismui. Rekvizitai.lt duomenys yra viešai prieinami ir teismui. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai yra pertekliniai, todėl nepriimami.
Dėl atskirojo skundo argumentų
21. Apeliantė atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad skundžiama nutartimi neatsižvelgta į didelės ieškinio sumos prezumpciją ir jog teismų praktikoje grėsmės aspektas vertinamas per jos tikėtinumą ar galimybę. Be to, liko neįvertinti byloje pateikti įrodymai ir duomenys apie galimą ieškovės nesąžiningumą dėl to, anot apeliantės, nutartis priimta pažeidžiant CPK 183, 185 straipsnius, reglamentuojančius įrodymų tyrimą ir vertinimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
23. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
24. Laikinųjų apsaugos priemonių prigimtis yra procesinio pobūdžio ir šio procesinio instituto taikymas yra itin ribotas bei galimas tik išimtinais atvejais, tada, kai jį taikyti prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-553/2024).
25. Civilinėse bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: 1) tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas ir 2) pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-577-798/2023). Remiantis nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais ir tik nustačius abi sąlygas.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, jog atsakovė tikėtinai pagrindė priešieškinio reikalavimus ir pateikė savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus bei išdėstė priešieškinio faktinį pagrindą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atitinka pirmąją sąlygą - tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas. Vertindamas antrąją sąlygą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad kyla grėsmė, jog galimas teismo sprendimo įvykdymas dėl ieškovės veiksmų gali būti neįvykdomas ar jo vykdymas apsunkintas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Taigi, nagrinėjamu atveju reikalinga įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
28. Atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė tuo, kad priešieškinis iš esmės grindžiamas didele suma – 90 149,39 Eur, todėl egzistuoja reali atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika, o ieškovė gali siekti iššvaistyti turtą, inicijuoti įmonės bankrotą.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vertino ieškovės pelną 2021, 2022, 2023 metais. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovės grynasis pelnas 2024 metais galėjo didėti, tačiau ieškovė, siekdama išvengti prievolių įvykdymo, pelną, kurį uždirbo, gali siekti iššvaistyti, turtą perleisti, įkeisti ar kita, vien dėl to, jog atsakovei palankaus teismo sprendimo atveju nereikėtų mokėti priteistinos sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didelė ieškinio suma bei sunki asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti. Jeigu į bylą nepateikiama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019). Šiuo atveju, remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytais duomenimis, ieškovės turtinė padėtis yra stabili. Be to, pati atsakovė neneigė šios aplinkybės, o priešingai, nurodė, kad ieškovės grynasis pelnas 2024 metais galėjo net didėti.
30. Pažymėtina, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų apie ieškovės nesąžiningumą, apie ieškovės veiksmus, siekiant paslėpti savo turtą, sumažinti jo vertę, perlesti, ar atliekamus kitus veiksmus. Apeliantės teiginiai, kad ieškovė gali siekti iššvaistyti, turtą perleisti, įkeisti ir panašiai, vien dėl to, jog atsakovei palankaus teismo sprendimo atveju nereikėtų mokėti priteistinos sumos, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje pateiktais įrodymais. Taip pat byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės nesąžiningumą. Pažymėtina, kad sąžiningumo aspektas vertinamas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021). Be to, vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo (ieškovo) valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-71/2012; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802/2010).
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės MB ,,Juntera“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pirmosios instancijos teismo nutartį teisinga ir pagrįsta, priimat tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, atsakovei nepagrindus ir neįrodžius ieškovės nesąžiningumo bei grėsmės galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
32. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.