- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-665-613/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- individualios įmonės V
- Ieškovas
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Laimonas Strauka
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės individualios įmonės V. P. šeimos gydytojo kabineto atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria teismas netenkino prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą, civilinėje byloje pagal ieškovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei individualiai įmonei V. P. šeimos gydytojo kabinetui dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė individuali įmonė (toliau – IĮ) V. P. šeimos gydytojo kabinetas kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus su prašymu atidėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo įvykdymą 8 mėnesių terminui.
2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą, paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas galioja iki šiol, epideminė situacija nėra pasikeitusi, o pastaruoju metu tik blogėja, kadangi dėl įvykusių COVID-19 viruso mutacijų ligos užkrečiamumas ir mirtingumas žymiai pablogėjo. Dėl šios priežasties atsakovė šiuo metu negali vykdyti išsikėlimo procedūros, nes ginčo patalpose veikia sveikatos įstaiga, kuri nuolat vykdo COVID-19 sergančių ligonių gydymą ir skiepijimą ir atsakovės iškeldinimas neigiamai atsilieptų ligonių gydymui ir skiepijimui, o tai gali sukelti grėsmę ligonių sveikatai ar net gyvybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad force majeure pateisina ne tik civilinės atsakomybės netaikymą, bet ir kitų prievolių nevykdymą. Tarptautinio arbitražo praktikoje epidemijos, kurios kyla dėl įvairių naujų infekcijų ar virusų, yra laikomos force majeure sąlygomis, ir tai sudaro atsakovei sąlygas prašyti atidėti teismo sprendimo vykdymą 8 mėnesių terminui, kadangi per šį terminą yra tikimasi atlikti Šilutės rajono Kintų kaimo gyventojų masinę vakcinaciją, tai leistų užkirsti kelią COVID-19 infekcijos plitimui, saugotų gyventojų sveikatą ir gyvybes ir leistų žymiai sušvelninti šiuo metu egzistuojančius karantino ribojimus, kurie kliudo įvykdyti teismo sprendimą dėl iškeldinimo. Mano, kad šiuo atveju yra tikslinga atidėti teismo sprendimo vykdymą, iki bus panaikinti ribojimai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226, kadangi šiuo metu galiojančio anksčiau nurodyto nutarimo redakcijos 2.2.8 punktas nustato, kad draudžiami visi viešose vietose, atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku. Kadangi iškeldinimo procedūros yra susijusios su organizuotu žmonių susibūrimu viešoje vietoje, nes turtą reikia iškrauti ir pakrauti į transporto priemones, tokią veiklą gali atlikti tik grupė asmenų, o tokia veikla šiuo metu yra negalima pagal anksčiau nurodyto nutarimo 2.2.8 punktą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė Šilutės rajono savivaldybės administracija su prašymu nesutinka, nurodo, kad prašymas nemotyvuotas, nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, paremtas tik pačios atsakovės subjektyviomis prielaidomis, todėl atmestinas. Pažymėjo, kad ginčo patalpų panaudos sutarties terminas pasibaigė 2019 m. gegužės 7 d., todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko išsikelti iš ginčo patalpų ir pasirūpinti kitomis patalpomis. Dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-355-385/2020 dėl atsakovės iškeldinimo iš ginčo patalpų, teismas netenkino atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo. Atsakovė, nevykdydama teismo sprendimo, pažeidžia ieškovės, kaip teisėtos šios patalpos savininkės, teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teise patalpas, jomis disponuoti. Be to, dėl ginčo patalpų yra įvykęs viešasis nuomos konkursas, tačiau dėl skolininkės nesąžiningų veiksmų Savivaldybės administracija negali perduoti ginčo patalpų konkursą laimėjusiam asmeniui. Tokiais savo veiksmais atsakovė, be kita ko, varžo nuomos konkursą laimėjusio asmens teisę naudotis ginčo patalpomis nuomos sutarties pagrindais, taip pat Savivaldybės administracijai užkertama galimybė gauti pajamas už ginčo patalpų nuomą. Atsakovė ne tik pažeidžia Savivaldybės administracijos teises ir interesus, bet ir daro žalą, kadangi į Savivaldybės biudžetą nėra gaunamos pajamos. Be to, nesutiktina su atsakove, kad tikslinga atidėti teismo sprendimo vykdymą, iki bus panaikinti karantino ribojimai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226. Nustačius karantino režimą, gali būti nustatoma speciali gyvenimo tvarka ir taikomos saugaus gyvenimo priemonės. Karantino paskelbimas pats savaime negali riboti Savivaldybės administracijos, kaip savininkės, nuosavybės teisių į ginčo patalpas. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė nėra vienintelė sveikatos paslaugų teikėja Kintų miestelyje, todėl atsakovės teiginiai, kad iškeldinimas gali neigiamai atsiliepti ligonių gydymui ir skiepijimui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vietos gyventojams būtų sutrikdytas, nepagrįsti. Nepagrįsti atsakovės teiginiai ir dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – CK) 6.212 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi CK 6.212 straipsnio nuostatos reglamentuoja nenugalimos jėgos buvimo aplinkybes, kai šalis sieja sutartiniai santykiai. Tarp atsakovės ir Savivaldybės administracijos panaudos sutartis dėl ginčo patalpų yra pasibaigusi ir tarp ginčo šalių neegzistuoja jokie sutartiniai santykiai, todėl CK 6.212 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Patenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomas įvykdymas ir Savivaldybės administracijos teisėti lūkesčiai į reikalavimų patenkinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi atsakovės prašymo atidėti sprendimo vykdymą netenkino.
5. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, ieškovės poziciją dėl pareikšto prašymo, konstatavo, kad atsakovė neįrodė, kad yra pagrindas sprendimo įvykdymą atidėti. Be to, sprendimo vykdymo atidėjimas šiuo atveju suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei, o ieškovė negrįstai patirtų nuostolių, negaudama pajamų už ginčo patalpų nuomą.
6. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai, kad, atsakovei išsikėlus iš ginčo patalpų, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vietos gyventojams būtų sutrikdytas; kad iškeldinimo procedūros yra susijusios su organizuotu žmonių susibūrimu viešojoje vietoje, nes turtą reikia iškrauti ir pakrauti į transporto priemones, tokią veiklą gali atlikti tik grupė asmenų, o tokia veikla šiuo metu yra negalima pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 2.2.8 punktą, nepagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė IĮ V. P. šeimos gydytojo kabinetas (toliau – apeliantė), atstovaujama advokato Laimono Straukos, prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. teismo sprendimo vykdymą 8 mėnesių terminui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta, be motyvų, todėl naikintina.
7.2. Mano, kad šiuo atveju yra tikslinga atidėti teismo sprendimo vykdymą, iki bus panaikinti ribojimai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226, kadangi už šio nutarimo nuostatų pažeidimą yra numatyta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.
7.3. Pažymėjo, kad iškeldinimo procedūros yra susijusios su organizuotu žmonių susibūrimu viešojoje vietoje, nes turtą reikia iškrauti ir pakrauti į transporto priemones, tokią veiklą gali atlikti tik grupė asmenų, o tokia veikla šiuo metu yra negalima pagal anksčiau nurodyto nutarimo 2.2.3. ir 2.2.8 punktus.
7.4. Be kita ko, pažymėjo, kad šiuo metu ji negali vykdyti išsikėlimo procedūros, nes ginčo patalpose veikia sveikatos įstaiga, kuri nuolat vykdo COVID-19 sergančių ligonių gydymą ir skiepijimą, atsakovės iškeldinimas neigiamai atsilieps ligonių gydymui ir skiepijimui, o tai gali sukelti grėsmę ligonių sveikatai ar net gyvybei.
7.5. Vadovaudamasi CK 6.2.12 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimu dėl force majeure (nenugalima jėga) poveikio prievolėms, force majeure taikymu tarptautinėje praktikoje, mano, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymas atidėtinas dėl nenugalimos jėgos 8 mėnesių terminui, tai leistų užkirsti kelią COVID-19 infekcijos plitimui, saugotų gyventojų sveikatą ir gyvybes ir leistų žymiai sušvelninti šiuo metu egzistuojančius karantino ribojimus, kurie kliudo įvykdyti teismo sprendimą dėl iškeldinimo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pažymėjo, kad atsakovė savo prašymą grindžia nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimu, t. y. dėl COVID-19 paskelbto karantino Lietuvoje, o tai, atsakovės įsitikinimu, kliudo įvykdyti teismo sprendimą. Mano, kad tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta jokiais teisiniais ir faktiniais duomenimis, todėl su ja nesutinka.
8.2. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė, nevykdydama teismo sprendimo, t. y. neišsikeldama iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, pažeidžia ieškovės, kaip teisėtos šios patalpos savininkės, teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teise patalpas, jomis disponuoti. Taip pat daro žalą, kadangi į Savivaldybės biudžetą nėra gaunamos pajamos už ginčo patalpų nuomą.
8.3. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai, todėl ir specialios gyvenimo tvarkos nustatymas neturėtų būti tapatinamas su tam tikros teisės paneigimu. Karantino paskelbimas pats savaime negali riboti Savivaldybės administracijos, kaip savininkės, nuosavybės teisių į ginčo patalpas.
8.4. Tiek atskirasis skundas, tiek atsakovės prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą yra visiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais, paremti vien tik atsakovės prielaidomis. Atsakovė, teikdama prašymą, tik formaliai remiasi paskelbtu karantinu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad yra pagrindas sprendimo įvykdymą atidėti. Be to, sprendimo vykdymo atidėjimas šiuo atveju suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei, o ieškovė negrįstai patirtų nuostolių, negaudama pajamų už ginčo patalpų nuomą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliantė teigia, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta, be motyvų, skundžiamoje nutartyje nenurodyti motyvai, kodėl atsakovė gali nevykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 nurodytų apribojimų, todėl naikintina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
14. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).
16. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių byloje dalyvaujantys asmenys neginčija, susipažinęs su šalių (byloje dalyvaujančių asmenų) pozicija dėl pareikšto prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą, įvertinęs priežastis, kurios neva atsakovei trukdo įvykdyti teismo sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad prašymas atidėti sprendimo vykdymą yra nepagrįstas, kad sprendimo vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei, o ieškovė nepagrįstai patirtų nuostolių, negaudama pajamų už ginčo patalpų nuomą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, teikdama atskirąjį skundą, nurodo tas pačias aplinkybes, argumentus, dėl kurių jau pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde atsakovė taip ir neįvardijo, kokius materialinės ir (ar) proceso teisės normų taikymo pažeidimus pirmosios instancijos teismas padarė, priimdamas skundžiamą nutartį. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, šalių pozicijų turinys ir, remiantis atskirajame skunde išdėstytais teiginiais, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, padarytos kitokios išvados nei skundžiamoje nutartyje. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo atmetami kaip neįrodyti.
19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, o apeliantė be pakankamo pagrindo atskirajame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nepagrįsta ir neteisėta.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.