- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-925-198/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31354-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1669-566/2017 pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstolei V. M., SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas S. R. pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, prašė išnagrinėti 2016 m. rugpjūčio 5 d. jo antstolei pateiktą skundą, kadangi antstolė jo nustatytu terminu neišnagrinėjo. 2016 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas skunde dėl antstolės procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/09639 prašė grąžinti areštuotas jam priklausančias pinigines lėšas 33 Eur, nes jos neviršija vienos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (1 MMA) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CPK) 668 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo S. R. skundą atmetė.Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundu pareiškėjas prašė grąžinti jam nuo (duomenys neskelbtini) pataisos namų administruojamos sąskaitos 2016 m. liepos 15 d. nurašytą 33 Eur sumą, laisvės atėmimo vietos įstaigoje 2016 m. liepos 14 d. gautą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kaip pareiškėjui skirtą žalos atlyginimą. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-24341-912/2016 buvo nagrinėjamas pareiškėjo 2016 m. gegužės 5 d. skundas dėl pareiškėjui priklausančių lėšų (10,80 Eur) nurašymo, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, 2016 m. kovo 22 d. pervestų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos į pareiškėjo sąskaitą laisvės atėmimo vietos įstaigoje kaip žalos atlyginimą (1 t., vykd. b. Nr. 0015/07/09639, b. l. 116-117). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek 2016 m. gegužės 5 d., tiek 2016 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas skunduose ginčijo atskirus, tačiau to paties pobūdžio vykdymo veiksmus – pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų, pervestų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos į (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą kaip pareiškėjui skirtą žalos atlyginimą, nurašymą, todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 25 d. skunde nurodomu argumentu, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėja civilinė byla dėl kito į pareiškėjo sąskaita įkalinimo įstaigoje pervestų piniginių lėšų nurašymo negu buvo skundžiama pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skunde.Teismas konstatavo, jog nenustatė, kad išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjui (skolininkui) priklausančias lėšas, kurios priklausytų pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį, o pareiškėjas teismui kartu su skundu dėl antstolės veiksmų nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti duomenų, t. y. kad antstolės nukreiptos išieškoti lėšos priklausė tai pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima.Pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundu prašė grąžinti nurašytas pinigines lėšas, kurios į jo įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą buvo pervestos kaip žalos atlyginimas, tačiau vien ši aplinkybė savaime nelemia negalimumo nukreipti išieškojimo į šias lėšas. Teismas darė išvadą, jog antstolė, vykdydama vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/09639, Nr. 0015/07/03803, Nr. 0015/11/02993, Nr. 0015/11/02385 ir atlikdama jose išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/09639 tenkinti pilnai. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-62-565/2017 antstolės N. Š. veiksmus areštuojant jam priklausančias neviršijančias 1 MMA lėšas (33 Eur), gautas kaip neturtinės žalos atlyginimas, pripažino neteisėtais, pažeidžiant CPK 668 straipsnio 1 dalį.Mano, kad pastaroji aplinkybė turi būti laikoma prejudiciniu faktu CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu.Teigia, kad išvados, jog išieškojimas galimas tik iš sumos viršijančios 1 MMA konstatuotos ir kitose Vilniaus apygardos teismo priimtose nutartyse (civilinės bylos Nr. 2S-74-431/2017, 2S-2750-431/2016), kurios paremtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.Pažymi, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat.
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė V. M. prašo pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties atmesti.Nurodo, kad ginčas dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko S. R. pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, būtent priteistą neturtinę žalą, jau išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi Nr. 2S-416-590/2017 ir antstolės veiksmų teisėtumas šiuo klausimu konstatuotas. Kiti sprendimai, nagrinėjant bylas kitų skolininkų atžvilgiu, ar dėl kitų antstolių veiksmų, tam jokios įtakos neturi.Teigia, kad apeliantas klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja.Pažymi, kad apelianto teiginius, kad išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, negalimas, paneigia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017.Akcentuoja, kad CPK 737 straipsnyje į skolininko sąskaitą įkalinimo įstaigoje galimai gautinos piniginės lėšos iš artimųjų ar neturtinė žala, nesusijusi su sveikatos sužalojimu, nėra prilyginta darbo užmokesčiui. Pažymi, kad apeliantas jokių duomenų apie pasikeitusias aplinkybes, įrodymų apie į sąskaitą įkalinimo įstaigoje galimai gautinas pinigines lėšas, jų kilmę, dydį, periodiškumą nei antstolei, nei teismui nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad jokios piniginės lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą šiuo metu nėra pervedamos. 2016 m. liepos 19 d. pervestos 33,34 Eur sumos išieškojimo teisėtumas konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl antstolės teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, gautų kaip žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad antstolė V. M. veikė teisėtai ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, ginčo dėl jų nėra, todėl jos iš naujo nenustatinėjamos.Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad išieškojimas galimas tik iš sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, kas yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, ir kitose Vilniaus apygardos teismo priimtose nutartyse. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad pareiškėjo pateikiama šios kasacinio teismo nutarties interpretacija nėra teisinga. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 MMA apribojimas, taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje, kadangi CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės („Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“, 662 - 674 straipsniai), taikomos būtent tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas). CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus ir išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir (inter alia) pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017). Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.Nagrinėjamoje byloje 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundu pareiškėjas prašė grąžinti jam nuo (duomenys neskelbtini) pataisos namų administruojamos sąskaitos 2016 m. liepos 15 d. nurašytą 33 Eur sumą, laisvės atėmimo vietos įstaigoje 2016 m. liepos 14 d. gautą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos žalai atlyginti. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato apribojimų nukreipti išieškojimą į lėšas, priteistas žalai atlyginti. Trečiųjų asmenų apeliantui pervedamos lėšos nuo jų pavedimo atlikimo momento tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, jos į CPK 739 straipsnyje nurodytą baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, šiuo atveju nepatenka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad 2016 m. liepos 14 d. pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pervestos lėšos buvo skirtos atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą (CPK 178 straipsnis). Dėl to, antstolė nagrinėjamu atveju neturėjo teisinio pagrindo vadovautis CPK 737 straipsnio 4 punkto nuostatomis ir taikyti išieškojimo iš darbo užmokesčio taisykles.Kitokio situacijos vertinimo nesuponuoja ir apelianto atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-62-565/2017 antstolės N. Š. veiksmus areštuojant jam priklausančias neviršijančias 1 MMA lėšas (33 Eur), gautas kaip neturtinės žalos atlyginimas, pripažino neteisėtais, pažeidžiančiais CPK 668 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje reikšminga aplinkybė yra ta, kad analogiškas ginčas vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/09639 tarp to paties pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų dėl išieškojimo nukreipimo į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, būtent priteistą neturtinę žalą, buvo spręstas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-416-590/2017. Antstolės V. M. veiksmų teisėtumas tapačiu atveju konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi. Būtent šioje byloje įrodinėjimo dalyku buvusios, nustatytos ir šioje byloje reikšmingos aplinkybės galėtų būti laikomomis atitinkančiomis prejudicinių faktų kriterijus (CPK182 straipsnio 2 punktas). Priešingai nei teigia apeliantas, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-62-565/2017 konstatuotos aplinkybės, neatitinka prejudiciniams faktams įstatyme keliamų reikalavimų ir kasacinio teismo išaiškinimų šiuo klausimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017).Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), o atskiri vykdymo proceso procesiniai veiksmai negali būti identiškai vertinami visose be išimties bylose, nes kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi faktinės bylos aplinkybės, pareikštų reikalavimų turinys. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, aukščiau išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas kasacinio teismo formuojamą praktiką, Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias išieškojimo tvarką, aiškino ir taikė tinkamai.Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.