Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-04-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-1669-566/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-18
Bylos Nr.
2YT-1669-566/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31354-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Pareiškėjas
S. R.
Suinteresuotas asmuo
SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1669-566/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31354-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.5.1.; 3.4.5.11.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 25 d. skunde nurodo, kad pateikė antstolei 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundą dėl antstolės procesinių veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0015/07/09639, Nr. 0015/07/03803, Nr. 0015/11/02993, Nr. 0015/11/02385. Į pareiškėjo skundą antstolė 2016 m. rugpjūčio 16 d. atsakė, kad skunde keliamas klausimas yra nagrinėjamas teisminio proceso antroje instancijoje, o vykdomosios bylos persiųstos Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjo teigimu, antstolė neišnagrinėdama pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundo pasielgė neteisėtai, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėta byla dėl kito bei kitu laikotarpiu antstolės atlikto veiksmo. Pareiškėjas prašo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundą, kadangi antstolė jo neišnagrinėjo per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą (b.l. 1-2).

Atsiliepimas

Antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d. antstolių kontoroje gautas skolininko skundas, kuriame skundžiami antstolės veiksmai dėl pareiškėjo pajamų, neviršijančių 1 MMA ir piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-24341-912/2016, dėl kurios antstolė pareiškė atskirąjį skundą, nagrinėjamą Vilniaus apygardos teisme. Antstolės teigimu, nėra teisinio pagrindo panaikinti areštą piniginėms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir grąžinti skolininkui 33,00 Eur sumą, nes skolininkas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gaunamos lėšos patenka į CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo (b.l. 15).

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime pareiškėjo skundo prašė netenkinti (b.l. 36).

Suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą teismo nustatymu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdomosiose bylose vykdo vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininko S. R. išieškotojų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai (vykd. b. Nr. 0015/07/09639, Nr. 0015/07/03803, Nr. 0015/11/02993, Nr. 0015/11/02385). Vykdydama vykdomuosius dokumentus antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (1 t., vykd. b. Nr. 0015/07/09639, b. l. 65). 2015 m. rugpjūčio 24 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. 8 2015 08 24 9639, nurodydama, jog areštuoja 1412,88 Eur skolos ir 527,00 Eur vykdymo išlaidų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (1 t., vykd. b. Nr. 0015/07/09639, b. l. 69). 2015 m. rugpjūčio 24 d. priimtu patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. 6 15 2015 08 24 9639 antstolė, vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, Alytaus pataisos namams nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA (1 t., vykd. b. Nr. 0015/07/09639, b. l. 68).

Nustatyta, kad antstolė 2016 m. rugpjūčio 8 d. gavo pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundą dėl antstolės procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/09639, kuriame pareiškėjas nurodė, jog antstolė, vykdydama išieškojimą iš pareiškėjo lėšų, esančių Alytaus pataisos namuose, 2016 m. liepos 15 d. nepagrįstai nuskaitė 33,00 Eur sumą ir prašė šias lėšas grąžinti pareiškėjui (1 t., vykd. b. Nr. 0015/07/09639, b. l. 143). Kartu su minėtu skundu pareiškėjas pateikė Alytaus pataisos namų 2016 m. rugpjūčio 3 d. raštą dėl informacijos apie asmeninius pinigus Nr. 363-995, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog 2016 m. liepos 14 d. jo vardu į Alytaus pataisos namų depozitinę sąskaitą buvo gauta 100,00 Eur žalos atlyginimas iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, taip pat nurodyta, jog pagal antstolės Virginijos Meškauskienės 2015 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 8 2015 08 24 9639, 2016 m. liepos 15 d. piniginės lėšos – 33,34 Eur buvo pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą (1 t., vykd. b. Nr. 0015/07/09639, b. l. 130). Byloje nustatyta, kad antstolė, 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu atsakydama į pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundą, nurodė, jog skunde keliamas klausimas yra nagrinėjamas teisminio proceso antroje instancijoje pagal antstolės atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2YT-24341-912/2016, taip pat informavo, jog vykdomosios bylos yra persiųstos Vilniaus apygardos teismui (1 t., vykd. b. Nr. 0015/07/09639, b. l. 144).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą iki Vilniaus apygardos teisme bus priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2S-2062-590/2016 ir teisme bus gautas pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundas bei vykdomosios bylos Nr. 0015/07/09639, Nr. 0015/07/03803, Nr. 0015/11/02993, Nr. 0015/11/02385 (b.l. 16-17). Vilniaus apygardos teismui 2017 m. sausio 19 d. civilinę bylą Nr. 2S-416-590/2017 (ankstesnis Nr. 2S-2062-590/2016) išnagrinėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. nutartimi šią civilinę bylą atnaujino (b.l. 32-33).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-24341-912/2016, kuria pareiškėjo S. R. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų tenkino iš dalies ir įpareigojo antstolę Virginiją Meškauskienę grąžinti pareiškėjui S. R. 10,50 Eur. Minėtą teismo nutartį apskundus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-416-590/2017 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjo S. R. skundas dėl antstolės veiksmų tenkintas, įpareigojant antstolę Virginiją Meškauskienę grąžinti pareiškėjui S. R. 10,50 Eur ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo S. R. skundo dėl antstolės veiksmų netenkino (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. CPK 510 straipsnis, reglamentuojantis skundo dėl antstolių veiksmų padavimo tvarka, suteikia suinteresuotiems asmenims teisę apskųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundu pareiškėjas prašė grąžinti jam nuo Alytaus pataisos namų administruojamos sąskaitos 2016 m. liepos 15 d. nurašytą 33,00 Eur sumą, laisvės atėmimo vietos įstaigoje 2016 m. liepos 14 d. gautą iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos kaip pareiškėjui skirtą žalos atlyginimą. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-24341-912/2016 buvo nagrinėjamas pareiškėjo 2016 m. gegužės 5 d. skundas dėl pareiškėjui priklausančių lėšų (10,80 Eur) nurašymo, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, 2016 m. kovo 22 d. pervestų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos į pareiškėjo sąskaitą laisvės atėmimo vietos įstaigoje kaip žalos atlyginimą (1 t., vykd. b. Nr. 0015/07/09639, b. l. 116-117). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek 2016 m. gegužės 5 d., tiek 2016 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas skunduose ginčijo atskirus, tačiau to paties pobūdžio vykdymo veiksmus – pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų, pervestų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos į Alytaus pataisos namų sąskaitą kaip pareiškėjui skirtą žalos atlyginimą, nurašymą, todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 25 d. skunde nurodomu argumentu, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjam civilinė byla dėl kito į pareiškėjo sąskaita įkalinimo įstaigoje pervestų piniginių lėšų nurašymo negu buvo skundžiama pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skunde. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog antstolė, gavusi pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundą, jo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišnagrinėjo, patvarkymo dėl skundo nepriėmė, tuo pažeisdama CPK 510 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą antstolio pareigą.

Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Minėta, jog pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. skunde ginčijo pareiškėjui priklausančios 33,00 Eur sumos, pervestos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos į Alytaus pataisos namų sąskaitą kaip žalos pareiškėjui atlyginimą, nurašymą atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/09639. Pareiškėjas nurodytų piniginių lėšų nurašymo nuo įkalinimo įstaigoje esančios sąskaitos neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad ši suma neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), todėl pareiškėjo manymu, lėšos buvo nurašytos pažeidžiant CPK 668 straipsnio 1 dalį.

CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tai iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų. CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 bei CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjas klaidingai aiškina minėtą kasacinio teismo nutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal išieškojimą iš pareiškėjo turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, taip pat CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

CPK 739 straipsnis reglamentuoja pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Remiantis šiuo straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.

Teismų praktikoje vieningai laikomasi pozicijos, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.). Konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju teismas nenustatė, kad išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjui (skolininkui) priklausančias lėšas, kurios priklausytų pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį, o pareiškėjas teismui kartu su skundu dėl antstolės veiksmų nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti duomenų, t. y. kad antstolės nukreiptos išieškoti lėšos priklausė tai pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima (CPK 12, 178 straipsniai).

Teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 734 straipsnio 4 punktą išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę. Kaip minėta, pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundu prašė grąžinti nurašytas pinigines lėšas, kurios į jo įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą buvo pervestos kaip žalos atlyginimas, tačiau vien ši aplinkybė savaime nelemia negalimumo nukreipti išieškojimo į šias lėšas. Nagrinėju atveju pareiškėjas byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog minėtos lėšos buvo skirtos būtent atlygintai žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog piniginių lėšų nurašymas buvo atliktas pažeidžiant CPK 734 straipsnio 4 punkto nuostatą (CPK 178 straipsnis) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. priimtą nutartį civilinėje byloje 2S-416-590/2017 pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Virginija Meškauskienė, Transporto priemonių draudikų biuras, SĮ „Susisiekimo paslaugos“).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolė, vykdydama vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/09639, Nr. 0015/07/03803, Nr. 0015/11/02993, Nr. 0015/11/02385 ir atlikdama jose išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo S. R. skundą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė