- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- e2-172-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01207-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos tiekimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „R.BALTIC“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos tiekimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-2666-259/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos tiekimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „R.BALTIC“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Baltijos tiekimas“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „R.BALTIC“ ieškovės naudai 65 542,23 Eur skolą, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė nepranešus atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 65 542,23 Eur sumai atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai – trūkstamai sumai areštuoti atsakovės pinigines lėšas, neviršijant ieškinio sumos.Kauno apygardos teismas priėmė 2016 m. spalio 6 d. preliminarųjį sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 64 590,50 Eur skolos sumą, 951,73 Eur sutartines 0,02 proc. netesybas, iš viso 65 542,23 Eur sumą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 65 542,23 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-06) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, 580 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 2 300 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidasKauno apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir ieškovės UAB „Baltijos tiekimas“ ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo bendrai 65 542,23 Eur sumai atsakovei UAB R.BALTIC nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto neesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Areštavus atsakovės pinigines lėšas, teismas leido atsakovei iš jų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio ir sveikatos draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove, pavedant antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.2016 m. spalio 18 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas atsakovės UAB „R.BALTIC“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodoma, kad didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymui. Ši grėsmė paneigiama įrodžius atsakovės gerą turtinę padėti, t. y., kad atsakovei ieškovės reikalaujama suma nėra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį ir atmetė ieškovės UAB „Baltijos tiekimas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „R.BALTIC“ turtui. Teismas, įvertinęs prie atskirojo skundo pateiktus rašytinius įrodymus bei sutikdamas su atskirajame skunde nurodomais argumentais, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį pasinaikino pats (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Teismas pažymėjo, kad teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „R.BALTIC“ turtui, nebuvo žinoma atsakovės turtinė padėtis, todėl pripažino, jog tikėtina, kad pakankamai didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Teismas atkreipė dėmesį, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ypatingai atsižvelgti į šį kriterijų būtina tuomet, kai atsakovo valdomas nuosavybės teise turtas, juridinio asmens įstatinis kapitalas yra žymiai mažesni už ieškinio sumą. Tada, kai yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai yra, kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės (pvz., dėl ieškinio didelės sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles. Teismas, remdamasis UAB „R.BALTIC“ prie atskirojo skundo pateiktais dokumentais, padarė išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera. Iš pateiktų atsakovės 2016 m. rugsėjo 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentų teismas nustatė, jog bendrovės turto vertė minėtu laikotarpiu sudarė iš viso 991 998 Eur, iš to skaičiaus ilgalaikis materialus turtas – 514 040 Eur, trumpalaikis turtas – 477 842 Eur. Aptariamuoju laikotarpiu atsakovės įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 656 117 Eur. Teismas iš atsakovės 2016 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, jog šiais finansiniais metais atsakovė turėjo 182043 Eur grynojo pelno, o jos pardavimo pajamos siekė 1385664 Eur. Lyginant atsakovės 2015 m. veiklos rodiklius, atsakovės metinių pajamų suma 25 kartus viršija šiuo atveju pareikšto ieškinio sumą, ir nors atsakovės pajamos šiek tiek kinta, tačiau pastaruosius du ataskaitinius metus jos yra artimos 1,3 milijonų eurų sumai. Teismas nustatė, kad ieškinio suma sudaro 36 proc. įmonės 2016 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuoto grynojo pelno, arba 6,6 proc. viso atsakovės turimo turto, todėl nelaikė itin reikšminga atsakovės įmonei. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškinys pareikštas finansiškai stabiliam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė viršija jai, kaip atsakovei, pareikštų reikalavimų sumą. Teismas pažymėjo, kad neturi teisinio pagrindo netikėti atsakovės pateiktais duomenimis apie turimą turtą ir jo vertę, jie nėra byloje paneigti kitais įrodymais.Teismas konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pateikti duomenys apie atsakovės turtą leidžia teigti, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas šiuo atveju neturėtų būti iš esmės apsunkintas ar neįmanomas, netgi ir atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų sumą. Be to, teismo vertinimu, nėra objektyvių aplinkybių, duodančių pagrindą sutikti su ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytu argumentu, jog atsakovė gali imtis veiksmų turtą paslėpti ar kitaip sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdama išvengti prievolių, galinčių atsirasti galimo ieškinio patenkinimo atveju.Ieškovei neįrodžius ir teismui nenustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Dėl šios priežasties Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „R. BALTIC“ panaikino ir ieškovės UAB „Baltijos tiekimas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Baltijos tiekimas“ (apeliantė) prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį, kuria tenkintas ieškovės UAB „Baltijos tiekimas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB R.BALTIC turtui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinio suma yra labai didelė, atsakovė geranoriškai nevykdo savo piniginių prievolių ieškovei jau gana ilgą laikotarpį, kas neabejotinai rodo atsakovės galimai prastą finansinę padėtį.Aplinkybės, jog ieškinio suma yra iš tiesų itin didelė, neneigia nei Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, nei pati atsakovė. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas laikė, kad šią prezumpciją atsakovė, pateikdama papildomus įrodymus apie įmonės finansinę būklę, paneigė, tačiau manytina, kad teismas prie tokios išvados priėjo skubotai ir nepakankamai įsigilino į atsakovės pateiktų dokumentų turinį.Nors atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai šiuo momentu nėra ginčijami, tačiau pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į esminį šių duomenų aspektą, t. y. tai, kad pagal pačios atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus vien einamųjų metų atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai (t. y. skolos tretiesiems asmenims) sudaro net 656 117 Eur sumą. Ši aplinkybė sudaro pagrindą teigti, kad panaikinus teismo byloje jau kartą pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindų antstolis surado ir ieškinio sumai areštavo atsakovės turtą, būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Kaip nurodė pats teismas, atsakovė šiais finansiniais metais turėjo 182 043 Eur grynojo pelno. Iš to matoma, kad atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai net 3,6 karto viršija atsakovės šių metų grynąjį pelną. Pažymėtina, kad trumpalaikiai įsipareigojimai suprantami kaip per vienerius metus mokėtinos sumos. Iš to darytina išvada, kad atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos kreditoriams jau kelis kartus viršija gaunamą metinį grynąjį pelną. Atsakovė jau pakankamai ilgą laikotarpį nevykdo savo piniginių prievolių ieškovei ir su ja neatsiskaito, nepaisant to, kad mokėjimo terminai jau senai yra pasibaigę, kas patvirtina, jog atsakovė galbūt nebus pajėgi patenkinti ieškovės reikalavimą. Juolab, kad beveik visus šiuos atsakovės įsipareigojimus pagal pateiktą turto balansą sudaro jo skolos tiekėjams (taip pat ir skola ieškovei). Sunku pasakyti, kiek teisminių procesų atsakovės atžvilgiu jau inicijavo ar ruošiasi inicijuoti kiti tiekėjai, tačiau neabejotina, kad visus šiuos įsipareigojimus atsakovė greitu metu privalės padengti. Taigi išieškojimą greičiausiai tektų nukreipti į atsakovės turtą, tačiau iš prieš tai nurodytų duomenų matoma, kad net trumpalaikio ir ilgalaikio turto vertės yra mažesnės nei atsakovės trumpalaikių įsipareigojimų dydis. Nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios duoda pagrindą sutikti su ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytu argumentu, jog atsakovė gali imtis veiksmų turtą paslėpti ar kitaip sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdama išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio patenkinimo atveju.Be faktinės aplinkybės, kad atsakovė jau pakankamai ilgą laikotarpį nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, atsakovės galimą finansinį nepajėgumą patenkinti ieškovės reikalavimą patvirtina ir tai, jog atsakovė savo atskirajame skunde pareiškė, kad nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu, kurį Kauno apygardos teismas preliminariu sprendimu jau pripažino visiškai pagrįstu ir visiškai tenkino, taip pat tai, kad atsakovė atskirajame skunde nurodomų tam tikrų „žodinių susitarimų“, neva pagrindžiančių šalių bendradarbiavimą ir pateisinančių įsipareigojimų vykdymo uždelsimą, nepagrindė jokiais objektyviais faktiniais duomenimis.Atsakovė po ieškovės pateiktos pretenzijos nors ir atliko mokėjimus 34 621,73 Eur sumai, tačiau šie mokėjimai nepatenka į ieškinio sumą, todėl negali būti laikoma, kad atsakovė iš dalies pripažino ieškinio reikalavimą. Be to, tai nekeičia fakto, kad atsakovė į ieškovės pretenziją neatsakė, atliktus mokėjimus atliko grubiai praleidusi pagal tarp šalių sudarytoje sutartyje nurodytus terminus, o mokėjimai vėliau apskritai sustojo ir jokių sutartinių įsipareigojimų atsakovė nebevykdė. Jeigu atsakovė, kaip pati nurodo, yra finansiškai stabili ir pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus ieškovei, lieka neaišku, kodėl šių įsipareigojimų iki šios dienos neįvykdė, ką byloje patvirtina ieškovės pateikti mokėjimo dokumentai. Vien ši aplinkybė verčia abejoti atsakovės su atskiruoju skundu pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų turinio atitiktimi tikrajai atsakovės finansinei būklei, o kartu ir atsakovės pajėgumu įvykdyti prievoles, kurios atsiras ieškinio tenkinimo atveju.Kauno apygardos teismas preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį jau patenkino, nes pripažino jį pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, būtina palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes egzistuoja pakankamai didelė ir reali tikimybė, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovės bankinėse sąskaitose lėšų yra itin mažai (nėra net 5 000 Eur sumos), kas kelia grėsmę, jog atsakovė gali neįvykdyti teismo ieškovei galbūt palankaus galutinio teismo sprendimo. Šiuo atveju yra visi civiliniame procese numatyti pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto ieškinio sumai areštą, nes atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, kurias, be kita ko, pagrindžia ir pačios atsakovės naujai pateikti duomenys, yra didelė tikimybė, kad atsakovė gali šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimas gali pasunkėti arba apskritai pasidaryti negalimas.Priėmus Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ši nutartis buvo skubiai vykdoma, t. y. antstolis areštavo turtą (priėmė patvarkymus, sudarė turto aprašus, išsiuntė reikalavimus ir kt.). Iš to matoma, kad laikinosios apsaugos priemonės jau pradėtos taikyti – atsakovės turtas buvo areštuotas, todėl būtina panaikinti skundžiamą nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovė UAB „R.BALTIC“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą; jei teismas patenkintų ieškovės atskirąjį skundą, prašys įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kurių dydis 50 000 Eur; priteisti iš ieškovės UAB „Baltijos tiekimas“ atsakovės UAB „R.BALTIC“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Įvertinus atsakovės finansinės ataskaitos rinkinių dokumentus matyti, kad ginčas atsirado dėl nedidelės pinigų sumos. Atsakovė valdo 991 998 Eur vertės turtą, todėl net ir patenkinus ieškinį materialaus turto yra daugiau nei pakankama sprendimui įvykdyti. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vien atsakovės turimas kapitalas yra daugiau nei 5 kartus didesnis už ieškinio reikalavimą. Atsakovės turimo turto (ilgalaikio bei trumpalaikio) suma yra daugiau nei 15 kartų didesnė už ieškinio reikalavimo sumą, o metinė apyvarta didesnė daugiau kaip 21 kartą. Nors ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau net ir teismui priėmus sprendimą priteisti šią pinigų sumą ieškovei, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė stabdys įmonės 1 385 664 Eur generuojamą apyvartą vien dėl to, jog išvengtų atsiskaitymo su ieškove.Atsakovė nevengia atsiskaityti pagal buvusius susitarimus, tačiau su dabartiniu ieškiniu nesutinka. Ar ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, bus žinoma tiktai išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės. Atsakovės nesutikimas su ieškiniu nereiškia, kad atsakovė sieks turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį iššvaistys. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esminį finansinės ataskaitos rinkinių dokumentų aspektą – atsakovės trumpalaikių įsipareigojimų sumą. Šiuo argumentu ieškovė bando suklaidinti teismą bei sukelti nepagrįstas dvejones dėl atsakovės mokumo. Trumpalaikių įsipareigojimų sumą sudaro vykdomi verslo sandoriai su kitais verslo subjektais. Trumpalaikių įsipareigojimų nebuvimas taptų prielaida teigti, jog juridinis asmuo nebevykdo komercinės veiklos, t. y. nesudarinėja verslo sandorių, iš kurių atsiranda trumpalaikiai įsipareigojimai. Atsakovės gerą finansinę padėtį rodo ir tai, jog UAB „R.BALTIC“ neturi jokių ilgalaikių įsipareigojimų. Trumpalaikiai įsipareigojimai yra kintantys bei nuolatos vykdomi. Ieškovės teiginiai, jog atsakovė neapmoka ieškinio sumos, negali automatiškai tapti pagrindu kvestionuoti atsakovės mokumą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, tokį ieškinį vertina kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Todėl ieškinio pagrįstumas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą.Ieškovė nepateikia jokių duomenų, kad atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai 656 117 Eur sumai yra pradelsti. Atsakovė nėra gavusi jokių pretenzijų iš kitų kreditorių apie vėluojamas apmokėti sąskaitas. Nagrinėjamu atveju trumpalaikių įsipareigojimų dydis, ipso facto nelaikytinas atsakovės prastą finansinę būklę pagrindžiančiu įrodymu. Net ir palyginus trumpalaikių įsipareigojimų sumą su įmonės turtu, nuosavu kapitalu, matoma, jog juridinio asmens turimo turto suma yra žymiai didesnė už trumpalaikių įsipareigojimų sumą. Taigi, nėra pagrindo kvestionuoti atsakovės mokumą. Nėra jokios priežasties teigti, kad egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, išieškojimas iš atsakovės pasunkės ar taps neįmanomas.Iš 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „R.BALTIC“ balanso detalizacijos matyti, jog atsakovė yra stabilus juridinis asmuo. Ieškovės reikalavimo dydis yra sudarantis mažą atsakovės valdomo turto dalį. Teismui priėmus sprendimą priteisti iš atsakovės ieškinio reikalavimo sumą, tai nesukeltų finansinių sunkumų atsakovei. Todėl nėra visiškai jokio pagrindo teigti, jog egzistuoja reali grėsmė bei būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė visą laiką bendradarbiavo su ieškove bei ieškojo galimybių išspręsti kilusį ginčą taikos būdu. Faktą patvirtina (nors ieškovė nepagrįstai teigia priešingai) atsakovės apmokėjimas bendro reikalavimo pagal ieškovės pateiktą pretenziją. Pretenzijoje buvo reikalaujama 83 976,50 Eur suma. Pretenzija buvo didelis netikėtumas atsakovei, nes iš esmės pakeitė buvusius susitarimus dėl bendradarbiavimo perspektyvų. Gavus pretenziją atsakovė reagavo ir vyko derybos su ieškove, aiškinamasi, kas sąlygojo žodinių susitarimų pakeitimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismui nebuvo žinoma atsakovės turtinė padėtis, jos turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo. Šias aplinkybes atskleidus bei teismui išanalizavus, teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė nepalikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės prašymą atmetė.Ieškovės teiginiai apie kitų atsakovės kreditorių keliamas skolos priteisimo bylas yra nepagrįsti. Tą patvirtina atsakovės turima informacija apie tokių bylų nebuvimą bei viešai prieinama informacija apie egzistuojančias bylas ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Atsakovės neatsiskaitymas su ieškove, priešingai negu skunde nurodo ieškovė, yra dėl nesutikimo su ieškinio reikalavimu, o ne dėl atsakovės prastos finansinės būklės. Kadangi ieškovė nepateikia jokių duomenų, jog atsakovė įsipareigojimai kitiems kreditoriams yra teisėti ir pradelsti, klaidinga yra teigti, jog atsakovė finansinė padėtis yra prasta ar tai, jog atsakovė tyčia vengia atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad yra tikėtina bei reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė neišvengiamai susidurs su nuostoliais. Atsakovė nuosavybės teise turi žemės sklypo dalį (kadastrinis adresas 2901/0018:110), kuriame vykdė statybas ir pastatė statinius. Šiuo metu dokumentai dėl pastatų įregistravimo atsakovės vardu pristatyti Nekilnojamojo turto registrui, tačiau statinių įregistravimas neįmanomas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių žemės sklypui. Negalint įregistruoti statinių, negalima atlikti jų vertinimo ir įtraukimo į balansą rinkos vertę (220 000 Eur), kad parodytų dar didesnį atsakovės turtą. Atsakovė negali disponuoti žemės sklypu bei pastatytu statiniu numatytiems verslo planams. Dėl šios priežasties nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas jau dabar sukelia atsakovei neigiamų padarinių ir apsunkina komercinę veiklą. Teismui nutarus panaikinti skundžiamą nutartį ir taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės nuostoliai tik didės. Pritaikius atsakovės turto areštą, žyma apie tai bus viešai prieinama tiek VĮ Registrų centro, tiek Turto arešto aktų registre, tiek kituose duomenų bazėse, visiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Žymos apie areštuotą atsakovės turtą diskredituos atsakovės vardą, turės neigiamos reikšmės derantis su verslo partneriais, formuos finansiškai nestabilaus bei nepatikimo verslo partnerio įvaizdį. Dėl šios priežasties priešinga sandorio šalis, tikėtinai derėsis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių arba apskritai atsisakys sudarinėti sandorius su atsakove, dėl ko bus patiriami nuostoliai negautų pajamų, pelno forma. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „R.BALTIC“ yra juridinis asmuo, turintis ilgametę patirtį, nepriekaištingą reputaciją, gerus kreditingumo duomenis, kurie suponuoja stabilaus bei patikimo verslo partnerio įvaizdį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai minėtą įvaizdį stipriai sumenkins. Nors šiuo metu yra sunku numatyti tikslų nuostolių dydį, tačiau įvertinus sudarytų sutarčių, preliminarių susitarimų bei galimų ateities verslo partnerių sudaromų sandorių kitimą, generuojamą beveik 1 mln. eurų apyvartą, gerą atsakovo įvaizdį bei tendenciją sudarinėti tarptautinius kontraktus, tikėtiną nuostolių sumą sudarys 50 000 Eur.Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebus pasiekti jų taikymo tikslai. Pritaikymas neproporcingai bei nepagrįstai apsunkins atsakovės padėtį. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bei vėlesniu sprendimu atmetus ieškinį kaip nepagrįstą ar neteisėtą, atsakovė kreipsis į teismą dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sukeltų nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 29 d. nutarties, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.Iš nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Baltijos tiekimas“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „R.BALTIC“ ieškovės naudai 65 542,23 Eur skolą, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė nepranešus atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 65 542,23 Eur sumai atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai – trūkstamai sumai areštuoti atsakovės pinigines lėšas, neviršijant ieškinio sumos. Kauno apygardos teismas priėmė 2016 m. spalio 6 d. preliminarųjį sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino, taip pat tą pačią dieną pirmosios instancijos teismas nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones. 2016 m. spalio 31 d. gauti atsakovės prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kurie teisėjo rezoliucija tą pačią dieną buvo priimti (CPK 430 straipsnio 1, 2 dalys), bylai suteiktas naujas numeris (Nr. e2-1321-259/2017). Taigi šiuo metu byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme; dėl šios bylos nėra priimto galutinio procesinio sprendimo. Apeliantė nurodo, kad Kauno apygardos teismas preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, nes pripažino jį pagrįstu. Dėl to, jos nuomone, ši aplinkybė pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus sprendimas, buvo priimtas dokumentinio, t. y. supaprastinto, proceso tvarka, įvertinus tik ieškovės pateiktus įrodymus. Atsakovė nesutiko su juo, pateikė prieštaravimus, preliminarus teismo sprendimas neįsiteisėjo ir byla nagrinėjama CPK 430 straipsnio nustatyta tvarka. Tokiu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį pripažino pagrįstu. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog ieškinys preliminariai pagrįstas neginčijo ir atsakovė.Taigi nors nagrinėjamu atveju nekilo šalių ginčo dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, tačiau kilo šalių ginčas dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele.Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Kaip minėta, didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovo gerą turtinę padėtį, t. y. kad atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Atsakovui įrodžius, kad pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, jog gali būti neįvykdytas ieškovui galbūt palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-136-186/2015; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-782-196/2016; kt.). Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl 65 542,23 Eur skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio suma didelė, 2016 m. spalio 6 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismui atsakovės turtui taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė kartu su atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismui pateikė finansinius dokumentus, kuriais remdamasis teismas sprendė, jog atsakovės finansinė padėtis yra gera ir didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė su šiuo teismo argumentu nesutinka ir nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog atsakovei pareikštas reikalavimas jai nėra didelis. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esminį finansinės atskaitomybės dokumentų aspektą – atsakovės trumpalaikių įsipareigojimų sumą.Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė šiuos jos turtinę padėtį apibūdinančius įrodymus: 2016 m. rugsėjo 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto atsakovės UAB „R.BALTIC“ balanso matyti, jog atsakovė turi ilgalaikio turto už 514 156 Eur, iš kurio materialus - už 514 040 Eur, trumpalaikio turto - už 477 842, iš viso turi turto už 991 998 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 656 117 Eur, kurie visi yra trumpalaikiai ir mokėtini per vienerius metus. Įmonės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. uždirbo 182 043 Eur grynojo pelno. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 656 117 Eur sumą, tačiau nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pareikšto reikalavimo 65 542,23 Eur suma atsakovei yra didelė. Atsakovė, nepaisant turimų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydžio, uždirbo 182 043 Eur grynojo pelno, be to, kaip, pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi ilgalaikio turto, kurio pakanka galbūt palankiam ieškovei teismo sprendimui įvykdyti. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad grėsmė galbūt ieškovei palankaus galutinio teismo sprendimo įvykdymui kelia mažas sąskaitose esantis lėšų likutis. Iš 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro 6 294 Eur, ieškovės prie atsiliepimo į atskirąjį skundo pridėto Šiaulių banko rašto matyti, kad apeliantės sąskaitose neareštuotų pinigų suma – 4 790,45 Eur. Nors šių esančių lėšų nepakanka ieškovės ieškinio reikalavimui patenkinti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis atsakovės finansinės ataskaitos rinkinių duomenimis yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė turi pakankamą turto rezervą ir galėtų įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Taigi iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė turi 991 998 Eur vertės turto, vykdo komercinę-ūkinę veiklą, apie šiuo metu atsakovei iškeltas kitas bylas duomenų taip pat nėra. Pažymėtina, kad atsakovės pateikti finansinės ataskaitos rinkiniai, kaip pažymėjo pati apeliantė, nenuginčyti. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog kyla grėsmė sprendimo įvykdymui dėl pareikštos ieškinio sumos. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje apeliantė, siekdama pagrįsti, kad kyla grėsmė galimam jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nurodė, kad atsakovės skolos nesumokėjimas pagrindžia atsakovės nesąžiningumą ir tikimybę, jog ateityje ji gali vengti įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad vien aplinkybė, jog atsakovė nesumoka ieškovės reikalaujamos skolos, nepagrindžia, atsakovės nesąžiningumo. Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skolos, atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Ieškovė, siekdama pagrįsti argumentą dėl atsakovės nesąžiningumo turėjo pateikti įrodymus, galinčius pagrįsti atsakovės ketinimus perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą, tačiau jų nepateikė. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus atsakovės turtinei padėčiai ir esant duomenims apie jos ketinimą perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą, ieškovė gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atsakovė UAB „R.BALTIC“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 str., 270 str. 5 d. 4 p.), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-777-186/2016; kt.), be to, pastebėtina, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidų, patirtų šiame apeliaciniame procese, pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteisiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.