Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos tiekimas“ atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „R. BALTIC“ atstovams advokatui Pauliui Alšauskui, V. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos tiekimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „R. BALTIC“ dėl skolos, netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodomas aplinkybes, prie ieškinio pridėtus rašytinius įrodymus, 2016-10-06 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos tiekimas“ (juridinio asmens kodas 126291770, registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „R. BALTIC“ (juridinio asmens kodas 302966446, registracijos adresas (duomenys neskelbtini) 64 590,50 Eur skolos sumą, 951,73 Eur sutartines 0,02 proc. netesybas, iš viso 65 542,23 Eur sumą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 65542,23 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-06) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, 580 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 2300 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos teisme buvo gauti atsakovės UAB „R. BALTIC“ prieštaravimai dėl Kauno apygardos teismo 2016-10-06 preliminaraus sprendimo, kuriame nesutinkama su priimtu sprendimu, nurodoma, jog ieškovas, grįsdamas ieškinį, remiasi tiktai ieškovo parengtos ir 2016-04-11 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr.16-4 (toliau Sutartis) pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, tačiau tarp ieškovo ir atsakovo pirkimo-pardavimo santykiai turėtų būti vertinami visų susijusių aplinkybių kontekste, o ir tomis aplinkybėmis, jog idėja ir susitarimas vystyti cemento prekybą Lietuvoje buvo inicijuota Baltarusijos bendrovės OOO “BPTransport“, su kuria atsakovė 2016-03-29 sudarė sutartį pirkti parduoti cementą (priedas Nr.1); teigiama, jog ieškovas į bylą nėra pareikęs jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad būtent atsakovas teikdavo užsakymą (Sutarties 2.1. punktas) atvežti reikiamą cemento kiekį. Šios aplinkybės patvirtina, kad pardavėjas siekė kuo greičiau realizuoti cementą, nepaisant atsakovo galimybių tokį kiekį priimti ir pateikti jį klientams. Be to, atsakovas sulaiko visus mokėjimus už gautą cementą dėl galimo cemento neatitikimo keliamiems kokybės reikalavimams, kurie paaiškėjo tik dabar, kai cemento galutiniai gavėjai pradėjo reikšti pretenzijas atsakovui dėl kokybės. Prieštaravimuose teigiama, jog ieškovas su ieškiniu pateikė nepasirašytas PVM sąskaitas faktūras, o priėmimo - perdavimo aktų apskritai nepateikė, nors šalys 2016-04-11 sudarytoje Sutartyje susitarė, kad pirkėjas atsiskaito per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo ir prekės priėmimo perdavimo akto pasirašymo dienos mokėjimo pavedimu į pardavėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke ir prekės tampa pirkėjo nuosavybe, kai abi šalys pasirašo PVM sąskaitą faktūrą ir priėmimo perdavimo aktą, kuris pridedamas prie PVM sąskaitos faktūros ir yra neatsiejama jo dalis. Atsakovė teigia, jog kadangi prekių perdavimas iki šiol nėra užbaigtas, o toks neužbaigimas sąlygotas tikrųjų šalių ketinimų ir susitarimų, kaip nurodyta atsikirtimuose, tenkinti tokios apimties ieškinio negalima.

Prieštaravimuose teigiama, kad nors ieškovas ieškinį grindžia sudaryta Sutartimi dėl cemento (CEM I 42.5N (Sutarties 1.1. p.) pirkimo-pardavimo, tačiau į ieškinio sumą įtraukė ir 5026 Eur sumą pagal 2016-06-06 PVM sąskaitą faktūra BTA Nr.0015003, dėl smulkintų negesintų kalkių patiekimo. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovas užsakė pirkti minėtas kalkes, nepateikė įrodymų, kokia buvo sulygta kalkių pirkimo kaina ir pan. Minėtos kalkės buvo patiektos, kaip bandomoji partija, kuri turėjo būti siūloma atsakovo surastiems naujiems klientams pabandymui, aiškinantis jų poreikį rinkoje, todėl išlaidos (kalkių kaina) pagal susitarimą turėjo būti dalinama tarp šalių. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo taikyti Sutarties sąlygas reikalaujant apmokėti ar priteisti iš Atsakovo 5026 Eur už smulkintas statybines negesintas kalkes ir/ar skaičiuoti delspinigius.

Dėl prekių kokybės. Civilinio kodekso 6.317 str. 1 d. nustato, kad „Pardavėjas privalo pagal pirkimo- pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę“. Civilinio kodekso 6.333 str. 1 dalis nustato, kad „Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus“. Ieškovas, faktiškai be atsakovo užsakymo tiekdamas cementą atsakovui, kartu su cementu privalėjo pateikti prekių kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė. 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas 305/2011, kurie yra skirti Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės rinkai, nustato, kad statybos produktai privalo būti sertifikuoti. Sertifikavimas patvirtina, kad produktas atsitinka esminius reikalavimus ir yra saugus naudoti, turi būti atliktas eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas. Remiantis Sutartimi Ieškovas tiekė cementą iš gamintojų: Krasnoselskstrojmaterialy“ ir OAO „Beloruskij cementnyj zavod“ gamyklų. Dėl OAO „Beloruskij cementnyj zavod“ gamyklos gauto cemento klientai yra išreiškę susirūpinimą ir pretenzijas dėl jo kokybės ir dėl galimai jo neatitikimo keliamiems reikalavimams. Kadangi šios neigiamos informacijos iš kliento gavimas sutapo su šio ieškinio pateikimu, Atsakovas tirs pretenzijų pagrįstumą, o nustačius kokybės neatitikimą bus sprendžiamas ieškovo atsakomybės klausimas. Kadangi cemento kokybės klausimas susijęs su ieškovo reikalavimu priteisti skolą už parduotą cementą, šie priešpriešiniai reikalavimai galės būti sprendžiami vienoje byloje. Todėl siekiant spręsti dėl cemento atitikties keliamiems reikalavimas, atsakovas prašys teismo išreikalauti iš ieškovo visus įrodymus, pagrindžiančius cemento CEM I 42.5 N kokybę ir atitiktį.

Dėl to atsakovė prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Kauno apygardos teisme gautas ieškovės atsiliepimas į pateiktus prieštaravimus, kuriuose nurodoma, kad teismo priimtas 2016 m. spalio 6 d. preliminarusis sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas pilna apimti, papildomai priteisiant visas ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, taip pat skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir šio atsiliepimo parengimo išlaidas.

Preliminarus teismo sprendimas pakeistinas (LR CPK 430 str. 6 d. 3 p.).

Teismas 2016-10-06 preliminariajame teismo sprendime nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. balandžio 11 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 16-4, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo pagal pateiktą užsakymą pirkti bendrą kiekį – 2000 tonų cemento, kurio kaina nurodoma PVM sąskaitoje faktūroje (Sutarties 1.1, 2.1 p.). Atsakovė pagal minėtą Sutartį įsipareigojo atsiskaityti per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo ir prekės priėmimo perdavimo akto pasirašymo dienos mokėjimo pavedimu į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovė atsakovei yra pateikusi PVM sąskaitas faktūras Nr. BTA-0014994, Nr. BTA-0015000, Nr. BTA-0015003, Nr. BTA-0015004, Nr. BTA-0015018, Nr. BTA-0015023, Nr. BTA-0015032, kurių atsakovė nėra pilnai apmokėjusi. Šiai dienai atsakovė yra skolinga ieškovei pagal pateiktas apmokėjimui sąskaitas faktūras, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs, viso 64590,50 Eur skolos sumą. Atsakovė prieštaravimuose dėl Kauno apygardos teismo 2016-10-06 preliminaraus sprendimo neginčijo tų aplinkybių, kad šalys vykdė 2016 m. balandžio 11 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį Nr. 16-4, kad ieškovė atsakovei pateikė ieškinyje nurodomą prekių kiekį, kad pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras Nr. BTA-0014994, Nr. BTA-0015000, Nr. BTA-0015003, Nr. BTA-0015004, Nr. BTA-0015018, Nr. BTA-0015023, Nr. BTA-0015032, kad dalies sąskaitų atsakovė nėra apmokėjusi. Bylą nagrinėjant 2017-02-07 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas bendrovės direktorius patvirtino, kad bendrovė ieškinyje nurodomas prekes yra gavusi, didesnę jų dalį yra realizavusi kitiems verslo partneriams, ieškinyje nurodomų prekių kiekio, jų kainų, bendros skolos sumos neginčijo. Todėl 64590,50 Eur skolos suma yra įrodyta, pagrįsta ir vadovaujantis atsakovės pateiktais prieštaravimais dėl preliminaraus teismo sprendimo ji negali būti paneigta. Dėl to Kauno apygardos teismo 2016-10-06 preliminarus sprendimas dalyje, kur yra priteista 64590,50 Eur skolos suma paliktinas nepakeistas (CPK 178 str., 430 str. 6 d. 1 p.).

Teismas atmeta atsakovės argumentus dėl ieškovės patiekto cemento galimo neatitikimo keliamiems kokybės reikalavimams. Nustatyta, kad šalys 2016 m. balandžio 11 d. sudarytoje pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 16-4 nenustatė jokių specialių reikalavimų tiekiamo cemento kokybei, neaptarė jo kokybės atitikimo galiojantiems aktams. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus pateikė cemento kokybės sertifikatus (2015 m. liepos 16 d., 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. gegužės 27 d. eksploatacinių savybių deklaracijos, atsiliepimo 9-11 priedai), taip pat kartu atsiliepimu į prieštaravimus pateikė pateikto atsakovei cemento vežimo važtaraščius, kurių 24 grafoje yra nurodomas kokybės sertifikatas (atsiliepimo 1 priedas važtaraščių vertimai). Tokiu būdu teismas nustatė, kad pardavėja pirkėjai pateikė prekių kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus. Visos šios aptartos aplinkybės paneigia atsakovės teiginius apie galimą nupirkto cemento neatitikimą neįvardijamiems atsiliepime kokybės reikalavimams, atsakovė priėmė ieškovės pateiktą cementą, jokių pretenzijų dėl jo kokybės nustatyta tvarka nereiškė (CK 6.317 str. 1 ir 2 d., CPK 178 str.).

Teismas atmeta atsakovės argumentus, jog ieškovės ir atsakovės 2016 m. balandžio 11 d. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. 16-4 turėtų būti aiškinama ir vertinama kartu su atsakovės ir Baltarusijos bendrovės OOO “BPTransport“ sudaryta 2016-03-29 cemento pirkimo pardavimo sutartimi, kas paneigtų atsakovės prievolę sumokėti už pateiktą cementą ir negesintas kalkes. Byloje nustatyta, kad ieškinyje nurodomos atsakovės prievolės atsiskaityti susidarė tik 2016 m. balandžio 11 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ir nagrinėjant šalių ginčą CK 6.196 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės negali būti taikomos, nes nėra jokių abejonių dėl ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties sąlygų bei sąvokų, jos yra aiškiai išdėstytos ir suprantamos, šalys kurį laiką Sutarties vykdė, o atsakovė nustatyta tvarka jų neginčijo.

Teismas atmeta atsakovės prieštaravimuose išdėstytus teiginius, jog pardavėja nėra įvykdžiusi savo pareigos patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus atsakovei, todėl ieškovei neatsiranda teisė reikalauti apmokėjimo už tinkamai neperduotus daiktus. Atsakovė, teigdama, kad ieškovė neįvykdė pareigos tinkamai perduoti daiktus, vadovaujasi LR CK 6.317 straipsnio 1 dalimi, tačiau ši nuostata aiškinama ir taikoma kartu su LR CK 6.317 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią įtvirtinta, kad pardavėjo tinkamas pareigos perduoti daiktus įvykdymas siejamas su dviem sąlygomis: pardavėjas turi perduoti daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti; turi būti pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių buvo apribotos pirkėjos įgytų prekių valdymo teisės. Teismas atkreipia dėmesį, jog prieštaravimuose nurodomos aplinkybės, jog „atsakovei tekdavo papildomas darbas ir išlaidos organizuoti vagonų, vežančių cementą, priėmimą“; „atsakovė sulaiko visus mokėjimus už gautą cementą‘; 2017-02-07 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas bendrovės direktorius paaiškino, jog prekes pagal sutartį atsakovė gavo, rūpinosi jų iškrovimu Kaune ir Panevėžyje, prekes pardavė kitiems ūkio subjektams, už prekes pastarieji su atsakove iš dalies atsiskaitė, išskyrus kai kuriuos subjektus. Visos šios aplinkybės patvirtina tinkamo ieškovės prekių perdavimo faktą atsakovei, po ko atsakovė valdė ir disponavo nupirktomis prekėmis savo nuožiūra (CK 6.317 str. 1 d. 4 d., CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko nepagrįstais atsakovės prieštaravimuose nurodomus teiginius, jog atsakovės civilinę teisinę atsakomybę atsiskaityti pagal Sutartį šalina ta aplinkybė, jog ieškovė pateikė nepasirašytas PVM sąskaitas faktūras, o prekių priėmimo-perdavimo aktų apskritai nepateikė. Šiame teismo sprendime jau pažymėta, kad atsakovė neginčija Sutarties nuostatų, pripažįsta faktus, jog ieškovė jai perdavė pagal sutartį PVM sąskaitose faktūrose nurodytą prekių kiekį, sutinka su sąskaitose nurodytomis kainomis ir sumomis, kurių nėra apmokėjusi už perduotas jai prekes. Svarbu pažymėti, kad PVM sąskaita – faktūra yra vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, kuris kartu su sudaryta sutartimi liudija apie susiklosčiusius teisinus santykius. Šiuo atveju nėra svarbu PVM sąskaitų (ne)pasirašymo faktas, kadangi byloje yra nustatyta faktinių aplinkybių visuma, kuri pagrindžia atsakovės prievolę atsiskaityti už gautas prekes (CK 6.344 str. 1 d., CPK 178 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą ir neapmokėjo ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų per Sutarties 2.2 punktuose numatytą terminą, todėl pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį ir Sutarties 2.3 punkto nuostatas, privalo sumokėti ieškovei 864,28 Eur sutartines 0.02 proc. netesybas, kurios apskaičiuotos pagal 2016-05-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BTA-0014994 nuo 8274,59 Eur sumos; pagal 2016-06-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BTA-0015000 nuo 7290,86 Eur sumos; pagal 2016-06-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BTA-0015004 nuo 19208,15 Eur sumos; pagal 2016-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BTA-0015018 nuo 8181,96 Eur sumos; pagal 2016-07-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BTA-0015023 nuo 8114,74 Eur sumos; pagal 2016-07-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BTA-0015032 nuo 8494,20 Eur sumos. Atsakovė nepagrįstai neigia prašomų priteisti sutartinių 0,02 procento dydžio delspinigių sumą, nurodžiusi prieštaravimuose, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kada sąskaitos faktūros buvo pateiktos atsakovei. Teismas pažymi, jog iš esmės atsakovė neneigia, kad nurodomas ieškinyje PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui gavo. Atsakovė kitos sąskaitų gavimo datos, nei ieškovės nurodoma, nenurodė ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Teismas todėl daro išvadą, kad lieka nepaneigta tai, kas nurodyta ieškinyje, t. y. kad PVM sąskaitos-faktūros gavimo data yra jos išrašymo data. Byloje ieškovė kartu su atsiliepimu į prieštaravimus pateikė atsakovės siųstą 2016 m. liepos 18 d. el. laišką ieškovei dėl skolų suderinimo akto, iš kurio teksto matyti, jog atsakovė nereiškia jokių pretenzijų nei dėl PVM sąskaitų-faktūrų pateikimo, nei dėl įsiskolinimo.

Teismas tačiau sutinka su atsakovės pozicija, kad atsakovei nekyla prievolė sumokėti 0,02 procento sutartines netesybas pagal 2016-06-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BTA-0015003 nuo 5026,00 Eur sumos už atsakovei pateiktą negesintų kalkių siuntą. Dėl negesintų kalkių pirkimo pardavimo 2016 m. balandžio 11 d. sudarytoje pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 16-4 šalys nesitarė, todėl šios sutarties 2.2 punkto ir 2.3 punkto nuostatos negali būti taikomos. Iš delspinigių paskaičiavimo lentelės (ieškinio 12 priedas) matyti, kad ieškovė pagal 2016-06-06 neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. BTA-0015003skaičiuoja 87,45 Eur netesybas. Todėl šioje dalyje ieškinys atmetamas, dėl ko Kauno apygardos teismo 2016-10-06 preliminarus sprendimas pakeistinas, priteistų 951,73 Eur sutartinių delspinigių suma sumažintina iki 864,28 Eur sumos (CPK 178 str., CK 6.314 str. 5 d.).

Teismas atmeta atsakovės prieštaravimuose nurodomus argumentus, kad ieškovė be pagrindo prašo priteisti 8 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 280 Eur sumą pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo įstatymo Nr. IX-1873 7 straipsnio nuostatas. Šią prievolę nustato galiojantys teisės aktai, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis.

Nustatyta, kad bylą nagrinėjant teisme gavus atsakovės prieštaravimus, ieškovė turėjo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 174,24 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Kauno apygardos teismo preliminarų sprendimą iš esmės palikus galioti, ieškovei iš atsakovės papildomai priteisiama 774,24 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos tiekimas“ (juridinio asmens kodas 126291770, registracijos adresas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „R. BALTIC“ (juridinio asmens kodas 302966446, registracijos adresas (duomenys neskelbtini) 64590,50 Eur skolos sumą, bei 864,28 Eur sutartines 0.02 proc. netesybas, iš viso 65454,78 Eur skolos sumą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 65 454,78 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-06) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, 580 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 3074,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.