Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, mokosi 12 klasėje, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2014 m. liepos 25 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą;

2) 2016 m. liepos 29 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą;

3) 2017 m. gruodžio 7 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bendrauti su F. W., įpareigojant tęsti mokslą;

4) 2024 m. gegužės 6 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką įpareigojant sumokėti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. Š. 2024 m. kovo 17 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia metė pilną stiklinį alaus butelį A. U. į galvą, tuo padarydamas jam kirstinę žaizdą pakaušio srityje, o jo mestam buteliui sudužus, stiklo šukėmis padarė paviršines pjautines žaizdeles ir nubrozdinimus kairiame dilbyje, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas A. U. sveikatą. Šiais veiksmais L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, jis 2024 m. kovo 17 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia metęs pilną stiklinį alaus butelį A. U. į galvą, kliudė ir sulaužė jo akinius, kurie nukrito ant grindų, tokiu būdu sugadino A. U. priklausančius 183,20 Eur vertės akinius, padarė 183,20 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais L. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

3. Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo tuo, jog buvo susipykęs su drauge. Jo draugei nukentėjusysis buvo pradėjęs rašinėti žinutes. Jis vieną kartą nukentėjusiajam parašė žinutę, šis jam atrašė negražią žinutę, ir jis tada įėjo A. U. namą. Nukentėjusysis pamatęs jį griebė peilį ir jis išsigandęs metė į A. U. pilną stiklo butelį ir pataikė į galvą. Butelį metė tyčia, bet nesitaikė būtent į galvą, taip išėjo. Konfliktas įvyko A. U. namuose, (duomenys neskelbtini), sodo namelyje. Kokia tiksliai diena buvo, nepamena, galėjo būti taip, kaip parašyta kaltinamajame akte – 2024 m. kovo 17 d. Akiniai nukentėjusiajam po smūgio galėjo nukristi nuo veido. Savo veiksmus vertina blogai, daugiau taip niekada nesielgtų. Dėl jam skiriamos bausmės neturi nuomonės. Sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Su nukentėjusio civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos sutinka, nesutinka tik dėl 5 000,00 Eur neturtinės žalos, nes tai per didelė suma. Jam tokiu atveju, kad galėtų atlyginti, reiktų dirbti 2-3 metus. Jis taip pat turi išlaikyti šeimą. Jo mėnesinės pajamos yra apie 1 000,00 Eur. Konfliktas buvo todėl, kad jis su savo tuometine drauge A. A. buvo apsipykęs, paskui nukentėjęs buvo su ja, vėliau jie vėl buvo drauge, bet A. U. rašinėjo jai žinutes. Dabar jau gyvena su savo žmona Š., augina 5 mėnesių dukrytę. Įvykio metu jis buvo susitaikęs su A. A., o nukentėjusysis rašinėjo žinutes. Kur tiksliai gyvena A. U. nežinojo, bet pamatė kuriame kieme stovi jo mašina. Neatsimena dėl ausinių, gal jos ir buvo, galėjo užminti. Labai blogai pasielgė. Neturtinės žalos maksimumas galėtų būti iki 2 000,00 Eur.

4. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, po kaltinamojo apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

5. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

6. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. Š. paaiškino, kad A. U. jis pažįsta tik iš matymo, nes šis anksčiau draugavo su jo buvusia sugyventine A. A., dėl ko jie konfliktavo. Jis žinojo, kad A. U. gyvena (duomenys neskelbtini) ir vairuoja automobilį „B.“. 2024 m. kovo 17 d., apie 14.00 val., jis važiavo savo automobiliu „B.“ ir viename (duomenys neskelbtini) kieme pastebėjo automobilį „B.“. Jis atpažino, kad tai yra A. U. automobilis, nes buvo matęs jį su šiuo automobiliu važiuojant. Nusprendė sustoti ir nueiti su A. U. pasikalbėti dėl jam ir jo draugei rašinėjamų žinučių. Jis įėjo į namą, nes durys buvo atrakintos. Nepamena, ar pasibeldė. Įėjęs pamatė prie krosnies A. U., kuris jį pamatęs nubėgo prie lovos ir pasiėmė peilį, jis laikė rankoje peilį. Jie žodžiais konfliktavo dėl A. U. rašomų žinučių. Kadangi šis rankoje laikė peilį, L. Š. negalėjo prie jo arčiau prieiti, todėl metė į jį rankoje turėtą stiklinį alaus butelį. Butelis buvo pilnas ir uždarytas. Eidamas pas jį į namus, jis pasiėmė minėtą alaus butelį, nes galvojo juokais pasiūlyti išgerti. Kai paleido butelį, jis nuo A. U. buvo apie 2-3 metrų atstumu. Nematė, kur jam pataikė, nes metęs nusisuko link išėjimo ir išėjo. Girdėjo, kad butelis sudužo. Einant girdėjo, kad A. U. šūkauja, bet atgal negrįžo. A. U. išėjo paskui jį į kiemą, tada jis pamatė, kad A. U. bėga kraujas per skruostą. Jie daugiau nekonfliktavo, jis grįžo į savo automobilį ir išvažiavo. Jis savo kaltę pilnai pripažįsta, kad į A. U. paleido pilną alaus butelį, ir galėjo pataikyti jam į galvą. Dėl savo elgesio gailisi (1 t., b. l. 166-169). Vėliau jis A. U. atsiprašė, tačiau šis jo paprašė 700,00 Eur. L. Š. prašė leisti sumokėti dalimis, tačiau A. U. nesutiko. L. Š. tokių pinigų neturi, todėl jam žalos neatlygino. Dėl savo elgesio gailisi, sutinka atlyginti padarytą žalą, tačiau galėtų mokėti tik dalimis per susitartą laikotarpį. Supranta, kad yra padaryta žala ir Kauno teritorinei ligonių kasai, jis bandys atlyginti šią žalą (1 t., b. l. 179-181). Sutinka, kad to įvykio metu galėjo sulaužyti A. U. akinius, kai į jį metė butelį (1 t., b. l. 191-193).

7. Nukentėjusysis A. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 17 d., apie 14.15 val., jis buvo savo namuose, kai jo gyvenamojo namo duris kažkas atidarė. Jis pamatė jam iš matymo žinomą L. Š., kuris kairėje rankoje kažką laikė, atsistojęs pamatė, kad tai stiklinis tuščias alaus butelis. Išsigando, todėl nepamena, ką L. Š. jam sakė, bet jie žodžiais konfliktavo. Konfliktas vyko dėl merginos, kurios vardas yra A.. Jis su ja anksčiau draugavo, o kokie yra L. Š. ir A. santykiai, jis nežino. Kai vyko konfliktas L. Š. puolė prie jo, jis su koja L. Š. spyrė, norėdamas nustumti, o L. Š. tuo metu metė į jį rankoje laikytą stiklinį alaus butelį, kuris pataikė jam į dešinę galvos pusę, ją prakirto, o sudužusio butelio šukės jam supjaustė kairės rankos dilbį. Jam apsvaigo galva, jis pasakė L. Š., kad šis išeitų, nes namų teritorija yra filmuojama ir viskas yra užfiksuota. L. Š. apsisukęs pamatė jam už nugaros buvusį kompiuterį, kurio ekrane matėsi vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Jis tuo metu rankoje laikė segiklį, kurį ketino į jį paleisti, tačiau pamatęs, kad kiemo vaizdas filmuojamas, padėjo minėtą įrankį ir išėjo iš jo namų. Perėjęs kiemą peršoko tvorą ir nuėjo į juodos spalvos automobilį „B.“, kuriuo buvo atvažiavęs. Jis buvo ne vienas, automobilyje buvo dar kažkas, nes kol L. Š. buvo jo namuose, automobilis stovėjo toliau nuo kiemo, o kai L. Š. peršokęs tvorą ėjo link automobilio, šis privažiavo arčiau jo. Vakare prieš šį įvykį, apie 00 val., tas pats asmuo L. Š. jam rašė į programėlę „Messenger“ žinutes ir komentavo „Facebook“ socialiniame tinkle jo įrašus. Ten L. Š. rašė, kad su juo susidoros, jei jis vis dar su A. (1 t., b. l. 13-20). Po to įvykio buvo sutikęs L. Š., šis žadėjo jam atlyginti padarytą žalą, tačiau jie daugiau nebuvo susitikę ir jam žalos neatlygino (1 t., b. l. 115-117).

8. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. U. parodė, kad to įvykio metu, kai jį buvo užpuolęs L. Š., jis buvo užsidėjęs akinius. Kai L. Š. metė į jį butelį, kliudė ir jo akinius, kurie nukrito ant grindų ir sulūžo – išlūžo abi akinių kojelės. Abi akinių kojelės buvo išlūžusios. Akinius buvo pirkęs 2023 m. rugpjūčio 19 d. „O. V.“, už juos mokėjo 183,20 Eur. To paties įvykio metu jis buvo savo ausines pasidėjęs ant fotelio. Kai konflikto metu pamatė L. Š. einantį link jo, jis koja jam spyrė, norėdamas jį nuo savęs atstumti, ir šis parkrito ant fotelio. Mano, kad tuo metu jis sulaužė ausines „H.“. Kai L. Š. išėjo, jis pamatė, kad jos sulūžusios per pusę, jas tik jungė laidas ir buvo nukritęs vienos ausinės paminkštinimas, ta viena ausinė išvis nebeveikia. Ieškinyje nurodyta žala už ausinių sugadinimą yra 59,99 Eur, nes jis nusipirko naujas, kurių čekis ir pateiktas prie civilinio ieškinio (1 t., b. l. 135-138).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Dėl bausmės skyrimo

27. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, taip pat ir tai, jog kaltinamasis neatlygino padarytos žalos, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti už padarytą nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą paskiriant sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, kaip ir prašė prokuroras, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti šia bausmės rūšimi ir teismo paskirtais įpareigojimais. Paskyrus baudos ar viešųjų darbų bausmę teisingumo įgyvendinimas nebus užtikrintas, kadangi kaltinamasis yra teistas, bylos duomenimis, turi išlaikyti mažametę dukrą, neturi nekilnojamojo turto, registruoto jo vardu, taip pat nurodė, kad šiuo metu mokosi 12 klasėje bei vykdo individualią veiklą, kas teismo vertinimu gali riboti galimybę laiku atlikti viešuosius darbus. Be to, kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas nėra toks didelis, kad jam būtų pagrindas skirti griežtesnės rūšies bausmes, kurios galėtų sukelti sunkumų mokinantis bei siekiant išlaikyti mažametę dukrą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra tinkamai individualizuoja baudžiamąją atsakomybę, ypač atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, o L. Š. nesilaikant paskirtų įpareigojimų, galės būti sprendžiamas klausimas dėl papildomų įpareigojimų paskyrimo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimas už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje – vienų metų trijų mėnesių laikotarpiui, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje – šešių mėnesių laikotarpiui. Teismas taip pat sprendžia, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

28. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

29. Lietuvos teismų informacinės sistemos ir bylos duomenimis, L. Š. nuteistas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-365-404/2024 pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi kaltinamasis nusikalstamas veikas (2024 m. kovo 17 d. veikos), dėl kurių yra sprendžiama šioje byloje, padarė iki 2024 m. gegužės 6 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamojo įsakymo priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2024 m. gegužės 6 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2024 m. gegužės 6 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Visišką bausmių sudėjimą teismas taiko atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, veikų pavojingumą, padarytas nusikalstamas veikas skiriantį laiko tarpą. Į bausmės laiką įskaitytinas pagal 2024 m. gegužės 6 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamąjį įsakymą atlikto laisvės apribojimo bausmės laikas.

Dėl civilinių ieškinių

30. Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.246 straipsnyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, žala taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

32. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. U. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 5 000,00 Eur neturtinės žalos ir 279,61 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 121-134). Nurodė, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas žiaurus fizinis smurtas, dėl kurio A. U. patyrė fizinį skausmą, fizines kančias ne tik nusikalstamos veikos metu, bet ir pakankamai ilgai po nusikalstamos veikos padarymo. Fizinį skausmą, nepatogumus, diskomfortą dėl sužalojimo nukentėjusysis jaučia dar ir dabar. Panaudoto fizinio smurto pasekmė – subjaurotas A. U. veidas, akivaizdžios smurto žymės ant rankų, o ypač veide. Nukentėjusiajam buvo sukeltos neigiamos psichologinės pasekmės: jis patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus dėl užpuolimo, bet ir pažeminimą, gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl nusikalstamos veikos padarymo metu subjauroto veido, dėl sumažėjusių bendravimo galimybių. A. U. visi klausinėjo, kas jam atsitiko, jis buvo priverstas aiškintis, iš naujo prisiminti dėl nusikaltimo atsiradusias neigiamas patirtis. Gali būti, kad randai liks visam gyvenimui, nes jie iki šiol nėra išnykę. A. U. ypač sukrėtė tai, kad smurtinius veiksmus jis patyrė savo gyvenamojoje vietoje, tėvo namuose, kuriuose gyveno. Kiekvieną kartą grįžęs namo A. U. jaučia netikrumą, išgyvena neigiamas emocijas, nerimą, baimę, įtampą, yra priverstas nuolat dairytis, jaučiasi nesaugus. Pažymėtina, kad A. U. ilgą laiką gyveno ne Lietuvos Respublikoje, pastaruoju metu pradėjo adaptuotis, įgijo socialinių įgūdžių, būtinų gyvenimui Lietuvoje, tačiau įtariamojo padaryta nusikalstama veika iš esmės viską pakeitė, „nubraukė“ visas A. U. pastangas socializuotis, jaustis pilnaverčiu Lietuvos Respublikos gyventoju ir visuomenės dalimi. Nukentėjusysis, kuris gyvena vienas pats sodyboje – beveik vienkiemyje, kaimo pakraštyje – jaučiasi labai nesaugus, blogai miega, naktimis jį kankina košmarai, dėl patirto sumušimo A. U. teko lankytis pas psichologą. Iki šiol buvusi saugi vieta dabar nukentėjusiajam kelia ir neabejotinai kels prisiminimus apie buvusią agresiją, sumušimą, nusikalstamą įvykį bei jo aplinkybes. Nėra abejonių, kad dėl įtariamojo neteisėtų veiksmų A. U. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus. Reiškiamas civilinis ieškinys dėl minimalios žalos, kurią nukentėjusysis vertina ne mažiau kaip 5 000,00 Eur. Dėl padaryto sužalojimo A. U. buvo pratęstas nedarbingumas nuo 2024 m. kovo 20 d. iki 2024 m. balandžio 4 d., dėl ko jis negavo viso darbo užmokesčio. A. U. pakeitė darbovietę, todėl nesurinko būtinų dokumentų, kurie patvirtintų tikslų dėl nedarbingumo negautų pajamų dydį. Įvykio metu buvo sugadinti A. U. akiniai, dėl ko buvo būtina įsigyti naujus ir dėl ko A. U. patyrė 183,20 Eur išlaidų, sugadintos ausinės – 59,99 Eur, gydymo išlaidos ir vykimas į gydymo įstaigą – 36,42 Eur. Dėl nurodytų turtinių praradimų nukentėjusysis patyrė 279,61 Eur turtinės žalos. Į šią sumą neįskaitytas dėl nusikalstamos veikos padarymo A. U. negautas darbo užmokestis (1 t., b. l. 121-126).

33. Pagal byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis byloje pateikė akinių įsigijimo kvitą, iš kurio matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. pirkti akiniai kainavo 183,20 Eur (1 t., b. l. 131), taip pat pateikė 59,99 Eur sumos kvitą iš „T.“ (1 t., b. l. 129). Byloje nustatytos aplinkybės, kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymai, 2024 m. birželio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolas bei foto lentelė (1 t., b. l. 148-156), neabejotinai pagrindžia, kad nukentėjusiojo akiniai bei ausinės buvo sugadinti, šios aplinkybės neginčijo ir kaltinamasis, kuris sutiko su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dalyje dėl turtinės žalos. Nukentėjusysis pateikė ir pirkimo čekius iš vaistinių (40,58 Eur, 11,13 Eur ir 9,00 Eur sumose) bei kelionių bilietus (3,20 Eur, 1,60 Eur ir 2,67 Eur sumose) (1 t., b. l. 128, 130), kurie patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė gydymo bei vykimo į gydymo įstaigas išlaidas. Byloje taip pat pateiktas ir „Sodros“ išrašas apie nukentėjusiajam išduotus nedarbingumo pažymėjimus, iš kurio matyti, kad A. U. nuo 2024 m. kovo 20 d. iki 2024 m. balandžio 4 d. iš tiesų buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad patyrė turinę žalą ir dėl gauto nedarbingumo, nes negavo viso darbo užmokesčio, tačiau teismas pažymi, kad jokie reikalavimai dėl to šioje byloje reiškiami nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytą, į tai, kad kaltinamasis sutiko su prašomos priteisti turtinės žalos dydžiu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl 279,61 Eur turtinės žalos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, tenkintinas, iš kaltinamojo L. Š. nukentėjusiajam A. U. priteisiant 279,61 Eur turtinę žalą.

34. Kita vertus, nukentėjusysis pilnai neįrodė civiliniame ieškinyje prašomos priteisti 5 000,00 Eur dydžio neturinės žalos pagrįstumo. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad prieš jį buvo panaudotas žiaurus fizinis smurtas, dėl ko nukentėjusysis ilgą laiką jautė skausmą, jo veidas bei ranka buvo subjauroti, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl subjauroto veido, sumažėjusių bendravimo galimybių. Nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus dėl to, kad nusikalstama veika prieš jį buvo padaryta jo namuose, dėl ko namuose jaučiasi nesaugus. Nukentėjusysis blogai miega, naktimis jį kankina košmarai, dėl patirto sumušimo A. U. teko lankytis pas psichologą.

35. Pažymėtina, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

36. Pagal teismų praktiką, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., kasacinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2024 ir joje nurodytą praktiką).

37. Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla abejonių, kad A. U. dėl L. Š. padaryto nusikalstamo patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, jam padaryta kirstinė žaizda pakaušio srityje bei paviršinės pjautinės žaizdelės ir nubrozdinimai kairiajame dilbyje (1 t., b. l. 38-44, 73-75). Iš prie ieškinio pateiktų nuotraukų matyti, kad ant nukentėjusiojo dilbio yra likę randų (1 t., b. l. 133-134). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Vertinant neturtinės žalos dydį, svarbi aplinkybė yra tai, kad A. U. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas vienu smūgiu, kai L. Š. jam į pakaušio sritį metė stiklinį butelį, kuriam sudužus, stiklo šukės sužalojo nukentėjusiojo kairį dilbį, ši nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiojo namuose. Tai, kad A. U. po sužalojimo patyrė skausmą, užfiksuota ir skubios pagalbos skyriuje, kur nukentėjusysis buvo pristatytas po įvykio (1 t., b. l. 68). Kita vertus, nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad jo veidas buvo subjaurotas visam gyvenimui, kad praėjus pusei metų po įvykio, jis vis dar jaučia skausmą bei reikalingas gydymas. Jis taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad lankėsi pas psichologą ir kokių išlaidų dėl šių vizitų patyrė. Be kita ko, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į kokio dydžio turtinę žalą nukentėjusysis patyrė nagrinėjamoje byloje – šiuo atveju nustatyta 279,61 Eur turtinė žala, dėl kurios patenkinimo kaltinamasis sutiko. Vertinant neturtinės žalos dydį svarbu ir tai, kad kaltinamasis L. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas tyčia, jis savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neturtinės žalos maksimumas galėtų būti iki 2 000,00 Eur.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat privalo atsižvelgti ir į susiformavusią teismų praktiką. Įvertinus teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, matyti, kad dažnai jie svyruoja nuo 100,00 Eur iki 1 200,00 Eur (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2014, 2K-347-976/2018, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000,00 Eur ir didesnės sumos priteisiamos dažniausiai tai atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pavyzdžiui, ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pavyzdžiui, nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023).

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į aptartą teismų praktiką, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, vertintina, kad 5 000,00 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas, nukentėjusiajam iš L. Š. priteistinas 2 000,00 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytų veikų pavojingumą (veikos padarytos nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje), jų intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat L. Š. kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

40. Šioje situacijoje teismas atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023).

41. Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 93,03 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 78-83), prašo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 93,03 Eur. Nurodė, kad Informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusiajam A. U. 2024 m. kovo 17 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos: chirurgo konsultacija dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos, atlikta kompiuterinė tomografija, kai naudojamos teleradiologijos priemonės, atliekant vienos anatominės srities tyrimą ambulatorinėmis sąlygomis dėl specialaus patikrinimo dėl nervų sistemos sutrikimų. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 93,03 Eur. Civilinis ieškinys įrodytas, suteiktas gydymo paslaugas patvirtina 2024 m. balandžio 26 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 81), todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

42. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 273,66 Eur žalos atlyginimo, susidariusio dėl A. U. paskaičiuotos ligos išmokos už laikotarpį nuo 2024 m, kovo 17 d. iki 2024 m. balandžio 4 d. (1 t., b. l. 94-108). Ieškinyje nurodė, kad dėl 2024 m. kovo 17 d. įvykio nukentėjusiajam A. U. buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pagal nedarbingumo pažymėjimus už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 17 d. iki 2024 m. balandžio 4 d. apskaičiavo 273,66 Eur ligos išmoką, kurią būtina išieškoti iš kaltų asmenų. Civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, t. y. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (1 t., b. l. 145), kurioje nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 17 d. iki 2024 m. kovo 26 d. buvo paskaičiuota 147,36 Eur dydžio išmoka, už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. kovo 31 d. – 63,15 Eur dydžio išmoka, už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 4 d. – 63,15 d. dydžio išmoka, viso paskaičiuota 273,66 Eur išmokos (1 t., b. l. 98-99), taip pat nedarbingumo pažymėjimais (1 t., b. l. 97, 106, 107). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys įrodytas, protingo dydžio, kaltinamasis prieštaravimų ieškinio tenkinimui neišreiškė, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys tenkintinas.

43. L. Š. 2024 m. balandžio 5 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b. l. 194-197).

44. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus 2024 m. birželio 20 d. nutarimu L. Š. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2024 m. birželio 20 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d., piniginėms lėšoms banko sąskaitoje (2 t., b. l. 25-28). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, sumažinus apribojimo mastą iki 2 646,30 Eur, paliktinas galioti iki visiško priteistos žalos atlyginimo. Vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamojo turtą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas.

45. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) žinučių, rašytų per „Messenger“, ir komentarų, rašytų per „Facebook“, nuotraukos, esančios byloje (1 t., b. l. 27-29) – paliktinos prie bylos medžiagos; 2) du DVD-R diskai su balso žinutėmis iš „Messenger“ ir vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, prisegti prie bylos antro tomo galinio viršelio – paliktini byloje; 3) ausinės „H.“ ir akiniai, 2024 m. birželio 10 d. pakvitavimu grąžinti A. U. (1 t., b. l. 157-158) – paliktini neribotai A. U. nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

L. Š. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir L. Š. skirti subendrintą 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. Š. skirti sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, L. Š. paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-365-404/2024 paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir L. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, taikant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 6 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą laisvės apribojimo bausmę.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-365-404/2024 kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdoma pagal 2024 m. gegužės 6 d. baudžiamojo įsakymo nuostatas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo A. U. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinio ieškovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 279,61 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 61 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 93,03 Eur (devyniasdešimt tris eurus 3 ct) turinės žalos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankas.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, juridinio asmens kodas 193180814, naudai 273,66 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 66 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus 2024 m. birželio 20 d. nutarimu L. Š. atžvilgiu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, sumažinus apribojimo mastą iki 2 646,30 Eur, palikti galioti iki visiško civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo (leidžiant atlyginti civilinius ieškinius). Išaiškinti, kad vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamojo turtą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) žinučių, rašytų per „Messenger“, ir komentarų, rašytų per „Facebook“, nuotraukas, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti prie bylos medžiagos; 2) du DVD-R diskus su balso žinutėmis iš „Messenger“ ir vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, prisegtus prie bylos antro tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti byloje; 3) ausines „H.“ ir akinius, grąžintus A. U., nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti neribotai A. U. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.