- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-1742-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04186-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsakovo A. Ž. priešieškinis ir patikslintas priešieškinis laikytas nepaduotu ir su priedais grąžintas atsakovui
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė R. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą. Atsakovas A. Ž. pateikė byloje priešieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė terminą priešieškinio trūkumams šalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas nepagrindė santuokinio turto padalinimo lygių dalių principo, prašydamas sau priteisti žymiai didesnę santuokinio turto dalį, nenurodė, kokio dydžio įsiskolinimą ir kokiu būdu vykdys sutuoktiniai po santuokos nutraukimo, t. y. rezoliucinėje dalyje nurodytas teiginys ,,ieškovei pilnai atsiskaičius su kreditoriumi UAB ,,Edvijara”, arba ,,atsakovui pilnai atsiskaičius su kreditoriumi UAB ,,Edvijara” nėra konkretus. Prašydamas sau priteisti turto už 173000 Lt, ieškinio sumą nurodė 42804,30 Lt nuo kurios ir sumokėjo žyminį mokestį. Rezoliucinėje dalyje, atsakovas, prašydamas priteisti likusius įvardintus buitinius daiktus, jų neišvardino bei nenurodė jų vertės. Atsakovas teismui pateikė patikslintą priešieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi patikslintą priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino atsakovui, konstatuodamas, kad ne visi priešieškinio trūkumai pašalinti (b.l. 24). Teismas nutartyje nurodė, iš rezoliucinės priešieškinio dalies matyti, kad atsakovas sau prašo priteisti turto už 179705 Lt (ieškovei kartu su pinigine kompensacija – 42804 Lt) tačiau ieškinio sumą nurodo 42804,30 Lt ir žyminis mokestis sumokėtas būtent nuo pastarosios sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas formuluoja tokius turto padalinimo reikalavimus, akcentuodamas ir įrodinėdamas, kad 135188 Lt prievolė UAB ,,Edvijara” yra solidari. Kadangi ne visi priešieškinio trūkumai pašalinti, atsakovo priešieškinį, patikslintą priešieškinį teismas laikė nepaduotu ir grąžino atsakovui A. Ž..
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodo, kad pagrindinis motyvas, kodėl teismas nepriėmė nagrinėjimui priešieškinio ir patikslinto priešieškinio yra tai, kad teismas abejoja kokio dydžio yra atsakovo reiškiamo patikslinto priešieškinio turtinis reikalavimas, kuris įvardintas 42804 Lt suma. Mano, kad teismas neteisingai vertino CK 3.118 str. 2 d. nuostatas ir CK 3.126 str. nuostatas, kurios sietinos su santuokinio turto balanso sudarymu ir kreditorių teisių garantija. Siekiat padalyti sutuoktinių turtą visų pirma reikia sudaryti jų turto balansą. Balanso sudarymas prasideda nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87 - 3.91 straipsniais. Esant abejonių, prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas privalo taikyti turto bendrumo prezumpciją numatytą CK 3.88 str. 2 d. Nustatęs bendrą sutuoktinių turtą teismas pereina prie kitos turto balanso sudarymo stadijos, kai iš bendro turto sumokamas (priteisiamos) iš jo mokėtinos skolos (t.y. skolos pagal bendras sutuoktinių prievoles), kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, bendro dalytino turto suma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Pagal tokias prievoles sutuoktiniai ir toliau atsako, kaip solidarieji skolininkai. Formuodamas ieškinio reikalavimą ir dalyką atsakovas būtent taip ir elgėsi, tokio principo laikėsi, tačiau teismui to nepakako, nors iš esmės atsakovas laikėsi CK 3.118 str. 2 punkto nuostatų reikalavimo. Patikslintame priešieškinyje atsakovas akcentavo ir įrodinėjo, kad su sutuoktine yra solidarieji skolininkai kreditorių atžvilgiu, kad 135188 Lt prievolė UAB „Edvijara“ yra solidari, todėl šiai sumai mažintina santuokinio turto masė ir ši suma priteistina UAB „ Edvijara" naudai. Atkreipia teismo dėmesį, kad pagal reikalaujamą sumą žyminį mokesti teismui sumokėjo visą t.y. 1726,12 Lt. Mano, kad teismas spręsdamas nuo kurios sumos mokėti žyminį mokestį nesivadovavo CPK 86 straipsnio 1 dalies nuostata. Patikslintame priešieškinyje nurodė, kokiu būdu bus atsiskaitoma su kreditoriais ir kas su jais atsiskaitys, kaip to reikalauja CK 3.126 str. nuostatos. Kadangi bendro sutuoktinių turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl numatytos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems veiksmingiau įgyvendinti savo interesų apsaugą. Pirmiausia vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi galimybę įsitraukti į turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo bylą, kaip tretieji asmenys, reiškiantys savarankiškus reikalavimus. UAB ,Edvijara pareiškė teismui savarankiškus reikalavimus šioje civilinėje byloje, todėl sprendžiant ieškinio sumos dydžio klausimą atsakovui buvo privalu tai įvertinti.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų ((duomenys neskelbtini) str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ieškinio (priešieškinio) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai ((duomenys neskelbtini) str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys (priešieškinis) neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti ((duomenys neskelbtini) str. 2 d., 138 str.). Taigi, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio (priešieškinio) priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.).
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi (b.l. 19) nurodė atsakovui pašalinti konkrečius trūkumus, tai yra nutartyje teismas nurodė, kad atsakovas nepagrindė santuokinio turto padalinimo lygių dalių principo, prašydamas sau priteisti žymiai didesnę santuokinio turto dalį, nenurodė, kokio dydžio įsiskolinimą ir kokiu būdu vykdys sutuoktiniai po santuokos nutraukimo, t. y. rezoliucinėje dalyje nurodytas teiginys ,,ieškovei pilnai atsiskaičius su kreditoriumi UAB ,,Edvijara”, arba ,,atsakovui pilnai atsiskaičius su kreditoriumi UAB ,,Edvijara” nėra konkretus. Prašydamas sau priteisti turto už 173000 Lt, priešieškinio sumą nurodė 42804,30 Lt nuo kurios ir sumokėjo žyminį mokestį. Rezoliucinėje dalyje, atsakovas, prašydamas priteisti likusius įvardintus buitinius daiktus, jų neišvardino bei nenurodė jų vertės. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyta, kad procesinis dokumentas (šiuo atveju priešieškinis) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trūkumų nepašalina.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovo priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino atsakovui, konstatuodamas, kad ne visi priešieškinio trūkumai pašalinti (b.l. 24). Teismas nutartyje nurodė, jog iš rezoliucinės priešieškinio dalies matyti, kad atsakovas sau prašo priteisti turto už 179705 Lt (ieškovei kartu su pinigine kompensacija – 42804 Lt) tačiau ieškinio sumą nurodo 42804,30 Lt ir žyminis mokestis sumokėtas būtent nuo pastarosios sumos, atsakovas formuluoja tokius turto padalinimo reikalavimus, akcentuodamas ir įrodinėdamas, kad 135188 Lt prievolė UAB ,,Edvijara” yra solidari.
Teismas, siekdamas užtikrinti teisingą bylos išsprendimą bei vykdydamas jam įstatyme nustatytą pareigą veikti aktyviai, toje pačioje santuokos nutraukimo byloje privalo išspręsti ir kitus su jos nutraukimu susijusius klausimus ((duomenys neskelbtini) str.) Tai reiškia, kad teismas, laikydamasis bendrųjų ir šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 str., 1.5 str., 3.3 str.), toje pačioje byloje privalo išspręsti sutuoktinių kaltės klausimą bei teisingai padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausantį turtą. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir viršyti pareikštus reikalavimus ((duomenys neskelbtini) str. 1 ir 3 dalys). Tai reiškia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009).
Dėl teismo nurodyto trūkumo, jog prašydamas sau priteisti turto už 173000 Lt, atsakovas priešieškinio sumą nurodė 42804,30 Lt nuo kurios ir sumokėjo žyminį mokestį, kolegija akcentuoja, kad bet kuriuo atveju žyminis mokestis yra priteisiamas iš kiekvieno sutuoktinio teismo sprendimu tokį ginčą galutiniai išsprendus, apskaičiuojant jį nuo kiekvienam sutuoktiniui priteisiamo nuosavybėn turto vertės pagal CPK 85 str.1 d. ir 93 str. nustatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir į pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartyje išvardytus atsakovo priešieškinio trūkumus, sprendžia, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai yra pagrįsti ir pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo atsakovo priešieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti atsakovui, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir priešieškinio priėmimo klausimą spręsti perduoti pirmosios instancijos teismui.