- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- 1A-287-1049/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27391-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Meilutis, Vaida Baumilė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- E. J., M. K., ir M
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį areštu – 40 (keturiasdešimčiai) parų;
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu – 80 (aštuoniasdešimčiai) parų;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu – 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, E. J. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas – 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. J. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas E. J. laikino sulaikymo laikas – viena diena.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5, 6, 10 punktais, E. J. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams vykdymas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, likusios 1 (vienerių) metų bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį būti namuose (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, ir viso bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant jį dirbti, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, E. J. paskirtas turto konfiskavimas ir konfiskuotas mobilusis telefonas „iPhone“, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – E. J. nuspręsta panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. K., A. V., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. J. nuteistas:
1.1. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. kovo 9 d. 20.40 val., (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. 14 automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje esančioje telefono „iPhone“ dėžutėje neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė 52,152 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 3,137 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuomet įvykio vietos apžiūros metu minėtos psichotropinės medžiagos rastos ir paimtos policijos pareigūnų.
1.2. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas vartoti bei platinti, o būtent: ne vėliau kaip nuo 2023 m. liepos 21 d. 18.00 val., automobilyje „BMW 318D“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė maždaug 1,0142 g psichotropinės medžiagos 3-chlorometkatinono, 6 ir ½ tabletės su jose esančia ne mažiau kaip 0,9252 g psichotropinės medžiagos MDMA, maždaug 1,2853 g narkotinės medžiagos kanapių bei kelionės iš Alytaus į Palangą, trukusios maždaug nuo 2023 m. liepos 21 d. 19.00 val. iki 2023 m. liepos 22 d. 6.00 val., metu neteisėtai platino, perduodamas J. D. ir K. Ž. vartoti maždaug 0,0922 g psichotropinės medžiagos 3-chlorometkatinono, 1 tabletę su maždaug 0,1409 g psichotropinės medžiagos MDMA, rūkyti maždaug 0,33 g narkotinės medžiagos kanapių, o likusias narkotines ir psichotropines medžiagas: 3-chlorometkatinono 0,922 g, 5 ir 1/2 tabletės su jose esančia 0,771 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,964 g narkotinės medžiagos kanapių laikė minėto automobilio daiktadėžėje iki 2023 m. liepos 22 d. 15.47 val., kuomet (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 3, kieme medžiagas minėtame automobilyje kratos metu surado ir paėmė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
1.3. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdamas tikslą pats vartoti, 2023 m. liepos 27 d. apie 14.30 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), kambario stalo stalčiuje laikė 1,127 g narkotinės medžiagos – kanapių ir 0,503 g tablečių su narkotine medžiaga metonitazenu, kuomet medžiagas kratos metu rado ir paėmė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai, spręsdami bausmės skyrimo nuteistajam E. J., klausimą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau teistas tris kartus, per paskutinius 5 metus net 25 kartus baustas administracine tvarka, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir tai, kad E. J. 2023 m. kovo 7 d. nusikaltimą padarė dar būdamas netgi neatlikęs jam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, vėlesnes nusikalstamas veikas padarė žinodamas, kad jo atžvilgiu jau pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog jo asmenybė nėra pavojinga, kad jis nusikalto tik atsitiktinai, todėl už jo padarytas nusikalstamas veikas parinko griežčiausias sankcijose numatytas bausmių rūšis. Atsižvelgęs į dar labai jauną nuteistojo amžių, tai, kad jis dirba, bando spręsti priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų problemą, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. J. realiai atlikus tik jos dalį, nes visos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, įvertinus laikytų ir išplatintų narkotinės ir psichotropinių medžiagų kiekį.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 7 d. nuosprendį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
3.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis kaltu visiškai prisipažino, davė išsamius ir teisingus parodymus, labai gailėjosi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas jo prisipažinimo ir gailėjimosi nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
3.2. Apeliaciniame skunde cituojamos BK 54 straipsnio nuostatos ir su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu susijusi kasacinio teismo praktika. Pažymima, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis pažymi, kad anksčiau nebuvo teisiamas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, jo atžvilgiu nėra kitų ikiteisminių tyrimų. Praeityje įvykdyti nusikaltimai yra susiję su narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimu. Suprasdamas šių medžiagų daromą žalą ir kad yra priklausomas nuo jų vartojimo, savanoriškai pradėjo gydymo kursą, susirado darbą, išsinuomojo butą. Teismas nors ir taikė jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau vis tiek įpareigojo atlikti dalį – 6 mėnesius realios laivės atėmimo bausmės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis įsigytų narkotinių, psichotropinių medžiagų byloje įvardintiems liudytojams nepardavinėjo, tiesiog kelionės metu kas norėjo, patys jas pasiėmė ir visiems važiuojant į Palangą vartojo automobilyje. Apeliantas pabrėžia, kad jis tiesiog nedraudė draugams naudotis jo įsigytomis medžiagomis.
3.3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje į bausmę turėjo žiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Teismas neatkreipė dėmesio ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.
4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistojo E. J. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis M. K. teismo posėdyje nuomonės dėl E. J. skundo nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo E. J. apeliaciniame skunde neginčijamas apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas ar nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, prašoma skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis taip pat nesutinka ir su apylinkės teismo sprendimu nepripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailesčio. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, atskirai pasisako dėl minėtų nuteistojo prašymų.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
6. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020 ir kt.). Teismų praktikoje nurodoma, kad deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe
7. Siekiant nustatyti, ar E. J. proceso metu išreikšta pozicija atitinka prisipažinimui keliamus reikalavimus, būtina nustatyti, ar jis pripažino faktines nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas, aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, E. J. viso proceso metu nebuvo nuoširdus duodamas parodymus dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, jo parodymai nebuvo nuoseklūs, jis nepripažino esminių kaltinime išdėstytų aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu jis aiškino, kad narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo iš nepažįstamo asmens Palangoje, ryto metu, kai jo draugai J. D. ir K. Ž. buvo nuėję į parduotuvę. Ruošiantis važiuoti namo, J. D. automobilio daiktadėžėje pamatė esančius narkotikus ir pasiūlė paragauti, po ko jie susitrynė narkotikus ir suuostė. Bevažiuojant link namų, jis draugams pasakė, kad nusipirko narkotikų ir teiravosi, ar jie nenori parūkyti. Su J. D. surūkė cigaretę, suvartojo po pusę tabletės, o K. Ž. narkotikų nevartojo (7 t., b. l. 25-26). Sekančios apklausos metu jis atsisakė duoti parodymus (7 t., b. l. 37). Jo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, taip pat buvo nenuoseklūs. Nors tikino prisipažįstantis kaltu, tačiau jo pirminiai teisme duoti parodymai, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, prieštaravo esminėse detalėse tarpusavyje sutampantiems liudytojų J. D. ir K. Ž. parodymams, jis vėlgi nepripažino esminių kaltinime nurodytų aplinkybių. Aiškino, kad važiuojant į Palangą narkotikų neturėjo, jų nevartojo, narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo paryčiais būdamas Palangoje kopose. Kopose jie su J. D. parūkė ir važiavo namo. Važiuojant namo, jis automobilyje miegojo, todėl nežino, ar draugai vartojo jo įsigytas narkotines ir psichotropines medžiagas. Po to, ėmė aiškinti, kad narkotikų J. D. ir K. Ž. pasiėmė patys, dar vėliau, kad jis vaišino draugus, kopose davė ekstazio ir K. Ž., kai ši paprašė, o iš kur gavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nepamena. Aiškindamas dėl namuose rastų narkotinių medžiagų pradžioje tvirtino, kad draugas parvežė iš Vilniaus, po to, kad pats įsigijo Vilniuje pora dienų atgal prieš jas randant policijos pareigūnams. Galiausiai, po paskelbtos pertraukos, jis ėmė tvirtinti, kad nepalaiko savo ankstesniuose posėdžiuose duotų parodymų ir pilnai prisipažįsta dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, pateikė esmines kaltinime nurodytas aplinkybes atitinkančius ir liudytojų K. Ž. bei J. D. parodymams neprieštaraujančius paaiškinimus. Įvertinusi tokią nuteistojo E. J. parodymų kaitą, atsižvelgusi į aplinkybes, kurioms esant E. J. galiausiai nurodė visiškai prisipažįstantis padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y., po paskelbtos pertraukos tam, kad su gynėju galėtų tinkamai pasiruošti gynybai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prisipažinimas pareikštas ne laisva valia, o yra sąlygotas byloje esančių įrodymų, siekiant, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, o tuo pačiu ir paskirta švelnesnė bausmė. Todėl teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad tokį prisipažinimą laikyti nuoširdžiu ir manyti, kad nuteistasis iš tiesų gailisi, nėra jokio pagrindo. Juolab, kad kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis jame vėl bando minimalizuoti savo kaltę, aiškindamas, kad kelionės draugai patys norėdami vartoti psichotropines ir narkotines medžiagas, jas pasiėmė, o jis nedraudė jiems naudotis jo įsigytomis medžiagomis. Be to, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, apie tai, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo nusikalstamų veiksmų ir dėl jų neišgyvena, galima spręsti ir iš to, kad E. J. net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl 2023 m. kovo 9 d. padarytos nusikalstamos veikos, visiškai nekeitė savo elgesio, ne tik toliau laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, bet ir jas platino. Visa tai patvirtina, kad nuteistasis gailisi ne dėl savo nusikalstamų veiksmų, o dėl jam šiuo metu priimto apkaltinamojo nuosprendžio susidariusios neigiamos situacijos, būsimų nepatogumų, susijusių su paskirtos bausmės atlikimu.
Dėl paskirtos bausmės
8. Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis nuteistojo prašymas nepagrįstas ir yra atmestinas.
9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).
10. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. J. skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, įvertino tai, kad E. J. padarė tris nusikalstamas veikas – vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinta nuteistajam diagnozuota priklausomybė nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Atsižvelgta į tai, kad nuteistasis pradėjo dirbti, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Taip pat atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę. Įvertinta tai, kad E. J. anksčiau teistas tris kartus, tarp jų vieną kartą ir už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Analogišką nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. J. padarė neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės apribojimo bausmės, tuo pačiu pažeisdamas ir teismo skirtą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vėlesnes nusikalstamas veikas padarė žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą. Be to, E. J. eilę kartų baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nei nuteistajam skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, nei naujo ikiteisminio tyrimo atlikimas jo nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pat ir sunkaus nusikaltimo, kas rodo, kad jis yra linkusi nepaisyti teisės aktų reikalavimų, nusikalsti asmenybė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. J. padarytos nusikalstamos veikos, tarp jų ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimas nebuvo atsitiktinės. Nors E. J. pripažintas kaltu dėl vienkartinio narkotinių ir psichotropinių medžiagų išplatinimo, tačiau iš byloje esančių neteistojo susirašinėjimų matyti, kad jis kitiems buvo žinomas kaip asmuo, iš kurio galima įsigyti narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, E. J. pats pasiūlė kartu su juo į Palangą vykusiems K. Ž. ir J. D. pavartoti jo turimų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nors jis narkotines ir psichotropines medžiagas jiems perdavė neatlygintinai, tačiau tai jo veiksmų pavojingumo nemažina ir nesudaro pakankamo pagrindo, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis susijusios nusikalstamos veikos sukelia itin žalingus padarinius žmonių sveikatai ar net gyvybei, visuomeniniams santykiams, ekonominėms, dorovinėms ir kitoms socialinėms vertybėms, padeda plisti narkomanijai, todėl įstatymo leidėjas neatsitiktinai numatė tokias griežtas sankcijas už BK 260 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės individualizavimui, visumą, ypač tai, kad E. J. teisiamas ne pirmą kartą, kad paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad nuteistajam už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, turi būti skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės.
11. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Atsižvelgiant į tai, kad E. J. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, o su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės savo tikslų nepasiekė, apygardos teismo vertinimu, sunkią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Todėl įvertinus visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad už baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirtos trumpalaikio laisvės atėmimo - arešto, o už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui, nelaikytinos aiškiai per griežtomis, todėl nėra pagrindo jas švelninti. Be to, kadangi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankiausiu bausmių apėmimo būdu. O kadangi nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl ir galutinę nuteistajam paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti nėra pagrindo.
12. BK 54 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į nuteistojo jauną amžių, tai, kad jis įsidarbino, bando spręsti su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu susijusią problemą, taip pat į laikytų ir išplatintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visos jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas prieštarautų teisingumo principui. Todėl atsižvelgdamas į bausmės tikslus, pritaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, nusprendė, jog jie bus pasiekti nuteistajam realiai atlikus tik dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 6 (šešis) mėnesius, likusios bausmės vykdymą atidedant. Teisėjų kolegija sutinka su šia apylinkės teismo išvada ir, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau ketvirtą kartą ir kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės savo tikslų nepasiekė, nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų darymo nesulaikė, kad vieną nusikalstamą veiką padarė dar neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, o kitas tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo atliekamas naujas ikiteisminis tyrimas, neturi pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be bent dalies realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
13. Teisėjų kolegija nuteistojo pastangas atsikratyti narkotinių, psichotropinių medžiagų priklausomybės, siekį dirbti, vertina teigiamai, tačiau šios aplinkybės pačios savaime nėra pagrindas nuteistajam paskirti už laisvės atėmimą švelnesnės rūšies bausmę ar visiškai atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką negali būti ne tik per griežta, bet ir per švelni, o skiriant bausmę turi būti užtikrinami ne tik nuteistojo, bet ir visuomenės interesai. Įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Draudžiamų medžiagų platinimas kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis turi būti imamasi ir griežtų teisinių priemonių. Jos negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip būtų paneigti baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai. Šiuo atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių dalies realios laisvės atėmimo atlikimas neatitiktų bausmės paskirties. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant tiek į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tiek į nuteistojo asmenybę, E. J. už jo padarytas nusikalstamas veikas, paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad nuteistasis nedelsiant turi atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, o likusios bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo pavojingumui.
14. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
15. Kauno apygardos teisme 2025 m. gegužės 2 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-05270, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. J.. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 275,00 eurų dydžio išlaidas (8 t., b. l. 77-79).
16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-162-648/2021 ir kt.), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015, Nr. 2K-24-654/2023 ir kt.).
17. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi E. J. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to, bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu E. J. buvo parinkta ir Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi paskirta gynėja advokatė Regina Atkočaitienė, kuri gynė nuteistąjį bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmestas, tačiau įvertinama tai, kad skundžiamu nuosprendžiu E. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas tik iš dalies ir jis pasiųstas nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, kas apsunkina jo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. J. gynėja prašė proceso išlaidų iš nuteistojo nepriteisti (t. 8, b. l. 84). Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. J. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.