Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Darius Bliznikas, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

8. Pirmiausia pažymėtina, jog vykdomo išlaidos skirstomos į: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidas; 2) išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą (CPK 609 straipsnis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte, o atlygio antstoliui apskaičiavimo tvarka detalizuota 110–113 punktuose. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos ir specialios nuostatos, nustatančios atlygio antstoliui apmokėjimo ir išieškojimo tvarką, atsižvelgiant į vykdomosios bylos procesinę eigą, pvz., priklausomai nuo to, ar – skolininkas sumoka skolą, šalys sudaro skolos padengimo ar taikos sutartį. Be to, skirtingus teisinius padarinius sukelia skolos sumokėjimas, skolos padengimo ar taikos sutarties sudarymas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą ar jam pasibaigus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims, tuomet atlygis neimamas. Tuo tarpu Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte įtvirtinta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyta atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Be to, pozicija, kad nurodytu atveju antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023, 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, antstoliui mokėtino atlygio dydis apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją (taikomas minimalus atlygio antstoliui dydis arba procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis) ir nėra siejamas su antstolio konkrečioje vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų apimtimi.

11. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad suma, dėl kurios sumokėjimo ateityje šalys susitarė taikos sutartimi, negali būti prilyginama priverstinio vykdymo procese išieškotai sumai (neatsižvelgiant į tai, ar ją išieškojo antstolis ar skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumokėjo skolą arba kitaip atsiskaitė su išieškotoju), nes skola išieškotojui nebuvo sumokėta, išieškotojo reikalavimo teisė skolininkui dėl skolos sumokėjimo išliko. Priešingas aiškinimas, t. y. aiškinimas, kad suma, dėl kurios sumokėjimo ateityje šalys susitarė taikos sutartimi, yra priverstinio vykdymo procese išieškota suma ir nuo jos turi būti skaičiuojamas atlygis antstoliui, reikštų, jog antstolis du kartus gali gauti atlygį už priverstinį tos pačios sumos išieškojimą, nes jeigu skolininkas nevykdytų taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl skolos sumokėjimo, dėl priverstinio tokių įsipareigojimų įvykdymo išieškotojui kreipusis į antstolį, pastarasis įgytų teisę į atlygį už priverstinį skolos išieškojimą. Kasacinis teismas vertino, jog sprendžiant dėl atlygio antstoliui dydžio, kai teisę išieškoti atlygį iš skolininko antstolis įgyja pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punktą, turi būti nustatyta priverstinio vykdymo procese išieškota suma (neatsižvelgiant į tai, ar ją išieškojo antstolis ar skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumokėjo skolą arba kitaip atsiskaitė su išieškotoju). Todėl, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punktą, išieškota skola yra pinigų sumos, kurią taikos sutartimi skolininkas įsipareigojo sumokėti išieškotojui iki taikos sutarties pasirašymo (patvirtinimo) ir tokį įsipareigojimą įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023).

12. Šiuo atveju, iš esmės susidarė situacija, jog antstolis nebuvo informuotas apie skolininkės ir išieškotojo sudarytus taikius susitarimus, iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0035/23/01599 medžiagos kopijos matyti, jog skolininkės minima taikos sutartis (kurioje būtų konkrečiai aptartas minėtos 7 000 Eur skolos sumokėjimas ateityje) antstoliui nebuvo pateikta (nepateikta ir su skundu dėl antstolio veiksmų, pateikti kitokio pobūdžio susitarimai su išieškotoju, tačiau juose neminimas nurodyto dydžio sumos sumokėjimas), antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, neprašė taip pat papildomos informacijos dėl tokios rašytinės taikos sutarties (jeigu tokia buvo sudaryta, jos egzistavimo) nei iš išieškotojo, nei iš skolininkės, nors išieškotojas prašyme dėl reikalavimų atsisakymo skolininkės atžvilgiu buvo nurodęs, jog teiktų visą antstoliui reikalingą papildomą informaciją. Antstolis tik buvo informuotas, jog skolininkė apmokėjo dalį skolos (7 000 Eur), o likusios skolos dalies išieškotojas skolininkės (pareiškėjos) atžvilgiu atsisako, prašo skolos išieškojimą toliau tęsti tik iš G. T. Vėliau skaičiavimais patikslinta, kad pilnai skolininkė sumokėjusi išieškotojui 10 000 Eur (anksčiau dar 3 000 Eur). Iš pateiktų išieškotojo ir skolininkės pozicijų antstoliui galima suprasti, kad šiuo atveju skolininkė įsipareigojo sumokėti dalį skolos, siekdama, jog likusioje dalyje išieškotojas skolos išieškojimo jos atžvilgiu atsisakytų. Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų matyti, jog taip nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, t. y. skolininkei faktiškai 2024 m. liepos 25 d. sumokėjus susitarime nurodytą sumą (7 000 Eur), išieškotojas 2024 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į antstolį su prašymu nebevykdyti skolos išieškojimo iš A. T. vykdymo procese, t. y. faktiškai prašoma atsisakoma vykdymo šios skolininkės atžvilgiu. Apie tai antstolį informavo ir pati skolininkė, klausdama, ar neliko jokių pretenzijų jai iš antstolio, ir antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą dėl visų vykdymo išlaidų apskaičiavimo bei papildomai dar informavo skolininke el. paštu dėl dar kitos paskaičiuotos vykdymo išlaidų sumos.

14. Pastebėtina, jog nors teismas šiuo atveju ir neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog vykdymo išlaidos byloje turi būti perskaičiuojamos pagal skolininkės sumokėtą išieškotojui mažesnę sumą (3 000 Eur), tačiau teismas sutinka, jog pats skundžiamas 2024 m. rugpjūčio 9 d. antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-35-32111 (atsižvelgiant į bylos medžiagą ir tos pačios datos el. pašte pateiktus kitokius dar skaičiavimus dėl vykdymo išlaidų), yra gana klaidinantis, netikslus, ne visiškai aiškus, todėl minėtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas turi būti panaikintas. Vykdymo išlaidų paskaičiavimas turi būti pateiktas (parengtas) detalizuotas ir aiškus, jog tiek skolininkas galėtų aiškiai suprasti kokias konkrečias vykdymo išlaidas jis turi apmokėti, tiek antstolio veiklą kontroliuojantis teismas galėtų patikrinti visų be išimties vykdymo išlaidų paskaičiavimo pagrįstumą. Pats antstolis el. paštu skolininkei nurodė dar kitą mokėtiną bendrą vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą, nors turėjo tai aiškiai įtvirtinti patvarkyme pagal pavyzdinę Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priedo formą, pritaikius formą pagal konkrečią susiklosčiusią vykdymo proceso situaciją, o ne atskirus apskaičiavimus atlikinėti el. paštu (t. y. patvarkyme, kuris taipogi galėtų būti skundžiamas, nurodyti kiek konkrečiai vykdymo išlaidų apskaičiuota skolininkei-pareiškėjai A. T., kai yra skolininkų daugetas ir kai susiklosčiusios atitinkamos vykdymo proceso aplinkybės dėl jos mokėjimų išieškotojui, išieškotojui atsisakius reikalavimų būtent šios skolininkės atžvilgiu). Šiame vykdymo išlaidų apskaičiavimų turėtų atsispindėti visa būtina informacija, kaip nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, kad toks vykdymo išlaidų paskaičiavimas gali būti nurodytas el. paštu kaip informacinio pobūdžio pranešimas, o dar kartu šiame el. laiške nedetalizavus vykdymo išlaidų rūšių ir pan. Teismas pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcija, jos nustatytos formos nėra savitikslės, joms siekiama pirmiausia suteikti vykdymo proceso šalims aiškumo, o taip pat būtina teismui spendžiant klausimą dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumo. Priešingas aiškinimas suponuotų situaciją, kad tiek vykdymo proceso dalyviai, tiek teismas turėtų atlikti savarankišką vykdomosios bylos auditą ir sudaryti suvestinę, kad būtų nustatyti konkretūs antstolio veiksmai, kurie buvo apmokestinti, o tai reikštų antstoliui nustatytos pareigos perkėlimą kitiems asmenims, kartu būtų galimos įvairių skaičiavimų interpretacijos. Iš teisės normos konstrukcijos antstolis turi rengti vieną vykdymo išlaidų paskaičiavimą, o papildomai nurodžius, jog apskaičiuota dar kitaip nedaro tokio vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumento teisėtu, tuo labiau prieštaraujančio tokio dokumento formos bei turinio reikalavimams ir teisės aktų imperatyvams. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente turi būti nurodytas dokumento numeris, konkreti vykdymo išlaidų rūšis, data, išlaidų dydis ir kiekis, turi būti įvardytas kiekvienas veiksmas, kuris apmokestinamas. Nesant detalių aplinkybių, teismas negali įvertinti vykdymo išlaidų pagrįstumo. Techninių reikalavimų neatitikimai, kurie neleidžia tinkamai identifikuoti vykdymo išlaidas, gali būti pagrindas naikinti antstolio patvarkymą, kadangi priverstinis teismo sprendimo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja galiojantys teisės aktai ir tik už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, jam bus pagrįstai atlyginta (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1521-864/2021).

15. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju antstolis 2024 m. rugpjūčio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-35-32111 parengė po to, kai gavo išieškotojo prašymą nevykdyti skolos išieškojimo iš skolininkės A. T., taip pat skolininkės pranešimą dėl atsiskaitymo ir susitarimo su išieškotoju. Su minėtu išieškotojo prašymu antstoliui taip pat buvo pateikta informacija, jog skolininkė išieškotojui sumokėjo 7 000 Eur skolą (anksčiau buvo sumokėta dar 3 000 Eur), o likusios skolos dalies išieškotojas jos atžvilgiu atsisako (prašo likusią skolą išieškoti iš kito byloje esančio solidaraus skolininko G. T.). Antstolis, gavęs minėtą informaciją, 2024 m. rugpjūčio 9 d. priėmė visų vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-35-32111, kuriame nurodė, jog atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01599 jis apskaičiavo šias vykdymo išlaidas: 323,61 Eur administravimo išlaidas, 16,17 Eur išlaidas tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas ir 869,57 Eur atlygį antstoliui, viso 1 209,35 Eur vykdymo išlaidas. Pažymėjo, kad iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. iš skolininkų buvo išieškota 62,89 Eur vykdymo išlaidų, todėl likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 1 146,46 Eur. Minėtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas buvo išsiųstas skolininkams. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, taip pat šias aplinkybes skolininkė nurodo ir pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų, tą pačią dieną antstolis elektroniniu laišku informavo skolininkę A. T., jog siekiant galutinai užbaigti įsiskolinimo išieškojimą iš jos vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01599, ji privalo antstoliui sumokėti 856,53 Eur vykdymo išlaidų (t. y. dar kitą vykdymo išlaidų sumą nei nurodyta skundžiamame antstolio patvarkyme, kuriame buvo nurodytos visų vykdymo išlaidų sumos apskaičiavimas. Šios sumos paskaičiavimas neaiškus, nėra aišku kas konkrečiai sudaro šią sumą, nurodytą el. pašte). Iš tokio vykdymo išlaidų skaičiavimų išskaidymo (nenurodant visų esminių skaičiavimų patvarkyme), lieka neaišku kas konkrečiai sudaro 856,53 Eur vykdymo išlaidų sumą (kokia dalis administravimo išlaidų, kokia dalis išlaidų tretiesiems asmenims, kokia dalis atlyginimas). Skolininkei pasitikslinus kodėl skirtinguose laiškuose yra nurodomos skirtingos sumos (t. y. 2024 m. rugpjūčio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodoma likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma 1 146,46 Eur, o siųstame elektroniniame laiške – 856,53 Eur vykdymo išlaidos), antstolis paaiškino, jog „1 146,46 Eur vykdymo išlaidų sumą turėtumėte sumokėti antstoliui tuomet, jei būtumėt pilnai padengusi įsiskolinimą išieškotojui, bet, kadangi Jūs sumokėjote tik dalį skolos (7 000 Eur) išieškotojui (likusios dalies išieškojimo iš Jūsų atsisako), dėl to vykdymo išlaidos mažėja iki 856,53 Eur“. Kartu antstolis nurodė, jog minėta suma (856,53 Eur) byloje buvo paskaičiuota rankiniu būdu.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog antstolis tiek skolininkei siųstame laiške, tiek 2024 m. rugsėjo 4 d. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skolininkės skundą Nr. S-24-35-34931 iš esmės netiesiogiai pripažįsta, jog skundžiamas konkretus antstolio dokumentas, t. y. 2024 m. rugpjūčio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-35-32111, yra neaiškiai detalizuotas (nėra aišku kiek vykdymo išlaidų turi dengti konkrečiai skolininkė A. T.) ir vykdymo išlaidos jame buvo apskaičiuotos nuo visos (bendrai iš abiejų skolininkų) išieškomos sumos, nors šiuo atveju (ką taip pat pažymi pats antstolis) jis turi teisę iš skolininkės A. T. reikalauti tik tų vykdymo išlaidų (jų dalies), kurios yra skaičiuojamos nuo byloje išieškotos (sumokėtos) skolos sumos (t. y. šiuo atveju 10 000 Eur), kadangi kitoje dalyje išieškotojas skolos išieškojimo iš skolininkės atsisakė, taipogi patvarkyme nėra išskirta dėl abiejų skolininkų vykdymo išlaidų padengimo dalių, o el. pašte nurodytoje sumoje iš viso nėra nurodyta visų būtinų duomenų apie vykdymo išlaidas, kaip nurodyta pavyzdinėse formose.

17. Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punktas įvirtina, jog visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis konkrečiam skolininkui nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Atsižvelgiant į tai, vertinama, jog nagrinėjamu atveju, antstolio veiksmai, vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01599 rankiniu būdu apskaičiuojant mokėtinas vykdymo išlaidas bei tiesiog el. pašto susirašinėjime pateikiant šį bendrą skaičiavimą be visų būtinų detalizuotų duomenų bei tuo pat metu kartu priimant kitą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuris yra privalomojo pobūdžio ir kuriame skolininkams yra nurodoma dar kitokia skolininkų mokėtina vykdymo išlaidų suma, yra klaidinantys ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, prieštaraujantys protingumo ir teisingumo principams, kadangi ne tik nepateikta aiški informacija, nedetalizuota, neatitinka tokių apskaičiavimų formoms būtinų duomenų visumos, kelianti interpretacijų, bet faktiškai (toliau galiojant tokiam antstolio patvarkymui) po to antstolis dar gali reikalauti iš skolininkės skundžiamame patvarkyme nurodytų bendrų vykdymo išlaidų sumų nepaisant sumokėtų pagal el. pašte nurodytas išlaidas, kadangi faktiškai skundžiamas antstolio patvarkymas būtų galiojantis, jis yra visas vykdymo išlaidas patvirtinantis dokumentas ir jame įtvirtintos dar kitos sumos nei antstolio siunčiame el. laiške pateikta informacija su kitais skaičiavimais. Pats patikslinimas el. laiške nėra aiškus, nėra aiškiai detalizuotas (aiškiai išskiriant visas vykdymo išlaidas, t. y. kokia dalis administravimo išlaidų, kokia dalis išlaidų tretiesiems asmenims, kokia dalis atlyginimas). Be to dar svarbi aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje vykdomas išieškojimas iš 2 skolininkų (ne tik iš pareiškėjos, yra skolininkų daugetas). Vieno skolininko atžvilgiu vykdymo išieškotojas neprašo tęsti, o kito skolininko atžvilgiu prašo tęsti, skolininkas (kurio atžvilgiu prašoma nebetęsti vykdymo) prašo informuoti apie jo konkrečias mokėtinas vykdymo išlaidas, todėl faktiškai ir tai turėtų atsispindėti antstolio priimame vykdymo išlaidų paskaičiavime (t. y. kiek kiekvienas iš skolininkų turi dengti likusių nepadengtų vykdymo išlaidų esant susiklosčiusiai faktinei vykdymo situacijai, ar vykdymo išlaidos neturi būti padengiamos lygiomis dalimis, ar kitomis dalimis tarp skolininkų) (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-484-826/2021). Tokios informacijos (skaičiavimų) antstolis nepateikė. Atitinkamai antstoliui surašius tinkamą ir aiškų visų vykdymo išlaidų paskaičiavimą ir jį įtvirtinus viename patvarkyme, kuris turėtų visus būtinus informacijos duomenis, tuomet būtų galima įvertinti, ar būtų pagrindas dar mažinti antstolio atlyginimo dydį ir dėl individualių situacijos aplinkybių (kurias akcentuoja skolininkas), kadangi Sprendimų vykdymo instrukcijose numatomos ir minimalios antstolio atlyginimo sumos (pvz., nuo 8 700 Eur iki 14 500 Eur, administravimo išlaidos 140 Eur, 8 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 870 Eur).

18. Pabrėžtina ir tai, kad su vykdymo išlaidomis ir atlygiu antstoliams susijusius standartus kartu paminėta EŽTT spendimuose bei Europos veiksmingo teisingumo komisijos vykdymo (CEPEJ) gairėse. Nustatyta, kad vykdymo išlaidos turi būti aiškiai apibrėžto dydžio, aiškios ir skaidrios, nekeliančios interpretacijų, apie jų konkretų dydį šalys turi būti informuojamos tinkamai. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punktu, visos apskaičiuotos vykdymo išlaidos turi būti nurodomos vykdymo išlaidų apskaičiavime.

19. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju antstolis, priimdamas ginčijamą procesinį dokumentą (2024 m. rugpjūčio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-35-32111) pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, patvarkymas yra klaidintis, nėra aiškus (kitokia informacija (kitokie skaičiavimai) teikiami skolininkei el. paštu), todėl minėtas procesinis dokumentas naikintinas. Išaiškinama, kad antstolio skundžiamo „Vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ panaikinimas neatima iš jo teisės parengti naujus, CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus atitinkančius vykdymo dokumentus (t. y. parengti naują vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame būtų pateikta aiškiai ir tiksliai nurodoma aktuali byloje patirtų ir iš abiejų skolininkų reikalaujamų visa vykdymo išlaidų suma, taip pat aiškiai nurodant kuria dalimi turi būti dengiamos vykdymo išlaidos iš kiekvieno skolininko) ir nepaneigia išieškotojo pareigos apmokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1521-864/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510–513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos A. T. skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio Dariaus Blizniko 2024 m. rugpjūčio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-35-32111 vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01599.

Išsiųsti nutartį byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.