Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

N. S. apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra, sudarydamas sąžiningo ir sėkmingai vykdančio verslą asmens įspūdį ir nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolas, su nukentėjusiuoju Ž. M. sudarė paskolos sutartis, o būtent 2018-12-19 paskolos sutartį, pagal kurią Ž. M. paskolino 80 000 Eur, kuriuos grąžinti įsipareigojo per šešis mėnesius nuo pareikalavimo dienos (pareikalauta 2022-12-28) ir 2019-11-27 paskolos sutartį pagal kurią Ž. M. paskolino 200 000 Eur, kuriuos grąžinti įsipareigojo per dvidešimt keturis mėnesius nuo susitarimo dienos bei pagal 2018-12-19 ir 2019-11-27 susitarimus, įsipareigojo šiuos pinigus investuoti į UAB „B.“ vykdomą veiklą, tačiau šių savo įsipareigojimų nesilaikė, neįvykdė ir taip apgaule, tai yra piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

N. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo Ž. M. yra susiklostę išskirtinai civiliniai teisiniai santykiai. Pinigus Ž. M. jam paskolino savo noru, jokia apgaulė jo atžvilgiu naudojama nebuvo, jo pasitikėjimu jis tikrai nepiktnaudžiavo. Su Ž. M. yra pažįstami nuo gimimo. Ž. M. puikiai žino jo išsilavinimą, socialinę padėtį, kuo dirba, žinojo, kad jis dirba jo vadovaujamų bendrovių valdybose. Dėl siekio apgauti, jis kategoriškai nesutinka. Tai buvo ne paskola, tai buvo jungtinė veikla, kur buvo sudarytos paskolos sutartys dėl tam tikrų nukentėjusiojo prašymų dėl mokestinių klausimų. Jis pristatė Ž. M. investicinį projektą su konkrečiais skaičiais, o jau pastarojojo komanda vertino šį projektą. Ž. M. yra profesionalus investuotojas ir jis puikiai supranta finansus. Investicijos buvo realios. Jei investicija nepasisekė, tai nereiškia, kad buvo apgaulės būdu siekiama investuoti pinigus ar kažką panašaus. Dėl nuostolių ar rizikų nebuvo apsitarta. Ž. M. pervedė jam 280 tūkstančių eurų, ir tie pinigai kaip ir buvo planuota, buvo pervesti į UAB „B.“. Pavedimų kopijos yra byloje pateiktos. Pinigai nebuvo skolinami, jie buvo skirti investicijai. Verslo planas buvo realus. Tai nebuvo šiaip paimta paskola savo poreikiams tenkinti, bet buvo sudaryta sutartis dėl tikslinės paskolos investavimo į bendrovę ir sėkmės atveju perleisti įmonės akcijas nukentėjusiajam. Pervesti pinigus jis turėjo tiek į UAB „B.“, jos apyvartinėms lėšoms, tiek kreditorių reikalavimų tenkinimui. Kreditoriniai reikalavimai buvo prisiimti ir jais dengiami kitų asmenų kreditoriai reikalavimai, tai pagal sutartį tie kreditoriniai reikalavimai numatyti buvo, „B.“ savo veiklą vykdė, lėšos kaip planuota buvo investuotos. Jo veikoje jokios apgaulės nebuvo ir neketino daryti nieko blogo, kad išvengti kreditorinių reikalavimų ar skolos dengimo. Susiklostė taip, kad nepavyko verslas ir dėl to tos lėšos nebuvo gražintos. Jokios apgaulės iš jo nebuvo. Su Ž. M. pateiktais civiliniais ieškiniais nesutinka.

Nors N. S. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodomo nukentėjusiojo Ž. M. parodymais bei surinkta byloje medžiaga.

2018-12-20 Ž. M. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Liuksemburgo banke, pervedė N. S. 80 035 Eur (1 t., b. l. 129).

2019-12-06 Ž. M. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Kanados karališkajame banke, pervedė N. S. 200 000 Eur (1 t., b. l. 135).

Gavus N. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nukentėjusysis Ž. M. pervedė 280000 Eur, matyti, kad N. S. į UAB „B.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė stambiausias pinigų sumas šiuo laikotarpiu : 2019-01-06 - 25000 Eur, 2019-01-11 - 25000 Eur, 2019-01-14 - 25000 Eur, 2019-02-05 - 3500 Eur, 2019-12-06 - 12500 Eur, 2019-12-09 - 25000 Eur, 2019-12-09 - 50000 Eur.

Be to, iš N. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad Ž. M. pervesta : 2019-03-08 - 2400 Eur, 2019-04-05 - 2400 Eur, 2019-05-29 - 2000 Eur, 2019-06-06 - 150 Eur, 2019-07-05 - 2400 Eur, 2019-08-06 - 2400 Eur, 2019-09-06 - 2400 Eur, 2019-10-07 - 2400 Eur, 2019-11-06 - 2000 Eur, 2019-12-06 - 2400 Eur, 2020-01-06 - 2400 Eur, 2020-02-05 - 2400 Eur, 2020-03-06 - 2400 Eur, 2020-04-07 - 2400 Eur, 2020-11-30 - 20000 Eur, 2020-12-02 - 20000 Eur. (viso 70550 Eur) (4 t., b. l. 51).

Gavus N. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, į kurią nukentėjusysis Ž. M. pervedė 280 000 Eur, matyti, kad N. S. į UAB „B.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė stambiausias pinigų sumas šiuo laikotarpiu : 2019-01-06 - 25 000 Eur, 2019-01-11 - 25 000 Eur, 2019-01-14 - 25 000 Eur, 2019-02-05 - 3 500 Eur, 2019-12-06 - 12 500 Eur, 2019-12-09 - 25 000 Eur, 2019-12-09 - 50 000 Eur (4 t., b. l. 72–92), tačiau kaip 2024-01-23 skunde (skundo 30 p.) nurodė Ž. M., šie mokėjimai neturi nieko bendro su Ž. M. N. S. paskolintais 208 000 Eur. Šie mokėjimai buvo atliekami pagal preliminariąją gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Šias aplinkybes ikiteisminiam tyrimui paaiškino Ž. M., ikiteisminiam tyrimui buvo pateikta ši sutartis (1 t., b. l. 18).

Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-732-480/2023 2023-03-20 sprendimu priteisė ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „B.“ iš atsakovo N. S. 578 381 Eur žalos atlyginimą (1 t., b. l. 28–31).

Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad UAB „B.“ įsteigta 2018-10-18. Įmonę įregistravo M. K.. Nuo 2018-12-14 iki 2021-06-01 UAB „B.“ direktore buvo A. S., o nuo 2021-06-01 iki 2022-04-07 - N. S.. Nuo 2022-04-07 paskirtas nemokumo administratorius (1 t., b. l. 136–138).

Liudytojas M. K. parodė, kad 2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini), teisininku. Kontora specializavosi įmonių teisės srityje. Būdavo teikiama tokia paslauga kaip įmonių įsteigimas. Pamena, kad tų metų pabaigoje įsteigė įmonę UAB „B.“. Iki metų pabaigos kaip įmonės direktorius jis jau turėjo būti išregistruotas ir išregistruotas buvo. Nepamena kokia buvo įmonės veikla. Duomenys kokią veiklą vykdys registruojama įmonė, jam taip pat pateikiami kartu su nurodymu įmonę įsteigti. Pamena, kad įmonė buvo įsteigta skubiai, buvo prašoma ją įsteigti skubiai, tačiau užtruko akcijų pardavimas, būtent sutarties pasirašymas, jo, kaip įmonės direktoriaus, atšaukimas. Kiek pamena, advokatas A. B. kontaktavo su N. S. dėl įmonės perėmimo. Kaip suprato, tai N. S. buvo šiuo atveju kitos pusės atstovas, o A. B. atstovavo įmonės steigimo, perleidimo klausimus. Steigdamas įmonę kas bus direktorius, šiuo atveju pats save nurodė. Nepamena, ar buvo nurodymas kokį asmenį įrašyti direktoriumi, tačiau mano, kad nebuvo, nes jeigu būtų buvęs nurodymas, tai tas žmogus ir būtų įrašytas direktoriumi. Buvimo įmonės akcininku ir direktoriumi laikotarpiai gali nesutapti. Įmonės direktorius nebūtinai yra jos akcininkas ir atvirkščiai. Kokiais tiksliai laikotarpiais šiuo atveju jis buvo UAB „B.“ akcininkas ir kokiais direktorius, nepamena, šie laikotarpiai skiriasi. Direktoriumi turėjo būti ilgiau nei akcininku, nes įmonės pardavimas įvyko anksčiau, nei buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų. Koks UAB „B.“ likimas, jam nežinoma.

Liudytoja A. S. parodė, kad galimai 2019 metų pradžioje, tikslaus laiko nepamena, jos sutuoktinis N. S. paprašė pagelbėti dėl įmonės UAB „B.“. N. sakė, kad ji gali pagelbėti su marketingo strategija, su konkurentų analize, pardavimų analize, pardavimų kanalais. N. sakė, kad įmonė užsiima (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo nusprendusi po vaiko auginimo grįžti į darbo rinką, sutiko. Jai tiko nuotolinis darbas, įsivertino, kad turi pakankamai tokiam darbui kompetencijų. Jai buvo pasakyta, kad įmonei vadovauja K. L.. Šis jai buvo žinomas, tai N. dėdė, kuris visą gyvenimą užsiima (duomenys neskelbtini). N. sakė, kad jis dirbs kartu su K.. Kai atvyko pirmąkart į įmonę ten buvo J. A., N.. Kaip suprato, tai J. ten viskam vadovavo. Susitikimo metu susidarė įspūdis, kad J. puikiai supranta (duomenys neskelbtini) rinką ir kitus su tuo susijusius procesus. Kai pirmąkart nuvyko į „B.“, tai galėjo būti 2019 m sausio mėn. Ją į įmonę nusivežė N.. Įmonėje buvo įvairių įrenginių, darbuotojai. Jai susidarė įspūdis, kad įmonė veikia, darbai vyksta, nieko įtartino, neįprasto nepastebėjo. Ji buvo įdarbinta įmonėje direktorės pareigose. N. sakė, kad kažkurį laiką pabus direktore, kad nereikėtų autorinės sutarties, kad jos darbas bus sudėlioti marketinginius planus, interneto svetainės kūrimas ir pan., t. y. tai, ką ji sugeba pagal savo kompetenciją. Jai N. buvo pasakyta, kad kaip direktorei nieko nereikės daryti, nes yra jis, J. ir K.. N. sakė, kad direktorės pareigose pabus laikinai, tik tol kol nėra žmogaus. Ji savo sutuoktiniu pasitikėjo, labai neklausinėjo, nebuvo jokių įtarimų, dėl galimai kažko neteisėto. Žinojo ką turės atlikti. Sukūrė socialines įmonės paskyras, komunikuodavo apie prekinį ženklą, blankus, logotipą. Verslo strategijos kurti nebaigė. Iš kur buvo gautos lėšos įmonės veiklai, nežino. Ant dokumentų, kurie susiję su UAB „B.“ yra pasirašiusi ne vieną kartą, tačiau kokie tai buvo dokumentai, nežino, nes jų neskaitė, su jų turiniu nesusipažino. Kaip minėjo, N. pasitikėjo ir nebuvo jokio pagrindo juo abejoti. N. nekomentuodavo kokius dokumentus pasirašo, su juo apie dokumentų turinį nekalbėdavo. Jis tiesiog paduodavo dokumentus ir nurodydavo pirštu kurioje dokumento vietoje pasirašyti. Kas naudojosi UAB „B.“ banko sąskaita ar sąskaitomis ir mokėjimo kortele ar kortelėmis, nežino. Pamena, kad į jos elektroninį paštą buhalterė siuntė tabelius. Tai vyko galimai šešis mėnesius. Elektroninis paštas buvo sukurtas jos vardu, tačiau UAB „B.“, koks buvo elektroninio pašto adresas, nepamena. Įmonės veikloje ji nedalyvavo, sąskaitų faktūrų negaudavo, nėra jų mačiusi, darbuotojų nepriimdavo į darbą, neatleisdavo ir apskritai įmonei nevadovavo. Jai buvo mokamas užmokestis iš „B.“ už marketingo paslaugas, strategijas. 2022 m. bankroto administratorius V. M. telefonu susisiekė su ja dėl UAB „B.“ dokumentų. Ji paaiškino, kad neturi net savo darbo sutarties su šia įmone. Su N. kalbėjo, klausė jo apie įmonei priklausantį automobilį, o būtent kur yra automobilis, nes buvo sulaukusi skambučio dėl to, kad buvo lyg padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas. N. nurodė nesikišti, nelįsti į jo protą. Su tuo automobiliu kiek jai buvo žinoma važinėjo UAB „B.“ darbuotojai, o 2022 m daugiausiai juo važinėjo N.. Sužinojusi, kad yra bankroto byla, automobilį surado viešoje vietoje ir atidavė bankroto administratoriui. Apie automobilio buvimo vietą jai pranešė lyg policijos pareigūnai kai pasikreipė dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo. Automobilį bankroto administratoriui perdavė 2022 m spalio mėnesio pirmoje pusėje. Kadangi bankroto administratoriui niekuo negalėjo pagelbėti, apie įmonės reikalus nieko nežinojo, įmonės veikloje nedalyvavo, todėl daugiau su juo nekontaktavo. Nuo to momento apie įmonę nieko nežino. Jokių dokumentų, susijusių su įmone, nėra gavusi (2 t., b. l. 165–169).

Liudytojai V. M., K. L., M. K., V. J., J. A. parodė, kad iš UAB „B.“ sąskaitos buvo dengiami šiai bendrovei perkelti kitų asmenų kreditoriniai reikalavimai, kad UAB „B.“ buvo sunkus laikas, nes buvo paskelbtas karantinas, buvo įvykusi avarija vandens valymo įrenginiuose, dėl ko „Kėdainių vandenys“ nutraukė vandens tiekimą UAB „B.“. Jiems nežinoma, kad UAB „B.“ būtų investavusi į naujus valymo įrengimus, naujas gamybos linijas ar kitokią bendrovės vykdomą veiklą.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu, tarp jų ir svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. BK 182 straipsnio dispozicija nenumato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t.y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-41-511/2017). Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindas. Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017 ir kt.). Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, kaip papildomas taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos). Šiuo atveju turi būti įvertinta, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014).

N. S. šioje byloje kaltinamas tuo, kad apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra, sudarydamas sąžiningo ir sėkmingai vykdančio verslą asmens įspūdį ir nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolas, su nukentėjusiuoju Ž. M. sudarė paskolos sutartis, o būtent 2018-12-19 paskolos sutartį, pagal kurią Ž. M. paskolino 80 000 Eur, kuriuos grąžinti įsipareigojo per šešis mėnesius nuo pareikalavimo dienos (pareikalauta 2022-12-28) ir 2019-11-27 paskolos sutartį pagal kurią Ž. M. paskolino 200 000 Eur, kuriuos grąžinti įsipareigojo per dvidešimt keturis mėnesius nuo susitarimo dienos bei pagal 2018-12-19 ir 2019-11-27 susitarimus, įsipareigojo šiuos pinigus investuoti į UAB „B.“ vykdomą veiklą, tačiau šių savo įsipareigojimų nesilaikė, neįvykdė ir taip apgaule, tai yra piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta ir jokiais duomenimis nepaneigta, kad N. S. ir Ž. M. yra giminaičiai ir artimai bendravo iki 2023 metų. Nustatyta, kad jie kartu 2018 metais pradėjo derėtis dėl investavimo į UAB „B.“ veiklą ir priėmė bendrą sprendimą kooperuotis ir siekti gauti pelno iš UAB „B.“ veiklos, t.y. pagal bendrą susitarimą Ž. M. į šią veiklą įneša turtą (280 000 Eur), o N. S. prisideda savo darbu ir žiniomis. Iš to seka išvada, kad jie abu siekė to paties tikslo - iš UAB „B.“ veiklos gauti finansinės naudos. Atkreiptinas dėmesys, kad pats Ž. M. patvirtino, kad yra verslininkas bei investuotojas ir dažnai sudaro tokio pobūdžio investicijas, nurodė, jog už savo investicijas bendroje veikloje tikėjosi ateityje gauti 50-70 procentų UAB „B.“ akcijų.

Teismas sprendžia, kad dėl apgaulės, kaip būtinojo sukčiavimo požymio, buvimo ar nebuvimo N. S. veiksmuose, svarbu išsiaiškinti tikruosius jo, kaip paskolos gavėjo, ketinimus sudarant paskolos sutartis. 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. sudarytose paskolų sutartyse nurodytas paskolos tikslas - investicijoms į UAB „B.‘‘ ½ apyvartinėmis lėšomis ½ žaliavoms įsigyti. Iš byloje esančio 2023 m. birželio 5 d. tarnybinio pranešimo „Dėl UAB „B.“ banko sąskaitų išrašų analizės rezultatų“ matyti, kad nebuvo atlikta nei vieno mokėjimo, kurį būtų galima vertinti kaip investiciją į UAB „B.“, nes nebuvo perkama nei žaliavų, nei įrengimų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad N. S. būtų ėmęsis kokių nors veiksmų dėl UAB „B.“ veiklos vykdymui reikiamų žaliavų, įrengimų įsigijimo, kad būtų priiminėjęs kokius nors sprendimus dėl įmonės veiklos vykdymo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad N. S. nuo pat pradžių net neketino atnaujinti UAB „B.“ valdomos veiklos, o Ž. M. suteiktas paskolas buvo numatęs naudoti ne paskolų sutartyse nurodytu tikslu, o savo nuožiūra (kaip vėliau paaiškėjo - pervedant pinigus jo pasirinktiems fiziniams ir juridiniams asmenims). Nors pagal prie paskolų sudarytus 2018-12-19 ir 2019-11-27 susitarimus, N. S., gautus iš Ž. M. pinigus, per 5 dienas nuo paskolos gavimo dienos įsipareigojo paskolinti šias lėšas UAB „B.“, tačiau šių susitarimų nevykdė.

Darytina išvada, kad aplinkybę, jog N. S. veikoje buvo apgaulės požymiai įrodo tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gegužės 27 d. (šiuo laikotarpiu buvo sudarytos ir abi paskolos sutartys) UAB „B.“ vadovavo A. S., kuri nieko nežinojo apie įmonės veiklą ir kuri pasirašinėjo visus N. S. pateiktus dokumentus jų neskaitydama. Apklausta kaip liudytoja A. S. parodė, jog N. buvo pasakyta, kad kaip direktorei nieko nereikės daryti, nes bendrovėje yra jis, J. ir K.. Ji taip pat parodė, kad įmonės veikloje nedalyvavo, iš kur buvo gautos lėšos įmonės veiklai, nežino, dokumentų, kurie susiję su UAB „B.“, yra pasirašiusi ne vieną kartą, tačiau kokie tai buvo dokumentai nežino, nes jų neskaitė, su jų turiniu nesusipažino. N. nekomentuodavo, kokius dokumentus pasirašo, su juo apie dokumentų turinį nekalbėdavo. Aplinkybę, kad kaip paskolomis gautos pinigų sumos buvo panaudotos ne paskolos sutartyse nurodytais tikslais, patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Liudytoju apklaustas J. A. parodė, kad UAB „B.“ vadovavo N. S., kad visus klausimus sprendė, derino būtent jis. Liudytojas K. L. parodė, kad iš UAB „B.“ bendraudavo su N. S..

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2018-12-20 Ž. M. iš savo banko sąskaitos, esančios Liuksemburgo banke, pervedė N. S. 80 035 Eur, tačiau iš N. S. banko sąskaitos, į kurią nukentėjusysis Ž. M. pervedė pinigus matyti, kad N. S. į UAB „B.“ sąskaitą pervedė pinigus šiuo laikotarpiu: 2019-01-06 - 25000 Eur, 2019-01-11 - 25000 Eur, 2019-01-14 - 25000 Eur. 2019-12-06 Ž. M. iš savo banko sąskaitos, esančios Kanados karališkajame banke, pervedė N. S. 200 000 Eur. tačiau iš N. S. banko sąskaitos išrašo, matyti, kad N. S. į UAB „B.“ sąskaitą pervedė stambiausias pinigų sumas šiuo laikotarpiu: 2019-12-06 - 12500 Eur, 2019-12-09 -25000 Eur, 2019-12-09 - 50000 Eur. Vėlesniais laikotarpiais buvo pervedamos nedidelės sumos į UAB „B.“ sąskaitą. Išanalizavus UAB „B.“ sąskaitą, matyti, kad V. M. per 13 kartų buvo pervesta 61800 eurų, V. J. per 19 kartų - 71862,9 eur. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-2021 metais UAB „B.“ išlaidos pirkiniams atliktos 39 kartus - tik 4817, 29 eurų sumai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis neinvestavo, kaip tai buvo numatyta paskolų sutartyse, gautų lėšų į UAB „B.“ vykdomą veiklą (50 procentų - apyvartinėms lėšoms, 50 procentų - (duomenys neskelbtini) žaliavoms įsigyti), nors tik tokiomis sąlygomis nukentėjusysis buvo sutikęs paskolinti šias lėšas. Teismas nesutinka su N. S. nurodytomis aplinkybėmis, kad visi iš Ž. M. gauti pinigai buvo panaudoti UAB „B.“ apyvartinėms lėšoms ir žaliavoms įsigyti ir tai, tariamai, patvirtina įmonės banko sąskaitos išrašas. Iš tiesų iš šios bendrovės banko sąskaitos išrašo nesimato, kad pinigai aktualiu laikotarpiu būtų naudojami kokiai nors ūkinei – komercinei veiklai, tačiau buvo nukreipiami N. S. ar su juo susijusių bendrovių ankstesnėms skoloms dengti.

Liudytojai V. M. ir V. J. parodė, kad jie buvo N. S. kreditoriai su kuriais iš dalies atsiskaityta sudarant reikalavimų perleidimo sutartis ir N. S. skolas perkeliant UAB „B.“. Paminėtina, kad V. J. buvo skolingas tiek N. S., tiek su N. S. susijusi UAB „K.“, tiek K. L. valdoma UAB „P.“ ir kaip tik šios skolos per reikalavimo perleidimo sutartis buvo perkeltos UAB „B.“. Nustatyta, kad analogiška situacija susiklostė ir su V. M., kurio reikalavimai N. S. ir UAB „K.“ buvo perkelti ir dengiami iš UAB „B.“ sąskaitos, į kurią pateko nukentėjusiojo Ž. M. pinigai. Nustatyta, kad liudytojas K. L. yra N. S. giminaitis ir būtent šio asmens valdomos UAB „P.“ įsipareigojimai buvo dengiami iš UAB „B.“ lėšų, kurias sudarė be kita ko Ž. M. paskolinti 280 000 eurai. Liudytojas J. A. buvo UAB „K.“ paskutinysis direktorius, kurios įsipareigojimai taip pat buvo perkelti ant UAB „B.“.

Teismas sprendžia, kad vien tai, kad sukčiavimo būdas yra susijęs su civilinio sandorio sudarymu, nepaneigia tokių veiksmų vertinimo kaip nusikalstamų. Nukentėjusiųjų galimybės ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka yra tik vienas iš kriterijų atribojant civilinius santykius nuo baudžiamųjų. Vien tas faktas, kad yra priimti tam tikri teismų sprendimai civilinio proceso tvarka, nereiškia, jog nukentėjusiesiems nėra pasunkinta galimybė ginti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-25-495/2020). Seka išvada, kad byloje nustatyta priešingai, pasunkinimas akivaizdus, realus ir pagrįstas bylos duomenimis, taigi ir apgaulė buvo esminė, sąlygojanti baudžiamosios atsakomybės taikymą. Nukentėjusysis Ž. M. parodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. skolindamas N. S. pinigus nieko nežinojo apie N. S. sunkumus grąžinti skolas ar apie jo nemokumą, kad N. S., piktnaudžiaudamas ilgamečiais santykiais ir giminystės ryšiais įgytu pasitikėjimu, įtikino Ž. M. suteikti jam paskolas investicijoms į dideles perspektyvas turintį verslą. Aplinkybę, kad pinigų skolinimo metu Ž. M. nebuvo žinoma apie N. S. nemokumą, patvirtino pats N. S., kuris parodė, jog 2018 m. gruodžio 19 d. jo finansinė padėtis buvo gera, jis niekam nebuvo skolingas, kad apie tai žinojo ir Ž. M., nes jų tarpusavio ryšiai buvo glaudūs, broliški, kad tuo metu jis dirbo trijose bendrovėse, gaudavo pajamas. Abiejose tarp Ž. M. ir N. S. sudarytose paskolų suteikimo sutartyse buvo nurodytas paskolų tikslas - investicijoms į UAB „B.“ (dalis - apyvartinėms lėšoms, dalis - žaliavoms įsigyti), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „B.“ būtų realiai vykdžiusi ūkinę-komercinę veiklą, kad buvo imtasi kokių nors priemonių ūkinę-komercinę veiklą pradėti vykdyti.

Darytina išvada, kad kaltinamojo aiškinimas, kad tarp jo ir nukentėjusiojo pasitikėjimo pagrindu susiklostė išskirtinai civilinio teisinio pobūdžio santykiai, yra neteisinga. Nors kaltinamajam inkriminuotos sukčiavimas susijęs su raštu sudarytomis sutartimis, t. y. susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, tačiau atsižvelgdamas į tai, kaip buvo vykdomos sutartys, įvertinus, be kita ko, kaltinamojo atliktų veiksmų eigą, paskolų negrąžinimą nukentėjusiajam, jų panaudojimą kitoms reikmėms, negu buvo nurodyta sutartyse, kaltininko veiksmuose yra tiesioginė tyčia, nukreipta į didelės vertės nukentėjusiojo turto užvaldymą. Ši išvada darytina todėl, nes nukentėjusiajam Ž. M. galimybė apginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra komplikuota. Net jeigu Ž. M. civilinio proceso tvarka iš N. S. ir būtų priteista 280 000 Eur suma, jos išieškojimas būtų praktiškai neįmanomas. N. S. turtas yra areštuotas, teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, 2023 m. kovo 20 d. Kauno apygardos teismo sprendimu už akių ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „B.“, t. y. tai pačiai bendrovei, į kurios veiklą N. S. turėjo investuoti Ž. M. paskolintus 280 000 Eur, iš atsakovo N. S. priteista 578 381 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (578 381 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo teisės civilinio proceso tvarka realiai nebūtų apgintos, o N. S. jokių neigiamų pasekmių iš esmės nepatirtų.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad N. S. tyčios kryptingumą atskleidžia ir aplinkybės, susijusios su UAB „B.“ galimybėmis gauti paskolą iš kitų juridinių asmenų. Pirma, jei UAB „B.“, kaip juridinis asmuo norėjo paskolos, tai ji pati galėjo sudaryti tokią paskolos sutartį. Antra, bendrovė galėtų kreiptis į banką ar kitą kredito įstaigą dėl paskolos suteikimo, susitarti dėl jai priimtinų palūkanų. Trečia, sprendimus dėl šių veiksmų turėtų priimti visuotinis akcininkų susirinkimas. Tokių veiksmų atlikta nebuvo, todėl negalima sutikti su kaltinamojo parodymais, kad Ž. M. skolinosi lėšas bendrovei, tai įvardijant investavimo sutartimi. Be to, kaltinamasis savo parodymuose nurodė, kad jis teikė nukentėjusiajam investavimo projektą, planus ir šios aplinkybės eliminuoja baudžiamosios atsakomybės taikymą. Su tokiomis išvadomis negalima sutikti. Pirma, kaltinamasis nebuvo įgaliotas veikti šios įmonės vardu. Antra, pati įmonė nebuvo priėmusi jokio sprendimo dėl jo dalyvavimo šių tariamų planų parengime ir įgyvendinime. Trečia, o koks gi to investavimo projekto, plano turinys – kaltinamasis taip jo ir neatskleidė. Visos šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis, naudodamas esminę apgaulę ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, prisidengdamas tariamais tarpiniais sprendimais, dėl kurių jis net nebuvo įgaliotas, sukčiavo ir užvaldė nukentėjusiojo lėšas.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad N. S. nuo 2018-12-19 iki 2019-11-27, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą Ž. M. turtą, apgaule savo naudai įgijo didelės – 280 000 vertės svetimą turtą, ir įsipareigojo šiuos pinigus investuoti į UAB „B.“ vykdomą veiklą, tačiau šių savo įsipareigojimų nesilaikė, neįvykdė ir taip apgaule, tai yra piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, parinkdamas N. S. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant N. S. asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįregistruotas, dirba. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, įvertinus N. S. asmenybę, jam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daroma išvada, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio nuostatose, bus pasiekti N. S. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (už sunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio). Baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta alternatyvi laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Ž. M. pateikė 280 000 eurų ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 eurų ieškinį dėl neturtnės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo nuosprendžion įsiteisėjimo dienos iki jo pilno įvykdymo.

Kaltinamasis Ž. M. su ieškiniu nesutinka.

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Sutinkamai su civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kadangi nukentėjusiojo Ž. M. atžvilgiu buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, dėl kurio jis patyrė žalą, įrodyta, kad nusikaltimą padarė būtent kaltinamasis, jo atlikti veiksmai yra priežastinis ryšys su civiliniam ieškovui padaryta žala, todėl Ž. M. turi teisę reikalauti atlyginti jam nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Įvertinęs pateiktus dokumentus, teismas konstatuoja, kad ieškinys tenkintinas, nes nustatyta, kad kaltinamasis N. S. apgaule, savo naudai, įgijo nukentėjusiojo turtą, todėl teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta įrodytu.

CK 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ž. M. nurodo, kad nukentėjo nuo sunkaus nusikaltimo, dėl kurio prarado labai didelę sumą pinigų. N. S. nusikalstamą veiką atliko pasinaudodamas artimais giminiškais ryšiais ir piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu. Dėl šių aplinkybių jis jaučia dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei sukrėtimą.

Teismas sprendžia, kad nusikalstami N. S. veiksmai, be jokios abejonės, Ž. M. sukėlė nepasitikėjimo atmosferą, dvasinius išgyvenimus ir reputacijos pablogėjimą. Dvasinių išgyvenimų negalima kompensuoti pinigais, tačiau įvertinus šiame ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad civilinio ieškovo Ž. M. patirta neturtinė žala vertintina 2000 eurų.

VI. Kiti klausimai

Kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-305 straipsniu, 307-308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 300 MGL dydžio, t.y. 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Baudą privaloma sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801.

Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Laisvės al. 103, Kaunas) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo Ž. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti nukentėjusiojo Ž. M. naudai iš N. S. 280 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti Ž. M. iš civilinio atsakovo N. S. 5 % dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.