Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-19-530/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-13
Bylos Nr.: 1A-19-530/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00192-2023-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nukentėjusysis: Ž. M.
Nuteistasis: N. S.
Advokatai: Stasė Kupčiūnienė, Ruslanas Boikas

Kategorijos

14.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-530/2026Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00192-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5.2.5; (S) 2.1.14.1; 2.4.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei, Ievai Juzvikienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,

nukentėjusiojo Ž. M. atstovui advokatui Ruslan Boiko (nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),

nuteistajam N. S. ir jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei (nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)182 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 300 MGL dydžio, t. y. 15 000 Eur bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Nukentėjusiojo Ž. M. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteista nukentėjusiojo Ž. M. naudai iš N. S. 280 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 % dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojant nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės

1. N. S. apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra, sudarydamas sąžiningo ir sėkmingai vykdančio verslą asmens įspūdį ir nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolas, su nukentėjusiuoju Ž. M. sudarė paskolos sutartis, o būtent 2018 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį, pagal kurią Ž. M. paskolino 80 000 Eur, kuriuos grąžinti įsipareigojo per šešis mėnesius nuo pareikalavimo dienos (pareikalauta 2022 m. gruodžio 28 d.) ir 2019 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartį pagal kurią Ž. M. paskolino 200 000 Eur, kuriuos grąžinti įsipareigojo per dvidešimt keturis mėnesius nuo susitarimo dienos bei pagal 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. susitarimus, įsipareigojo šiuos pinigus investuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą, tačiau šių savo įsipareigojimų nesilaikė, neįvykdė ir taip apgaule, tai yra piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pagal byloje surinktus įrodymus, jo ir nukentėjusiojo parodymus akivaizdu, kad tarp šalių yra susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai ir šiuo atveju apylinkės teismas privalėjo tai vertinti bei pripažinti, kad tarp šalių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir tuo pagrindu negali būti taikomos BK normos. Deja, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendi iš esmės kriminalizavo civilinius teisinius santykius ir toks teismo nuosprendis prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai.

2.2. Skunde nuteistasis teigia, jog šiuo konkrečiu atveju byloje surinktų įrodymų visuma paneigia tai, kad apskritai buvo naudojama apgaulė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį ir tinkamai. Jokio apgaulės šiuo konkrečiu atveju nebuvo. Nukentėjusysis būdamas profesionalus investuotojas puikiai suprato kur ir kaip investuoja lėšas ir tai darė apgalvotai. Be kita ko, nukentėjusiam buvo teikiama visa reikalinga ir prašoma pateikti informacija, kurios jis sistemingai prašė. Jis nukentėjusiojo nesuklaidino ir pastarasis sprendimą investuoti pinigines lėšas priėmė laisva valia bei įvertinęs tokio sandorio riziką. Tai nukentėjusysis iš esmės patvirtino duodamas parodymus teisme.

2.3. Skunde pažymima, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakoma dėl civilinių santykių pagrindu gautų paskolos lėšų panaudojimo ne pagal susitarimą. Aptariamos situacijos kontekste taip pat galioja sutarties laisvės principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis), t. y. galimybė laisvai pasirinkti kontrahentą, civilinių teisinių santykių subjektams – fiziniams asmenims – verslininkams suprantant verslo santykių riziką bet kuriuo atveju. Apgaulės esmingumo kriterijus visada bus susijęs su svarbiausiomis aplinkybėmis, lemiančiomis nukentėjusiojo apsisprendimą sudaryti sandorį. Paskolos sutartimi gautų lėšų sandoryje numatytu tikslu nepanaudojimas savaime nereiškia apgaulės prieš kontrahentą įrodymo. Bet kuriuo atveju sukčiaujant svarbiausia yra tai, kad apgaulė būtų panaudota kaip poveikio priemonė į nukentėjusiojo sąmonę ir valią, kad šis perduotų savo turtą dėl to, kad buvo suklaidintas, o kaltininkas neteisėtai ir neatlygintinai įgytų svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengtų turtinės prievolės arba ją panaikintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).

2.4. Pasak apelianto, vienai teisinio santykio šaliai turint pareigą, pareigos nevykdymas kitai teisinio santykio šaliai sukelia neigiamus padarinius ir ši įgyja teisę reikalauti satisfakcijos. CK 6.246 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas ir viena iš būtinųjų taikymo sąlygų yra teisės pažeidimas. Tik šiuo atveju tai specifinis teisės pažeidimas – civilinės teisės pažeidimas (civilinio pobūdžio neteisėti veiksmai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).

2.5. Skunde akcentuojama, kad organizuojant verslą svarbią reikšmę turi pasitikėjimo partneriais ir ekonominės veiklos rizikos principai. Pasitikėjimo partneriu principas versle reiškia tikėjimą verslo partnerio sąžiningumu, jog šis vykdys verslą, suteikiantį abipusę naudą. Kartu ekonominės verslo rizikos principas siejamas su galimų nuostolių tikimybe arba pajamų praradimu, palyginus su verslo plane priimtu variantu. Verslas negali gyvuoti be rizikos, kuri atsiranda siekiant prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).

2.6. Be to kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, jog tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz.. be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/015, 2K-31-788/2017. 2K-7-152-895/2019, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021, 2K-26-495/2022).

2.7. Skundo autoriaus įsitikinimu, jo veiksmuose negalima nustatyti baudžiamosios veikos požymių. O apylinkės teismas priimdamas nuosprendį nelinksmai įvertino visas bylos aplinkybes, neįvertino to, kad lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį ir tinkamai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti naikinamas ir jis turi būti išteisintas.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis N. S. savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė skundžiamą nuosprendį panaikinti. Nuteistojo N. S. gynėja advokatė prašė tenkinti apeliacinį skundą ir jos ginamąjį išteisinti, kadangi skundžiamas nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas. Nukentėjusiojo Ž. M. atstovas advokatas prašė nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė taip pat prašė nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei pagrįstai N. S. pripažino kaltu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo N. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis N. S. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, tvirtindamas, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos apylinkės teismas kriminalizavo. Jokia apgaulė Ž. M. atžvilgiu nebuvo naudojama bei lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį ir tinkamai.

5. Teisėjų kolegija siekdama tinkamai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus bei gauti duomenų patvirtinančių arba paneigiančių apelianto teiginius atnaujino įrodymų tyrimą ir liudytojais apklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos viršininkę V. S. bei akcininką G. J., taip pat išklausė nuteistojo N. S. paaiškinimus.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apygardos teisme liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos viršininkė V. S. parodė, kad N. S. pažįsta, nes kartu dirbo. Iš pradžių buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskui buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto, 2021 m. gruodžio mėn. ji pradėjo dirbti iš naujo, kadangi susikūrė nauja įmonė, kuri nuomojo patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbas buvo normalus tik du mėnesius. Visą laiką trūko pinigų chemijai nupirkti, gamybai vystyti. Buvo laukiama investicijų, tačiau kokių ji nežinojo. Bet, tai buvo žadama. Visą laiką buvo kalbama apie investicijas iš turtingų investuotojų, kurios bus gautos ir, kaip ta gamykla bus išplėsta. Buvo dedamos didelės viltys. Pora mėnesių dirbo, kaip ir normaliai. Nedaug žmonių dirbo su tikėjimu, kad plėsis ateityje. Paskui prasidėjo Covido pandemija ir viskas vėl komplikavosi. Tai dirbo, tai nedirbo. Vienu momentu visai niekas nedirbo, gamyba nevyko, buvo prastovos. Po prastovų normaliai dirbti ir nepradėjo. Investicijų iš vis nebuvo, tik buvo galvojama, kad tokios bus. Kadangi negavo pinigų, tai inicijavo bankrotą. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo cecho viršininkė, o paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovė. Buvo atsakinga už chemijos nusipirkimą, už pačios gamybos organizavimą, už apyvartą ir judėjimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtis buvo tokia, kad buvo patalpos ir įrengimai likę UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik reikėjo pirkti chemiją, ieškoti užsakymų. Užsakovų tuo momentu buvo iš Estijos ir Rusijos, bet nebuvo iš ko pirkti žaliavos. Odos gamybos žaliava yra brangi. Atveždavo žaliavas užsakovai, o jie atlikdavo, kaip paslaugą ir už tai gaudavo pinigus. Tų užsakymų būtų buvę, bet trūko pinigų – apyvartinių lėšų. Būtų buvusi didelė galimybė, kad įmonė būtų atsistojusi ant kojų. Tačiau negalėjo laiku nupirkti chemijos. Visa technika buvo tvarkinga, išskyrus būgnus. Būgno tuo metu nenaudojo. Dirbo apdailos cechas ir šiek tiek dažymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo A. S., ji buvo direktorė, vėliau N. S. perėmė vadovavimą. Atrodė, kad tas praeitas etapas užsibaigė, dabar nauji nuomininkai, įrengimai yra, pagrindiniai žmonės, mokantys dirbti yra, atrodė reikia tik pinigų žaliavai, chemijai ir pirmyn. Bet, to nebuvo. Buvo žadama, kad turi ateiti dideli pinigai, tačiau odų gamyba yra agresyvi, kenksminga, reikia pinigų įrengimų remontui. O pinigų visada viskam trūko. Buvo galvojama, kad ateityje reikės pirkti savo žaliavas. Tada būtų buvęs didesnis pelnas gamyboje. Nes tik su paslaugų atlikimu, negali būti pelnas. Reikėjo pinigų įrengimams ir žaliavai. Ji mano, kad žaliava nebuvo pirkta. Jai atrodo, kad tik atlikdavo paslaugas. Gamybos dalis, prasidedanti nuo nulio jau nedirbo. Dirbo tik ta gamybos dalis, kuri prasidėjo nuo pusfabrikačio, kuris gali būti įvairių stadijų. Gali būti vienas, kurį dar reikia nudažyti, o gali būti toks pusfabrikatis, kur tik reikia mechanines apdailos operacijas atlikti. Atlyginimą gavo porą mėnesių, paskui buvo Covidas, prasidėjo prastovos. Žaliavos nepirkdavo, ją atveždavo užsakovai. Gamykloje dėl vandens buvo kažkokios problemos. Dėl to tik ta gamyklos dalis, kuri mažiausiai kenksminga, pradėjo dirbti. Tai buvo paskutinis gamybos etapas – apdaila. Šiai gamybos daliai reikėjo mažai vandens. Buvo naujų įrengimų nupirktų. Buvo atvežta nauja matavimo mašina. Tačiau kas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvežta ar į kitą įmonę, ji neatsimena. Įrengimų užteko, jie buvo pakankamai aukšto lygio, tik juos reikėjo, atėjus laikui, tvarkyti. Jei įrengimai prastovi nedirbdami kelis mėnesius, tai labai atsiliepia įrengimų techninei būklei. Būtų reikėję investicijų. Pagrindinė mašina dažnai gesdavo, bet kažkaip išspręsdavo. Jai sunku pasakyti, ar su esamomis mašinomis būtų galėję dirbti toliau. Nuotekos turėjo didelę įtaką gamybai, bet pabaigoje nebuvo jų. Buvo imtasi priemonių, dėl nuotekų pašalinimo, surinkimo, bet ji tuo neužsiėmė, todėl apie tai detaliau neatsimena. Visada buvo kalbama, kad turtingi investitoriai turi ateiti. Kalbos ėjo, kad čia bus kažkas, kad gaus pinigų, kad pirks chemiją, įrengimus, kad atgaivins gamyklą, nes vienintelė Pabaltijyje likusi gamykla, kuri galėtų dirbti. Vasarą visi darbuotojai parašė pareiškimus išeiti iš darbo, nes buvo prastovos ir negavo pinigų. Paskui iniciavo bankrotą (6 t., b. l. 190-193).

7. Apygardos teisme liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. J. parodė, kad N. S. pažįsta, Ž. M. ne, šis tik iš N. S. girdėtas. Jis pats su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijęs tuo, kad dirbo ūkio dalies skyriuje. Tuo metu vadovė buvo A. S., o po to N. S.. Įsidarbino pandemijos metu, kada tiksliai datos nepasakys. Dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, uždarė liniją, stojo į darbo biržą ir laukė kol vėl pakvies senas darbdavys. Įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ per darbo biržą. Su finansiniais dalykais „(duomenys neskelbtini)“ jis nebuvo susijęs, buvo tik akcininkas tos bendrovės, turėjo 100 procentų akcijų, kurių vertė 2500 eurų. Dirbo ūkio dalyje, prižiūrėjo įrengimus, o akcininkas buvo popierinis. Formalumas akcijų pirkimo buvo įvykdytas, buvo pirktos akcijos, jis jas pirko. Tam naudojo savo lėšas ir jis tą įmonę įsigijo. Daugiau nieko negali pasakyti, kaip ten ta veikla vyko, nes viskam vadovavo N. S.. Ten buvo odų perdirbimas, ta įmonė buvo jau senai įsigyta, jis dokumentų neturi viskas pas N. S.. Su N. S. neaptardavo jokių planų, nežino kaip vyko veikla. Kaip akcininkas jokių paskolų neėmė ir nieko nežino apie paimtas paskolas. Nežino apie laidavimą paskolos, kas liečia finansus nieko nežino, jis tada dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Nesikišo į šią veiklą. Skaitė, kad bankroto byla iškelta. Jis dirbo nuo spalio iki kovo mėnesio, pradėjo nemokėti atlyginimo ir paprašė N. S., nes jis tuo metu buvo direktoriumi, kad jį atleistų ir jis grįžo į seną darbovietę. Jis nieko nežino apie akcijas, net dokumentų neturi. Į jo darbo funkcijas įrenginių, žaliavų apskaita neįėjo, nes buvo kiekvieno cecho vadovai. Jis jeigu kažkas sugesdavo, tai dalį kokią atveždavo. Chemijos buvo perkamos tuo metu. Jis fiziškai neatlikdavo jokių darbų, išskyrus detalių pirkimą. Chemijos vykdavo pirkti į Lenkiją. Dėl karantino įmonė gal kažkiek ir buvo sustojusi. Odos žaliava ar buvo perkama jis negali pasakyti, nes nebuvo atsakingas už tas pareigas. Gamyba kiek žino vyko, ten perdirbinėjo odas, jas dažydavo. Toje odos gamyboje buvo technologai jis tik žiūrėjo, kad veiktų įrengimai. Gamyba dėl valymo įrenginių kol jis dirbo nebuvo sustojusi, nes jis labai trumpą laiką dirbo. Nebuvo atsakingas už įrenginių, bačkų pirkimą (7 t., b. l. 4-5).

8. Apygardos teismui nuteistasis N. S. paaiškino, kad ką pasakė liudytojas G. J. ne viskas atitinka realybę. Liudytojas aktyviai dirbo įmonės veikloje, jis buvo atsakingas už inžinierinių bačkų pirkimą ir jų sumontavimą, vėliau už jų sklandų veikimą. Gamyboje liudytojas nedalyvavo, bet vykdavo į Lenkiją chemijos paimti. Nukentėjusį pastarasis taip pat puikiai pažinojo. Buvo chemija, odos žaliava perkama, tačiau visi skirtingai kalba. Liudytojas puikiai žinojo apie paskolos laidavimą ir buvo informuotas. Jis tiksliai nežino ar nėra liudytojo parašo, bet teismas turbūt matys. Liudytojas puikiai žinojo, kad imama paskola ir laiduotoju nurodyta „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu ne jis buvo direktorius, jo sutuoktinė buvo direktorė, tai tuos parašus ji surinkinėjo (7 t., b. l. 5).

Žemesnės instancijos teismas

9. Apylinkės teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatavo, jog N. S. nuo pat pradžių neketino atnaujinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir iš Ž. M. paskolų pagrindu gautų lėšų neinvestavo paskolų sutartyse nurodytu tikslu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą (50 procentų – apyvartinėms lėšoms, 50 procentų – odos žaliavoms įsigyti), o jas buvo numatęs naudoti savo nuožiūra (kaip vėliau paaiškėjo – pervedant pinigus jo pasirinktiems fiziniams ir juridiniams asmenims). Nors pagal prie paskolų sudarytus susitarimus, N. S., gautus iš Ž. M. pinigus, per 5 dienas nuo paskolos gavimo dienos turėjo pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šių susitarimų nevykdė. Taip N. S. apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

10. Pažymėtina, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-201-648/2019).

11. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nustatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo susiklostę santykiai negali būti pripažįstami civiliniais teisiniais santykiais, kadangi nuteistojo N. S. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, požymiai, todėl jis baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo patrauktas visiškai pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl N. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

13. Pastebėtina, kad civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent esminė apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-152-895-2019, 2K-227-976/2020).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp nuteistojo N. S. ir nukentėjusiojo Ž. M. 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. buvo sudarytos paskolos sutartys ir susitarimai, kurių pagrindu Ž. M. bendroje sumoje paskolino N. S. 280 000 Eur (2 t., b. l. 59-64). Apylinkės teisme apklausiamas nuteistasis N. S. tvirtino, kad jokios apgaulės nukentėjusiojo atžvilgiu jis nenaudojo ir pasitikėjimu nepiktnaudžiavo. Tai buvo ne paskola, o jungtinė veikla. Jis pristatė Ž. M. investicinį projektą su konkrečiais skaičiais. Ir sėkmės atveju Ž. M. būtų gavęs 50 procentų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Tai, kad investicija nepasisekė, nereiškia, kad apgaulės būdu buvo siekiama investuoti pinigus. Tie pinigai kaip ir buvo planuota, buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinėms lėšoms ir kreditorių reikalavimams tenkinti (6 t., b. l. 40-41). Tokios pozicijos N. S. iš esmės laikosi ir apeliaciniame skunde, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad kaltininko tyčios turinys atskleidžiamas ne tik pagal jo parodymus ir elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir pagal kitus objektyvius bylos duomenis, atskleidžiančius kaltininko elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir po jo.

15. Šiuo atveju nuteistojo N. S. išankstinę tyčią, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, įgyti Ž. M. priklausantį labai didelės vertės svetimą turtą patvirtina pastarojo elgesys tiek prieš sutarčių sudarymą, tiek po to.

16. Byloje esantis siūlymas, kurį nuteistasis N. S. įvardijo, kaip investicinį projektą, ir kuris nukentėjusiajam Ž. M. buvo pristatytas prieš sudarant paskolos sutartis, rodo, kad pradinis Ž. M. 80 000 Eur įnašas turėjo būti naudojamas taip: 40 000 Eur per UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirta Fabrikui apyvartinėms lėšoms. Likusi 40 000 Eur suma skirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ žaliavos užpirkimui (2 t., b. l. 71-74). Paskolų sutartyse, sudarytose 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d., buvo nurodyta, kad paskolos suteikiamos tikslu šias lėšas (80 000 Eur ir 200 000 Eur) investuoti (paskolinti) UAB „(duomenys neskelbtini)“. 1/2 dalis paskolų sumos bus skirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinėms lėšoms, likusi 1/2 dalis paskolų suma bus skirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ žaliavoms įsigyti. Ir už šių sutarčių sąlygų tinkamą bei savalaikį įvykdymą laiduoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji pareiškia, kad yra gavusi Bendrovės, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sutikimą laiduoti už šių sutarčių tinkamą įvykdymą (2 t., b. l. 59, 61-63). Be to prie 2018 m. gruodžio 19 d. paskolos sutarties esančio tos pačios dienos susitarimo 1 punkte buvo numatyta, kad N. S. per 5 dienas nuo paskolos sutartyje suteiktos Ž. M. paskolos dienos įsipareigoja paskolos sutartyje gautas lėšas investuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą – paskolinti šias lėšas Bendrovei t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Susitarimo 2 punkto 1 papunktyje buvo nurodyta, kad N. S. įsipareigoja užtikrinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų perleistos pirkėjo teisės pagal preliminarias UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis dėl RUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo. Taip pat pirkėjo teisės pagal preliminarias reikalavimo teisių perleidimo sutartis su V. J. ir V. M.. Tačiau susitarimo 3 punkte buvo nurodyta, kad N. S. patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymui už susitarimo 2 punkte (tame tarpe ir 2 punkto 1 papunktyje) nurodytus perleidimus nebus naudojamos paskolos sutartimi Ž. M. suteiktos lėšos (2 t., b. l. 60). Tokios pačios sąlygos galiojo ir 2019 m. lapkričio 27 d. susitarime (2 t., b. l. 64).

17. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad N. S. paskolų, sudarytų 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d., pagrindu iš Ž. M. gautų 80 000 Eur ir 200 000 Eur per 5 dienas, kaip buvo numatyta susitarimuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepervedė. Nors iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašų matyti, kad N. S. pagal paskolos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė: 2019 m. sausio 7 d. – 25 000 Eur, 2019 m. sausio 11 d. – 25 000 Eur, 2019 m. sausio 14 d. – 25 000 Eur. 2019 m. gruodžio 6 d. – 12 500 Eur, 2019 m. gruodžio 9 d. – 25 000 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. du kartus po – 50 000 Eur (viso 100 000 Eur). Vėliau didesnės sumos buvo fiksuotos tik 2020 m. gegužės, birželio, lapkričio ir gruodžio mėn. bei 2021 m. sausio ir kovo mėn. (4 t., b. l. 56-57), tačiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių operacijų išrašo (3 t., b. l. 45-55) matyti, kad šios sumos pagrinde buvo naudojamos ne pagal paskirtį, t. y. ne paskolų sutartyse numatytiems tikslams įgyvendinti, o kaip teisingai nustatė apylinkės teismas atsiskaitymams su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Pvz. 2019 m. sausio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 5 000 Eur V. M. ir 15 000 Eur V. J.. 2019 m. sausio 14 d. pervedė du kartus po 15 000 Eur (viso 30 000 Eur) avanso už prekes N. S. valdomai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri viešai prieinamais duomenimis teikia juridinių ir fizinių asmenų bankroto administravimo paslaugas, tačiau jokiomis prekėmis neprekiauja. 2019 m. sausio 25 d. 3 000 Eur buvo pervesta V. J., o 2019 m. sausio 29 d. 2 500 Eur V. M.. 2019 m. gruodžio 6 d. 10 000 Eur buvo pervesta V. M. ir 2 500 Eur V. J.. 2019 m. gruodžio 9 d. 25 000 Eur ir 2019 m. gruodžio 10 d. 99 000 Eur buvo pervesti VSDF valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šie duomenys teisėjų kolegijos vertinimu taip pat rodo, kad N. S. pažeidė ir susitarimų, sudarytų prie paskolos sutarčių, 3 punktą, kuriame jis buvo įsipareigojęs, kad Ž. M. suteiktų lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudos atsiskaitymams su V. J. ir V. M..

18. Nors paskolų sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir buvo A. S., tačiau bylos duomenys patvirtina, jog visus įmonės reikalus tvarkė jos sutuoktinis N. S.. Paskolų sutartyse, sudarytose 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d., buvo nurodyta, kad yra gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sutikimas laiduoti už šių sutarčių tinkamą įvykdymą (2 t., b. l. 59, 61-63), tačiau apygardos teisme liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. J. tokių aplinkybių nepatvirtino. Priešingai, nurodė, kad apie jokias paskolas ir jų laidavimą jis nieko nežino. Tuo tarpu N. S. apygardos teisme teigė, kad G. J. viskas buvo žinoma, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, ant paskolų sutarčių G. J. taip pat nėra pasirašęs. Apylinkės teisme liudytojais apklausti V. J. ir V. M. patvirtino, kad mokestiniai reikalavimai už parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas dalinai buvo dengiami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau N. S. jiems liko skolingas (6 t., b. l. 21-23). Liudytojas J. A. dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi teigė, kad veikla vyko, tačiau neturint pakankamai lėšų įmonės finansavimas neįmanomas (6 t., b. l. 6-7, 32). Iš apygardos teisme liudytoja apklaustos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos viršininkės, prieš tai dirbusios ir AB „(duomenys neskelbtini)“ cecho viršininke, V. S. parodymų taip pat matyti, kad užsakovai atveždavo žaliavas, o jie atlikdavo tik paslaugą. Tačiau tik su paslaugų atlikimu, negali būti pelnas. Gamybos dalis nedirbo. Trūko apyvartinių lėšų, pinigų žaliavai ir chemijai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tam tikra veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdoma, tai patvirtina ir 2021 m. birželio 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atrankos ir paramos auditui departamento III skyriaus mokesčio mokėtojo veiklos analizės išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti 2019-2021 m. pirkimai-pardavimai (3 t., b. l. 39-199), tačiau tai niekaip nepatvirtina N. S. argumentų, kad paskolų pagrindu iš Ž. M. gautos lėšos (280 000 Eur) buvo panaudotos pagal paskirtį ir tinkamai bei nepaneigia šios nutarties 17 punkte nustatytų aplinkybių.

19. Apygardos teismui N. S. tvirtino, kad galėtų pateikti PVM sąskaitas-faktūras, kurios patvirtintų medžiagų ir žaliavos pirkimą, tačiau nei su apeliaciniu skundu, nei atnaujinus įrodymų tyrimą nuteistasis jokių įrodymų nepateikė. Be to pažymėtina, kad Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenimis pastarojo atžvilgiu 2025 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuris įsiteisėjo 2025 m. liepos 1 d. ir kuriuo N. S. buvo pripažinti kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neužtikrino, jog laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų reikalavimų, neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 7 d. Byloje esančiame 2023 m. liepos 19 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra perdavusi nemokumo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, tame tarpe ir buhalterinės apskaitos (2 t., b. l. 193-194).

20. Tuo tarpu piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje nustatytomis priemonėmis yra pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-895/2016, 2K-188-719/2018).

21. Įvertinus aplinkybes, kad nukentėjusysis Ž. M. bei nuteistasis N. S. yra giminaičiai, vienas kitą pažinojo nuo vaikystės, be to Ž. M. yra N. S. vaiko krikšto tėvas, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistasis pasinaudodamas tarp jų susiklosčiusiais asmeniniais santykiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą, neatskleisdamas tikrųjų savo ketinimų, dėl paskolų pagrindu gautų lėšų panaudojimo, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu įtikino Ž. M. investuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusysis neveikė neracionaliai, visiškai neprotingai ar buvo nepateisinamai patiklus. Ž. M. paskolos sutartis sudarė su N. S., kaip fiziniu asmeniu, kad turėtų jo asmeninę garantiją, kadangi jį žinojo, kaip sėkmingą finansininką, bankroto administratorių, dirbantį universitete. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų sutartyse buvo įtraukta, kaip laiduotoja. Taigi nuketėjusysis sudarydamas paskolos sutartis apsidraudė dvigubai. Be to ir pačiose paskolų sutartyse buvo nurodytas konkretus paskolintų lėšų panaudojimo tikslas bei prie sutarčių sudarytuose susitarimuose buvo numatyta kokiais atvejais suteiktos lėšos negali būti naudojamos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausiamas N. S. patvirtino, kad jo finansinė padėtis 2018 m. gruodžio 19 d. buvo gera, jis niekam nebuvo skolingas ir apie tai žinojo Ž. M., nes tuo metu jis dirbo trijose bendrovėse, gaudavo pajamas. Tačiau nurodė, kad šiuo metu grąžinti paskolas jo galimybės yra ribotos (2 t., b. l. 173-175). Ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, t. y. turto arešto aktų registro išrašas apie areštuotą N. S. turtą (1 t., b. l. 148-200, 2 t., b. l. 1-30). Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimas, kuriame nurodoma, kad iš N. S. likviduojamai dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiama 578 381 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 28-31). 2022 m. spalio 10 d. Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas, kuriame nurodoma, kad V. J. iš N. S. priteisiama 115 650 Eur skolos ir 7 928,15 Eur delspinigių bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 478,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 109). 2022 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo sprendimas už akių, kuriame nurodoma, kad V. M. iš N. S. priteisiama 6 700 Eur skolos ir 1 258,60 Eur delspinigių bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 181,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 142-145). Teisėjų kolegijos vertinimu visai tai rodo, kad nukentėjusiojo Ž. M. pažeistų turtinių teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės yra pasunkintas. Be to pažymėtina, kad nukentėjusiųjų galimybės ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka yra tik vienas iš kriterijų atribojant civilinius santykius nuo baudžiamųjų. Vien tas faktas, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-942/2017, 2K-170-895/2018, 2K-7-25-495/2020).

22. Nors N. S. inkriminuoti veiksmai ir buvo atlikti civilinių teisinių santykių srityje, sudarius su nukentėjusiuoju Ž. M. paskolos sutartis, tačiau įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatytos visos aplinkybės, reikšmingos konstatuoti, kad N. S. veiksmai atitinka nusikalstamo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, požymius. Remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, vertindamas surinktus įrodymus ir nustatydamas visas reikšmingas bylos aplinkybes, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai nustatė nusikalstamą N. S. veiksmų pobūdį. Naikinti skundžiamą nuosprendį N. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

23. Nagrinėjant apeliacinį skundą apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam N. S., kurios sudaro 308,33 Eur (7 t., b. l. 1-3).

24. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Nors apeliacinis procesas šioje byloje ir vyko pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą, kuris atmetamas. Tačiau teisėjų kolegija atsižvengdama į nuteistojo N. S. turimus finansinius įsipareigojimus, areštuotą turtą bei aplinkybes, kad pati gynėja prašė antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo nepriteisti, šių išlaidų iš N. S. nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. S. apeliacinį skundą, dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžio, atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo N. S. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėDaiva JankauskienėArūnas Paštuolis