Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Procesinė bylų kategorija 1.1.8.; 1.1.8.2; 2.3.6.4.5.2.3.; 2.3.7.; 2.3.7.4 1.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. Kretingoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB "Ž. A." vairuotoju, faktinė ir deklaruota gyv. vieta I. S., Klaipėda, anksčiau nebaustas administracine tvarka, neteistas, gyvenantis Kretingos rajone, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. sunkiai sužalojo žmogų taip, kad dėl to nukentėjęs asmuo buvo sunkiai suluošintas, t.y. 2023-06-24 apie 19:00 val. Kretingos rajone, Salantuose, namo, buto Nr. tarpduryje, R. B., apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą peiliu dūrė L. L. į pilvą, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantį sužalojimą - kiauryminį durtinį - pjautinį krūtinės ląstos ertmės ir pilvaplėvės ertmės sužalojimą su durtine-pjautine žaizda krūtinės dešinės pusės apatinėje dalyje VIII tarpšonkaulinio tarpo projekcijoje su dešinio diafragmos kupolo pjautiniu sužalojimu ir kepenų S7 segmento pjautiniu sužalojimu, kurie sukėlė kraujo sankaupą dešinėje krūtinės ląstos ir pilvaplėvės ertmėje. Pagal 2003 m. gegužės 23 d. Sveikatos, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.9. punktą, minėti sužalojimai pripažįstami sunkiu suluošinimu, atitinkančiu sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

2. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. B. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažino.

2.1. R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2023-06-24 Salantuose,., kaiminystėje esančiame kieme vaišinosi (kepė šašlykus) ir vartojo alkoholinius gėrimus (alų) su K. V., T. V., J. G., jo drauge bei M. D.. Išgertuvių metu K. V. susistumdė su J. G.. Grumtynių metu jie nenukentėjo, tik buvo pargriuvę ant žemės. Vėliau atsistojo ir kuriam laikui K. V. nurimo. Nepraėjus pusvalandžiui, K. V. susipyko ir susimušė su savo broliu Tomu. Jis nusprendė grįžti į namus. Tai pasakius J. G., pastarasis pasiūlė jį parvežti namo, nes iki namų buvo apie 1 km. A/m vairavo J. G. draugė. Grįžus namo, kieme, Kretingos rajone, Salantuose, namo jie kurį laiką kalbėjosi. Į kiemą atėjo M. D.. Po kurio laiko į kiemą atėjo K. V., kuris buvo labai girtas. Ėmė konfliktuoti. Buvo išprašytas. Jis paprašė J. G. K. V. parvežti namo. K. V. išvežė namo. Kieme liko jis M. D.. Praėjus kuriam laikui išgirdo rėkaujantį K. V.. Nenorėjo su pastaruoju konfliktuoti, todėl pasiūlė M. D. eiti į jo butą. Abu grįžo į jo butą Kretingos rajone, Salantuose, namo Gėrė likusį alų. Bute buvo jo nepilnametis sūnus, kuris gyvena kartu. Ne ilgai trukus prie jo buto durų atėjo K. V. ir ėmė rėkauti bei stipriai belsti į duris. Beldimas tęsėsi 5-7 minutes. Jis atidarė duris ir pasakė pastarajam eiti namo. Uždarius buto duris, praėjus 2 minutėms, K. V. vėl ėmė belsti į duris ir rėkti, kad jis atiduotų jam jo šlepetes. K. V. atsakė, jog jokių jo šlepečių neturi. Siūlė savo, bet K. V. svetimų šlepečių neėmė. Tik uždarius buto duris, K. V. vėl ėmė garsiai belsti į duris ir rėkti. Trečią kartą atidarius duris jis stipriai pastūmė K. V. ir liepė eiti namo. Pastarasis nukrito ant karidoriuje esančių medinių laiptų. Atėjęs į virtuvę, jis paprašė M. D. parvesti K. V. namo. Matė, kad M. D. išvedė K. V. namo. Jis nuėjo miegoti. Apie 19.00 val. jį pažadino stiprus daužymas į jo buto duris. Į galvą atėjo mintis, kad, galimai, grįžo neblaivus K. V., kuris tą dieną žodžiu kabinėjosi prie jo. Pažiūrėjo į duryse esančią akutę ir pamatė, kad už durų, laiptinėje stovi du nepažįstami vyrai (dabar žino – prie pat durų L. L., už jo nugaros stovėjo K. V. ir toliau, prie laiptų P. T.). Tai nebuvo beldimas į duris, tai buvo durų daužymas, galimai, vienas iš vyriškių spardė duris. Jis išsigando. Nuėjo į virtuvę ir paėmė į abi rankas po virtuvinį peilį. Laikydamas abiejose rankose peilius priėjo prie buto durų ir garsiai pasakė už durų stovintiems vyriškiams, kad rankose turi peilius, ginsis. Žodžiu nurodė nedaužyti durų ir pasišalinti. Vieno peilio rankena pabeldė į duris, taip patvirtindamas, kad turi pasiruošęs peilius ginybai. Bet už durų stovintys nepažįstami asmenys neišsigando ir neišėjo. Jis atidarė buto duris, buvo arti durų slenkčio, kai L. L., nepaaiškinęs ko atėjo, trenkė jam kumščiu į kairę veido pusę. Nuo L. L. suduoto smūgio jis atsitrenkė į koridoriaus sieną. Atsitraukė apie pusę metro nuo durų. Išsigandęs, kad kas nors nenutiktų jam ir nepilnamečiui sūnui, spontaniškai gindamasis vieną kartą peiliu dūrė L. L.. Dūrė kaire ranka, kur pataikė, neprisimena. L. L. buvo įėjęs į jo buto koridorių. Kitu atveju jis nebūtų L. L. peiliu pasiekęs. Jo 16 metų sūnus tuo metu buvo kambaryje, kuris yra šalia koridoriaus, žaidė kompiuterinius žaidimus. Jis juto, kad įdūrė L. L.. Išgirdo pastarojo aimaną. Kai pakėlė galvą, pamatė tik L. L. nugarą. Visi išbėgo į lauką. Užsirakino duris ir žiūrėjo per langus, kas vyksta. Ant kairės rankos buvo kraujo. Jis nuėjo į virtuvę ir į kriauklę padėjo peilius. Nusiplovė rankas ir peilius, nuėjo pas sūnų ir pasakė, kad šiam reikia važiuoti pas jo brolį (sūnaus dėdę) ir sūnus išvažiavo. Jis paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Policiją informavo apie įvykį ir nurodė, kad gindamasis peiliu sužalojo žmogų, kuris brovėsi į jo namus. Buto prieškambaryje kabėjo striukė ir jau po kurio laiko (galėjo praeiti nuo įvykio dienos kelios savaitės) jis pamatė, jog ant striukės, galimai, yra kraujas. Pamanė, kad tai L. L. kraujas, bet kokiu momentu ir kaip ant striukės tas kraujas atsirado, nežino. Buto duris atidarė, o ne skambino bendruoju pagalbos numeriu, galvodamas, kad viskas išsispręs be konflikto. Peiliu sužalojo L. L., nes buvo jo elgesio išprovokuotas. Gynė save, vaiką. Tik 2023-07-05 kreipėsi į medikus, nes išleistas iš areštinės nuvyko į Kretingos ligoninę, kur jo neapžiūrėjo, dokumentų nepildė, patarė kreiptis į šeimos gydytoją. Nuvyko pas savo šeimos gydytoją Salantuose, bet gydytojas neapžiūrėjo, paaiškindamas, kad jis turi vykti į Klaipėdą, pas teismo medicinos ekspertą. Vėl vyko į Klaipėdą, susirado teismo ekspertą, bet ir vėl nebuvo apžiūrėtas, nes dirbo tik vienas specialistas, kuris buvo užimtas, kaip jam buvo paaiškinta, specialistas (ekspertas) dirbo morge. Patarė grįžti pas šeimos gydytoją. Liepos 5 dieną jam ir buvo atlikta medicininė apžiūra, pažymą išdavė šeimos gydytojas. Tą pažymą jis pateikė policijai. Praėjus dviem dienoms po įvykio savo mobiliu telefonu nusifotografavo veidą - kairio skruosto apačioje buvo mėlynė, kuri jau buvo ėmusi geltonuoti. Nuotrauką su savo veido atvaizdu nusiuntė mamai. Pareigūnai nufotografavo jį, kai sulaikė. Mėlynė veide atsirado tada, kai jis atidarė daužomas buto duris ir L. L., stovėjęs už buto durų, jam ir smūgiavo į veidą. Mėlynė nesusijusi su K. V.. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Prašo jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

N. R. B. kaltės nepripažįsta, jo kaltė pilnai ir objektyviai įrodyta nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. L. parodymais, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, daiktų apžiūra, kitais byloje surinktais įrodymais.

13. Teisminio nagrinėjimo metu specialistas V. K. papildomai paaiškino 2024-03-09 specialisto išvadą (R. B. buto koridoriuje paimta R. B. striukė). Nurodė, kad buvo atsiremta į tiriamą striukę su kraujuota ranka. Kairės rankos kumščiu palikta kraujo dėmė atsirado tiesioginio kontakto būdu, į striukę buvo atsiremta kraujuota ranka, o ant kraujuotos rankos buvo L. L. kraujas. Tiškalai, kurie buvo rasti ant striukės yra L. L. kraujas, jie susiformavo tiškimo metu. Tiškalų forma, dydis rodo, kad buvo smūgiuojama, tai reiškia, kad jis ne savaime nukrito, o susiformuoja smūgiuojant arba užsimojant. Tokio dydžio tiškalai neskrenda daugiau kaip 1 m nuo kraujo šaltinio. Kraujo tiškimas vyko buto koridoriuje.

13.1. Iš 2023-11-09 R. B. bute paimtos striukės sutepimų tyrimo duomenų nustatyta, jog ant tampono su nuoplova, paimta 2024-01-08 nuo rudos spalvos dėmės ant R. B. striukės, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. L. genotipu.

13.2. Ant pateiktos tirti iškarpos, padarytos 2024-01-08 iš rudos spalvos dėmės, rastos ant R. B. striukės, žmogaus kraujo buvimo faktas nenustatytas. Rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su L. L. genotipu.

13.3. Tirti pateiktos striukės krūtinės srityje, L. L. kraujo dėmė susiformavo kontakto metu kraujuotam paviršiui, kuris buvo gausiai padengtas krauju ar vyko intensyvus kraujavimas, kontaktuojant su striukės paviršiumi. Ant striukės esanti kontaktinė dėmė panaši į kairės rankos, sugniaužto kumščio atspaudą, kokių nors išskirtinių požymių, nurodančių jog rankoje buvo laikomas peilis neaptikta. Ant laiptinėje užfiksuotų dėmių, panašių į kraują, ir ant striukės kokių nors dinaminio poveikio požymių būdingų valymui ar panašiam poveikiui, neaptikta. Ant striukės esantys L. L. kraujo tiškalai susiformavo smūgiuojant ar mojant kraujuotu įrankiu, kai tiškalų susidarymo metu kraujo šaltinis galėjo būti apie 1 metrą nuo striukės paviršiaus (tom. 2, b. l. 116; 119-124 ir tom. 3, b. l. 12-30; 48-51).

14. 2023-03-13 R. B. parodymų patikrinimo metu buvo paimti biologinių pėdsakų tyrimo duomenys - biologinio pėdsako nuoplova nuo prieškambaryje, prie buto įėjimo durų esančios sienos - yra kraujas. Biologinio pėdsako nuoplova nuo įėjimo į butą durų vidinės pusės apatinės dalies. Nustatyta, kad yra kraujas. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo sienos prieškambaryje prie buto įėjimo durų, padaryta 2024-03-13 Salantuose, Kretingos r., žmogaus kraujo buvimo faktas nenustatytas. Rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su L. L. genotipu. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo įėjimo į butą durų vidinės pusės apatinės dalies, padaryta 2024-03-13 Salantuose, Kretingos r., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su L. L. genotipu (tom. 3, b. l. 66- 67; 88-91).

15. P. R. B. pagalbos kvietimo garso įrašą nustatyta, kad R. B. paskambinęs BPC nurodo, kad nepažįstamas asmuo brovėsi į jo namus, pasibeldė, atidarius duris, jam trenkė, o jis sužeidė tą asmenį peiliu (tom. 2, b. l. 34-36).

15.1. Policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais užfiksuoti pirminių tyrimo veiksmų duomenys - R. B. parodo pareigūnams vietą savo buto pirmo aukšto koridoriuje. Paaiškina pareigūnams, kad šioje vietoje prie rudos spalvos buto durų jis peiliu sužalojo į jo buto duris beldusį ir jam kumščiu į veidą trenkusį asmenį. Parodo peilius, paaiškina, kad juos nuplovė ir padėjo į stalčių (tom.2, b. l. 38-40).

16. R. B. parodymų patikrinimo vietoje metu R. B. parodė savo butą Salantuose Paaiškino ir parodė, kur 2023-06-24 vakare namie miegojo, kai išgirdo stipriai daužomas buto duris. Nurodė, kad priėjęs prie lauko durų per akutę pamatė laiptinės aikštelėje stovinčius tris asmenis, išsirikiavusius eilute vienas už kito – pirmasis, arčiau durų, stovėjo L. L., už jo K. V. ir paskutinis - P. T.. Nuėjęs į virtuvę, iš stalčiaus pasiėmė du virtuvinius peilius. Vieną laikė kairėje rankoje, kitą - dešinėje. Stovėdamas buto koridoriuje prie užrakintų durų pasakė anapus stovintiems, kad turi peilius ir, kad nešdintųsi. Apsimiegojęs bei neblaivus, laikydamas du peilius, atrakino buto durų spyną ir pravėręs duris (parodė, kiek pravėrė buto duris), gavo smūgį kumščiu į kairįjį skruostą. Smūgiavo L. L., stovėjęs anapus buto lauko durų. R. B. parodė, kad nuo suduoto smūgio susvirduliavo, susilenkė ir atsitrenkė į buto koridoriaus sieną. Tuoj po L. L. suduoto smūgio, jis vienu iš turimų peilių, laikomų kairėje rankoje, vieną kartą smūgiavo L. L. į kūną. Ant manekeno R. B. parodė dešinį šoną, į kurį dūrė. R. B. nurodo, kad L. L., jam atidarius buto duris, peržengė per durų slenkstį ir įėjo į buto koridorių. Paaiškina, kad jei L. L. būtų stovėjęs laiptinės aikštelėje, jis, kai atsitrenkė į koridoriaus sieną, peiliu L. L. nebūtų pasiekęs. Paaiškino, kad peilio, kuriuo smūgiavo L. L., ašmenys buvo kruvini. Kraujo buvo ir ant R. B. kairės rankos. Nurodo, kad abu peilius, kuriuos vėliau tyrimo metu paėmė policija, virtuvės kriauklėje nuplovė ir įdėjo į tą patį stalčių, iš kurio buvo paėmęs. Procesinio veiksmo atlikimo metu išmatuota, kokiu atstumu sužalojimo metu stovėjo vienas priešais kitą R. B. ir L. L.. Specialisto matavimu, atstumas tarp stovinčių R. B. ir manekeno (tariamo L. L.) kūnų yra 55-58 cm. Atstumas nuo durų slenksčio iki manekeno (tariamo L. L.) kojų yra 45 cm. Iki R. B. kairės kojos priekio yra apie 77 cm., iki dešinės kojos - apie 99 cm. R. B. nurodė, kad striukė, kurią paėmė policijos paeigūnai, kabėjo ant kabyklos koridoriuje. Iki įvykio striukė buvo švari, nesutepta. Mano, kad striukės sutepimai atsirado nuo L. L. kraujuojančios žaizdos, kai jis smūgiavo peiliu, iš žaizdos ištryško kraujo čiurkšlė. Nurodo, kad kruvino peilio ir savo rankų į striukę nevalė. Parodo, kad bute, koridoriaus pusėje, likę keli sudžiūvę sutepimai, panašūs į kraują. Nurodo, kad tuoj po įvykio nuplovė vidinę buto durų pusę ir grindis. Įtariamojo gynėjo prašymu paimti sutepimų, panašių į kraują, mėginiai (tom. 3, b. l. 53-55, 58-65).?

16.1. 2023-10-25 akistatos tarp nukentėjusiojo L. L. ir įtariamojo R. B., kiekvienas iš jų liko prie savo parodymų, kurie yra skirtingi (tom. 1, b.l. 82-84).

17. R. B. sužalojimų teismo medicininio tyrimo duomenimis nustatyta, kad tiriamajam konstatuoti odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, padaryti bukabriaunių daiktų dinaminių poveikių pasekoje, galimai, sąveikaujant dešinės alkūnės sritimi su šiurkščiu paviršiumi ar aplinkoje buvusiais daiktais. Atsižvelgiant į pateiktos med. dokumentacijos duomenis, negalima pasisakyti apie nubrozdinimų patyrimo laiką. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio dinaminio poveikio pasekoje. Odos nubrozdinimai yra priskiriami nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui (tom. 2, b. l. 106-107).

Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo motyvai ir išvados

18.1. Vertinant žmogaus elgesį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą, baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, kurį sudaro tokie elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Tik šių elementų visuma leidžia pripažinti pavojingą veiką nusikalstama. Baudžiamosios teisės doktrinoje nusikalstamos veikos sudėties dalyku laikomi konkretūs materialaus pasaulio daiktai, kuriuos veikiant padaroma žala teisiniams gėriams ar keliama tokios žalos grėsmė. Tačiau nusikaltimo dalyko ir objekto negalima tapatinti, nes dalykas – materiali teisinio gėrio išraiška realiame pasaulyje. Padarant sunkų sveikatos sutrikdymą, nusikalstama veika nukreipiama į žmogų, jo kūną, sukeliant padarinius ne daiktui, o asmeniui, kuris baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje vadinamas nukentėjusiuoju. Objektyvioji nusikaltimo pusė – tai išorinė pavojingo kėsinimosi, kuriuo pažeidžiami baudžiamojo įstatymo saugomi teisiniai gėriai, pasireiškimo pusė. Sunkaus sveikatos sutrikdymo objektyviosios pusės būtinieji požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) negatyvūs padariniai; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir atsiradusių padarinių. Veika, kaip objektyvusis sunkaus sveikatos sutrikdymo požymis, kiekvienu atveju pasireiškia skirtingai ir apima dvi išorines žmogaus elgesio pasireiškimo formas: aktyviąją ir pasyviąją. Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek ir neveikimu, tačiau dažniausiai ši veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, nes smurtavimas nukentėjusiojo atžvilgiu yra ne tik nusikaltimo padarymo būdas, bet ir tikslas. Sveikatos sutrikdymas pripažįstamas sunkiu, jeigu nukentėjusiajam bus sukelti padariniai, numatyti BK 135 str. dispozicijoje, kurių medicininiai kriterijai yra nurodyti „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse“ (toliau – Taisyklės). Priežastinis ryšys baudžiamosios teisės doktrinoje apibūdinamas kaip toks santykis tarp reiškinių, kuriam esant vienas reiškinys ar sąveikaujančių reiškinių visuma (priežastis) sukelia ir nulemia kitą reiškinį (pasekmę). Pažymėtina, kad priežastinis pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme įtvirtintų padarinių ryšys laikomas objektyviuoju nusikalstamos veikos sudėties požymiu, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už sunkų sveikatos sutrikdymą, būtina nustatyti, kad tarp jo veikos ir nukentėjusiajam sukeltų aukščiau darbe aptartų padarinių yra tiesioginis ir dėsningas priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis yra materialioji, juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys yra laikomas būtinuoju nusikalstamos veikos požymiu. Kiti sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties objektyviosios pusės požymiai – padarymo būdas, panaudoti įrankiai ir priemonės nėra būtini nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nes neįtvirtinti BK 135 str. 1 d. dispozicijoje ir laikomi fakultatyviaisiais požymiais, neturinčiais reikšmės kvalifikavimui, tačiau į juos teismas atsižvelgia individualizuodamas bausmę. Sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiesiogine tyčia, kai asmuo suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali ją sutrikdyti ir norėjo taip elgtis.

19. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. R. B., veikdamas tiesiogine tyčia, 2023-06-24 apie 19:00 val. Kretingos rajone, Salantuose, namo laiptinėje, buto Nr. tarpduryje, apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą peiliu dūrė L. L. į pilvą, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantį sužalojimą - kiauryminį durtinį - pjautinį krūtinės ląstos ertmės ir pilvaplėvės ertmės sužalojimą su durtine-pjautine žaizda krūtinės dešinės pusės apatinėje dalyje VIII tarpšonkaulinio tarpo projekcijoje su dešinio diafragmos kupolo pjautiniu sužalojimu ir kepenų S7 segmento pjautiniu sužalojimu, kurie sukėlė kraujo sankaupą dešinėje krūtinės ląstos ir pilvaplėvės ertmėje. Pagal 2003 m. gegužės 23 d. Sveikatos, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.9. punktą, minėti sužalojimai pripažįstami sunkiu suluošinimu, atitinkančiu sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

19.1. Nors kaltinamasis R. B. ir gynėjas aiškina, kad R. B. veikė būtinosios ginties pagrindu, R. B. gynė save, bute esantį nepilnametį sūnų bei būsto neliečiamumą, jo gynybinę versiją paneigia byloje apklaustų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kita rašytinė medžiaga.

19.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi ( BK 28 str. 1, 2 dalys). Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (BK 28 str. 3 d. ). Taigi, būtinosios ginties ribų peržengimas yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžio bei pavojingumo, kai tiesiogine tyčia padaroma besikėsinančiam aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos pasikėsinta, ir pasikėsinimui buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Pažymėtina, kad teismai spręsdami buvo ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, turi įvertinti kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir besikėsinančiam padarytos žalos dydį. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata, ir pan.), o pavojingumą - kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančių skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nereikalauja, jog gynybos priemonės ir jų intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. įstatymas neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingų kėsinimosi - ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis.

19.3. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog R. B. turėjo tiesioginę tyčią padaryti sunkų kūno sužalojimą L. L., nes durdamas peiliu į pilvo sritį, jis suvokė, kad mechaniškai veikia į žmogaus (L. L.) kūną ir jį žaloja. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kada ji atitinka tam tikras sąlygas, t.y. 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d. - asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir kt.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (AT kasacinės nutartys Nr. 2K-279/2010, 2K- 440-2012, 2K - 142-303/2021).

19.4. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiojo L. L. garsus beldimas į duris, galimai, ir spyris koja į duris (apžiūros metu fiksuota, kad duryse matyti įlenkimai), jo neblaivumas (po įvykio nustatytas 2,22 promilių apsvaigimas nuo alkoholio), negali būti traktuojamas realia grėsme R. B., jo šeimai ar būstui. R. B. versija, kad jis įspėjo žodžiu laiptinėje esančius asmenis, jog jis rankose turi du peilius ir, kad šie pasišalintų iš laiptinės, nes jis ginsis šiais įrankiais, niekuo nepatvirtintas, o, priešingai, paneigtas nukentėjusiojo L. L. ir liudytojų K. V. bei P. T. liudijimais. Pastarieji paaiškino, kad L. L., atėjęs prie R. B. buto durų, ranka beldė į duris. Niekas negirdėjo R. B. buto viduje kalbančio buto šeimininko. R. B. nesakė jiems, kad turi rankose peilius ir jais ginsis. L. L., belsdamas į duris nieko nesakė, ir staiga, atsidarius buto durims, R. B. nieko nesakęs, dūrė peiliu L. L. į dešinį šoną. L. L. nesudavė R. B. ranka į veidą. Be to, L. L. į R. B. buto koridorių nebuvo įėjęs, todėl paneigtina R. B. ir jo gynėjo versija, kad atvirai buvo įsiveržta į R. B. būstą (koridorių), taip pažeidžiant būsto neliečiamybę. Kad į buto koridorių L. L. nebuvo įeita patvirtina pats nukentėjusysis bei K. V.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad visas veiksmas vyko bendro naudojimo laiptinėje, kur ant grindų rastos rusvos spalvos dėmės, kaip nustatyta – L. L. kraujas. Nukentėjusysis L. L. ir liudytojas K. V. patvirtino, kad duris peiliu į L. L. dešinį šoną atliktas tik R. B. atidarius buto duris. R. B. buto koridoriuje rastos kraujo dėmės (ant grindų, sienų ir striukės) patvirtina, kad R. B. įdūrus L. L. peiliu, kraujas tryško ištraukus peilį iš L. L. kūno, ką patvirtino specialisto išvada bei specialisto apklausa teisminio nagrinėjimo metu (specialistas V. K. papildomai paaiškino 2024-03-09 specialisto išvadą dėl R. B. buto koridoriuje paimtos R. B. striukės, kur nurodė, kad buvo atsiremta į tiriamą striukę kraujuota ranka. Kairės rankos kumščiu palikta kraujo dėmė atsirado tiesioginio kontakto būdu, į striukę buvo atsiremta kraujuota ranka, o ant kraujuotos rankos buvo L. L. kraujas. Tiškalai, kurie buvo rasti ant striukės yra L. L. kraujas, jie susiformavo tiškimo metu. Tiškalų forma, dydis rodo, kad buvo smūgiuojama, tai reiškia, kad jie ne savaime nukrito, o susiformavo smūgiuojant arba užsimojant. Tokio dydžio tiškalai neskrenda daugiau kaip 1 m nuo kraujo šaltinio. Kraujo tiškimas vyko buto koridoriuje), kas patvirtina, kad R. B. peiliu L. L. smūgiavo bendro naudojimo koridoriuje ir L. L. į buto koridorių nepateko ir neturėjo galimybės patekti. Tik gavus smūgį peiliu, L. L. skubiai pasišalino iš įvykio vietos, ieškodamas skubios pagalbos.

19.5. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo versiją, kad R. B. dėl laužimosi į butą, o vėliau ir dėl suduoto smūgio buvo labai išsigandęs, nes už durų matė tris nepažįstamus asmenis, kurių veiksmai buvo neprognozuojami, o tuo metu namuose buvo dar ir nepilnametis sūnus, nes teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad visus minėtus asmenis R. B. pažinojo iš matymo, kaip Salantų miestelio gyventojus. Be to, prie durų buvo tik L. L.. K. V. stovėjo per 1 m nuo L. L., o P. T. net nebuvo įėjęs į laiptinę, o stovėjo laiptinės pradžioje, ant laiptų. Teismo vertinimu R. B., gyvendamas miestelio ribose, turėjo galimybę kviesti į įvykio vietą pareigūnus, kaimynus, galėjo buto durų neatidaryti, taip išvengti neigiamų pasekmių.

19.6. Teismas kritiškai vertina ir paneigia kaltinamojo R. B. versiją, kad L. L. jam sudavė ranka smūgį į veidą. Šią versiją paneigia nukentėjusysis L. L. ir liudytojai K. V. bei P. T., tvirtindami, kad L. L. nesudavė smūgio R. B.. Prie bylos medžiagos prijungtos fotonuotraukos, įrašas iš R. B. ligos istorijoje Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro bei Teismo medicinos eksperto išvada ir R. B. dešinės alkūnės sužalojimas patvirtina, kad sužalojimai R. B. padaryti ne, galimai, L. L. suduoto smūgio ranka, bet tada, kai R. B. ir K. V. pargriuvę grūmėsi bendro naudojimo laiptinėje, netoli R. B. buto, ką teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytojas K. V.. Šie duomenys niekaip neįrodo ir nepatvirtina aplinkybės, kad L. L., atėjęs prie R. B. buto durų, ir pastarajam atidarius duris, smūgiavo R. B. ranka į veidą.

20. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. L. pareiškė 5024,10 Eur civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (tom. 1, b. l. 103-113). Reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti - 5000 Eur sumai ir 24,10 Eur sumai už pirktus vaistus nuo skausmo. Neturtinę žalą vertina realia pinigine išraiška, nes dėl padaryto sunkaus kūno sužalojimo vos išgyveno. Ilgai gydėsi, buvo nedarbingas, prarado nuolatines pajamas, patyrė skausmą, 8 dienas gulėjo ligoninėje, o po to ilgai gydėsi namuose.

20.1. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą; priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Turtinės žalos dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti.

20.2. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismas įvertina pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

20.3. Kaltinamasis R. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. L. ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nepripažįsta.

20.4. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. L. ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai.

20.5. Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl kaltinamojo R. B. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. L. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino ir prašo priteisti 5000 Eur. Gydydamasis nukentėjusysis pirko vaistus bei po sumušimo nedirbo, prarado nuolatines pajamas. Turtinę žalą vertina 24,10 Eur sumai. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo L. L. civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog dėl patirto sunkaus kūno sužalojimo nukentėjusysis kentė skausmą, jautė nepatogumus. Visa tai taip pat laikytina padariniais ir vertintina kaip nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala. Aplinkybės, susijusios su nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdžiu, sunkumu, tiek patvirtinančios pasekmes, kurias kaltinamųjų tyčiniai veiksmai nukentėjusiajam sukėlė, yra nustatytos baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). 24,10 Eur turtinė žala pagrįsta, todėl priteistina iš R. B..

20.6. Kaltinamasis R. B. dirba, bet jo mėnesinės pajamos minimalios. Su juo gyvena ir jis pilnai išlaiko nepilnametį sūnų, todėl teismas išdėsto civilinio ieškinio mokėjimą nukentėjusiajam 6 mėnesiams.

21. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 7041,29 Eur turtinei žalai atlyginti (tom. 1, b. l. 142). Kaltinamasi R. B. civilinio ieškinio nepripažįsta.

21.1. Byloje pateiktas civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinė ligonių kasos ieškinys 7041,29 Eur turtinei žalai atlyginti neginčijamai įrodytas byloje patekta civilinio ieškovo rašytine medžiaga (pažyma, gydymo paslaugų apskaitos išrašu). Minėtą ieškinio sumą sudaro nukentėjusiojo L. L. gydymo išlaidos. Ši ieškinio suma pagrįsta leidžiamais rašytiniais įrodymais, todėl priteistina iš R. B..

21.2. Kaltinamasis dirba, bet jo mėnesinės pajamos minimalios. Su juo gyvena ir jis pilnai išlaiko nepilnametį sūnų, todėl teismas išdėsto civilinio ieškinio mokėjimą civiliniam ieškovui 6 mėnesiams.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

22.1. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, išnagrinėjus ją teismo posėdyje, 2025-09-23 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių finansavimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-10429, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 1371.67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam L. L.. Paskirta gynėja advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, ruošė civilinį ieškinį, pasisakė baigiamosiose kalbose, todėl minėtą sumą teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu įgyvendina savo teisę į atstovavimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo R. B.. Atsižvelgiant į R. B. finansinę padėtį, R. B. 1371.67 Eur turi sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

23. DVD (1 vnt.) su vaizdo įrašais paliktinas saugoti prie bylos.

24. R. B. striukė, tamponai su nuoplovomis saugomi Klaipėdos AVPK KP SNTV patalpose. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus sunaikinti, sunaikinimą pavedant Klaipėdos AVPK KP SNTV.

25. Du peiliai, paimti iš R. B. namų 2023-06-24 dieną, perduoti saugojimui PD prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Klaipėdos AVPK) (tom. 2, b. l. 21). Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus sunaikinti, sunaikinimą pavedant Klaipėdos AVPK.

26. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tom. 2, b. l. 111). Kardomąją priemonę palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

27. BPK 140 str. numatyta tvarka R. B. sulaikytas 2023-06-24 19 val. 30min., o paleistas 2023-06-25 13 val. 57 min. (tom. 2, b. l. 58, 108). Laikiną sulaikymą įskaityti į bausmės laiką.

Bausmės skyrimas

28. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi teisingumo principu ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

28.1. K. R. B. kaltę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas kaltinamojo kaltę sunkinančia aplinkybe laiko girtumą, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

28.2. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tai yra institutas, taikomas individualizuojant bausmę asmeniui, kurio asmenybė ir padaryta nusikalstama veika pasižymi daug mažesniu pavojingumu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-302-489/2019). Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios išimtinės aplinkybės ar kokia reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-788/2020).

28.3. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas (pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis) gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, kaltininko asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, kaltininko elgesys po veikos padarymo.

28.4. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. B. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau anksčiau nebaustas administracine tvarka, neteistas, dirba ir gauna nuolatines pajams, vienas augina, auklėja ir išlaiko nepilnametį vaiką, šeimoje ir bendruomenėje charakterizuojamas kaip ramus ir paslaugus sūnus, tėvas, kaimynas. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. B. nusikalstama veika buvo padaryta iš dalies prie įvykio situacijos prisidėjus neblaiviam nukentėjusiajam L. L., kai jis garsiai beldė į R. B. buto duris, iššaukus kaltinamojo nepagrįstą nerimą ir nusikalstamos veikos padarymą, todėl įgyvendinant bausmės paskirtį ir siekiant jos tikslų šiuo atveju yra teisinga ir proporcinga paskirti terminuotą laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant, taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, paskirtiant įpareigojimus. Paskirti įpareigojimai teigiamai paveiks nuteistąjį ir įpareigos jį laikytis visuomenėje priimtų elementarių elgesio taisyklių. Teismas mano, kad pirmą kartą teisiamą R. B. izoliavus nuo visuomenės ir patalpinus nuteistąjį į uždaro tipo gyvenvietę, nebus pasiekti tikrieji bausmės tikslai. Izoliavus R. B., nepilnametis vaikas ilgam laikui praras sūnaus ir tėvo bendravimo galimybę. Būdamas laisvės atėmimo vietoje R. B. praras darbą, o tuo pačiu, gauti pajamas ir atlyginti civilinius ieškinius bei proceso išlaidas. Išspręstini civilinių ieškinių ir proceso išlaidų klausimai. Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 50 str. ir LR BPK 54, 297, 301, 302-308 str., teismas

nusprendžia:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti terminuotą laisvės atėmimą dvejiems (2) metams, atliekant bausmę laisvės atėmimo vietoje.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 str. 2 d., 4 d., 5 d., 6 d. 5 ir 8 p., 10 p., paskirtos dviejų (2) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant R. B. visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo metu būtą 1 parą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš R B. L. L. naudai priteisti 5024,10 Eur civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kurį R. B. turi sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš R B. K. teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 7041, 29 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurį R. B. turi sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš R B. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteisti 1371. 67 Eur, kuriuos R. B. turi sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630.

DVD (1 vnt.) su vaizdo įrašais paliktinas saugoti prie bylos.

R. B. striukė, tamponai su nuoplovomis saugomi Klaipėdos AVPK KP SNTV patalpose. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus sunaikinti, sunaikinimą pavedant Klaipėdos AVPK KP SNTV.

Du peiliai, paimti iš R. B. namų 2023-06-24 dieną, perduoti saugojimui PD prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Klaipėdos AVPK) (tom. 2, b. l. 21). Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus sunaikinti, sunaikinimą pavedant Klaipėdos AVPK.

Nuosprendį per 20 dienų, o nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus Kretingoje.