Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-26-909/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-27
Bylos Nr.: e2-26-909/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06698-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justa Raciūtė
Atsakovas: biudžetinei įstaigai Muitinės
Advokatai: Evaldas Skurvydas

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.18.3Statybos ranga
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-26-909/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06698-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.18.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,atsakovo atstovei direktorei I. V. ir atstovui A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus Erik Sinicki, ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Muitinės mokymo centrui dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Magirnis“ pareikštu ieškiniu (CBP-6689) prašė iš atsakovo biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Muitinės mokymo centro priteisti 20 748,35 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2016 m. balandžio 1 d. pasirašė Pagrindinę sutartį Nr. CPO05061 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui pateikus tik techninį projektą parengti darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe, pagal užsakymo metu atsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą/techninį darbo projektą, atlikti statybos rangos darbus, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą Sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Darbų atlikimo vieta – pastatas-mokykla, adresu Jeruzalės g. 25, Vilnius. Ieškovas atliko ir perdavė atsakovui Sutartyje numatytus darbus, tai patvirtina Atliktų darbų aktai ir jų pagrindu atsakovui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros. Nurodė, kad atsakovas visus darbus pagal nurodytus aktus yra priėmęs ir visas nurodytas sąskaitas yra apmokėjęs, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas 2017 m. birželio 16 d. Darbų perdavimo-priėmimo aktu patvirtino, kad priima Sutartyje numatytus darbus, kurių bendra vertė – 49 9734,84 Eur su PVM, taip pat patvirtino, kad darbai atlikti pagal parengtą projektą ir nebuvo nukrypimų nuo projekto. Šiuo pagrindu ieškovas parengė paskutinį – 2017 m. birželio 16 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr.7 ir jo pagrindu – 2017 m. birželio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr.0004431 – 20 748,35 Eur sumai (toliau – Sąskaita). Ieškovas 2017 m. birželio 21 d. raštu Nr. 175 pateikė atsakovui 2017 m. birželio 16 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 7 ir Sąskaitą. Atsakovas privalėjo per 5 darbo dienas pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą arba nurodyti pagrįstas pretenzijas, kodėl atsisakoma darbus priimti. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą darbų perdavimo-priėmimo akto nepasirašė, tačiau 2017 m. birželio 16 d. Darbų perdavimo-priėmimo aktu patvirtino, kad ieškovas darbus pagal Sutartį atliko pilna apimtimi ir jie atitinka projektą, ieškovas 2017 m. birželio 30 d. raštu Nr. 194 pakartotinai pateikė minėtus dokumentus atsakovui. Paaiškino, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu dėl defektinio akto sudarymo Nr. (1.4) 3B-207 nurodė, kad 2017 m. liepos 20 d. iš Valstybinės statybos inspekcijos gautas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus iki 2018 m. sausio 18 d., todėl ieškovo pareikalauta tą pačią dieną atvykti pasirašyti defektinį aktą. Tą pačią dieną atsakovas 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu Dėl defektinio akto Nr. (1.4)3B-207 pateikė 2017 m. rugpjūčio 11 d. Defektinį aktą Nr. 6P-141, kuriuo ieškovą įpareigojo įvykdyti iš Valstybinės statybos inspekcijos gautą Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1152, t. y. pakeisti išorės apdailos plokštes HPL į atitinkančias MMC techninio projekto reikalavimus. Ir tik 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu dėl sąskaitų faktūrų grąžinimo Nr. (1.4) 3B-229 nurodė, kad kol vyksta teisminis procesas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1152, atsakovas ieškovo 2017 m. birželio 22 d. ir 2017 m. birželio 30 d. sąskaitas grąžina.

3. Ieškinyje paaiškino, kad ieškovui faktiškai baigus visus darbus objekte, o atsakovui 2017 m. birželio 16 d. Darbų perdavimo-priėmimo aktu patvirtinus, kad atlikta visa Sutartyje numatyta darbų apimtis už visą Sutartyje numatytą kainą ir šie darbai atitinka projektą, po to, kai atsakovui buvo pateikta paskutinė Sąskaita, atsakovas atsisakė ją priimti ir apmokėti. Pažymėjo, kad savo atsisakymą pasirašyti 2017 m. birželio 16 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr.7 ir atsisakymą priimti/apmokėti Sąskaitą atsakovas motyvavo tik po daugiau kaip po 2 mėn. nuo darbų priėmimo ir sąskaitos pateikimo, 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu dėl sąskaitų faktūrų grąžinimo Nr. (1.4) 3B-229 nurodydamas, kad kol vyksta teisminis procesas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1152, ieškovo sąskaitas grąžina. Atsakovas 2017 m. birželio 16 d. Darbų perdavimo-priėmimo aktu priėmė visus pagal Sutartį atliktus darbus ir, patikrinęs, patvirtino jų atitiktį projektui, todėl laikoma, kad darbai priimti ir atsakovui kyla pareiga už juos sumokėti. Ieškovo teigimu, akivaizdu, kad kol tebevyksta teisminis ginčas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1152 teisėtumo, atsakovas neturi pagrindo teigti, kad ieškovas darbus atliko su defektais ir reikalauti tuos defektus ištaisyti, taigi, neturi pagrindo ir atsisakyti mokėti už atliktus ir priimtus darbus. Atsakovas, vykdydamas Sutartį, tiekė medžiagas, remdamasis atsakovo parengtu projektu ir jame nurodytais reikalavimais, kuriais remiantis atitinkamų charakteristikų apdailos plokščių tiekėjų Lietuvoje yra tik du, o įsigyjant medžiagas jų atitikties dokumentuose nurodytos charakteristikos atitiko projektinius reikalavimus, todėl jokių abejonių dėl to nekilo nei ieškovui, nei atsakovui. Ieškovas teigė, kad atsakovas visą Sutarties vykdymo laikotarpį, dalimis priimdamas ieškovo atliekamus darbus, tikrino jų kokybę, nereikalavo atlikti naudojamų medžiagų bandymų ir tik atlikus visus darbus ir juos priėmus atsisakė sumokėti likusią kainos dalį dėl šiuo metu vis dar ginčijamos naudotų medžiagų atitikties projekto reikalavimams. Ieškovo vertinimu, ieškovas yra atlikęs visus darbus pagal Sutartį, atsakovas yra juos priėmęs 2017 m. birželio 16 d. Darbų perdavimo-priėmimo aktu ir jam kyla pareiga sumokėti likusią neapmokėtą darbų pagal Sutartį kainą – 20 748,35 Eur pagal Sąskaitą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepimu (DOK-67276) prašė ieškinio netenkinti ir sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6819-987/2018. Kaip atsiliepime nurodė, pagal Sutartį ieškovas turėjo sumontuoti fasadines plokštes, kurių degumo klasė būtų ne žemesnė nei B-s1, d0. Ieškovas, vykdydamas darbus sumontavo „Gentas HPL“ plokštes, o atsakovui pateikė gamintojo medžiagų deklaraciją, patvirtinančią plokštės atitiktį Sutarties sąlygoms. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) atliko statybų objekto, Jeruzalės g. 25, Vilnius, patikrinimą ir siekiant nustatyti naudojamų fasado plokščių degumo klasę kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o ši į Gaisrinių tyrimų centrą. Iš objekto paėmė „Gentas HPL“ plokščių mėginius ir Gaisrinių tyrimų centre atlikti bandymai, kurių metu nustatyta, kad objekte naudojamų plokščių degumo klasė yra D-s2, d0. Šių išvadų pagrindu, Statybos inspekcija priėmė 2017 m. liepos 19 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1152 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo nustatė, jog vykdant statybos darbus pažeisti rekonstrukcijos projekto sprendiniai bei nurodė iki 2018 m. sausio 19 d. išmontuoti esamas plokštes ir užtikrinti fasadinių apdailos medžiagų atitiktį projektui. Ieškovas, sumontuodamas žemesnės degumo klasės fasadines plokštes nei numatyta Sutartyje ir projekte, netinkamai atliko darbus, todėl nepagrįstai prašo priteisti 20 748,35 Eur.

5. Atsiliepime teigė, kad ieškovui pateiktas 2017 m. birželio 16 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 7 ir jo pagrindu išrašyta Sąskaita 20 748,35 Eur sumai nepasirašyti pasinaudojant Sutarties 6.7 p. nustatyta teise atsakovui nepasirašyti aktų ir neatlikti mokėjimų, kol tiekėjas savo sąskaita nepašalina defektiniame akte nurodytų trūkumų. Sutarties 5.6 p. visas pretenzijas užsakovo papildomų pretenzijų pareiškimas dėl akivaizdžių darbų trūkumų negali būti priežastis, kuria remiantis atsakovas gali atsisakyti priimti darbus ir (ar) už juos nemokėti. Sutarties 4.5 p. nustatyta, jog apmokėjimas vykdomas dalimis po atitinkamo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo per 30 kalendorinių dienų. Atsakovas 2017 m. birželio 16 d. gavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rašto Nr. 9.4-1301 (9.6E), adresuoto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (toliau – VTPSI), kopiją dėl išorės apdailos plokščių HPL degumo bandymų rezultatų, kuria remiantis nustatyta degumo klasė D-s2, d0, nors statybos produkto atitikties dokumentuose, kuriuos pateikė ieškovas, nurodoma aukštesnė (B-s2, d0) degumo klasė. Atsakovas 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. (1.4) 3B-171 kreipėsi į VTPSI dėl informacijos suteikimo apie tolimesnius veiksmus. Apie kreipimąsi ieškovas buvo informuotas 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. (1.4) 3B-172. Atsakovas 2017 m. liepos 20 d. iš Statybos inspekcijos gavo 2017 m. liepos 19 d. Privalomąjį nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad trūkumas nebuvo akivaizdus, atsakovas neturėjo galimybių šio fakto nustatyti darbų priėmimo metu (be specialių laboratorinių tyrimų), todėl atsakovas turėjo teisę nepasirašyti 2017 m. birželio 16 d. statybos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 7 ir neapmokėti jo pagrindu išrašytos Sąskaitos, kol ieškovas nepašalins trūkumų. Teigė, esą atsakovas veikė sąžiningai, tinkamai, bendradarbiavo su ieškovu ir turėjo teisę sustabdyti prievolės vykdymą. Ieškovo argumentas, kad atitinkamų charakteristikų apdailos plokščių tiekėjų Lietuvoje yra tik du, atsakovo nuomone, yra visiškai nesusijęs su ieškovo pareiga garantuoti, jog darbų priėmimo metu atlikti darbai atitiktų projekte nustatytas savybes ir teisės aktų reikalavimus.

6. Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-6819-987/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02824-2017-9) pagal ieškovo BĮ Muitinės mokymų centro ieškinį atsakovui Valstybei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Magirnis“, UAB „Orex Group“, UAB „Makveža“, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centras, UAB „Divido“. Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi, nustačius, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. sprendimu civilinę bylą (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02824-2017-9) išnagrinėjo ieškinį atmetant; Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 29 d. civilinėje byloje Nr. 2A-6-967/2022 išnagrinėjo apeliacinius skundus, kuriuos nutartimi atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimą; 2022 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo bei nutartį panaikino iš dalies.

Šalies argumentai

7. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-39851), juose nurodė papildomus nesutikimo su ieškiniu motyvus. Atsakovas nurodė, kad gavęs BUAB „Magirnis“ paaiškinimus dėl Statybos inspekcijos Privalomojo nurodymo Nr. PN1152 ir nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, jį apskundė teismui. Teismui netenkinus ieškinio dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, šis įsigaliojo ir turi būti vykdomas. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimu, konstatuota, kad Statybos inspekcijos Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai reiškia, kad statybų valstybinę priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos sprendimu pripažinta, kad ieškovo pagal Sutartį Nr. CP005061 atlikti darbai, t. y. sumontuotos netinkamos degumo klasės fasado apdailos plokštės, atlikti netinkamai ir turi būti ištaisyti. Be to, be šių netinkamai ieškovo atliktų statybos darbų, nustatyti kiti ieškovo atliktų darbų trūkumai. Ieškovas, atlikęs pastato rekonstrukcijos darbus, neperdavė atsakovui statybos darbų žurnalo, kuriame pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui ir kita privaloma informacija pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848. Statybos darbų žurnalo neturėjimą patvirtino ir BUAB „Magirnis“ nemokumo administratorius Erik Sinicki 2021 m. gegužės 5 d. raštu, kuriame administratorius teigia, kad jam nebuvo perduotas nei statybos darbų žurnalas, nei kita atliktų statybos darbų dokumentacija. Kadangi atsakovas negavo iš ieškovo statybos darbų žurnalo, kuriame buvo fiksuojama atliktų statybos darbų eiga, prieš Privalomojo nurodymo Nr. PN1152 įvykdymą buvo būtina atlikti pastato fasado ekspertizę galimiems paslėptiems darbams ir jų trūkumams identifikuoti, tam, kad po to būtų galima vykdyti plokščių keitimo darbus ir juos nustatyta tvarka priduoti Statybų inspekcijai. Šiuo tikslu pagal ieškovo ir MB „Tyrimai ir projektai“ 2022 m. birželio 3 d. sudarytą ekspertizės rangos darbų sutartį buvo atlikta pastato statinio dalies ekspertizė siekiant nustatyti statinio atitiktį projekto sprendiniams. 2022 m. liepos 8 d. Statinio dalies ekspertizės akte Nr. 22-75-E konstatuota, kad pastato fasadų techninė būklė neatitinka projekto (paskutinės projekto ar jo dokumentų laidos) sprendinių, t. y. užfiksuoti BUAB „Magirnis“ atliktų pastato rekonstrukcijos darbų neatitikimai projektui, tarp kurių be netinkamos fasado plokščių degumo klasės taip pat nustatyti kiti trūkumai: ties pagrindinėmis sienomis faktiškai sumontuotas didesnio pločio sieninis karkasas; kai kuriose vietose pastato frontonas apšiltintas tik dalinai, jo apšiltinimo sluoksnis suformuotas tik apie 1,5 m nuo jo toliausiai išsikišusio paviršiaus, todėl šioje vietoje gali susidaryti šalčio tiltelis; didelė dalis pastato palangių sumontuotos neužtikrinant pakankamo nuolydžio, todėl ant jų paviršiaus kaupiasi vanduo; pastato parapetų apskardinimas atskirose vietose sulankstytas, pažeistas vėjo, todėl reikalingas parapeto apskardinimo pakeitimas; užfiksuoti pastato cokolinės dalies apdailos pažeidimai bei atskirose vietose nusėdusi nuogrinda. Ieškovo atliktų darbų trūkumus patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-319-430/2023 pagal pareiškėjo Muitinės mokymo centro pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo BUAB „Magirnis“ 746 409,92 Eur sumai patvirtinimo atliktos statybos ekspertizės aktas. Teismo paskirtos ekspertizės 2022 m. lapkričio 30 d. akte užfiksuoti iš esmės tie patys BUAB „Magirnis“ atliktų darbų trūkumai kaip ir Muitinės mokymo centro užsakytos Statinio dalies ekspertizės akte Nr. 22-75-E nurodyti darbų trūkumai. Taigi, Statybos inspekcijos Privalomuoju nurodymu Statinio dalies ekspertizės akte Nr. 22-75-E ir Vilniaus apygardos teismo paskirtos ekspertizės 2022 m. lapkričio 30 d. akte nustatyti statybos darbų trūkumai patvirtina, kad ieškovas netinkamai atliko darbus pagal Sutartį, todėl jo reikalavimas priteisti 20 748,35 Eur yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka Sutarties sąlygų. Pagal Sutarties 6.7 papunktį užsakovas (Muitinės mokymo centras) turi teisę neatlikti mokėjimų, kol tiekėjas (BUAB „Magirnis“) nepašalina defektiniame akte užfiksuotų trūkumų ir nekompensuoja nuostolių, jei tokie atsirastų. Muitinės mokymo centras 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu pateikė ieškovui defektinį aktą, kuriame užfiksuoti Privalomuoju nurodymu Nr. PN1152 nustatyti trūkumai, tačiau ieškovas jų nepašalino. Be to, pagal Sutarties 9.1.2 papunktį užsakovas (Muitinės mokymo centras), be kita ko, turi teisę nemokėti už netinkamai atliktus darbus iki nustatytų statybos darbų defektų pašalinimo arba pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba tiekėjo (BUAB „Magirnis“) sąskaita. Kadangi ieškovas statybos darbų trūkumų nepašalino, atsakovas, atlikęs viešųjų pirkimų procedūras, 2022 m. gruodžio 8 d. su UAB „DP group“ sudarė statybos rangos darbų sutartį, kurios tikslas – ištaisyti BUAB „Magirnis“ atliktų atsakovo pastato rekonstrukcijos darbų trūkumus. Atsakovo pagal šią sutartį šalinant atsakovo statybos rangos darbų defektus sudaro 746 409,92 Eur, kuriuos kartu su darbų techninės priežiūros paslaugų išlaidomis (4 590,46 Eur) atsakovas reikalauja priteisti iš atsakovo Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-319-430/2023. Atsakovas mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti 20 748,35 Eur už netinkamai atliktus statybos darbus, sukėlusius atsakovui ypatingai didelius nuostolius, yra visiškai nepagrįstas.

8. Teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-319-430/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01057-2019-0) nagrinėjamas BĮ Muitinės mokymo centro pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo BUAB „Magirnis“ 746 409,92 Eur sumai patvirtinimo. Minėtas BĮ Muitinės mokymo centro pateiktas pareiškimas sietinas su Jeruzalės g. 25, Vilniuje, atliktais nekokybiškais BUAB „Magirnis“ statybos rangos darbais, neištaisytais defektais, atsiradusiais nuostoliais, t. y. jog dėl ieškovo kaltės BĮ Muitinės mokymo centras turės pastatui atlikti papildomus darbus, kurių nuostolio suma siekia 746 409,92 Eur. Vilniaus apygardos teismas bylą išnagrinėjo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi ir patvirtino kreditoriaus BĮ Muitinės mokymo centro 502 718,73 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Magirnis“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį pakeitė, nurodant, kad BUAB „Magirnis“ bankroto byloje patvirtinamas 456 843,83 Eur BĮ Muitinės mokymo centro finansinis reikalavimas.

9. Teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą ir paskyrė byloje žodinį teismo posėdį 2023 m. spalio 25 d. 13:30 val.

10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Evaldas Skurvydas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad ieškovas atliko darbus, buvo pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktai, bendra darbų vertė – virš 400 000 Eur, dalį sumos atsakovas yra sumokėjęs, dėl to ginčo nėra, tačiau likusi nesumokėta suma – ieškiniu reikalaujama suma. Dėl Privalomojo nurodymo – dėl fasado plokščių pakeitimo, taip, sutiktina, kad buvo defektai, šiuo klausimu yra teismų sprendimai priimti, tačiau šiuo atveju atsakovas gali pasirinkti tik vieną savo teisių gynimo būdą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnį, esant netinkamai atliktiems darbams, užsakovas turi teisę reikalauti pašalinti trūkumus, sumažinti kainą arba prašyti atlyginti nuostolius. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko reikalauti finansinio reikalavimo patvirtinimo ieškovo bankroto byloje. Finansinis reikalavimas buvo patvirtintas, reiškia klausimas dėl plokščių defektų šalinimo išlaidų atlyginimo yra išspręstas. Dėl kitų defektų, kuriuos atsakovas kėlė kitose bylose, šalinimo išlaidų atlyginimo atsakovo prašymas šioje dalyje buvo atmestas. Apie tai pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties 23-24 ir 31-35 punktuose. Šioje dalyje nutartis net nebuvo skundžiama. Dėl kitų defektų atsakovas apskritai pavėluotai reiškia pretenzijas, praleistas ieškinio senaties terminas bei garantinis 5 metų terminas. Atsakovas dėl kitų defektų turėjo kreiptis nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 metus. Šioje byloje atsakovas priešieškinio nėra pareiškęs, o ir negalėtų reikšti, nes kitoje byloje šis klausimas jau yra išspręstas. Atsakovas negali gintis dviem būdais, kitoje byloje atsakovas jau savo teises apgynė, pasirinko prašyti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, atsakovas negali prašyti ir sumažinti kainą, ir prašyti nuostolių atlyginimo, nes priešingu atveju – atsakovas nepagrįstai praturtėtų ieškovo sąskaita. Atsakovas, prašydamas nuostolių atlyginimo, nebuvo išminusavęs ginčo sumos, taigi atsakovo teisės pilnai apgintos – finansinis reikalavimas iš dalies patvirtintas, o dalyje dėl kitų defektų reikalavimas atmestas. Taigi, nesumokėtos skolos likutis turi būti priteistas iš atsakovo. Atsakovas neteisus, kad nustatyti kitų darbų defektai, kadangi šie defektai negarantiniai, nes nebuvo pareikšti iš karto po darbų perdavimo ar per garantinį terminą.

Šalies argumentai

11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškovo pozicija, kad teisiniu keliu atsakovui yra priteistos visos defektų šalinimo išlaidos. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimis buvo patenkinta tik dalis kreditorinio reikalavimo, kitos dalies teismas netenkino, t. y. netenkino dėl pagerinimo darbų ir kitos dalies netenkino dėl praleistos ieškinio senaties, nors buvo pripažinta, kad buvo ir stogo, ir cokolio darbų trūkumai, kurie patvirtinti ekspertizės aktu. Sutarties 9.1.2 punkto pagrindu atsakovas turi teisę nemokėti už darbus ir reikalauti pašalinti defektus. Atsakovas patyrė išlaidas, taigi apie jokį nepagrįstą praturtėjimą negali būti kalbos. Atsakovas, nustatęs, kad yra defektai, pasinaudojo teise nemokėti likusios skolos likučio, nors iš tikro fasado keitimo darbų dydis būtų buvęs daug didesnis, nei likęs nesumokėtos skolos likutis. Dviem ekspertizės aktais buvo konstatuoti trūkumai ne tik dėl fasado, bet ir kiti trūkumai nustatyti, teismas pripažino, kad trūkumai yra, tačiau pritaikė ieškinio senatį, o jei nebūtų ieškinio senatis pritaikyta, būtų didesnis finansinis reikalavimas patvirtintas. Reiškiant reikalavimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, buvo ne kartą tikslinama jo suma, nes buvo vertinama, kiek kainuotų defektų šalinimo darbai, buvo vertinamas statybos kainų padidėjimas. Atsakovas iš reikalaujamos finansinio reikalavimo sumos neatėmė sulaikytos skolos dalies, kuri ieškovo reiškiama šiuo ieškiniu. Atsakovo pažeistos teisės nebuvo pilnai apgintos, nes tik dalis defektų šalinimo išlaidų priteista, jokio praturtėjimo atsakovas nepatyrė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

12. Teismas , vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

13. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2016 m. balandžio 1 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo jėgomis ir medžiagomis atlikti statybos rangos darbus užsakovo objekte, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą Sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Bendra Sutarties kaina sudarė 499 734,84 Eur su PVM. Darbų atlikimo vieta – pastatas-mokykla, adresu Jeruzalės g. 25, Vilnius.

15. Ieškovas atliko ir perdavė Atsakovui Sutartyje numatytus darbus pagal atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras: 1) 2016 m. rugsėjo 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr.1 ir 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0004164 – 36 300 Eur sumai; 2) 2016 m. spalio 28 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 ir 2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0004182 – 108 033,93 Eur sumai; 3) 2016 m. lapkričio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 3 ir 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0004221 – 149 939,90 Eur sumai; 4) 2016 m. gruodžio 21 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 4 ir 2016 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.0004240 – 109 876,17 Eur sumai; 5) 2017 m. kovo 31 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 5 ir 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0004318 – 47 517,67 Eur sumai; 6) 2017 m. gegužės 31 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 6 ir 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0004399 – 23 080,44 Eur sumai. Atsakovas visus darbus pagal nurodytus aktus yra priėmęs ir visas nurodytas sąskaitas yra apmokėjęs, dėl to ginčo tarp šalių nėra.

16. Šalys 2017 m. birželio 16 d. sudarė darbų perdavimo–priėmimo aktą, kurio pagrindu ieškovas parengė paskutinį 2017 m. birželio 16 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 7 ir jo pagrindu išrašė 2017 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0004431 20 748,35 Eur sumai. Ieškovas 2017 m. birželio 21 d. raštu Nr. 175 ir 2017 m. birželio 30 d. raštu Nr. 194 pakartotinai pateikė atsakovui 2017 m. birželio 16 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 7 ir 2017 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0004431. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu Dėl defektinio akto sudarymo Nr. (1.4) 3B-207 nurodė, kad iš Valstybinės statybos inspekcijos gautas 2017 m. liepos 19 d. Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus iki 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-614-868/2021 atmetė atsakovo ieškinį Statybos inspekcijai dėl minėto nurodymo panaikinimo, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-6-967/2022 atmetė apeliacinius skundus ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-614-868/2021. 2022 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo ir nutartį panaikino iš dalies.

17. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu Dėl defektinio akto Nr. (1.4)3B-207 pateikė 2017 m. rugpjūčio 11 d. defektinį aktą Nr. 6P-141, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas įvykdyti iš Valstybinės statybos inspekcijos gautą Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1152, t. y. iki 2018 m. sausio 18 d. pakeisti išorės apdailos plokštes HPL į atitinkančias techninio projekto reikalavimus. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu Dėl sąskaitų faktūrų grąžinimo Nr.(1.4) 3B-229 grąžino ieškovo 2017 m. birželio 22 d. ir 2017 m. birželio 30 d. sąskaitas ir paprašė ištaisyti atliktų darbų defektus.

18. 2022 m. liepos 8 d. Statinio dalies ekspertizės akte Nr. 22-75-E konstatuota, kad pastato fasadų techninė būklė neatitinka projekto sprendimų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtino atsakovo 502 718,73 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį, nurodant, kad ieškovo bankroto byloje patvirtinamas 456 843,83 Eur dydžio atsakovo finansinis reikalavimas.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 20 748,35 Eur skolą

19. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pareigos apmokėti už ieškovo atliktos statybos rangos darbus. Ieškovas (rangovas) statybos rangos sutartimi įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus statybos darbus per sutartyje nustatytus terminus, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

20. Atliktų darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuoja CK 6.694 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

22. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Iš rangą reglamentuojančio CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus normų matyti, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra reikšmingas sutarties šalims tiek kaip dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tiek kaip reikšmingų sutarties vykdymo faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas: iš jame nurodytų faktinio pobūdžio duomenų matyti akto surašymo metu buvusi šalių pozicija dėl rangos sutartimi sutartų darbų atlikimo fakto, apimties, momento, darbų atitikties sutarties sąlygoms, akte fiksuojami konkretūs nustatyti darbų trūkumai; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).

23. Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo – tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

24. Šiuo atveju Sutarties 6.3. punktas numato, kad atliktų darbų priėmimas atliekamas pasirašant atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (toliau – Aktai). Tiekėjas pateikia 2 Aktų egzempliorius užsakovui iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos. Užsakovas per 5 (penkias) darbo dienas nuo pažymos apie atliktus darbus gavimo dienos priima darbus ir pasirašo pateiktus Aktus, tuo pačiu terminu grąžindamas jį tiekėjui, arba tuo pačiu terminu priima neginčijamą atliktų darbų dalį ir pareiškia raštu pagrindinės sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas dėl tinkamo darbų atlikimo. Pagal Sutarties 6.6. punktą, jeigu bet kuriuo pagrindinės sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad atlikti darbai neatitinka pagrindinėje sutartyje ar jos prieduose nustatytų kokybės reikalavimų, naudotos prastesnės kokybės medžiagos, nukrypta nuo techninės specifikacijos ar projekto ir kitų darbų reikalavimų be Užsakovo raštiško sutikimo, tokie atvejai fiksuojami įrašais statybos darbų žurnale bei sudaromas abiejų šalių pasirašomas defektinis aktas. Tiekėjui nepagrįstai atsisakius pasirašyti defektinį aktą, jis pasirašomas užsakovo vienašališkai (vienašalis sandoris) ir įteikiamas tiekėjui pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu paštu.

25. Pagal Sutarties 6.7. punktą, užsakovas turi teisę nepasirašyti Aktų ir neatlikti mokėjimų, kol tiekėjas savo sąskaita nepašalina defektiniame akte nurodytų trūkumų ir nekompensuoja nuostolių, jei tokie atsirastų arba kol šalys nesusitaria (raštu) dėl jų kompensavimo tvarkos. Užsakovas turi teisę pareikšti tiekėjui pretenzijas dėl išaiškėjusių atliktų Darbų trūkumų, jei būtų nustatyta, kad jie atsirado dėl tiekėjo kaltės, taip pat ir pasibaigus pagrindinės sutarties vykdymo laikui, tačiau tebegaliojant pagrindine sutartimi nustatytiems atliktų darbų garantiniams laikotarpiams, nurodytiems pagrindinėje sutartyje. Tokiu atveju užsakovas turi teisę reikalauti, kad tiekėjas ištaisytų nustatytus trūkumus savo sąskaita, arba kompensuotų užsakovo patirtus nuostolius. Pagal Sutarties 5.6. punktą, visas pretenzijas užsakovas pareiškia darbų priėmimo ir perdavimo momentu, o jeigu jis to nepadaro, tai vėlesnis užsakovo papildomų pretenzijų pareiškimas dėl akivaizdžių darbų trūkumų negali būti priežastis, kuria remiantis užsakovas gali atsisakyti priimti darbus ir (ar) už juos nemokėti. Pagal Sutarties 4.5. punktą, apmokėjimas yra vykdomas dalimis po atitinkamo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Galutinis apmokėjimas yra vykdomas po darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir atitinkamo garantinio rašto pateikimo per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų.

26. Byloje yra pateiktas 2017 m. birželio 16 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 7, kuriame yra nurodyta, kad per ataskaitinį laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 17 d. yra atlikta darbų 20 748,35 Eur sumai, dėl šios sumos sumokėjimo byloje ir kilo ginčas. Šį aktą yra pasirašęs tik ieškovo atstovas statybos vadovas D. T., atsakovo atstovo parašo šiame akte nėra. Byloje yra pateiktas ir kitas 2017 m. birželio 16 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad užsakovas priima darbus su pastabomis nurodytomis dvišaliame defektų šalinimo akte (priedas Nr. 1). Taigi, ieškovo atliktiems darbams perdavimo–priėmimo akte buvo nurodyti defektai, aktą pasirašė ieškovo atstovas statybos vadovas D. T., pripažindamas, kad atlikti darbai yra su defektais.

27. Atsakovas 2017 m. birželio 16 d. gavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rašto Nr. 9.4-1301 (9.6E) kopiją dėl išorės apdailos plokščių HPL degumo bandymų rezultatų, kuriais remiantis nustatyta degumo klasė D-s2, d0, nors statybos produkto atitikties dokumentuose buvo nurodyta aukštesnė (B- s2, d0) degumo klasė. Atsakovas 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. (1.4) 3B-171 kreipėsi į VTPSI dėl informacijos suteikimo apie tolimesnius veiksmus, kuri atsakovui pateikė 2017 m. liepos 19 d. Privalomąjį nurodymą, kuriuo nustatė, jog vykdant statybos darbus pažeisti rekonstrukcijos projekto sprendiniai bei nurodė iki 2018 m. sausio 19 d. išmontuoti esamas plokštes ir užtikrinti fasadinių apdailos medžiagų atitiktį projektui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-614-868/2021 atmetė atsakovo ieškinį Statybos inspekcijai dėl minėto nurodymo panaikinimo, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-6-967/2022 atmetė apeliacinius skundus ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-614-868/2021. 2022 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo ir nutartį panaikino iš dalies. Taigi, Privalomojo nurodymo atsakovui užginčyti nepavyko, jis buvo galiojantis, todėl atsakovas turėjo įvykdyti jame numatytus valstybinės institucijos įpareigojimus dėl trūkumų pašalinimo. Atsižvelgiant į tai, kad trūkumas nebuvo akivaizdus, atsakovas neturėjo galimybių šio fakto nustatyti darbų priėmimo metu (be specialių laboratorinių tyrimų), todėl atsakovas turėjo teisę nepasirašyti 2017 m. birželio 16 d. statybos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 7 ir neapmokėti jo pagrindu išrašytos 2017 m. birželio 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0004431, kol nebus pašalinti trūkumai.

28. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

29. Dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Specialieji užsakovo teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

30. Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtino atsakovo 502 718,73 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje. Kreditorinis reikalavimas yra susijęs su Jeruzalės g. 25, Vilniuje, atliktais nekokybiškais ieškovo statybos rangos darbais, neištaisytais defektais, atsiradusiais nuostoliais, t. y. jog dėl ieškovo kaltės atsakovas turės pastatui atlikti papildomus darbus, kurių nuostolio suma siekia 502 718,73 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį pakeitė, nurodant, kad ieškovo bankroto byloje patvirtinamas 456 843,83 Eur atsakovo finansinis reikalavimas, kas patvirtina, kad ieškovas netinkamai atliko darbus pagal Sutartį. Ieškovui netinkamai atlikus darbus, jo reikalavimas priteisti 20 748,35 Eur likusią sumą yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka Sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo atmestinas. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestinas ir išvestinio pobūdžio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

31. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei pateikė įrodymus apie tai, kad ieškovas byloje iš viso patyrė 1 104,40 Eur bylinėjimosi išlaidas (505 Eur žyminis mokestis ir 599,40 Eur už advokato teisinę pagalbą). Atsakovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo atsakovo naudai. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

35. Sprendimas priimtas ir paskelbtas rašytinio proceso tvarka, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė