Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui N. N.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Papildomai (b. l. 27-28) pareiškėjas nurodo, kad nebūtina konvojavimo metu susižeisti, jog būtų pripažinta atsakovės kaltė, pakanka pripažinti faktą, jog konvojavimo metu nebuvo laikomasi visų saugumo reikalavimų.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Akcentuoja, kad Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, asmens duomenų pagrindu nekaupia bei nesistemina informacijos apie asmens konvojavimo įvykius. Turimais duomenimis ginčo laikotarpiu Tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo planinio konvojaus maršrutu Vilnius-Marijampolė-Vilnius 7 kartus. Tarnybos pareigūnai nekonvojavo pareiškėjo: 2024 m. birželio 12 d. iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, 2024 m. birželio 19 d. iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, 2024 m. liepos 3 d. iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai: Iveco valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes ­Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl netinkamų atsakovės atstovės veiksmų.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Pareiškėjas dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų patirtą neturtinę žalą kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 8 d. iki 2024 m. liepos 11 d., atliekant laisvės atėmimo bausmę, Tarnyba neužtikrino jam visų saugumo reikalavimų, nes konvojuojant jį specialiu automobiliu prie sėdynių nebuvo pritvirtintų saugos diržų.

Bylos medžiaga (b. l. 29, 30) nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 2023 m. vasario 9 d. buvo etapuotas į Kauno kalėjimą, 2023 m. kovo 7 d. ir 2023 m. spalio 19 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, 2023 m. spalio 23 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apygardos teismą, 2023 m. spalio 30 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, 2023 m. gruodžio 12 d. ir 2024 m. sausio 29 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apygardos teismą, 2024 m. vasario 9 d. ir 2024 m. kovo 8 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, 2024 m. kovo 15 d. ir 2024 m. balandžio 25 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apygardos teismą, 2024 m. gegužės 9 d. – iš Kauno kalėjimo į Marijampolės kalėjimą, 2024 m. birželio 10 d. – iš Marijampolės kalėjimo į Kauno kalėjimą, 2024 m. birželio 12 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, 2024 m. birželio 13 d. – iš Kauno kalėjimo į Marijampolės kalėjimą, 2024 m. birželio 17 d. – iš Marijampolės kalėjimo į Kauno kalėjimą, 2024 m. birželio 19 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, 2024 m. birželio 20 d. – iš Kauno kalėjimo į Marijampolės kalėjimą, 2024 m. liepos 1 d. – iš Marijampolės kalėjimo į Kauno kalėjimą, 2024 m. liepos 3 d. – iš Kauno kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, 2024 m. liepos 4 d. – iš Kauno kalėjimo į Marijampolės kalėjimą.

Byloje taip pat yra 2024 m. gegužės 9 d., 2024 m. birželio 10 d., 2024 m. birželio 13 d., 2024 m. birželio 17 d., 2024 m. birželio 20 d., 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 4 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos duomenys (b. l. 38-58) dėl pareiškėjo konvojavimo.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 patvirtintos Konvojavimo taisyklės, kuriose nustatyta sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimo organizavimo ir vykdymo tvarka, konvojavimą vykdančių vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų ar jų padalinių pareigūnų ir konvojuojamųjų teisės ir pareigos (1 punktas).

Konvojavimo taisyklių 3.4 papunktis numato, kad konvojavimas – ginkluotas ir (ar) specialiai ekipuotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, transporto priemonėmis ir jų pristatymas į paskirties ar pasikeitimo punktus užtikrinant apsaugą. Konvojus – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos įstaigų, atliekančių ikiteisminį tyrimą ir vykdančių kriminalinę žvalgybą, ginkluotų ir (ar) specialiai ekipuotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties ar pasikeitimo punktus užtikrinant apsaugą (3.6 papunktis). Konvojuojamasis – sulaikytasis, suimtasis ar nuteistasis, kurį konvojus konvojuoja į paskirties ar pasikeitimo punktus (3.7 papunktis).

Pagal Konvojavimo taisyklių 54 punktą asmenų konvojavimui naudojamos šios transporto priemonės: specialiai įrengtos transporto priemonės su įrengtomis atskiromis kameromis konvojuojamiems asmenims laikyti (54.1 p.); specialiai įrengtos transporto priemonės, neturinčios atskirų kamerų, bet turinčios atskirtą zoną (skyrių) konvojuojamiems asmenims laikyti (54.2 p.); kitos transporto priemonės (54.3 p.). Pagal Konvojavimo taisyklių 55 punktą specialiai įrengtose transporto priemonėse turi būti: nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, transporto priemonės langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais; 2 gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai; 2 kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas – vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Konvojavimo metu transporto priemonėje konvojuotojų ir konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei transporto priemonėje esantis sėdimų vietų skaičius (56 punktas).

Teismas pažymi, kad Konvojavimo taisyklės nenumato saugos diržų įrengimo konvojavimui naudojamose transporto priemonėse.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad dėl saugos diržų specialiuosiuose automobiliuose neįrengimo Viešojo saugumo tarnybos veiksmų neteisėtumas nekonstatuotinas (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015, 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017, 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-609-602/2023 ir 2025 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-39-502/2025).

Bylos duomenimis pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiomis transporto priemonėmis: Iveco valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes ­Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių nurodytų transporto priemonių valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimų ir privalomųjų transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitų (b. l. 59-64) nustatyta, kad nurodytos transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus. Šie duomenys patvirtina, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė patikra buvo atlikta, šie automobiliai buvo tinkami naudojimui pagal paskirtį ir atitiko saugumo bei kitus techninius reikalavimus. Teismo vertinimu, atsakovės atstovės pateikti duomenys patvirtina pareiškėjo konvojavimui naudotų automobilių tinkamumą žmonėms pervežti, jų atitikimą saugumo reikalavimams. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas skundais dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių kilusių neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygomis.

Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjo argumentai dėl konvojavimo sąlygų yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini. Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo N. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.