Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant pareiškėjui S. M. ir pareiškėjų atstovui advokatui Egidijui Langiui, suinteresuotiems asmenims R. B. ir jo atstovei advokato padėjėjai Laimai Nevarauskaitei, V. S. ir jo atstovui advokatui Eligijui Seniučiui, M. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. M. ir S. M. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Gelvora“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas, M. D., E. A., M. B., A. M., P. R., R. T., D. T., S. A., R. B., V. S., antstolė Irena Beliačic, antstolis Darius Bliznikas, antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, antstolis Andrius Bublys, antstolė Jurgita Bareikienė, antstolė Daiva Prunskienė, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolis Vytautas Mitkus, antstolis Rimantas Vižainiškis, antstolė Daiva Milevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai prašo iškelti jiems bankroto bylą ir paskirti bankroto administratoriumi UAB „Įmonių administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nurodo, kad S. M. asmeninė skola kreditoriams sudaro 213 555,03 Eur, o pareiškėjos M. M., kuri yra solidari skolininkė, įsiskolinimas kreditoriams sudaro 27 306,53 Eur, iš viso 240 861,56 Eur. Paaiškino, kad pareiškėjas S. M. 1997 m. įsteigė įmonę UAB „Arx Legis“, kurioje dirbo direktoriumi. Įmonė užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba, tačiau nepavykus tinkamai realizuoti atskirų žemės sklypų susidarė skolos fiziniams asmenims. Pareiškėjai taip pat nuomojosi gyvenamąsias patalpas, tačiau susidūrus su finansiniais sunkumais ir netekus darbo, susidarė įsiskolinimas už gyvenamųjų patalpų nuomą. Šiuo metu pareiškėjas S. M. užsiima individualia veikla - pavėžėjimu. Gauna bendrų pajamų apie 1100 Eur (su mokesčiais), tačiau iš gaunamų pajamų išlaiko transporto priemonę, todėl realių pajamų lieka apie 600 Eur. Pareiškėja M. M. dirba Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje ir gauna vidutiniškai 1066,69 Eur pajamų per mėnesį. Pažymėjo, kad pareiškėjai neturi nekilnojamojo turto ar piniginių santaupų, tik einamąsias lėšas, kurios būtinos pragyvenimui. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai neturi net teorinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais (el. b. l. 7–9, t. I).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktu atsiliepimu nurodė, kad S. M. skolingas 349,81 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir turi 30 Eur dydžio administracinio nusižengimo baudą, kurios mokėjimo terminas nesuėjęs. Pažymėjo, kad dėl bankroto bylos iškėlimo neprieštaraus, teismui nustačius, jog į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų. Prašė bylą nagrinėti įstaigos atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 102–103, t. I).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) pateiktame atsiliepime nurodė, jog S. M. yra skolingas 2966,94 Eur. Pažymėjo, kad turimam įsiskolinimui išieškoti taikė priverstines skolos išieškojimo priemones. VSDFV Vilniaus skyrius reguliariai teikė mokėjimo nurodymus dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka, priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, kurie buvo pateikti vykdyti antstoliui, tačiau skolos iki šiol nepavyko išieškoti. Prašo teismo sprendimą priimti pagal byloje esančius dokumentus bei pateiktus įrodymus ir bylą nagrinėti įstaigos atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 108–110, t. I).

Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ pareiškimo tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra (el. b. l. 100, t. I).

Suinteresuotas asmuo antstolė Daiva Milevičienė pateiktu atsiliepimu nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą išieškotojos VMI naudai dėl 364,81 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. M.. Paaiškino, kad aplinkybių dėl kurių bankroto byla pareiškėjams negali būti iškelta, jai nėra žinoma, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, antstolei nedalyvaujant (el. b. l. 119, t. I).

Pareiškėja M. M. ir suinteresuoti asmenys Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. A., UAB „Gelvora“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas, A. M., P. R., R. T., D. T., S. A., antstolė Irena Beliačic, antstolis Darius Bliznikas, antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, antstolis Andrius Bublys, antstolė Jurgita Bareikienė, antstolė Daiva Prunskienė, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolis Vytautas Mitkus, antstolis Rimantas Vižainiškis, antstolė Daiva Milevičienė į teismo posėdį neatvyko, gauti pranešimai nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247, 443 straipsniais, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinamas. Atsisakytina M. M. ir S. M. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Nustatyta, kad pareiškėjo S. M. asmeninė skola kreditoriams sudaro 198 097,08 Eur, o pareiškėjo S. M. ir jo sutuoktinės M. M., solidari skola kreditoriui sudaro 40 583,27 Eur, iš viso 238 680,35 Eur. Įsiskolinimus sudaro: VSDFV Vilniaus skyriui – 2966,94 Eur, VMI – 379,81 Eur, E. A. – 4311,82 Eur, UAB „Gelvora“ – 716,64 Eur, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ – 23,17 Eur, M. D. – 14 771,25 Eur, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui – 360,81 Eur, M. B. – 17 819,96 Eur, A. M. – 1319,19 Eur, P. R. – 978,91 Eur, R. T. ir D. T. – 18 016,68 Eur, S. A. – 4206,15 Eur, R. B. – 132 225,75 Eur, V. S. – 27 224,28 Eur pagrindinės skolos ir 13 358,99 Eur procesinės palūkanos, iš viso 40 583,27 Eur (M. M. yra solidari skolininkė su S. M.) (el. b. apyrašo, b. l. 14–16, 78–79, 109–115, 180, t. I).

Pagal valstybės įmonės „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2020 m. rugsėjo 23 d. pažymas Nr. 1.13-S3-235, Nr. 1.13-S3-236, pareiškėjas S. M. valdo transporto priemonę KIA Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėja M. M. nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi (el. b. apyrašo, b. l. 58–59, t. I). Remiantis valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. rugsėjo 15 d. duomenimis, pareiškėjai registruoto nekilnojamojo turto neturi (el. b. apyrašo, b. l. 18–54, t. I).

Remiantis Vilniaus „Juventos“ gimnazijos 2019 m. liepos 1 d. pažymą Nr. SD-154, pareiškėja M. M. dirba Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje mokytoja, jos mėnesinis darbo užmokestis siekia 1066,69 Eur (su mokesčiais) (el. b. apyrašo, b. l. 60, t. I). Pagal AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., M. M. banko sąskaitoje 777,68 Eur likutis (el. b. apyrašo, b. l. 56–57, 86–90, t. I; b. l. 2–4, t. II).

Remiantis Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 519828, S. M. nuo 2003 m. kovo 31 d. vykdo individualią veiklą. Nustatyta, kad pareiškėjui išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą nuo 2018 m. spalio 17 d. (el. b. apyrašo, b. l. 60–62, t. I). Ieškovas teismui taip pat pateikė duomenis apie patiriamas išlaidas, išlaikant transporto priemonę, kuria vykdo pavežėjimo veiklą (el. b. apyrašo, b. l. 28–38, t. II).

AB SEB banko duomenimis, S. M. banko sąskaitoje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. 0,00 Eur likutis (el. b. apyrašo, b. l. 55, 85, t. I). Nustatyta, kad S. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitoje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. lukutis siekia 0,03 Eur (el. b. apyrašo, b. l. 2, t. II). Pareiškėjas taip pat pateikė „TransferWise“ banko sąskaitos išrašą, patvirtinančią apie gaunamą darbo užmokestį iš Bolt Operations ir UAB „Farmers Circle“ (el. b. apyrašo, b. l. 63–70, t. I).

Remiantis suinteresuotų asmenų pateiktais duomenimis, socialinio tinklo Facebook S. M. paskyra, paties pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad S. M. laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2020 m. dirbo įmonėje Asparagus Farm, esančioje Rusijos Federacijoje. 2020 m. pareiškėjas įsidarbino UAB „Farmers Circle“, kuri taip pat bendradarbiauja su Vilniuje atsidariusiu Senatorių pasažu bei pardavinėja auginamas daržoves parduotuvėje „Dirva“ (el. b. apyrašo, b. l. 116–119, 128–129, 131, 136–140, 143, 164–179, t. I). Iš Lietuvos koučingo specialistų bendruomenės viešai skelbiamų duomenų, nustatyta, kad pareiškėjas S. M. nuo 2010 m. kovo 24 d. yra sertifikuotas koučingo specialistas. Vienos įprastinės koučingo sesijos kaina – 30 Eur (el. b. apyrašo, b. l. 120, 144–145, t. I). Nustatyta, kad S. M. priklauso 33,8 procentai ribotos atsakomybės bendrovės „Russkaja Sparža“, esančios Rusijos Federacijoje, akcijų (el. b. apyrašo, b. l. 7–11, t. II).

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Pažymėtina, kad FABĮ iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, o ne nurašyti fizinio asmens skolas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir šalių duotų paaiškinimų teismo posėdyje spręstina, kad pareiškėjų turimo turto ir gaunamų pajamų – darbo užmokesčio nepakanka įvykdyti šiuo metu pareiškėjų turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams.

Pareiškėjų skolinių įsipareigojimų, kurių vykdymo terminai suėję, suma viršija 25 MMA dydį, o jo gaunamų pajamų (darbo užmokesčio) ir turimo turto akivaizdžiai nepakanka turimiems įsiskolinimams padengti. Taigi, įvertinus skolininkų turimus kreditorinius įsipareigojimus ir turimą turtą bei gaunamas pajamas, darytina išvada, kad skolininkai formaliai atitinka FABĮ nurodytą nemokumo būklę.

Kasacinio teismo yra nurodyta, jog teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, teismas, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 . nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad: 1) pradelstų skolinių įsipareigojimų suma neviršija 25 MMA, 2) fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų), 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus, 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, 6) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti ne tik FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir pareiškėjų sąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-336/2013).

Konstatuoti asmens nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, pagrindu, nėra reikalingas pačių sandorių pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais faktas. Šiuo atveju (dėl kitokių veiksmų) sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

Pareiškėjų sąžiningumas sudarant sandorius gali būti vertinamas ne daugiau kaip už trejus metus iki kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Pareiškėjai į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2020 m. gruodžio 4 d., todėl pareiškėjų sąžiningumas, atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, gali būti vertinamas 2017 m. gruodžio 4 d. – 2020 m. gruodžio 4 d. laikotarpiu bei pareiškėjų sąžiningumas teisminio nagrinėjimo metu, jiems pateikiant duomenis teismui apie nemokumo atsiradimo priežastis ir turtinę padėtį, bei esamus kreditorius ir jų informavimą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šioje byloje teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo sąžiningumo, vertina pareiškėjo elgesį teisminio proceso metu – t. y. aplinkybes, kiek pats pareiškėjas sąžiningai ir atvirai atskleidė aplinkybes apie kreditorinių įsipareigojimų atsiradimo ir vykdymo aplinkybes, turimą turtą, gaunamas pajamas ir galimybes atkurti mokumą, bei nuo 2017 m. gruodžio 4 d. pareiškėjų atliktus veiksmus ar neveikimą. Nurodytu laikotarpiu yra aktuali aplinkybė, ar pareiškėjai turėjo galimybę mažinti kreditorinius įsiskolinimus kokia nors apimtimi.

Teismo vertinimu pareiškėjai elgėsi nesąžiningai ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dieną nepateikė teismui visos aktualios informacijos, susijusios su turimu turtu bei gaunamomis pajamomis.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjas S. M. užsiima ne tik keleivių pavežėjimu, tačiau vertinamuoju trijų metų laikotarpiu vykdė ir kitą veiklą Rusijos Federacijoje, t. y. plantacijoje augino šparagus ir iki 2020 m. dirbo Asparagus Farm. Remiantis suinteresuotų asmenų pateiktais ir viešai prieinamais duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. dirba UAB „Farmers Circle“, kuri taip pat bendradarbiauja su Vilniuje atsidariusiu Senatorių pasažu bei pasažo teritorijoje pardavinėja auginamas daržoves parduotuvėje „Dirva“. Byloje paties pareiškėjo pateiktas „TransferWise“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad pareiškėjas gavo darbo užmokestį iš UAB „Farmers Circle“. Pažymėtina, kad be minėtų veiklų, pareiškėjas taip pat teikė koučingo paslaugas, vienos sesijos kaina – 30 Eur.

Nurodytos aplinkybės teismui tapo žinomos tik iš suinteresuotų asmenų, nors patys pareiškėjai, turėję pareigą nurodyti visas aplinkybes (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas), susijusias su gaunamomis pajamomis, pareiškime, kreipdamiesi į teismą, jų nenurodė. Pažymėtina, kad pareiškėjas S. M., pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dieną, taip pat nepateikė teismui duomenų apie turimas įmonės „Russkaja Sparža“, įregistruotos Rusijos Federacijoje, akcijas.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įkūrus naują įmonę „Russkaja Sparža“ ir užauginus naują šparagų derlių, jis supuvo, todėl nebuvo gauta jokių pajamų. Teismas neturi pagrindo priimti tokius paaiškinimus ir jais remtis, jų nepatvirtinant kitiems įrodymams byloje.

Remiantis civilinėje byloje pateiktais ir į lietuvių kalbą išverstais straipsniais, Youtube kanale 2019 m. balandžio 29 d. publikuotu interviu ir straipsniu „Žmogus ir smidrai“, matyti, kad Šiaurės Osetijoje buvo užaugintas didelis šparagų derlius. Įmonės atstovai interviu metu paaiškino, kad nėra kliūčių realizuoti užaugintas daržoves ir visi vietiniai restoranai bei prekybos tinklai sutiko nupirkti užaugintą derlių. Straipsnyje „Žmogus ir smidrai“, kuriame interviu davė taip pat ir pareiškėjas S. M., teigiama, kad metinis parduodamo derliaus pelnas gali viršyti 600 milijonų rublių, t. y. apie 7 milijonai eurų.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu neatitinka tikrovės. Tikėtina, kad pareiškėjas gavo ženklią pajamų dalį iš auginamų daržovių, tačiau civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kurie teismui leistų nustatyti faktiškai pareiškėjų gautų pajamų dydį.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas S. M. elgėsi nesąžiningai ir neatskleidė teismui visos informacijos apie vykdomą veiklą, turimą darbą, turtą ir gaunamas pajamas. Pareiškėjas net ir paaiškėjus aplinkybėms apie vykdomą papildomą veiklą, nepateikė teismui duomenų apie gautas pajamas iš įmonės Asparagus Farm laikotarpiu iki 2020 metų. S. M. taip pat nepateikė teismui jokių duomenų, kokias pajamas gavo iš vykdomos koučingo veiklos ir turimų įmonės „Russkaja Sparža“ akcijų bei jos vykdomos veiklos, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, kokio dydžio darbo užmokestį ir kitas pajamas pareiškėjas iš tikrųjų gavo per trijų metų laikotarpį iki kreipimosi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Minėtoje Kasacinio teismo praktikoje, kaip vienas iš sąžiningumo vertinimo kriterijų taip pat nurodytas pernelyg pasyvus pareiškėjo elgesys, nesiimant priemonių savo mokumui pagerinti ar kitas neveikimas. Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir pateiktus duomenis, matyti, kad pareiškėjai (kaip šeima ir kaip solidarūs skolininkai) gaudavo papildomų pajamų iš daržovių auginimo ir jų pardavimo. Byloje pateikti ir į lietuvių kalbą išversti straipsniai, patvirtina, jog visi užauginti šparagai būdavo parduodami Rusijos Federacijoje. Laikytina, kad pareiškėjai turėjo gauti papildomų pajamų, iš kurių galėjo dengti turimus įsiskolinimus kreditoriams.

Pareiškėjas S. M. civilinėje byloje nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio, jog siekia mažinti turimus įsiskolinimus kreditoriams, priešingai, pareiškėjas nepadengė net nedidelių įsipareigojimų, pvz. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ – 23,17 Eur, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui – 360,81 Eur, VMI – 379,81 Eur ar kt. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai leido kauptis skoloms ir nesiėmė jokių priemonių šias skolas mažinti. Civilinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į kreditorius dėl skolų išdėstymo dalimis pagrįstam įmokos dydžiui ar laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys, kad tik iš pareiškėjos M. M., kaip solidarios skolininkės, darbo užmokesčio antstolis Darius Bliznikas atlikdavo išskaitymus kreditoriaus V. S. naudai (el. b. apyrašo, b. l. 114–115, t. I).

Toks pareiškėjų elgesys, prieštaraujantis byloje esamiems rašytiniams įrodymams, suinteresuotų asmenų – kreditorių nurodomoms aplinkybėms, sužinotoms iš viešų šaltinių, pilnai neatskleidžiant visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos pareiškėjų finansinės situacijos įvertinimui ir sprendimui dėl bankroto bylos iškėlimo priimti, teismas vertina kaip akivaizdų vengimą atskleisti tikrąją finansinę padėtį ir tikrąsias priežastis, dėl kurių pareiškėjai formaliai atitinka nemokumo būklę.

Atsižvelgus į tai konstatuotina, jog pareiškėjai elgėsi nesąžiningai ir kreipdamiesi dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė visos informacijos apie vykdomą veiklą, turimą turtą bei gaunamas pajamas. Pareiškėjų nesąžiningumą taip pat patvirtina jų neveikimas ir pernelyg didelis pasyvumas nesiimant priemonių mokumui pagerinti ir nededant pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais.

Byloje nustačius pagrindą, kai fiziniam asmeniui negali būti keliama bankroto byla - Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas - taip pat atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, keliančias abejonių dėl pareiškėjų sąžiningumo, darytina išvada, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams prieštarautų esminiam FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjų pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

R. B. pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, jog patyrė 26,98 Eur išlaidų už antstolio pažymą, 129,09 Eur už atliktus vertimus, iš viso 156,07 Eur, kurios priteistinos suinteresuoto asmens naudai lygiomis dalimis po 78,00 Eur iš pareiškėjos M. M. ir 78,07 Eur iš pareiškėjo S. M. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis) (el. b. apyrašo, b. l. 41–44, t. II).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti pareiškėjui S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjai M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Priteisti suinteresuoto asmens R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš pareiškėjo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 78,07 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 07 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti suinteresuoto asmens R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš pareiškėjos M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 78,0 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.