Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo UAB „Baltusa“ atstovams direktoriui V. S., advokatui Pauliui Bružui

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Baltusa“ dėl 3682,60 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys (b.l. 1-2) grindžiamas tuo, kad 2019-02-25 Nyderlanduose dėl S. B., vairavusio transporto priemonę Mercedes Benz Actros, v.n. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala.

Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės Mercedes Benz Actros, v.n. (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo.

Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Mercedes Benz Actros, v.n. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 str. 1 d., 41 str. 3 ir 8 dd. nuostatos.

Dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose E. S. valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau - ES) (TPVCAPDĮ 2 str. 7 d., 10 str. 1 d.).

Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos

Vidaus nuostatai (TPVCAPDĮ - „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“) (paskelbti su 2003-07-28 komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)).

-eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – Nyderlandų) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas;

-transporto priemonės įprastinės buvimo vietos - registracijos valstybės (šiuo atveju - Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą.

Taigi, kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras (dažniausiai jis yra ir nukentėjusiojo asmens šalies nacionalinis draudikų biuras), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais:

-administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims.

-atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Nyderlanduose (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 str., 5 str.), eismo įvykio valstybės - Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras (NEDERLANDS BUREAU DER MOTORRIJTUIGVERZEKERAARS) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 3682,60 EUR sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui .

Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 str. 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 str.) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 3682,60 Eur.

Ieškovas, sumokėjęs Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (atsakovo), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 3682,60 Eur.

Atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

Ieškovas prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (b.l. 19).

Atsakovas UAB „Baltusa“ į.k. 303234303, pateikė teismui atsiliepimą į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas-510 Eur (310 Eur + 200 Eur) advokato išlaidų (b.l. 17-18, 20-23).

Nesutikimą su ieškiniu atsakovas procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (b.l. 17-18) bei atsakovo atstovai teisminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad UAB „Baltusa“ neginčija to fakto, jog vairuotojas S. B. buvo išvykęs su transporto priemone Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvykio dieną buvo Nyderlanduose, tačiau apie eismo įvykį įmonė nebuvo informuota nei pačio vairuotojo S. B., nei draudikų biuro. Draudikų biuras su UAB „Baltusa“ visiškai nebendradarbiavo. Apie tai, jog 2019-02-25 buvo padarytas eismo įvykis UAB „Baltusa“ sužinojo tik iš šio pateikto ieškinio. Nors draudikų biuras į bylą ir pateikia neva UAB „Baltusa“ siųstas 2019-10-17 ir 2020-01-02 pretenzijas, tačiau UAB „Baltusa“ pažymi, jog jų net nebuvo gavusi, o tai reiškia, kad UAB „Baltusa“ nežinodama apie tai, jog įvyko eismo įvykis, negalėjo nei ginčyti įvykio aplinkybių, nei ginčyti paskaičiuotos žalos dydžio.

Atsakovas nurodė, kad viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra asmens kaltė. Šioje byloje manau, kad transporto priemonę vairavusio S. B. kaltė dėl įvykio nėra įrodyta.

Kaip matyti iš draudikų biuro pateikiamų dokumentų, vairuotojo kaltė neva pagrindžiama įvykio deklaracija. Tačiau ši deklaracija šiuo konkrečiu atveju negali būti laikoma tinkamu dokumentu, patvirtinančiu vilkiko vairuotojo kaltę dėl įvykio. Deklaracija buvo pildoma olandų kalba, kuri baltarusiškai kalbančiam vairuotojui nebuvo suprantama. Deklaracijoje nėra įvykio dalyvių pozicijos dėl to, kuris iš vairuotojų yra kaltas. Nors deklaracijoje, kaip nukentėjusios šalies, yra pateiktas paaiškinimas, kad: „vilkikas, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į mano transporto priemonę“, tačiau jis anaiptol neįrodo vilkiko vairuotojo kaltės. Traktuotina, jog vairuotojas tik sutiko su pačiu įvykiu, tačiau savo kaltės jis nepripažino - deklaracijos 14 punktas nebuvo užpildytas, o tokiu atveju buvo privalu kviesti policijos pareigūnus. To, kaip matyti iš pateikiamų dokumentų, nebuvo padaryta.

Taigi, draudikų biuras išmokėdamas Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui žalą prieš tai pilnai neištyrus eismo įvykio aplinkybių ir nepatikrinus, bei nenustačius visų reikšmingų faktų, t. y. nesant būtinų sąlygų jo civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 str. 4 d. kilti, taip prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, todėl jokia atsakomybė UAB „Baltusa“ dėl šio įvykio nekyla (CK 6.253 str. 5 d.).

Be to, ieškovas neinformavo UAB „Baltusa“ apie įvykusį eismo įvykį ir su juo susijusį ir vykdomą žalos administravimą, dėl to buvo užkirsta galimybė UAB „Baltusa“ teikti įrodymus dėl įvykio aplinkybių, ginčyti vairuotojo kaltę dėl šio įvykio.

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje nustatyta, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad 2019-02-25 Nyderlanduose, vietovėje (duomenys neskelbtini), dėl S. B., vairavusio transporto priemonę Mercedes Benz Actros, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausančią UAB „Baltusa“, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala Nyderlandų piliečio V.d.L priklausančiai transporto priemonei Mercedes Benz v.n. (duomenys neskelbtini)L.

Dėl šių faktinių bylos aplinkybių byloje kilo ginčas.

Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio dieną galiojančiu Nyderlanduose, atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), administravo ir atlygino atsakovo vairuojama transporto priemone padarytą 3682,60 Eur žalą, todėl ieškovas, sumokėdamas Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovo padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo remdamasis CK 6.264, 6.265 str., TPVCAPD įstatymo 17, 23 str. nuostatomis.

TPVCAPD įstatymo 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad ieškovas moka išmoką dėl kitoje E. S. valstybėje narėje padarytos žalos pagal kitos E. S. valstybės narės (kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles) teisės aktus, jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; taip pat ieškovas moka išmokas ir kitais atvejais, vykdydamas Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Nyderlanduose (kitoje E. S. valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles) ir ieškovui sprendžiant, kad jo metu atsakovas yra eismo įvykio kaltininkas, vairavo Lietuvos Respublikoje registruotą, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę, todėl ieškovas privalėjo apmokėti Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro pateiktą aukščiau minėtą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes tokia ieškovo pareiga yra įtvirtinta ieškovui privalomuose vykdyti teisės aktuose: TPVCAPD įstatymo 17 str. 5 d. ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 str. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai sprendžiant eismo įvykio metu patirtos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPD įstatyme - Vidaus tvarkos taisyklės) (paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)).

Tokiu būdu, 2019-09-24 d. ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nurodytą sumą (3682,60 Eur) sumokėjo Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui - NEDERLANDS BUREAU DER MOTORRIJTUIGVERZEKERAARS bei 2019-10-17 d. pateikė UAB „Baltusa“ pretenziją dėl nurodytos sumos (3682,60 Eur) sumokėjimo.

Bylos duomenimis, atsakovas ieškovo nuostolių neatlygino, neginčydamas fakto, kad transporto priemonę Mercedes Benz Actros, v.n. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nes draudikui laiku nebuvo sumokėta draudimo įmoka, tačiau atsisakymą ieškovui sumokėti 3682,60 Eur motyvavo tuo, kad transporto priemonė Mercedes Benz Actros, v.n. (duomenys neskelbtini) eismo įvykyje nedalyvavo, jokių eismo įvykio būdingų pažeidimų transporto priemonei grįžus į Lietuvą, užfiksuota nebuvo; transporto priemonės vairuotojas, Baltarusijos pilietis S. B., apie eismo įvykį darbdaviui UAB „Baltusa“ nepranešė, eismo įvykio faktas Nyderlanduose neįrodytas, nes nepateikta tam patvirtinančių įrodymų; ieškovas žalą nesant įrodymų, atlygino Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui nepagrįstai.

Teismas nesutinka su atsakovo argumentais.

Pagal TPVCAPDĮ 41 str. 3 ir 8 d. atsakingas už sutarties sudarymą asmuo (šiuo atveju - atsakovas) privalo apdrausti transporto priemonę TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu.

TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Eismo įvykio valstybės draudikų biuras (Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras), eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, kelių valstybių draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturi galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktų taikymo, todėl teismas, nagrinėdamas ginčą, kuriame Biuras siekia išieškoti kitam nacionaliniam draudikų biurui pagal Bendradarbiavimo nuostatus atlygintą žalą, turi iš esmės vertinti atsakovu patraukto asmens prieštaravimus, taip užtikrinant jo teisę į teisminę gynybą. Kai atsakovas ginčija aplinkybę, kad užsienio valstybės draudikų biuro nukentėjusiam asmeniui išmoka išmokėta atsižvelgiant į kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (kaip nagrinėjamu atveju), ieškovas turi teikti įrodymus apie užsienio teisės turinį, o kadangi nagrinėjamu atveju tokie įrodymai nebuvo pateikti, byla grąžintina nagrinėti iš naujo. .LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (LAT 2014-02-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-24/2014),

Nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimo sąlygas nustato Biurų tarybos vidaus nuostatai (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai), kuriuos priėmė Biurų taryba 2002-05-30 d. vykusioje Generalinėje asamblėjoje. Bendradarbiavimo nuostatai reguliuoja tik nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius ir nėra tiesiogiai taikytini nacionalinių draudikų biurų ir trečiųjų asmenų santykiams.

Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei ji išmokėta pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p.

Nei TPVCAPDĮ, nei Direktyvos 2009/103/EB nuostatose nenurodyta, kad, atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą žalą, Biurui iš žalą padariusio asmens šios sumos būtų priteistos nevertinant jų pagrįstumo. Tokios teisės nesukuria ir tai, kad Biuras negali daryti įtakos kito nacionalinio biuro atliekamam tyrimui. Iš Bendradarbiavimo nuostatų, taikomų nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams, matyti, kad dėl žalos atlyginimo sprendžiantis biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, vienvaldiškai sprendžia visus reikalus, susijusius su žalos sureguliavimu ir, tuo atveju, kai žala padaryta neapdrausta transporto priemone, informuoja Biurą, o ne už žalos atsiradimą atsakingą asmenį. Tik esant aiškiam Biuro ar draudiko pageidavimui, prieš priimdamas sprendimą žalos sureguliavimo klausimą sprendžiantis nacionalinis draudikų biuras informuoja draudiką arba Biurą. Kadangi atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturi galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktų taikymo, teismas, nagrinėdamas ginčą, kuriame Biuras siekia išieškoti kitam nacionaliniam draudikų biurui pagal Bendradarbiavimo nuostatus atlygintą žalą, turi iš esmės vertinti atsakovu patraukto asmens prieštaravimus. Teisė į teisminę gynybą, garantuota tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų (Konstitucijos 30 str. 1 d., EŽTK 6 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.) turi būti užtikrinta ne tik ieškovui, bet ir atsakovui, suteikiant jam efektyvią galimybę gintis nuo pareikšto reikalavimo. Taigi, iš pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų išplaukiantis draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio Biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas, negali būti besąlygiškai išplėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose.

TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai Biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 dalį dėl kitoje E. S. valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

Kadangi Biuro atgręžtinis reikalavimas pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdžiusiam asmeniui yra grindžiamas Lietuvos nacionaline teise (TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.) ir užsienio teisė byloje nėra taikoma, bylą nagrinėjančiam teismui nekyla poreikio savo iniciatyva aiškintis užsienio teisės turinį (CK 1.12 str.), tačiau faktinę aplinkybę, kad išmokos kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtos atsižvelgiant į tos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, kaip ieškinio faktinį pagrindą, turi įrodyti ieškovas.

Tačiau atsakovui ginčijant šią aplinkybę (kaip yra šiuo atveju), ieškovas turi teikti įrodymus apie užsienio teisės turinį.

Nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimo santykiai leidžia jiems gauti informaciją apie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, jų turinį ir taikymo praktiką.

Atsakovas teigia, kad jam nebuvo pranešta apie eismo įvykio administravimo procedūrą Nyderlanduose, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad nei eismo įvykio vietos nacionaliniam draudikų biurui, nei Biurui nėra nustatyta pareiga informuoti transporto priemonės valdytoją apie kitoje valstybėje vykdomą žalos administravimo procedūrą (LAT 2017-11-03 d. nutartis civ.byloje 3K-7-338-313/2017 ir kt. ).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovui 2019-06-20 d. paklausimą „Dėl informacijos pateikimo“, 2019-10-17 d. pretenzija pranešė apie Nyderlanduose įvykusį eismo įvykį, tačiau atsakovas eismo įvykio aplinkybėmis nesidomėjo, jokių papildomų įrodymų dėl eismo įvykio administravimo neprašė, t.y. veikė pasyviai, ignoruodamas ieškovo pranešimą.

LAT 2014-03-19 d. nutartyje civ.byloje Nr. 3K-3-100/2014 nurodė, kad iš pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų išplaukiantis draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio Biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas, negali būti besąlygiškai išplėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose. Taigi, pagal formuojamą praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose, kada ieškovas – Transporto priemonių draudikų biuras – sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pareiškia atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta.

Tokia teismų praktika sąlygoja teismo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje atsakovui UAB „Baltusa“ ginčijant žalos padarymo faktą, būtent ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį (CPK 12 str., 178 str.). Teismas sutinka su ieškovo teiginiais, išdėstytais ieškovo procesiniame dokumente ( b.l. 9-10), kad atsakovas nepaneigė Nyderlanduose nacionalinio draudiko biuro išvadų dėl eismo įvykio kaltininko, nes, kaip jau minėta, ieškinio dalyko ir pagrindo įrodinėjimo našta pirmiausiai tenka ieškovui.

Priešingai, CPK 178 str. suponuoja atsakovo pareigą paneigti tokius duomenis, įrodant, kad nukentėję asmenys nepatyrė tokios žalos ar kad yra kitų aplinkybių, leidžiančių sumažinti iš jų priteisiamo žalos atlyginimo dydį, atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo poziciją dėl prašomos priteisti žalos dydžio nepagrįstumo, teismui nėra pagrindo nagrinėti ir vertinti atsakovo keliamų klausimų (LAT 2020-02-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieškinį pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrąžinti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuro tretiesiems asmenims išmokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovams ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (LAT 2017-11-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, Vilniaus apygardos teismo 2019-10-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-1432-258/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Baltusa“ vairuotojas S. B. ir nukentėjusysis Nyderlandų pilietis V. d. L. 2019-02-25 d. 07.50 val. užpildė eismo įvykio deklaraciją. Šią deklaraciją užpildė Nyderlandų pilietis V. d. L olandų kalba.

Atsakovo teiginiai, kad turėjo būti kviečiama policija, atsakovo vairuotojas nesuprato olandų kalbos, todėl nurodyta deklaracija galėjo būti užpildyta neteisingai, deklaracijos 11 p. nėra atsakovo vairuotojo S. B. parašo, vertintini kritiškai.

Policijos kviesti nėra pagrindo, kai yra pildoma eismo įvykio deklaracija. Eismo įvykio deklaracija pildoma tuomet, kad eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai sutinka dėl eismo įvykio aplinkybių. Kaip matyti iš ginčo eismo įvykio deklaracijos, atsakovo vairuotojas S. B. ją pasirašė, vadinasi, sutiko su deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis ar su tuo, kad nėra ginčo dėl deklaracijoje nurodytų aplinkybių. Priešingu atveju (esant ginčui), atsakovo vairuotojas būtų suinteresuotas kviesti Nyderlandų policiją eismo įvykio aplinkybėms nustatyti.

Be to, eismo įvykio deklaracijos 14 p. Nyderlandų pilietis nukentėjęs V. d. L įrašė, kad „vilkikas, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į mano transporto priemonę (stovinčią)“. Šį įrašą atsakovo atstovas kvestionuoja teisminio nagrinėjimo metu, nurodydamas, kad deklaracijos 14 p. nėra atsakovo vairuotojo parašo, įrašas gali būti įrašytas vėliau ir pan., tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad schemoje akivaizdžiai matosi transporto priemonių eismo įvykio mechanizmas, kuris atitinka deklaracijos ne tik 14 p. nurodytas aplinkybes, bet ir 12 p. abiejų transporto priemonių judėjimo eigą (stovint Nyderlandų piliečio transporto priemonei bei stabdant atbulai atsakovo vairuotojo vairuojamam vilkikui). Taigi, jokio pagrindo teigti, kad nurodyta eismo įvykio deklaracija užpildyta neteisingai, nėra, atsakovo vairuotojas ją pasirašė, vadinasi, sutiko su joje nurodytomis aplinkybėmis, policijos nekvietė.

Kitą vertus, eismo įvykio deklaracija yra civilinės atsakomybes įrodymas. Teismas pažymi, kad ginčo eismo įvykio deklaracija yra standartinė, analogiško turinio esant reikalui pildoma ir Lietuvoje, todėl profesionaliems vežėjams yra gerai žinomas eismo įvykio deklaracijos turinys.

Iš ginčo įvykio deklaracijos turinio matyti, kad dėl 2019-02-25 d. Nyderlanduose įvykusio eismo įvykio kaltininku prisipažino atsakovo vairuotojas S. B. Teismas pažymi ir tai, kad ginčo deklaracijoje nurodytas atsakovo vairuotojo vardas, pavarė, gimimo metai ir kt. duomenys, t.y. be atsakovo vairuotojo dalyvavimo pildant deklaraciją, šių duomenų pildęs deklaraciją Nyderlandų pilietis (nukentėjusysis) neįrašytų.

Be to, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė teismui Nyderlandų Kelių eismo taisyklių (Road Trafic Act 1994 (WVW 1994) išrašą iš 2.8 dalies 19 straipsnio, kuris numato, kad vairuotojas visada turi numatyti, kada jam gali prireikti sustoto laikantis saugaus atstumo.

Taigi, teismo vertinimu, eismo įvykio kaltininkas po transporto priemonių 2019-02-25 d. susidūrimo Nyderlanduose yra nustatytas, tai yra atsakovo vairuotojas.

Atsakovo nurodytos papildomos aplinkybės, kad vairuotojas S. B. nepranešė darbdaviui apie eismo įvykį Nyderlanduose, be to, vilkikas neturi jokių sugadinimų, neturi įtakos sprendimo priėmimui nagrinėjamoje byloje, nes S. B. kaltė grindžiama eismo įvykio deklaracija, o joje 11 p. nurodyta, kad transporto priemonei (vilkikui) sugadinimų nepadaryta.

Teismas pažymi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjama gali būti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. tokiomis, kurios nurodytos įstatyme – CPK 177 str. 2, 3 dalyse. Pagal CPK 177 str. 4 d. bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje šios normos taikymo klausimu yra išaiškinta, kad negali būti įrodinėjama kitokiomis priemonėmis, jeigu tam tikra įrodinėjimo priemonė imperatyviai nustatyta atitinkamose CPK ir kitų įstatymų normose. Tais atvejais, kai procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias tam tikros faktinės aplinkybės įrodinėjimo priemones, nėra, ta aplinkybė gali būti nustatoma bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (LAT 2008-01-28 d. nutartis civ.byloje R Nr. 3K-3-12/2008; 2008-12-09 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-539/2008).

Tokiu būdu, teismo sprendime išdėstytais motyvais teismas įrodymų visuma sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 str. 2 d., kuris numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, CK 6.210 str. 2 d. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas (verslininkas) privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 % metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2020-06-19) nuo priteistos sumos (3682,60 Eur) yra teisėtas ir pagrįstas.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas patyrė 83 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 148,81 Eur (146,84 Eur+1,97 Eur) vertimo išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). .

Patenkinus ieškinį, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (510 Eur advokato išlaidų) neatlyginamos.

Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,34 Eur. t.y. mažiau nei 5 Eur, šios išlaidos į valstybės pajamas iš atsakovo nepriteistinos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš UAB „Baltusa“ į.k. 303234303, 3682,60 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt du Eur 60 ct) nuostolių atlyginimo regreso teise, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (3682,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 83 Eur (aštuoniasdešimt tris Eur) žyminio mokesčio, 148,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis Eur 81 ct) vertimo išlaidų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į.k. 125709291, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.