Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-1432-258/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-29
Bylos Nr.: 2A-1432-258/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26630-2015-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Ona Gasiulytė
Ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas: UAB „TRANSTIRA“
Trečiasis asmuo: R. V.

Kategorijos

2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. 2A-1432-258/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26630-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.27; 3.3.1.18.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „TRANSTIRA“ su trečiuoju asmeniu R. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „TRANSTIRA“ 11 718,87 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2012-09-07 Didžiojoje Britanijoje, M1 greitkelio 12-13 sankryžoje, Bedfordshire, dėl transporto priemonę VOLVO FH , v.n. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens R. V. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemone AUDI A3, v.n. (duomenys neskelbtini), važiavusiems asmenims. Transporto priemonė VOLVO nesustojusi nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Ši Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (Motor Insurers‘ Bureu-UK) atlygino nurodytame eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims padarytą žalą bei pateikė reikalavimą dėl išmokėtos 8497,35 GBP (11 718,87 Eur) sumos eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos – transporto priemonių draudikų biurui.

2. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui (Motor Insurers‘ Bureu-UK) 8497,35 GBP (11 718,87 Eur) sumą ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas patirtus nuostolius priteisti iš transporto priemonės VOLVO FH, v.n. (duomenys neskelbtini), valdytojo – UAB „TRANSTIRA“. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio dieną galiojančiu Jungtinėje Karalystėje, atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras administravo ir atlygino atsakovo vairuojama transporto priemone padarytą žalą, tai ieškovas, sumokėdamas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovo padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo remdamasis CK 6.264, 6.265 str., TPVCAPD įstatymo 17, 23 str.

Atsiliepimas

3. Atsakovas UAB „TRANSTIRA“ pateikė teismui atsiliepimą į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindė tuo, kad atsakovo UAB „TRANSTIRA“ vairuotojas R. V., dirbęs transporto priemone VOLVO FH, v.n. (duomenys neskelbtini), 2012-09-07 d. buvo Anglijoje, tačiau kategoriškai paneigė, jog dalyvavo kokiame nors eismo įvykyje. UAB „TRANSTIRA“ yra nustatyta automobilio perdavimo vairuotojui, vykstančiam į reisą, tvarka, taip automobilio, grįžusio iš reiso, grąžinimo tvarka – pildomas perdavimo-priėmimo aktas. Peržiūrėjus transporto priemonės VOLVO FH, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo automobilis perduotas vairuotojui išvykstant į reisą, ir perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo vairuotojas po reiso perdavė automobilį kitam vairuotojui, nenustatyta jokių jo pažeidimų ar kitokių dalyvavimo eismo įvykyje žymių. Be to, transporto priemonė buvo nufotografuota, ir iš nuotraukų matyti, kad VOLVO FH, v.n. (duomenys neskelbtini), priekis nesugadintas. Atsakovui nebuvo pateikti jokie objektyvūs įrodymai, kurie galėtų pagrįsti automobilio AUDI A3 vairuotojos teiginius apie eismo įvykio aplinkybes, pasekmes. Atsakovo teigimu, Didžiosios Britanijos nacionalinis transporto priemonių draudikų biuras nesurinko objektyvių duomenų apie 2012-09-07 eismo įvykio faktą, aplinkybes, dalyvius, žalos mastą, neteisingai nustatė eismo įvykio kaltininką, nepagrįstai atlygino žalą, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nepagrįstai kompensavo Didžiosios Britanijos draudikų biuro sumokėtą žalos atlyginimą.

4. Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimo į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Šaukimas jam įteiktas, neatvykimo priežastys nežinomos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad UAB „TRANSTIRA“ darbuotojo R. V. civilinė atsakomybė vairuojant Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę VOLVO FH, v.n. (duomenys neskelbtini), nebuvo tinkamai apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD) 4 str. 1 d. ir 41 str. 8 d. nuostatos. Dėl to Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (Motor Insurers‘ Bureu-UK) vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), suadministravęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą atlyginti 8497,35 GBP (11718,87 Eur) sumai.

7. Teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „TRANSTIRA“ vairuotojas trečiasis asmuo R. V. 2014-03-28 paaiškinime nurodė, kad 2012-03-28 eismo įvykyje nedalyvavo, nors ir buvo Didžiojoje Britanijoje. Teismas iš transporto priemonės VOLVO FH, v.n. (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktų (vilkiko + puspriekabės ) nustatė, kad šis automobilis R. V. buvo perduotas 2012-08-31, grąžintas kitam vairuotojui 2012-10-14, automobilio apgadinimų nebuvo fiksuota, šią aplinkybę patvirtina ir padarytos fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota, kad transporto priemonės priekis nėra apgadintas, nors pagal Jungtinės Karalystės pateiktą medžiagą, transporto priemonė VOLVO FH, v.n. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į E. J. vairuojamą automobilį AUDI A3, v.n. (duomenys neskelbtini) net tris kartus ir pastarąjį sugadino nepataisomai. UAB „TRANSTIRA“ gavusi ieškovo pretenziją, prašė ieškovą elektroniniais laiškais pateikti papildomai dokumentus ir duomenis apie E. J. automobilio AUDI A3, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimą, padarytos žalos dydį, tačiau ieškovas informavo atsakovą, jog Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuras jokių papildomų įrodymų nepateikė, tačiau nurodė, kad E. J. buvo gana senas, netikslinga buvo jį remontuoti, todėl savininkė jį pardavė be remonto. Teismas sprendė, kad nei E. J. automobilio nuotraukos nei kiti įrodymai, patvirtinantys žalos padarymo faktą bei dydį, išskyrus, kas yra byloje, Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras papildomai nepateikė.

8. Teismas, spręsdamas šį ginčą, atsižvelgė į byloje esančią medžiagą: susidūrimo ataskaitoje nurodyta, kad 2012-09-07 Didžiojoje Britanijoje, M1 greitkelio 12-13 sankryžoje, Bedfordshire, E. J. transporto priemone AUDI A3, v.n. (duomenys neskelbtini) važiavo greitkelio vidurine juosta, o atsakovo transporto priemone jai atsitrenkė į galą, bandė padidinti greitį, bet negalėjo, be to, atsakovo vairuotojas bandė parodyti, kad ji sustotų, po to atsitrenkė dar kartą į jos transporto priemonės galą, vėl padidino greitį ir trečią kartą rėžėsi į jos transporto priemonę, ji sustojo prie sankryžos, o atsakovo transporto priemonė nuvažiavo greitkeliu. Be to, susidūrimo ataskaitoje nurodyta, kad eismo įvykis buvo 2012-09-07 14.30 val., o policijai pranešta 2012-09-07 15.40 val. Pagal pateiktus ieškovo įrodymus teismas spendė, kad turi būti abiejų transporto priemonių, dalyvavusių 2012-09-02 autoįvykio metu, apgadinimai, tačiau nustatyti tik E. J. transporto priemonės AUDI A3, v.n. (duomenys neskelbtini) nepataisomi apgadinimai. Teismas nurodė, kad kelia abejonių transporto priemonės AUDI A3, v.n. (duomenys neskelbtini) E. J. nepateisinamas vienos valandos ir 10 minučių delsimas kreiptis į policiją dėl eismo įvykio, kai, pastarosios teigimu, eismo įvykio kaltininkas po automobilių susidūrimo nedelsiant pasišalino iš įvykio vietos.

9. Teismas pažymėjo, kad Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuras pateikė ieškovui tik pačios E. J. paaiškinimų pagrindu surašytus dokumentus, tačiau jie nepatvirtinti kitomis objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis (nėra nei automobilio nuotraukų, nei liudytojų apklausos, nei PK pareigūnų apžiūros protokolų ir pan.). Papildomai nurodė, kad E. J. ir su ja 3 važiavę keleiviai nurodė, transporto priemonės registracijos numerį, transporto priemonės spalvą ir modelį bei bendrovės pavadinimą. Taip pat į bylą buvo pateiktas Tarnybiniam naudojimui skirtas dokumentas, informacija apie vairuotojus transporto priemones, kuriame nurodyta, kad visi nukentėję vairuotoja ir 3 keleiviai, patytė lengvus kūno sužalojimus, t. y. nedidelį kaklo skausmą/kaklo sužalojimą.

10. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pirmą kartą 2013-07-29 raštu Nr. S09-361-(5.2.) „Dėl informacijos pateikimo“ ieškovas kreipėsi į UAB „TRANSTIRA“, prašydamas nurodyti, ar 2012-09-04 transporto priemonė VOLVO FH, v.n. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje Didžiojoje Britanijoje ir prašė užpildyti parnešimą apie eismo įvykį. UAB „TRANSTIRA“ 2013-09-03 el. laišku informavo ieškovą, kad 2012-09-04 d. transporto priemonė VOLVO FH, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo Italijoje ir pateikė stebėjimo išklotinę. Ši data (2012-09-04) klaidingai nurodyta Didžiosios Britanijos nacionalinio transporto priemonių draudiko biuro ieškovui. Teismas nustatė, kad 2014-05-08 ieškovas el. laišku į atsakovą kreipėsi pakartotinai, prašydamas pagal šios žalos bylą pateikti duomenis apie šios transporto priemonės važiavimą 2012-09-07, tačiau atsakovas atsakydamas į ieškovo paklausimą, jį informavo, jos neturi galimybės pateikti tokio senumo duomenų, nes jis saugomi apie vienerius metus bei nurodė, kad 2012-10-14 grįžus vairuotojui R. V. iš reiso nebuvo užfiksuota jokių transporto priemonės VOLVO FH, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, padarytos fotonuotraukos, be to R. V. paaiškino, kad eismo įvykyje nedalyvavo.

11. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras daug kartų kreipėsi ir savo iniciatyva, ir pagal atsakovo UAB „TRANSTIRA“ užklausimus į Didžiosios Britanijos nacionalinį transporto priemonių draudikų biurą, prašydamas pateikti papildomus objektyvius įrodymus dėl eismo įvykio, padarytos žalos dydžio, tačiau tokių įrodymų jam nebuvo pateikta. Iš esmės, byloje yra tik eismo įvykio metu nukentėjusiosios E. J. parodymai ir jų pagrindu surašyti dokumentai.

12. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė, įrodymų išvadai padaryti, kad atsakovo minėta transporto priemonė dalyvavo 2012-09-07 teismo įvykyje Didžiojoje Britanijoje nepakankamai įrodytas objektyviais įrodymais (CPK 178 str.), o Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras žalos administravimo procese dalyvaujant šalims papildomų įrodymų nepateikė. Esant šioms nustatytoms bylos aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovas neturėjo pakankamo pagrindo atlyginti Didžiosios Britanijos nacionaliniam transporto priemonių draudikų biurui 8497,35 GBP/11 718,87 Eur nuostolių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

13.1. Ieškovas šioje byloje yra pateikęs visus savo reikalavimo faktinį pagrindą pagrindžiančius įrodymus (Biuro 2015-07-27 ieškinio Nr. S-7680-(4.11.) 3 priedas; Biuro 2016-01-06 rašto Nr. S-139-(4.11.) 2-4 priedai; Biuro 2016-04-14 rašto Nr. S-4040-(4.11.) 2-4 priedai; 2018-10-25 įvykusio teismo posėdžio metu pateiktas šiai bylai aktualaus Didžiosios Britanijos kelių eismo taisyklių 126 punkto vertimas į valstybinę kalbą). Dar daugiau, byloje buvo surinkta oficiali informacija apie Didžiojoje Britanijoje galiojančias teisės nuostatas, reglamentuojančias žalos, padarytos neapdrausta transporto priemone, kai eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės vairuotojas pasišalina iš eismo įvykio vietos, administravimo procesą. Taigi, šiuo atveju, ieškovas pateikė visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, tuo tarpu, atsakovas apsiribojo vien tik nepagrįstų abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų ir nepagrįstų gynybinių versijų kėlimu, t. y. nepateikė kitokį Didžiosios Britanijos teisės turinį pagrindžiančių įrodymų.

13.2. Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgiant į Didžiosios Britanijos teisę, pakako įrodymų, norint konstatuoti transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kaltę dėl 2012-09-07 eismo įvykio. Tuo tarpu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras netinkamai taikė Didžiosios Britanijos teisę bei vertino byloje surinktus įrodymus.

13.3. Teismui nebuvo pagrindo suteikti mažesnę įrodomąją reikšmę eismo įvykio metu nukentėjusios transporto priemonės AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos E. J. parodymams, kurie, beje, buvo užfiksuoti Didžiosios Britanijos policijos ataskaitoje. Dar daugiau, minėtoje policijos ataskaitoje užfiksuoti kartu su E. J. važiavusių N. B., K. M., patyrusių lengvus sužalojimus. Taigi, mažai tikėtina, jog minėti asmenys pateiktų policijai melagingą pranešimą apie eismo įvykį ir jo aplinkybes.

13.4. Teismas skundžiamame sprendime teigia, kad „...kelia abejonių transporto priemonės AUDI A3, v.n. (duomenys neskelbtini) E. J. nepateisinamas vienos valandos ir 10 minučių delsimas kreiptis į policiją dėl eismo įvykio, kai, pastarosios teigimu, eismo įvykio kaltininkas po automobilių susidūrimo nedelsiant pasišalino iš įvykio vietos “. Tokios teismo abejonės yra nepagrįstos, nes tokiais atvejais kreipimasis į policiją dėl eismo įvykio yra nukentėjusiojo teisė, o ne pareiga. Didžiosios Britanijos teisės aktai nenumato ir tokio kreipimosi į policiją terminų. Antra, pirmosios instancijos teismas, manytina, neįvertino nukentėjusių asmenų patirto šoko eismo įvykis įvyko greitkelyje, jiems buvo sužalota sveikata, reikėjo išsiaiškinti kaip elgtis toliau ir pan.. Dėl šios priežasties, toks nedidelis laiko tarpas tarp eismo įvykio ir kreipimosi į policiją visiškai suprantamas.

13.5. Skundžiamas teismo sprendimas turi įtakos 2012-09-07 eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims – E. J. ir K. M. (H.), kurie nebuvo įtraukti dalyvauti byloje, teisėms ir pareigoms, kadangi, teismo sprendimu konstatavus, kad Biuro reikalavimas, kuris buvo pagrįstas tokiais atvejais Didžiojoje Britanijoje pakankamais įrodymais, yra nepagrįstas, kartu buvo konstatuota, jog nukentėjusiems asmenims išmoka Didžiojoje Britanijoje buvo išmokėta nepagrįstai. Trečiojo asmens įtraukimas dalyvauti byloje yra svarbus ir tuo aspektu, kad teismo sprendimas buvo grindžiamas vien tik išimtinai suinteresuoto bylos baigtimi atsakovo paaiškinimais bei jo darbuotojo liudijimais, taip ir neišklausius kitų eismo įvykio dalyvių paaiškinimų.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

Šalies argumentai

14.1. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas tik reiškė niekuo nepagrįstas abejones ieškovo reikalavimo pagrįstumu, yra visiškai nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas tiek iki ieškinio pareiškimo, tiek byloje teikė savo nesutikimą su ieškiniu pagrindžiančius argumentus ir įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2013-07-30 gavo ieškovo 2013-07-29 paklausimą su prašymu nurodyti aplinkybes apie 2012-09-04 eismo įvykį, įvykusį Didžiojoje Britanijoje (tą patvirtina paties Biuro 2016-04-12 rašytiniai paaiškinimai apie žalos administravimo įvykius chronologine tvarka). Atsakovas pateikė ieškovui įrodymus, kad 2012-09-04 dieną vilkikas, v/n (duomenys neskelbtini), nebuvo Didžiojoje Britanijoje, o buvo Italijoje. Atitinkamai 2014-03-13 (po 1,5 metų nuo galimo įvykio datos) ieškovas pateikė atsakovui prašymą nurodyti, ar minėtas vilkikas dalyvavo 2012-09-07 eismo įvykyje Didžiojoje Britanijoje. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog vilkikas, v/n (duomenys neskelbtini), 2012-09-07 jokiame eismo įvykyje Didžiojoje Britanijoje nedalyvavo, t. y. vairuotojo R. V. paaiškinimas; vilkiko priėmimo-perdavimo aktai, kuriuose nefiksuoti jokie vilkiko sugadinimai, kurie neabejotinai būtų atsiradę, jei, kaip teigia ieškovas ir AUDI A3, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotoja savo paaiškinime, vilkikas tris kartus būtų atsitrenkęs į kitą transporto priemonę; vilkiko, v/n (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas, kurios patvirtina nesant jokių vilkiko sugadinimų, kurie galėjo atsirasti tokio nurodomo įvykio pasėkoje. Be kita ko, atsakovas ne kartą prašė ieškovo pateikti transporto priemonės AUDI A3, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimų, atsiradusių tariamo 2012-09-07 eismo įvykio metu, fotonuotraukas, siekiant aiškintis, ar tikrai yra nurodomi sugadinimai, kokio jie pobūdžio ir apimties, ko pasėkoje galėjo atsirasti nurodomi sugadinimai, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti, kadangi AUDI A3 vairuotoja E. J. nurodė, kad „iš karto po nurodomo įvykio transporto priemonė buvo parduota, nes pripažinta neremontuotina“.

14.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas neįrodė savo regresinio reikalavimo pagrįstumo, neįrodė fakto, jog atsakovo vairuotojas dalyvavo tariamame eismo įvykyje ir jį sukėlė, t. y. neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų dėl reikalaujamos atlyginti žalos.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas visapusiškai tyrė ir vertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek minėtas įrodinėjimą, įrodymų vertinimą nustatančias taisykles, tiek Didžiosios Britanijos teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (kurių esminė taisyklė yra, kad teismas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu). Ieškovo reikalavimas iš esmės buvo grindžiamas tik AUDI A3 vairuotojos E. J. vienašališkais pareiškimais nesant jokia forma ir būdu (pavyzdžiui, apžiūros aktas, fotonuotraukos) užfiksuotų transporto priemonės AUDI A3 sugadinimų fakto, apimties ir pobūdžio. Nors ieškovas apeliaciniame skunde bando teigti, jog pirmosios instancijos teismas suteikė didesnę įrodomąją reikšmę atsakovo ir jo vairuotojo paaiškinimams lyginant su transporto priemonės AUDI A3 vairuotojos E. J. paaiškinimais, tačiau byloje surinkti įrodymai ir 2018-12-21 teismo sprendimo motyvai tą paneigia.

14.4. Vien tai, kad transporto priemonės AUDI A3 vairuotojos E. J. paaiškinimai fiksuoti Didžiosios Britanijos policijos ataskaitoje, tai nesuteikia jiems didesnės įrodomosios galios lyginant su kitais byloje esančiais įrodymais, juo labiau, kad byloje pateiktame Didžiosios Britanijos kompetentingų institucijų Didžiosios Britanijos teisės aiškinime nurodyta, jog policija ar kitos tarnybos neturi jokios ypatingos teisinės pareigos patvirtinti informaciją, pateiktą ataskaitoje apie kelių eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, esant lygiaverčiams priešingiems paaiškinimams (E. J. ir R. V.), nesant nepriklausomų liudininkų, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino kitus byloje esančius įrodymus ir jų visumą.

14.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog nei TPVCAPDĮ, nei Direktyvos 2009/103/EB nuostatose nenurodyta, kad, atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą žalą, Biurui iš žalą padariusio asmens (atsakovo pastaba: šiuo atveju iš asmens, kurį ieškovas laiko atsakingu, nors tariamame eismo įvykyje atsakovo vairuotojas nedalyvavo) šios sumos būtų priteistos nevertinant jų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

14.6. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas visus atsakovo pateiktus įrodymus teikė Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui, todėl biuro teiginys, kad atsakovas galėjo pats tiesiogiai kreiptis į minėtą biurą yra tik deklaratyvus, nes visi įrodymai minėtam biurui buvo pateikti paties apelianto, tačiau jis jų netyrė ir nevertino. Šią aplinkybę įrodo ir tai, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo atitinkamas sumas dėl tariamo 2012-09-07 eismo įvykio 2013-12-19, 2014-02-19, 2014-03-13, t. y. dar iki to momento, kai Atsakovas buvo informuotas apie tai, kad tariamo eismo įvykio data yra 2012-09-07 ir teikė savo paaiškinimus, kitus įrodymus, jog jokiame eismo įvykyje nedalyvavo.

14.7. Nesutikdamas su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, paaiškina, kad ginčo vilkikas su puspriekabe perduotas kitam vairuotojui po 1,5 mėnesio tik todėl, jog paprastai ilgalaikės komandiruotės ne Lietuvoje trunka keletą mėnesių ir labiausiai tikėtina taip įvyko todėl, kad iš ilgalaikės komandiruotės R. V. grįžo po tokio laiko tarpo. Taip pat byloje pateiktose ginčo vilkiko fotonuotraukose (kurios padarytos po to, kai ieškovas 2013 metais pranešė, jog įvykio data ne 2012-09-04, kai vilkikas buvo Italijoje, o 2012-09-07) nėra jokių ieškovo nurodomų bamperio apibraižymų; atitinkamai dešinės pusės žibintą dengiančios korpuso dalies smulkus vos matomas pažeidimas yra aukštai šone ir objektyviai techniškai jis niekaip negalėjo atsirasti tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodo E. J., t. y. transporto priemonei priekine dalimi trenkiantis į kitos transporto priemonės galą. Galiausiai neabejotina, jog, jei iš tikrųjų būtų buvusios tokios aplinkybės, kaip nurodo transporto priemonės AUDI A3 vairuotoja (trys stiprūs smūgiai į kitos transporto priemonės galą), visas vilkiko priekis būtų akivaizdžiai pažeistas, ant jo neabejotinai būtų matyti susilietimo su kita transporto priemone pėdsakai ir pan.

14.8. Atsakovas el. susirašinėjimo laiškuose su ieškovu yra nurodęs, kad, šis atvejis yra ne pirmas atvejis, kai Didžiosios Britanijos piliečiai, žinodami, kaip paprastai ir faktiškai be įrodymų Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras moka atitinkamas sumas Didžiosios Britanijos piliečiams, pranešusiems apie eismo įvykius. Taip piktnaudžiaujama teise ir siekiama nepagrįstai praturtėti.

14.9. Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kad šioje byloje egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, pažymi, kad TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalis įtvirtina, kad nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai (Vidaus nuostatai) yra Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Vidaus nuostatų tikslą, juose įtvirtintas žalos administravimo taisykles, transporto buveinės vietos draudikų biurui nustatytas pareigas ir kt., taip pat atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalies nuostatas, yra ne sykį pažymėta, kad Vidaus nuostatų taisyklės yra susijusios išimtinai su santykių tarp pačių draudikų biurų reguliavimu, nes būtent jiems Vidaus nuostatais nustatomos tam tikros teisės ir pareigos administruojant žalą dėl transporto priemone, kurios registracijos vieta yra kitoje žaliosios kortelės valstybėje nei eismo įvykio vieta, padarytos žalos, nustatoma tokios žalos administravimo procedūra. Vidaus nuostatai yra dokumentas, skirtas nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimui, kuris saisto nacionalinius draudikų biurus, o kitų asmenų teisės ar pareigos juose neįtvirtintos ir biurų santykių su tokiais asmenimis nereguliuoja, todėl Vidaus nuostatai negali būti taikomi tretiesiems (galimai už eismo įvyki atsakingiems) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014; 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

15. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl 11 718,87 Eur nuostolių, patirtų dėl eismo įvykio, atlyginimo regreso teise, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. rugsėjo 7 d. eismo įvykio metu M1 greitkelio 12-13 sankryžoje, Bedfordshire, Didžiojoje Britanijoje buvo padaryta žala transporto priemonei AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo E. J.. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (Motor Insurers‘ Bureu-UK) nustatė, kad eismo įvykį sukėlė atsakovui priklausanti transporto priemonė VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri eismo įvykio dieną nebuvo apdrausta tinkamu civilinės atsakomybės draudimu. Vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), suadministravęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą atlyginti 8497,35 GBP (11718,87 Eur) žalą. Ieškovas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalį sumokėjo šią sumą Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui ir TPVCAPDĮ 23 straipsnio pagrindu pareiškė ieškinį atsakovui dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtos sumos grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą, konstatuodamas, jog ieškovas savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė. Teismas sprendė, jog nėra įrodymų išvadai padaryti, kad atsakovo minėta transporto priemonė dalyvavo 2012 m. rugsėjo 7 d. eismo įvykyje Didžiojoje Britanijoje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturėjo pakankamo pagrindo atlyginti Didžiosios Britanijos nacionaliniam transporto priemonių draudikų biurui 11 718,87 Eur nuostolių. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka.

18. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieškinį pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrąžinti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuro tretiesiems asmenims išmokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovams ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė pirmos instancijos teismui duomenis, gautus iš Didžiosios Britanijos nacionalinio biuro. Į bylą pateikta Didžiosios Britanijos Bedfordshire, policijos 2012 m. rugsėjo 7 d. parengta susidūrimo ataskaita. Šioje ataskaitoje nurodyti AUDI A3 vairuotojos E. J. paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių, o būtent, kad ji 2012 m. rugsėjo 7 d. Didžiojoje Britanijoje, M1 greitkelio 12-13 sankryžoje, Bedfordshire, transporto priemone AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo greitkelio viduriniąja juosta, kai atsakovo transporto priemonė jai atsitrenkė į galą, vairuotoja bandė padidinti greitį, bet negalėjo. Vairuotoja bandė parodyti, kad atsakovo vairuotojas sustotų, tačiau atsakovo vairuotojas atsitrenkė dar kartą į jos transporto priemonės galą. Vairuotoja vėl padidino greitį, o atsakovo vairuotojas trečią kartą rėžėsi į jos transporto priemonę. AUDI A3 vairuotoja sustojo prie sankryžos, tačiau atsakovo transporto priemonė nuvažiavo greitkeliu. Susidūrimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad eismo įvykis buvo 2012-09-07 14.30 val., o policijai apie įvykį pranešta 2012-09-07 15.40 val. Tarnybiniam naudojimui skirtame dokumente taip pat nurodyta, kad dėl šio eismo įvykio nukentėjo vairuotoja ir 3 keleiviai. Visi jie patytė lengvus kūno sužalojimus, t. y. nedidelį kaklo skausmą/kaklo sužalojimą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2012-09-07 atsakovui priklausantis transporto priemonė atsitrenkė į AUDI A3 ir pasišalino iš įvykio vietos.

20. Ieškovas taip pat pateikė iš Didžiosios Britanijos oficialiai gautą informaciją apie Didžiojoje Britanijoje galiojančias teisės nuostatas, reglamentuojančias žalos, padarytos neapdrausta ir iš eismo įvykio vietos pasišalinusia transporto priemone, administravimo procesą. Šioje informacijoje nurodoma, kad ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, kur nuostoliai atsirado dėl kelių eismo įvykio, o žala buvo padaryta netyčia, priskiriamas ieškiniams dėl neapdairaus elgesio, nagrinėjamiems pagal papročių teisę. Kad ieškinys dėl neapdairaus elgesio būtų patenkintas, ieškovas visų pirma turi įrodyti, kad atsakovas nesilaikė pareigos rūpintis kitais eismo dalyviais. Policija ar kitos tarnybos neturi jokios ypatingos teisinės pareigos surasti arba sulaikyti transporto priemonę, kuri pasišalino iš eismo įvykio vietos, įregistruoti eismo įvykį, pradėti tyrimą ar patvirtinti informaciją, pateiktą ataskaitoje apie kelių eismo įvykį. Kiekvieno regiono vietinės policijos pajėgos gali turėti nuosavą politiką, nustatančią, kiek išsamiai turi būti ištirtas eismo įvykis priklausomai nuo jo padarinių (t. y. patirtų sužalojimų sunkumo ar turtinės žalos apimties). Tokio pobūdžio bylose ieškinys tenkinamas įvertinus tikimybių pusiausvyrą, nereikalaujama pateikti jokių konkrečių įrodymų. Tikėtina, kad nustatant atsakomybę ir žalos dydį bus svarbūs medicininio pobūdžio įrodymai ir liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, gavęs iš Didžiosios Britanijos reikalavimą žalai apmokėti, nuolat bendradarbiavo su Didžiosios Britanijos nacionaliniu biuru, prašė jo pateikti visus turimus apie eismo įvykį įrodymus, vertino įrodymus, prašė suteikti informaciją apie eismo įvykių sukeltos žalos administravimo bylų ypatumus Didžiojoje Britanijoje. Tai patvirtina ieškovo susirašinėjimai el. laiškais su Didžiosios Britanijos nacionaliniu biuru. Tik po ilgo bendradarbiavimo ir visų aplinkybių ištyrimo, išsiaiškinus teisinį reglamentavimą tokio pobūdžio bylose, įvertinęs žalos paskaičiavimo pagrindimą, ieškovas sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam biurui 8 497,35 GBP (11 718,87 EUR) (3840 GBP kompensacija už turto apgadinimą, 3549 GBP kompensacija už asmens sužalojimą, 1108,35 GBP administravimo mokestis). Kompensacijos už asmenų sužalojimą apskaičiuotos atsižvelgiant į asmenų patirtus kūno sužalojimus. Ieškovas sumokėjo nurodytą sumą atsižvelgdamas tiek į byloje pateiktas sąskaitas už medicinines paslaugas, tiek į Didžiosios Britanijos praktiką priteisiant tokio pobūdžio nuostolius. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepagrįstai Didžiosios Britanijos nacionaliniam biurui sumokėjo jo reikalaujamas sumas.

21. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo ieškiniu, teigė, jog dėl padarytos žalos jis nėra kaltas. Atsakovas neigė, kad šiame eismo įvykyje dalyvavo jam priklausanti transporto priemonė ir į bylą pateikė šioje byloje trečiojo asmens R. V. 2014 m. kovo 28 d. paaiškinimą, kuriame vairuotojas nurodė, kad 2012-09-07 buvo Anglijoje, bet jokiame eismo įvykyje nedalyvavo. Atsakovas, siekdamas paneigti apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, kad atsakovas, kelia nepagrįstas abejones dėl eismo įvykio, t. y. kad šį įvykį sukėlė atsakovas, nurodo, kad jis 2013-07-30 gavo iš ieškovo 2013-07-29 paklausimą su prašymu nurodyti aplinkybes apie 2012-09-04 eismo įvykį, įvykusį Didžiojoje Britanijoje. Atsakovas pateikė ieškovui įrodymus, kad 2012-09-04 dieną vilkikas, v/n (duomenys neskelbtini), nebuvo Didžiojoje Britanijoje, o buvo Italijoje. Atitinkamai 2014-03-13 (po 1,5 metų nuo galimo įvykio datos) ieškovas pateikė atsakovui prašymą nurodyti, ar minėtas vilkikas dalyvavo 2012-09-07 eismo įvykyje Didžiojoje Britanijoje. Tokie neatitikimai dėl įvykių datos, pasak atsakovo, paneigia jo kaltę. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras nuo 2013 m. birželio 17 d. administruodamas eismo įvykio bylą savo dokumentuose visur nurodo eismo įvykio datą – 2012 m. rugsėjo 7 d. – t. y. būtent tą datą, kuomet atsakovui priklausantis vilkikas buvo Didžiojoje Britanijoje ir atsakovo vilkiko automobilio markę su valstybiniu numeriu (VOLVO (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykio data (2012 m. rugsėjo 7 d.) su atsakovo vilkiko duomenimis nurodoma Didžiosios Britanijos nacionalinio draudiko susirašinėjimuose su E. J. draudiku, taip pat sąskaitose už apmokėtas nukentėjusios vairuotojos ir jos keleivių medicinines išlaidas. AUDI A3 vairuotojos paaiškinime nurodyta automobilio markė – VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad savo laiškuose Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras yra nurodęs 2012 m. rugsėjo 4 d. datą, vertinama kaip datos rašymo klaida. Be to, 2014 m. gegužės 21 d. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras savo laiške ieškovui nurodė, kad jis pripažįsta iš pradžių nurodęs neteisingą eismo įvykio datą, tačiau įtakos tai neturi. Kartu šiame laiške nurodyta, kad apie eismo įvykį buvo praneštą policijai iš karto po eismo įvykio, kol vairuotoja prisiminė pažeidimą padariusios transporto priemonės duomenis. Be to, kaip jau minėta, į bylą pateiktos policijoje užpildytos susidūrimo eismo įvykio metu ataskaitos, kuriose visur nurodoma ta pati data – 2012 m. rugsėjo 7 d. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadai, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, nurodydamas netikslias datas, siekė nesąžiningai apkaltinti atsakovą dėl eismo įvykio buvimo.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad byloje pateikti įrodymai nėra pakankami eismo įvykio faktui ir žalai patvirtinti ir dėl to, kad nėra pateiktų jokių po eismo įvykio užfiksuotų nukentėjusių asmenų nuotraukų, jokie transporto priemonės pažeidimai nebuvo užfiksuoti, atsakovo vilkiko po grįžusio iš reiso vilkiko perdavimo-priėmimo akte jokie vilkiko defektai nebuvo užfiksuoti, priekis neapgadintas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas kreipėsi į Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biurą (Motor Insurers‘ Bureu-UK), kad šis suteiktų informaciją apie automobilio AUDI A3 sugadinimus, tačiau Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikas nurodė, kad automobilis AUDI A3 buvo gana senas, vairuotojai jį netikslinga buvo remontuoti, todėl šio automobilio savininkė pardavė automobilį neremontavusi. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad tokie įrodymai galėjo neišlikti atsižvelgiant į Didžiojoje Britanijoje eismo įvykių teisinį reglamentavimą. Didžiosios Britanijos nacionaliniam biurui atsakovo kaltės nustatymui pakako policijos ataskaitoje užfiksuotų vairuotojos ir keleivių paaiškinimų apie pasišalinusį vilkiko vairuotoją kartu nurodant transporto priemonės duomenis, taip pat duomenų apie vairuotojos ir jos keleivių patirtus sužalojimus. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad vairuotoja net 1 val. 10 min. delsė kreiptis į policiją nėra reikšminga, nes asmenys po avarijos galėjo būti išsigandę. Be to, toks laiko tarpas negali būti laikomas nepateisinamai ilgu delsimu kreiptis į policiją, ypač žinant tą aplinkybę, kad pagal Didžiosios Britanijos eismo įvykių reglamentavimą, policija neturi pareigos gaudyti iš eismo įvykio pasišalinusių vairuotojų. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovo vilkikas po grįžusio reiso nepatyrė jokių sužalojimų taip pat negali būti laikoma, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. neatsitrenkė į AUDI 3 automobilio galą. Atsižvelgiant į susidūrimo metu buvusių automobilių markes ir gabaritus, atsakovo vilkikas galėjo sugadinti AUDI A3 automobilį nepatirdamas pats jokių pasekmių arba pasekmės buvo nežymios. Šiuo atveju sutiktina su ieškovu, kad turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovui bendradarbiaujant su Didžiosios Britanijos nacionaliniu draudikų biuru, atsakovui buvo gerai žinoma apie pradėtą žalos administravimo procesą, tačiau duomenų paneigiančių jo kaltę neteikė.

23. Ieškovas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas turi įtakos 2012-09-07 eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims – E. J. ir K. M. (H.), kurie nebuvo įtraukti dalyvauti byloje, teisėms ir pareigoms, kadangi, teismo sprendimu konstatuota, jog nukentėjusiems asmenims išmoka Didžiojoje Britanijoje buvo išmokėta nepagrįstai. Teisėjų kolegija padarė kitokią išvadą nei pirmosios instancijos ir sprendė, kad žala nukentėjusiems buvo sumokėta pagrįstai. Tačiau bet kokiu atveju šioje byloje priimamas sprendimas neturi įtakos asmenų, kuriems buvo išmokėtos jų reikalaujamos sumos. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo reiškiamas regresinis reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. nuostatas, kur Lietuvos draudikų biuras, regreso tvarka sumokėtų nukentėjusiems asmenims sumų reikalauja iš atsakovo. Taigi šioje byloje nagrinėjamas ieškinio reikalavimo, kuris nukreiptas atsakovui, pagrįstumas.

24. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 352 EUR žyminio mokesčio išlaidų, 230,49 EUR (189,61 EUR+40,88 EUR) vertimo išlaidų, 99,62 EUR antstolei sumokėtų išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovo.

25. Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 62,02 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

26. Apeliacinio proceso metu ieškovas sumokėjo 352 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl ši suma apeliantui priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291, iš atsakovo UAB „TRANSTIRA“, į. k. 122282884, 11 718,87 EUR nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 682,11 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „TRANSTIRA“, į. k. 122282884, valstybei 62,02 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291, iš atsakovo UAB „TRANSTIRA“, į. k. 122282884, 352 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Teisėjai Ona GasiulytėRita KisielienėDanutė Kutrienė