Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-03-03 · Administracinė byla Nr. I1-506-764/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
I1-506-764/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00842-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
R. Ž.
Atsakovas
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-506-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00842-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 1-2, 14-19), prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas ar atsakovas) direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimą „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ Nr. NN-216 ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją atlikti laisvės atėmimo bausmę į Lukiškių TI-K arba Kauno tardymo izoliatorių.

Nurodo, kad nesutinka su atsakovo 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. NN-216 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, tęsti bausmės atlikimo. Paaiškina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi, teismas netenkino Lukiškių TI-K teikimo dėl pareiškėjo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui, todėl Kalėjimų departamento direktoriaus priimtas nutarimas yra neteisėtas, priimtas nepaisant teismo nutarties. Taip pat, pažymi, kad bausmę Pravieniškių PN-AK atlieka kankinančiomis sąlygomis, kurios pasireiškia psichologiniu smurtu.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 25-26) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnyje numatyta nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarka. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-43 redakcija) 12 punkte nurodyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282, patvirtintas Lukiškių TI- K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planas (toliau – ir Planas), kuriuo Kalėjimų departamentui pavesta užtikrinti Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimą į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas. Tai reiškia, kad nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas, gali būti perkeliami į pataisos namus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, 2019 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. NN- 216 priimtas teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų, todėl nenaikintinas.

Atsakovui apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. NN-216, teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo nutarta pareiškėją perkelti iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių PN-AK, tęsti bausmės atlikimą.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalies nuostatas nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Pagal BVK 69 straipsnio 4 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-43 redakcija) 3.1 ir 3.2 papunkčiai nurodo, jog nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą galima perkelti dėl ligos arba dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje įstaigoje. Minėto įsakymo 12 punkte numatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.

Taigi, BVK 69 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Šiuo teisiniu reguliavimu, įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam adaptuojantis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir tokiu būdu būtų siekiama bausmės vykdymo tikslų.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-149-146/2015; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015 ir kt.). Įstatymų leidėjas BVK 69 straipsnio 1 dalimi, suteikdamas teisę kompetentingam bausmių vykdymo sistemos subjektui vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės, nustatė vieną konkretų atvejį, kuriuo leidžiama perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (dėl ligos), o įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-662/2016). Be to, iš BVK 69 straipsnio 1 dalies matyti, jog perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą dėl išimtinių aplinkybių galima tik tada, kai šios aplinkybės kliudo nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

Nagrinėjamu atveju iš esmės vertinama aplinkybė, ar atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal jam suteiktą diskreciją, galėjo pareiškėją perkelti į kitą laisvės atėmimo vietą ir tinkamai naudojosi jam suteikta teise bei priėmė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą.

Pareiškėjas nepasitenkinimą dėl perkėlimo į kitą įkalinimo įstaigą grindžia tuo, kad atsakovas nepaisė 2019 m. sausio 31 d. priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria Lukiškių TI-K teikimas dėl pareiškėjo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus buvo netenkintas, taip pat, kad Pravieniškių PN-AK yra sudaromos netinkamos sąlygos kaliniams, kalintiems iki gyvos galvos (gyvenamosios kameros per mažos, apribojančios judėjimą ir pan.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis aukščiau minėtų teisės aktų nuostatomis bei patvirtintu Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planu (toliau – ir Planas) tinkamai ir teisėtai vykdė nuteistųjų, tame tarpe ir pareiškėjo, perkėlimą į kitą laisvės atėmimo vietą. Kalėjimų departamento direktorius laikėsi įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytų perkėlimo procedūrų, t.y. perkėlė pareiškėją pasirašytu motyvuotu nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą dėl išimtinių aplinkybių (dėl laisvės atėmimo vietos reorganizavimo procedūrų), dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje neįmanoma. Taigi, šiuo atveju, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Taip pat, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. NN-216 teisėtumas ir pagrįstumas, o ne pareiškėjo laikymo sąlygos Pravieniškių PN-AK. Todėl, teisėjų kolegija išaiškina pareiškėjui, kad dėl Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų, jeigu pareiškėjas mano, kad jo teisės pažeidžiamos minėtoje laisvės atėmimo įstaigoje jo laikymo ten metu, jis gali kreiptis į apygardos administracinį teismą dėl savo teisių gynimo, prieš tai Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmus skųsdamas privaloma ikiteismine tvarka Kalėjimų departamentui.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756?450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556?15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-336-11 išaiškino, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Kalėjimų departamento ginčijamo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. NN-216 turinį, daro išvadą, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, pateikti teisinis ir faktinis atsakymo pagrindai. Byloje nenustatyta, kad perkėlus pareiškėją į pataisos namus, pareiškėjui gali kilti grėsmė ar kiti pavojai. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl, nesant išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės Pravieniškių PN-AK ir turėtų būti grąžinamas į kitą pareiškėjo nurodytą laisvės atėmimo įstaigą, atsakovo nutarimo naikinti skunde išdėstytais, ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Nenustačius pagrindo naikinti ginčijamo nutarimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Lukiškių TI-K arba Kauno tardymo izoliatorių. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisEgidija PuzinskaitėJolita Rasiukevičienė