Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.6; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7

2024 m. spalio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1) punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir jam paskirta – 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė –

34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmė.

Solidariai iš A. S., M. Š. ir E. M. priteista 1 064,44 Eur (vienas tūkstantis šešiasdešimt keturi eurai 44 ct) turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, M. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 15.00 val., A. S., E. M., M. Š., veikdami kaip bendrininkų grupė, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 594,99 Eur bendros vertės turtą: 219 Eur vertės akumuliatorinį smūginį gręžtuvą „DHRTJ 18V MAKITA“, 76,99 Eur vertės akumuliatorinį smūginį suktuvą „MAKITA DTD152Z 18V“, 299 Eur vertės benzininį pjūklą „McCulloch CS 50S, 2100W MCCULLOCH“.

2. Be to, jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 8.50 val., A. S., E. M., M. Š., veikdami kaip bendrininkų grupė, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 469,45 Eur bendros vertės turtą: 438 Eur bendros vertės du akumuliatorinius perforatorius „Dewalt DCH 263N“, 31,45 Eur vertės įleidžiamą spyną „189/4MF KALE KILLIT“.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

3. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis E. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio.

1.1. Skunde nuteistasis nesutinka su baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu ir teigia, kad pagal vaizdo įrašus, tai kokias prekes jis paėmė iš parduotuvės neatitinka jam priteisto atlyginti civilinio ieškinio sumos.

4. Atsiliepime į nuteistojo E. M. skundą nuteistasis A. S. prašo atmesti apelianto skundą. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl nuteistojo E. M. skundas yra nepagrįstas.

5. Atsiliepime į nuteistojo E. M. skundą nuteistasis M. Š. prašo atmesti apelianto skundą. Teigia, kad apelianto skundas yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

6. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, bei papildomai nurodė, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos turėtų būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika ir atitinkamai dėl to sumažinta paskirta bausmė. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą bei nuteistojo gynėjo prašymą perkvalifikuoti nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas į vieną tęstinę nusikalstamą veiką atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamas nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 2 punkto pagrindu.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems (BPK 320 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina tai, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

8. Susipažinus su apelianto skundo turiniu matyti, kad jis iš esmės neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nekelia klausimo dėl jų kvalifikavimo, tačiau ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Vis tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2024 m. rugsėjo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu, E. M. gynėjas advokatas Rimantas Bučma, palaikydamas nuteistojo apeliacinį skundą jo ribose, atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavęs, jog E. M., veikdamas bendrai su kitais nuteistaisiais, padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, paskyrė bausmę už dvi atskiras, pavienes nusikalstamas veikas, todėl ši klaida turėtų būti ištaisytina.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-1214/2024 yra išaiškinęs, jog nors pagal teismų praktiką subjektams, turintiems teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžius ir nutartis apeliacine tvarka, nenustatyta teisė paduotą apeliacinį skundą papildyti naujais argumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422/2014, 2K-561-511/2015, 2K-239-976/2017), tačiau apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu taip pat turi teisę pateikti teismui įvairių prašymų, įskaitant ir susijusius su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422/2014, 2K-162-303/2017, 2K-147-788/2022).

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistojo pateiktame apeliaciniame skunde ir nėra kvestionuojamas nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimas, tačiau nuteistasis E. M. nėra teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kuris turėtų žinių apie specifiškai susiklosčiusias teisines situacijas. Be to, nuteistojo gynėjas savo baigiamojoje kalboje apeliacinės instancijos teisme pagrįstai atkreipė dėmesį, kad apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra padarytos prieštaringos išvados dėl nusikalstamų veikų, inkriminuotų nuteistajam, kvalifikavimo. Be kita ko, analogiškas procesinis sprendimas kvalifikuojant, paskiriant bausmes bei jas subendrinant buvo priimtas ir kitų bendrai veikusių nuteistųjų – A. S. ir M. Š. atžvilgiu. Nors nuteistieji A. S. ir M. Š. nėra pateikę apeliacinių skundų, tačiau apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio nuostatomis, šiuo nagrinėjamu atveju turi teisę peržiūrėti procesinį sprendimą ir šių nuteistųjų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

11. Šioje baudžiamojoje byloje pareikštame kaltinime E. M., kaip ir kitiems dviem bendrai veikusiems nuteistiesiems, buvo inkriminuotas dviejų nusikalstamų veikų, atitinkamai numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymas. Kaip matyti iš nuteistiesiems pareikštų kaltinimų, 2023 m. rugsėjo 22 d. bei 2023 m. rugsėjo 23 d. jie atvyko į tą pačią (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę bei kiekvieną dieną, slapta pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 219 Eur vertės akumuliatorinį smūginį gręžtuvą „DHRTJ 18V MAKITA“, 76,99 Eur vertės akumuliatorinį smūginį suktuvą „MAKITA DTD152Z 18V“, 299 Eur vertės benzininį pjūklą ,,McCulloch CS 50S, 2100W MCCULLOCH“ (2023 m. rugsėjo 22 d.) bei 438 Eur bendros vertės du vienetus akumuliatorinių perforatorių „Dewalt DCH 263N“, 31,45 Eur vertės įleidžiamą spyną „189/4MF KALE KILLIT“(2023 m. rugsėjo 23 d.). Nuteistieji apklausiami pirmosios instancijos teisme prisipažino įvykdę jiems inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) miestą atvyko turėdami sumanymą vogti, be to, prekes iš parduotuvės pavogę 2023 m. rugsėjo 22 d., turėjo tikslą toliau vogti ir 2023 m. rugsėjo 23 d. (5 t., b. l. 51–53). Byloje esantys kiti įrodymai – vaizdo įrašai (1 t., b. l. 92, 167), kitų objektų apžiūros protokolai (1 t., b. l. 93–94, 168–171), liudytojų J. M., V. L., N. S., N. K. parodymai (1 t., b. l. 82–83, 158, 161–162, 177–178, 183–184, 194–195), tarnybiniai pranešimai dėl išklotinių analizės (1 t., b. l. 106–109), patvirtina, kad nuteistieji iš tiesų įvykdė jiems inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, todėl apygardos teismas šiuo atveju plačiau pasisakys tik dėl tęstinės ir pavienės nusikalstamos veikos atribojimo.

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 10 dalis). Tęstinė nusikalstama veika yra tokia veika, kuri susideda iš dviejų tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-20-976/2022).

13. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esminis tęstinės ir pavienės nusikalstamos veikos skiriamasis požymis yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Kitas svarbus aspektas atribojant tęstinę nusikalstamą veiką nuo pavienės nusikalstamos veikos yra tai, kad visi kaltininko atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Papildomi tęstinės nusikalstamos veikos subjektyvieji (bendro sumanymo) požymiai, kurie paprastai nėra laikomi esminiais, tačiau taip pat yra svarbūs – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, viekų pobūdis, intensyvumas ir kt. Šiuo nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad praktikoje, tame tarpe ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kuomet atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023, 2K-86-628/2024).

14. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jo aprašomojoje dalyje, motyvuojant nusikalstamų veikų kvalifikaciją, pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas. Viena vertus, apylinkės teismo nuosprendyje nurodoma, kad E. M. ir kitiems nuteistiesiems – A. S. ir M. Š. kaltinime inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra viena tęstinė nusikalstama veika, įvertinus tai, kad nuteistieji nurodė, jog visi kartu tikslingai atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą turėdami išankstinę tyčią ir sumanymą įvykdyti abi nusikalstamas veikas iš tos pačios parduotuvės analogišku būdu, praėjus neilgam laiko tarpui, pagrobiant svetimą turtą. Kita vertus, padarius išvadą, kad nuteistieji įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vertino, kad jų nusikalstamus veiksmus sieja idealioji nusikalstamų veikų sutaptis bei bausmes jiems skyrė ne už vieną tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau už dvi pavienes nusikalstamas veikas bei taikydamas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas paskirtas bausmes už šias dvi nusikalstamas veikas subendrino bausmių apėmimo būdu.

15. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados esmingai prieštarauja baudžiamajame įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintoms tęstinės nusikalstamos veikos ir pavienės nusikalstamos veikos sampratai. Šiuo atveju konstatavus, kad nuteistieji padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, jų veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal dvi skirtingas to paties BK straipsnio dalis ir už juos paskirtos dvi bausmės, tuo tarpu jų nusikalstami veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį bei atitinkamai paskirta bausmė už vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

16. Pažymėtina ir tai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021).

17. Kaip jau minėta, šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad trys nuteistieji – E. M., A. S. ir M. Š., veikdami bendrai, į (duomenys neskelbtini) mieste esančia „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę atvyko dvi dienas iš eilės – 2023 m. rugsėjo 22 d. ir 2023 m. rugsėjo 23 d. bei kiekvieną iš šių dienų pagrobė, atitinkamai 594,99 Eur bei 469,45 Eur vertės turtą. Tarp nuteistųjų bendrai įvykdytų vagysčių buvo praėjęs nedidelis laiko tarpas, abi vagystės įvykdytos iš to paties šaltinio – parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės buvo pagrobtos lengvai rinkoje parduodamos prekės – statybiniai įrankiai, šiuos įrankius nuteistieji realizavo – pardavė ir pasidalino gautus pinigus. Patys nuteistieji bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad turėjo tikslą vykti į (duomenys neskelbtini) miestą vykdyti vagystes, įvykdę vagystę pirmąją dieną, turėjo tikslą vogti ir antrąją dieną, taigi visi nuteistieji iš esmės suvokė, kad po pirmosios vagystės, sekančią dieną darys tą patį, t. y. jų nusikalstamus veiksmus siejo bendra tyčia ne tik veikti kaip bendrininkams, tačiau ir po pirmosios vagystės tęsti antrąją. Taigi, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad visų trijų nuteistųjų neteisėti veiksmai šiuo atveju turėjo būti kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika, įtvirtinta BK 178 straipsnio 1 dalyje, o ne kaip dvi pavienės nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje.

18. Atsižvelgiant į vis tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nustato, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra šios: A. S., E. M., M. Š. veikdami kaip bendrininkų grupė 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 15.00 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 594,99 Eur bendros vertės turtą: 219 Eur vertės akumuliatorinį smūginį gręžtuvą „DHRTJ 18V MAKITA“, 76,99 Eur vertės akumuliatorinį smūginį suktuvą „MAKITA DTD152Z 18V“, 299 Eur vertės benzininį pjūklą „McCulloch CS 50S, 2100W MCCULLOCH“. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, A. S., E. M., M. Š. 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 8.50 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 469,45 Eur bendros vertės turtą: 438 Eur bendros vertės du akumuliatorinius perforatorius „Dewalt DCH 263N“, 31,45 Eur vertės įleidžiamą spyną „189/4MF KALE KILLIT“ ir tokiu būdu įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 1064,44 Eur vertės turtą. Šiais nuteistųjų A. S., E. M., M. Š. bendrais veiksmais buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, įtvirtinta BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

19. Nors nuteistojo E. M. pateiktame apeliaciniame skunde nėra kvestionuojama jam paskirta bausmė, o kiti nuteistieji – A. S. ir M. Š. apskritai nėra pateikę apeliacinių skundų bei savo atsiliepimuose į nuteistojo E. M. apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad visų nuteistųjų bendrai įvykdyta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama kaip vieną tęstinė, o ne dvi pavienės nusikalstamos veikos, sprendžia, kad šiuo atveju privalu pasisakyti ir dėl nuteistiesiems skirtinų bausmių.

20. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. M. už BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką paskirta 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmė, tuo tarpu už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausmė. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1) punktu, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir jam paskirta 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmė bei pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmė.

21. Nuteistajam A. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką paskirta 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmė, tuo tarpu už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1) punktu, šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir jam paskirta 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmė bei pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmė.

22. Nuteistajam M. Š. už BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką paskirta 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmė, tuo tarpu už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1) punktu, šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir jam paskirta 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmė bei pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta 14 parų arešto bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme, ir jam paskirta galutinė subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

23. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

24. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad nuteistasis E. M. padarė vieną tyčinę, tęstinę, baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad E. M. daugiau nei dvidešimt kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, iš kurių daugiausiai už nusikalstamas veikas, nukreiptas į svetimą turtą, turtines teises ir interesus (4 t., b. l. 35–56). Ši jo įvykdyta nusikalstama veika taip pat nukreipta į svetimą turtą. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad nuteistasis trejų metų laikotarpiu itin daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes (4 t., b. l. 64–106), paskirtų baudų nėra sumokėjęs. SODRA duomenimis, nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo (4 t., b. l. 23), įsidarbino tik po šios nusikalstamos veikos padarymo (5 t., b. l. 28–29). Teisėjų kolegijai akivaizdu, kad E. M. yra linkęs nepaisyti įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, nes ankstesniais teismų procesiniais sprendimais jai paskirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo ir jis nusikalsdavo pakartotinai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei tai, kad apeliacinį skundą yra padavęs pats nuteistasis ir apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti jo teisinės padėties, spręstina, kad jam paliktina pirmosios instancijos teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta – 51 paros arešto bausmė. Taip pat paliktina ir nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 34 parų arešto bausmė.

26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. S. padarė vieną tyčinį, baigtą, tęstinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau nustatė ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktuose. Vertinant A. S. asmenybę matyti, kad jis taip pat teistas daugiau negu dvidešimt kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, didžiąją jų dalį sudaro teistumai už vagystes bei plėšimus (2 t., b. l. 94–122), taip pat jis vienerių metų laikotarpiu daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, nėra sumokėjęs jam paskirtų baudų (2 t., b. l. 131–164). Nors nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. buvo dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 86), tačiau vis tik rinkosi papildomas pajamas gauti neteisėtu būdu, t. y. iš parduotuvės „Senukai“ kartu su bendrininkais pagrobiat įrankius ir juos parduodant. Ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nuteistajam paskirtos bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, nes atlikęs jam paskirtas bausmes A. S. nusikalsdavo pakartotinai. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo gauta skundo dėl šio nuteistojo, apeliacinės instancijos teismui negalint bloginti jo teisinės padėties, jam paliekama pirmosios instancijos teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 51 paros arešto bausmė. Taip pat paliktina ir nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 34 parų arešto bausmė.

27. Kaip ir kiti nuteistieji, M. Š. padarė vieną tyčinę, baigtą, tęstinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nustatė ir dvi jo atsakomybę sunkiančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktuose, t. y. tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu. M. Š. daug kartų teistas už nusikalstamas veikas, nukreiptas į svetimą turtą, turtines teises bei interesus (3 t., b. l. 49–74), taip pat vienerių metų laikotarpiu eilę kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, nėra sumokėjęs jam paskirtų baudų (3 t., b. l. 88–109). Ši jo kartu su bendrininkais įvykdyta nusikalstama veika taip pat nukreipta į svetimą turtą. Nors nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo darbo vietą (3 t., b. l. 41), tačiau tai jo nepaskatino nedaryti turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nuteistajam buvo skiriamos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, tačiau tai jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, nes jis nusikalsdavo pakartotinai. Įvertinus visa tai kas išdėstyta, atsižvelgiant ir į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo gauta skundo dėl šio nuteistojo, apeliacinės instancijos teismui negalint bloginti jo teisinės padėties, jam paliekama pirmosios instancijos teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 51 paros arešto bausmė. Taip pat paliktina ir nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 34 parų arešto bausmė.

28. Paliktina ir apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu M. Š. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu skirta 14 parų arešto bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 20 parų arešto bausme, ir nuteistajam M. Š. paskirta galutinė subendrinta – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

29. Atsižvelgiant į tai, kad visų nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos iš dviejų pavienių nusikalstamų veikų perkvalifikuotos į vieną tęstinį nusikaltimą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktas už dvi pavienes nusikalstamas veikas paskirtų bausmių subendrinimas apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1) punktu, šiuo atveju netenka prasmės.

Dėl civilinio ieškinio

30. Teismas, priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje, turi išspręsti klausimą dėl pareikšto civilinio ieškinio. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimas tenkini baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį priimamas tuomet, kai teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustato, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, kaltininko veikoje yra nusikalstamos veikos požymių bei tarp kaltininko veikos ir atsiradusio žalos yra priežastinis ryšys. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

31. Nuteistasis E. M. savo skunde iš esmės ginčijo pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo teigdamas, kad vagystės metu nepaėmė tiek daiktų, kiek jam priteista atlygtini civiliniu ieškiniu. Vis tik apeliacinės instancijos teismas su šiuo nuteistojo skundo argumentu sutikti negali.

32. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį prašydama atlyginti 1064,44 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 135). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti duomenys, patvirtinantys iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 22-23 dienomis nuteistųjų pagrobtų prekių vertę (1 t., b. l. 136–142).

33. Pirmosios instancijos teismas visiškai tenkindamas civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį iš nuteistųjų A. S., M. Š. ir E. M. solidariai priteisė atlyginti 1 064,44 Eur turtinės žalos civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.6 straipsnio 3 dalies pagrindu solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

35. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistieji A. S., M. Š. ir E. M. veikdami bendrininkų grupėje įvykdė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, kuomet iš tos pačios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios adresu (duomenys neskelbtini), per dvi dienas (2023 m. rugsėjo 22 d. bei 2023 m. rugsėjo 23 d.) pagrobė 219 Eur vertės akumuliatorinį smūginį gręžtuvą „DHRTJ 18V MAKITA“, 76,99 Eur vertės akumuliatorinį smūginį suktuvą „MAKITA DTD152Z 18V“, 299 Eur vertės benzininį pjūklą „McCulloch CS 50S, 2100W MCCULLOCH“, 438 Eur bendros vertės du akumuliatorinius perforatorius „Dewalt DCH 263N“, 31,45 Eur vertės įleidžiamą spyną „189/4MF KALE KILLIT“. Tokiu būdu nuteistieji įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 1064,44 Eur vertės turtą. Taigi, šiuo atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad bendrais nuteistųjų veiksmais, t. y. pagrobiant svetimą turtą – įrankius, civilinei ieškovei buvo padaryta turtinė žala.

36. Įvertinus tai, kad tęstinės nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis E. M. kartu su kitais nuteistaisiais atliko bendrus nusikalstamus veiksmus, veikė aktyviai, visi nuteistieji padarytą turtinę žalą turi atlyginti bendrai, t. y. solidariai. Tai, kad nuteistojo teigimu, jis nepaėmė tiek daiktų, kiek jam priteista atlyginti civiliniu ieškiniu šiuo atveju nėra argumentas galintis pakeisti jam kartu su kitais nuteistaisiais nustatytos atlyginti turtinės žalos dydį, nes kaip jau minėta aukščiau, bendrais veiksmais padaryta žala nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginama solidariai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

37. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2024 m. rugsėjo 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį E. M. sudaro 233,33 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

38. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

39. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis šiuo metu turėtų oficialią darbo vietą ar legalų pajamų šaltinį, jis nedirbo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, yra nesumokėjęs jam paskirtų nuobaudų už administracinius nusižengimus, taigi akivaizdu, kad jis nėra sukaupęs jokių pajamų ar turto. Be to, nors nuteistojo E. M. skundas buvo atmestas, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis vis tik buvo keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba E. M. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo E. M..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendį:

nuteistojo E. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Nuteistojo A. S. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Nuteistojo M. Š. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, M. Š. paskirtą 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu skirta 14 (keturiolikos) parų arešto bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, ir nuteistajam M. Š. paskiri galutinę subendrintą – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Neišieškoti iš E. M. valstybės naudai 233,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.