- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- 1A-143-300/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04262-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- G. V.
- Civilinis ieškovas
- UAB „E.“, O. S., A. K.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir G. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 3 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant gydytis priklausomybės ligas; taip pat paliekant 2015 m. gruodžio 16 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus: dirbti arba registruotis darbo biržos įskaitoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kurią vykdyti dvejus metus, ir baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą tokia tvarka ir sąlygomis:
civiliniam ieškovui UAB „E.“ atlyginti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį – du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus aštuoniasdešimt du centus (2 147,82 Eur) per vienus metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad turtinės žalos atlyginimas susijęs solidaria prievole pagal civilinį ieškinį su kitu bendraatsakovu, todėl visiškai atlyginus vienam iš bendraatsakovių ieškinį, įpareigojimas atlyginti turtinę žalą laikomas įvykdytu;
civilinei ieškovei O. S. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų (3 150 Eur) per vienerius metus aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
civilinei ieškovei A. K. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus dvidešimt keturis centus (579,24 Eur) per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtą bausmę G. V. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. sausio 28 d. 1 val. 20 min. iki 2017 m. sausio 28 d. 18 val. 37 min.
G. V. paskirta BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, taip pat konfiskuotas R. V. priklausantis automobilis „Audi A4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 28 d., apie 1 val. 20 min., kelio (duomenys neskelbtini) 41 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal 2017 m. sausio 31 d. specialisto išvadą Nr. T-A-1006/2017(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,62 ‰ (promilės) etilo alkoholio) vairavo R. V. priklausantį automobilį „Audi A4“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Žilvinas Generauskas prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, G. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant gydytis priklausomybės ligas bei paliekant Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, ir bausmės atlikimo pradžią G. V. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad, nors G. V. ir nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, nusikaltimas padarytas šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles: G. V. automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (2017-01-31 specialisto išvada Nr. T-A-1006/2017(01) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,62 %o (promilės) etilo alkoholio) (b. l. 16), o alkoholio kiekio matuokliu G. V. nustatytas 1,71 %o girtumas (b. l. 60–61). Taip pat nurodo, kad pats G. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad būdamas neblaivus automobiliu nuvažiavo nuo kelio (t. y. padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos), vėliau grįžo ir išsistūmęs automobilį važiavo toliau, kol jį sustabdė policijos pareigūnai. Dėl šių aplinkybių prokuroras daro išvadą, kad G. V. suvokė savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir prasmę, tačiau ir toliau veikė nusikalstamai, kol jo neteisėtus veiksmus nutraukė policijos pareigūnai. Tai, pasak apelianto, nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, ir rodo jo polinkį nepaisyti įstatymų. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino to, kad nuteistasis anksčiau jau buvo tris kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, 2017-01-28 nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nevykdė 2015-12-16 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirto draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tai, apelianto tikinimu, objektyviai parodo, kad ankstesnės teismo skirtos bausmės įtakos G. V. asmenybės formavimuisi neturėjo ir jis toliau daro nusikalstamas veikas. Prokuroro nuomone, apylinkės teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kuriomis teismas grindė BK 75 straipsnio nuostatų taikymą (kad jis teisiamas už vieną nesunkų nusikaltimą, dirba, savo noru dalyvauja psichologinės socialinės reabilitacijos programoje, kur taikomas specialus režimas – griežtai draudžiama įsinešti ar vartoti bet kokias psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir cigaretes, taip pat savavališkai negalima palikti teritorijos, pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, siekia jos atsikratyti ir susitvarkyti gyvenimą, minėtos priklausomybių ligų reabilitacinės bendruomenės charakterizuojamas teigiamai), yra reikšmingos nustatant teisiamajam skiriamos bausmės dydį, tačiau jos nenusveria aplinkybių, trukdančių padaryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms prokuroras mano, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas, Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendis keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 str. 1 p.).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atidėti nuteistajam G. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, kad byloje esantys duomenys nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo jo polinkį nepaisyti įstatymų. Todėl prokuroras teigia, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas prokuroro apeliaciniame skunde nurodytiems teiginiams pritaria ir konstatuoja, kad nuteistojo G. V. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nėra teisinio pagrindo.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad „bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama“, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016, 2K-132-942/2016).
Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-63/2010, 2K-157/2010). Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Pažymėtina ir tai, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016).
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas G. V. už 2017 m. sausio 28 d. padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę ir kartu spręsdamas klausimą, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad G. V. teisiamas už vieną nesunkų nusikaltimą, teisiamas ketvirtą kartą, dirba, savo noru dalyvauja psichologinės socialinės reabilitacijos programoje, kur taikomas specialus režimas – griežtai draudžiama įsinešti ar vartoti bet kokias psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir cigaretes, taip pat savavališkai negalima palikti teritorijos, pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, siekia jos atsikratyti ir susitvarkyti gyvenimą, priklausomybių ligų reabilitacinės bendruomenės charakterizuojamas teigiamai.
Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nors ir nurodė, tačiau nepakankamai įvertino nuteistąjį G. V. apibūdinančius duomenis, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, ir todėl nepagrįstai sprendė, jog nuteistajam G. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad G. V. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą ir nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą įvykdė būdamas teistas tris kartus ir turėdamas neišnykusį teistumą (G. V. teistas: 1) Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 1 dalį ir 64¹ straipsnį – galutine laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausme; 2) Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – galutine laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausme, kurios vykdymas, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams; 3) Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, galutine laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausme, kurios vykdymas, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams).
Taigi Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu nuteistajam G. V. taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (laisvės apribojimas) teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas nuteistajam buvo atidėtas, nes jis 2017 m. sausio 28 d. įvykdė dar vieną nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Šios pirmiau nurodytos ir nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės jį apibūdina labiau neigiamai, nei teigiamai, ir teisėjų kolegijai leidžia padaryti išvadą, kad G. V. yra linkęs nusikalsti, tinkamų išvadų nedaro ir savo elgesio nekeičia, o su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės jam neturi jokio teigiamo poveikio.
Be to, apylinkės teismas, nors ir nurodė G. V. pripažįstantis recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), nes jis turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, tačiau realiai į tai, svarstydamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neatsižvelgė ir dėl to visiškai nepasisakė, nors tokie atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010). Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad nuteistasis G. V. ne tik nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, bet ir to, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nepaisė ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirto draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Iš to, kas nurodyta pirmiau, yra sprendžiama, kad nuteistasis G. V. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl daroma vienareikšmiška išvada, kad jo teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, tai, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog G. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas leis pakeisti nusikalstamus G. V. polinkius ir kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti G. V. realiai neatliekant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Skundžiamajame teismo sprendime nurodytoms aplinkybėms, lėmusioms pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti nuteistajam prokuroro ginčijamas BK 75 straipsnio nuostatas (tai, kad jis dirba, savo noru dalyvauja psichologinės socialinės reabilitacijos programoje, kur taikomas specialus režimas – griežtai draudžiama įsinešti ar vartoti bet kokias psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir cigaretes, taip pat savavališkai negalima palikti teritorijos, pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, siekia jos atsikratyti ir susitvarkyti gyvenimą), negali būti suteikta išskirtinė reikšmė sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nes minėtos aplinkybės tik iš dalies teigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir tai tik po nusikalstamos veikos įvykdymo, nes kartu turi būti atsižvelgta ir į kitas aplinkybes, o būtent į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (ankstesni teistumai, rodantys jau susiformavusias antivisuomenines pažiūras).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam G. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.
Būtent dėl tokių nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, taikydamas G. V. bausmės vykdymo atidėjimo institutą, netinkamai vadovavosi BK 75 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgė į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį), todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.), ir aptariama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria G. V. atidėtas bausmės vykdymas 2 (dvejiems) metams ir paskirti įpareigojimai – naikintina. Taip pat naikintina ir ta skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirti įpareigojimai: dirbti arba registruotis darbo biržos įskaitoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; skirta pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kurią nurodyta vykdyti dvejus metus, ir baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, tokia tvarka ir sąlygomis: civiliniam ieškovui UAB „E.“ atlyginti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį – du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus aštuoniasdešimt du centus (2 147,82 Eur) per vienerius metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad turtinės žalos atlyginimas susijęs solidaria prievole pagal civilinį ieškinį su kitu bendraatsakoviu, todėl pilnai atlyginus vienam iš bendraatsakovių ieškinį, įpareigojimas atlyginti turtinę žalą laikomas įvykdytu; civilinei ieškovei O. S. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų (3 150 Eur) per vienerius metus aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; civilinei ieškovei A. K. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus dvidešimt keturis centus (579,24 Eur) per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,
nusprendė:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. V., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 3 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant gydytis priklausomybės ligas, taip pat tą nuosprendžio dalį, kuria palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, nuosprendyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu G. V. skirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. V. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.