- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-17
- Bylos Nr.
- e2S-717-440/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00565-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Funds Management“
- Skolininkas
- M. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Funds Management“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-3965-1111/2023 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Funds Management“ pareiškimą skolininkui M. M. dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Funds Management“ pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė priteisti iš skolininko M. M. 8 349 Eur skolą (nuomos mokestis), 3 314,47 Eur skolą (komunaliniai mokesčiai), 491,79 Eur delspinigius, 126,36 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12 281,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. birželio 16 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 124 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininko pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką, trečiuosius asmenis, kredito įstaigose, neviršijant prašomos priteisti sumos. Nurodė, kad prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, skolininko turtui yra pritaikytas areštas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, todėl yra reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. UAB „Legada“ neatsiskaito su kreditoriumi pagal išrašytas sąskaitas faktūras, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, nevykdo taikos sutartimi nustatytų įsipareigojimų dėl susidariusios skolos sumokėjimo. M. M. yra UAB „Legada“ akcininkas ir vadovas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartimi teismas kreditorės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
3. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pats savaime turto nesukuria, o tik padeda išsaugoti skolininko turtą, todėl pagrindas areštuoti skolininko turtą galėtų būti byloje pateikti duomenys, jog skolininkas yra nesąžiningas, ketina slėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą tretiesiems asmenims ar pan. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju kreditorė nepateikė duomenų, kad skolininkas ketintų turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą skolininko nesąžiningumą, nenustatė ir teismas, todėl padarė išvadą, kad kreditorė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien pareiškimo pateikimas, nepateikus įrodymų, jog skolininkas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti skolininko teisių pritaikant laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas pripažino, kad kreditorė nepateikė įrodymų, kurių pakaktų įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas, neapribojus skolininko galimybių disponuoti jo turimu turtu, pasunkės ar pasidarys negalimas, todėl kreditorės prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde kreditorė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti, priteisti iš skolininko bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Kreditorės vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
5.2. Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones patvirtina kartu su pareiškimu pateikti įrodymai, kurie pagrindžia, jog skolininkui nuo 2009 m. sistemingai taikomi turto areštai pagal kitus vykdomuosius dokumentus, be to, šie turto areštai vis dar galioja, tai reiškia, jog skolininkas prievolių kitiems kreditoriams vis dar nėra įvykdęs. Kreditorės įsitikinimu, šios aplinkybės akivaizdžiai suponuoja, kad skolininkas sistemingai ir nesąžiningai iki šios dienos nevykdo savo prievolių kreditoriams, net ir pritaikius turto areštus.
5.3. Pateikė teismui Turto arešto aktų registro išrašą, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino ir dėl to nutarties motyvuojamojoje dalyje apskritai nepasisakė.
5.4. Priešingai, nei konstatavo teismas, didelė reikalavimo suma skolininkui turi teisinę reikšmę nusprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju skolininkas yra fizinis asmuo, todėl pagrindinio reikalavimo suma (12 281,62 Eur) neabejotinai yra didelė, o kartu su minėta aplinkybe dėl 13 turto areštų pritaikymo sudaro pagrindą konstatuoti, kad ir nagrinėjamu atveju skolininkas gali nesąžiningai bandyti išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
5.5. Skolininkas įvairiais veiksmais sąmoningai piktybiškai siekia išvengti skolos sumokėjimo. Atkreipia dėmesį į tai, jog kreditorės reikalavimas skolininkei atsirado, kai kreditorė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Legada“ (skolininkas yra jos akcininkas ir vadovas) pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį; 2023 m. kovo 22 d. tarp kreditorės ir įmonės pasirašyta taikos sutartis, o 2023 m. balandžio 20 d. kreditorė ir skolininkas sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią skolininkas įsipareigojo atsakyti kreditorei visu savo turtu, jeigu bendrovė tinkamai neįvykdys prievolių pagal nuomos ir taikos sutartis. Taigi bendrovė, atstovaujama skolininko, tinkamai nevykdė piniginių prievolių kreditorei, o skolininkui pasiūlius bendrovės prievolių užtikrinti laidavimu, pats skolininkas sąlygojo situaciją, kai tos pačios prievolės kreditorei ir toliau nėra vykdomos. Tai reiškia, kad skolininkas savo aktyviais veiksmais siekia vilkinti prievolių kreditorei įvykdymą, todėl yra nesąžiningas.
5.6. Be to, skolininkas ignoruoja kreditorę, nereaguoja į raginimus įvykdyti prievoles, iš esmės niekaip nebendradarbiauja, dėl to tęsiasi skolininko bendradarbiavimo pareigos pažeidimas. Esant tokiai situacijai, tik laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užtikrintų, jog kreditorei galbūt palankus būsimas teismo sprendimas byloje bus įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar byla, konkretus klausimas, buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju kreditorė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta patenkinti jos prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą. Laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: pareiškimas yra tikėtinai pagrįstas, taip pat egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
9. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y., nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje konkrečiai nepasisakė dėl pareiškimo tikėtino pagrįstumo kaip vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tik akcentavo, kad neįrodyta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas priėmė teismo įsakymą, tai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pareiškimą laikė tikėtinai pagrįstu.
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kas yra tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga ir kokia apimtimi ji turi būti nustatinėjama ir nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimą kaip laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas. Teismas, įvertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-261-450/2019). Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1055-790/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1689-464/2020).
12. Nagrinėjamu atveju toks reikalavimas, kokį kreditorė pareiškė pareiškime, yra galimas (įmanomas), kreditorė suformulavo pareiškimo dalyką ir pagrindą pagal teismo įsakymo išdavimo procesui keliamus reikalavimus, pridėjo prie pareiškimo savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas išdavė kreditorės pareiškimo pagrindu teismo įsakymą, taip pripažindamas, kad pareiškimo forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog kreditorės pareiškimas yra preliminariai pagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, detalesnis kreditorės atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareiškimo tikėtinu pagrįstumu, aptarimas nėra teisiškai reikšmingas.
13. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
14. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, padarė išvadą, jog kreditorė neįrodė skolininko nesąžiningumo. Apeliantė ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą; mano, jog grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia: 1) faktas, kad skolininko turtui pritaikyta net keliolika areštų pagal kitų kreditorių reikalavimus; 2) pareikšto reikalavimo dydis yra didelis; 3) skolininkė neatsiskaito su kreditore, nebendradarbiauja, taigi elgiasi nesąžiningai.
15. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto kaip turto areštas taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir (ar) įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).
16. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės įrodinėjimo pareiga visada tenka tai šaliai, kuri pareiškia ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai ginčo šaliai (ar šalims) disponavimo turtu suvaržymus arba kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie nesąžiningą atsakovo (skolininko) elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis nėra reikšmingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-395-516/2023).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorė neįrodė skolininko nesąžiningumo – nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog skolininkas ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdamas pabloginti savo turtinę padėtį, taigi nepaneigė civilinėje teisėje galiojančios asmens sąžiningumo prezumpcijos. Pažymėtina, kad disponavimo turtu apribojimų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).
18. Nagrinėjamu atveju kreditorė skolininko nesąžiningumą įrodinėjo tuo faktu, jog skolininko turtui yra pritaikyta ir daugiau areštų pagal kitų kreditorių reikalavimus, tai, pasak kreditorės, rodo nesąžiningą skolininkės elgesį su kreditoriais. Prie pareiškimo kreditorė pridėjo 2023 m. gegužės 17 d. Turto arešto aktų registro išrašą, iš kurio matyti, jog skolininko turtas areštuotas keliolikoje bylų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, priešingai, nei teigia apeliantė, ne pagrindžia, o paneigia būtinybę taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones. Akivaizdu, jog turto areštas apriboja asmens galimybę atlikti nesąžiningus veiksmus, susijusius su turto perleidimu tretiesiems asmenims ar kitokiu jo apsunkinimu, kitaip tariant, skolininkas negali disponuoti areštuotu turtu, keisti jo teisinės padėties ir taip išvengti jam nepalankaus byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kita vertus, kreditorė nepateikė jokių duomenų, kad skolininkas imtųsi nesąžiningo pobūdžio veiksmų, t. y. nesąžiningai siektų pažeisti areštuoto ar neareštuoto turto teisinę padėtį, statusą. Be to, skolininko santykiai su kitais kreditoriais yra jų tarpusavio santykių ir vidinių susitarimų reikalas, taigi skolininko įsipareigojimai kitiems kreditoriams, nesant duomenų, kad jis imasi aktyvių veiksmų, siekdamas paslėpti, perleisti turtą kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, reikšmingi nebent turtinės padėties kaip vieno iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant klausimą dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, įvertinimo aspektu. Pabrėžtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui, tačiau šis proceso teisės institutas netaikomas kaip priemonė palengvinti būsimą išieškojimą ar sukaupti skolininko turtą būsimam išieškojimui.
19. Kaip vieną iš aplinkybių, rodančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kreditorė taip pat pabrėžia didelę reikalavimo sumą. Pažymėtina, jog, nors didelė ieškinio suma pati savaime nepagrindžia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą, tačiau ieškinio sumos dydis yra vienas iš kriterijų, kuriais remiantis gali būti sprendžiama dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-944-798/2021; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-464/2021). Nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje teismas neturi duomenų apie skolininkui priklausančio turto masę, todėl reikalavimo sumos dydis ir skolininko turimo turto masės ir jo vertės santykis, kartu su jo įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydžiu, objektyviai negali būti nustatytas. Taigi kreditorei nepateikus įrodymų dėl skolininko nesąžiningų veiksmų siekiant sumažinti savo turto masę, reikalavimo dydis pats savaime šiuo atveju negali būti laikomas pagrindžiančiu grėsmę kreditorės interesams. Kita vertus, kaip jau minėta, poreikį nagrinėjamu atveju pritaikyti kreditorės prašomas laikinąsias apsaugos priemones paneigia ir ta aplinkybė, kad skolininko turtui šiuo metu jau yra taikomi disponavimo turtu apribojimai.
20. Apeliantė taip pat laikosi pozicijos, jog skolininko nesąžiningumą pagrindžia vengimo atsiskaityti ir bendradarbiauti su kreditore dėl skolos grąžinimo faktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tas faktas, kad, kaip teigia apeliantė, skolininkas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir nebendradarbiauja, nesuponuoja išvados apie nesąžiningą skolininko elgesį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad vengimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus galėtų patvirtinti nebent tikėtiną skolininko nesąžiningumą būtent kreditorės kaip galimo skolinių santykių subjekto atžvilgiu, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti skolininko ketinimą paslėpti savo turtą, perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar bet kokia kita forma apsunkinti. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su vengimu vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tai, kad kreditorė pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kurį grindžia netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, savaime nepagrindžia skolininko nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kuriomis kreditorė grindžia skolininko nesąžiningumą, pabrėžia, jog nei pavienės kreditorės nurodytos aplinkybės (turto areštai, didelė reikalavimo suma, nesąžiningas elgesys su kreditore), nei jų visuma, kreditorei nepateikus duomenų, jog skolininkas ėmėsi (imsis) nesąžiningų veiksmų, siekdamas paslėpti turtą ar kitaip sumažinti turimo turto masę, kad išvengtų kreditorei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, neįrodo skolininko nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.
22. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog šiuo metu byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių skolininko nesąžiningumą ir siekį išvengti galbūt kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o vien reikalavimo suma nelemia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Todėl daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neįrodyta, ir, nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, pagrįstai šių priemonių netaikė.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). Taigi tai neužkerta kelio ateityje, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, įrodžius skolininko nesąžiningumo aspektus, iš naujo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
25. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstina – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines situacijos aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.