- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- e2-1402-1071/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00001-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „E.s.o.“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „K. v.“, akcinei bendrovei „K. v.“
- Trečiasis asmuo
- AAS
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „E. s. o.“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „K. v.“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company, atstovaujama filialo Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „E. s. o.“ 2022 m. sausio 3 d. teismui pateiktu ir 2022 m. sausio 4 d. teismo priimtu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 464,61 Eur žalą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2021 m. liepos 15 d. AB „K. v.“ darbuotojas, vykdydamas žemės kasimo darbus 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje, adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikė elektros kabelių apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją TR23-SP91 iš transformatorinės TR-23. Bendrovė, atstatydama sugadintą turtą iki 2021 m. liepos 15 d. įvykio buvusios būklės, patyrė 464,61 Eur be PVM būtinų 0,4 kV elektros kabelių linijos TR23-SP91 iš transformatorinės TR-23 remonto išlaidų. Atsakovės prašymu, ieškovės darbuotojas buvo atvykęs į vandentiekio avarijos likvidavimo darbų vietą adresu (duomenys neskelbtini), parodyti elektros kabelių vietos. Atsakovės darbuotojai nurodė, jog žemės kasimo darbai bus vykdomi iki keturių metrų nuo namo. Ieškovės darbuotojas parodė visus esančius kabelius. Atsakovės darbuotojų paklausus ar jiems reikia parodyti toliau esančius kabelius, šie atsakė, jog nereikia. 0,4 kV elektros kabelių linija buvo pažeista toliau nei buvo ieškovo darbuotojo parodyta. Paaiškinime apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą atsakovės darbuotojas V. C. nurodė, kad vykdant kasimo darbus buvo pažeistas 0,4 kV kabelis, kuris buvo neteisingai parodytas. Taip pat nurodė, kad dėl įvykio metu kilusių padarinių pašalinimo buvo kreiptasi į rangovą, kuri atliko pažeisto kabelio remonto darbus ir pateikė ieškovei sąskaitą 433,00 Eur (be PVM) sumai. Ieškovė išrašė atsakovei 2021 m. liepos 15 d. nuostolių paskaičiavimo pažymą. Ieškovė raštu „Prašymas atlyginti žalą (3858.ESO.E)“ kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad 2021 m. liepos 15 d. buvo užfiksuotas įvykis, kad AB „K. v.“ darbuotojas, vykdydamas meliorentiekio avarijos likvidavimo darbus, (duomenys neskelbtini), 0,4 kV kabelių linijos apsaugos zonoje, nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų. Būtent dėl neteisėtų veiksmų buvo pažeistas AB „E. s. o.“ nuosavybės teise priklausantis turtas: 0,4 kV kabelių linija TR23-SP91 iš transformatorinės TR-23. Bendrovės paskaičiuota materialinė žala 464,61 Eur. Ieškovė raštu paprašė atsakovės per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos apmokėti padarytą žalą, vietinį mokėjimą atliekant į vieną iš ieškovės nurodytų banko sąskaitų, tačiau atsakovė į siunčiamą raginimą nereagavo, ieškovei padarytos žalos neatlygino, todėl liko skolinga 464,61 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „K. v.“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės jos patirtas visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi AB „K. v.“ yra sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį su draudimo bendrove AAS „BTA Baltic Insurance Company, atstovaujama filialo Lietuvoje, todėl atsakovu šioje byloje turėtų būti draudikas. Atsakovės manymu, pagal savo teisinę prigimtį civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, atsakovu šioje byloje turėtų būti AB „K. v.“ draudikas – BTA draudimas, o ne AB „K. v.“. Ieškovei nesutikus, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu ir teismui nusprendus nagrinėti bylą iš esmės, prašo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti atsakovės AB „K. v.“ civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę AAS „BTA Baltic Insurance Company, atstovaujama filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – BTA draudimas). Nesutikimo su ieškiniu pagrindu nurodo aplinkybes, jog atsakovė 2021 m. spalio 26 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad nesutinka apmokėti prašomos žalos. Dar daugiau, iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad ieškovė nuo pat pradžių žalos atlyginimo klausimą sprendė ne su atsakove, o su draudimo bendrove BTA draudimas. Viso susirašinėjimo metu matyti konkretus avarijos registracijos Nr. BCAD/21/000425, kurį pateikė BTA draudimas. Visos šios aplinkybės atspindi, kad ieškovei buvo žinoma apie tarp atsakovės ir BTA draudimo sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Prašo atkreipti dėmesį į foto nuotraukas, kurias yra pateikusi pati ieškovė – ieškinio priedas Nr. 6. Dokumento 5-6 psl., iš kurių matyti oranžinės spalvos dažai. Šiais dažais, pasak atsakovės, ieškovės atstovas pažymėjo 0,4 kV kabelines linijas. Kitaip tariant, ieškovė pažymėjo elektros kabelius ir tose vietose atsakovės darbuotojas negalėjo vykdyti žemės kasimo darbų. Tai patvirtina ir atsakovės darbuotojo paaiškinimai, kuris buvo tuo metu, kai ieškovės darbuotojas atžymėjo 0,4 kV kabelines linijas. Nurodė, jog atsakovės darbuotojai žemės kasimo darbus vykdė tose vietose kur nėra pažymėti 0,4 kV kabelinės linijos. Tai reiškia, kad atsakovė tinkamai vykdė ieškovės darbuotojų nurodymus. Be to, ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovės darbuotojas parodė visus esančius kabelius. Todėl darytina išvada, kad pati ieškovė netinkamai informavo atsakovę dėl 0,4 kV kabelinių linijų tikslių vietų, taigi darytina išvada, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovės manymu, ieškovės žala kilo dėl pačios ieškovės veiksmų. Be to, nepateikti jokie realūs įrodymai apie patirtą žalą.
Pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.
Ieškovė AB „E. s.o.“ pateikė dubliką, kuriuo palaiko visus savo argumentus, išdėstytus ieškinyje, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnyje įtvirtintu ekonomiškumo principu, nebekartoja ieškinio motyvų, dublike atsiliepdama tik į pagrindinius atsakovės atsiliepimo teiginius.
Nurodė, jog nesutinka su ieškiniu dėl žemiau nurodytų motyvų: pirma, ieškovės atstovas pažymėjo 0,4 kV kabelines linijas, t. y. ieškovės darbuotojas pažymėjo elektros kabelius ir tose vietose atsakovės darbuotojas negalėjo vykdyti žemės kasimo darbų. Tai patvirtina atsakovės darbuotojo paaiškinimai, kuris buvo tuo metu, kai ieškovo darbuotojas atžymėjo 0,4 kV kabelines linijas. Nurodė, jog atsakovo darbuotojai žemės kasimo darbus vykdė tose vietose kur nėra pažymėti 0,4 kV kabelinės linijos. Tai reiškia, kad atsakovas tinkamai vykdė ieškovės darbuotojų nurodymus; antra, nepateikti jokie realūs įrodymai apie patirtą žalą. Taip pat nurodė, kad 2021 m. liepos 15 d. AB „K. v.“ darbuotojas, vykdydamas žemės kasimo darbus 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikė elektros kabelių apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją TR23-SP91 iš transformatorinės TR-23. 2. Ir kaip teisingai nurodo atsakovė, ESO darbuotojas buvo nuvykęs į vietą ir parodė elektros kabelių buvimo vietą. Tačiau ESO darbuotojo paaiškino priešingai (paaiškinimas pridedamas). Nuvykęs į įvykio vietą paklausė kur bus vykdomi darbai. Atsakovo darbuotojai nurodė, jog bus kasama iki 4 metrų nuo namo ((duomenys neskelbtini)). Ieškovės darbuotojas patikrinęs nustatė, kad yra 3 (trys) elektros kabeliai į namą per balkono apačią. Vienas į kairę, kitas į dešinę, trečias tiesiai. Parodė visus 3 (tris) kabelius. Buvo atkastas kabelis. Taigi nurodo, kad atsakovo darbuotojai iškasę tranšėją, pradėjo avarijos likvidavimo darbus. Ieškovės darbuotojui nurodė, jog jie toliau nekas ir nereikės rodyti toliau einančių kabelių. Ieškovės darbuotojui išvažiavus, atsakovės darbuotojai pradėjo kasti toliau nuo tos vietos, kurioje ieškovės darbuotojas nebuvo parodęs elektros kabelių vietos. Ir nors tiesiai einantis kabelis buvo toliau pažymėtas, tačiau kasimo metu jis buvo pažeistas. Nuotraukoje pažymėtas brūkšnys rodo, kad ir toje vietoje yra kabelis. Būtent ir net tokiu atveju, kai yra veikiama su AB ,,Elektros skirstymo operatorius“ sutikimu, žemės kasimo darbai privalo būti atliekami laikantis griežtų nurodytų, inter alia, pareigos žemės darbų vykdymo vietoje pažymėti esamų požeminių inžinerinių statinių, komunikacijų vietas, jų apsaugos zonų ribas ir imtis priemonių apsaugoti statinius, dirvožemį, želdinius nuo galimos žalos; virš dujotiekio bei elektros kabelių žemę kasti tik rankiniu būdu; užtikrinti ESO tinklų bei įrenginių apsaugą nuo mechaninių pažeidimų; vykdant darbus vadovautis aktualios redakcijos Elektros tinklų apsaugos taisyklių, Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, Žemės darbų reglamento, Gamtinių dujų skirstomųjų dujotiekių apsaugos taisyklių, Skirstomųjų plieninių / polietileninių dujotiekių įrengimo taisyklių ir kitų galiojančių teisės aktų reikalavimais. Paaiškino, kad ieškovė, atstatydama sugadintą turtą iki 2021 m. liepos 15 d. įvykio buvusios būklės, patyrė 464,61 Eur be PVM būtinų 0,4 kV elektros kabelių linijos TR23-SP91 iš transformatorinės TR-23 remonto išlaidų. Atsakovė nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių realių įrodymų apie patirtą žalą. Kaip jau buvo minėta, vykdydama žemės kasimo darbus 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje ir nesilaikydama elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, atsakovė pažeidė ieškovei nuosavybės teise priklausantį kabelį. Tam, kad būtų pašalintos dėl neteisėtų veiksmų atsiradusio pasekmės, ieškovė kreipėsi į rangovą AB ,,K. e.“, kuris atliko visus būtinus darbus ir pateikė ieškovei atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Techninių dokumentų rejestrą. Atstatydama sugadintą kabelį iki 2021 m. liepos 15 d. įvykio buvusios būklės, ieškovė patyrė 464,61 Eur (be PVM) dydžio žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį išsamiai išdėstė poziciją, kad ieškovės ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Vis dėlto, ieškovė dublike į tai jokių argumentų nepateikė. Taigi ieškovė nepaneigė atsakovės pozicijos, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovės teigimu, ieškovė dublike siekdama patvirtinti savo poziciją, kad neva tinkamai pažymėjo kabelių vietas, remiasi tik savo darbuotojo paaiškinimais. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad neva atsakovės darbuotojas nurodė, jog bus kasama iki 4 (keturių) metrų nuo namo ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė teikia tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Priešingai, ieškovės atstovas ieškikliu parodė kabelių vietas nuo pat namo sienos ir tolyn apie 15 (penkiolikos) metrų atstumu. Atsakovė pažymėjo, kad pati ieškovė tvirtina, jog ieškovės darbuotojas, patikrinęs nustatė esant 3 elektros kabeliams – vienas į kairę, kitas į dešinę, trečias tiesiai bei parodė visus 3 (tris) kabelius. Kitaip tariant, ieškovė patvirtina parodžiusi atsakovui visus 3 (tris) kabelius. Ieškovė neneigia, kad būtent ieškovės darbuotojas pažymėjo kabelių vietas. Visų trijų kabelių pažymėtos vietos gerai matosi ieškovės ieškinio priede Nr. 6 (šeši). Šioje nuotraukoje aiškiai matosi visi 3 (trys) ieškovės darbuotojo pažymėti elektros kabeliai. Dublike tvirtinama, kad atsakovės darbuotojai pradėjo kasti toliau nuo tos vietos, kurioje ieškovės darbuotojas nerodė kabelių vietas. Tai prieštarauja elementariai logikai. Pačios ieškovės pateiktoje nuotraukoje aiškiai matosi, kad už atsakovės darbuotojo iškastos vietos dar eina kitas elektros kabelis. Taigi atsakovės darbuotojai nekasė toliau negu ieškovo darbuotojai buvo pažymėję elektros kabelius. Atsakovė atkreipia dėmesį: a) ieškovė patvirtina, kad pažymėjo visus 3 (tris) kabelius; b) atsakovė vykdė žemės kasimo darbus kur nebuvo pažymėtas elektros kabelis; c) atsakovė žemės kasimo darbus vykdė ne už paskutinio elektros kabelio, kurį pažymėjo ieškovė. Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar atsakovė žemės kasimo darbus būtų vykdžiusi rankiniu būdu ar ne, ieškovė vis tiek elektros kabelius pažymėjo klaidingai. Todėl elektros kabeliai vis tiek būtų pažeisti išimtinai tik dėl ieškovės kaltės. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad ieškovo darbuotojas tyčia ar dėl savo nekompetencijos nesugebėjo tinkamai sužymėti elektros kabelių vietas. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų nei kartu su ieškiniu nei kartu su dubliku, kurie patvirtintų, kad ieškovė patyrė 464,61 Eur žalą.
Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company, atstovaujama filialo Lietuvoje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Nesutikimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad 2021 m. balandžio 29 d. atsakovė AB „K. v.“ ir trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutartis sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011.1 pagrindu (toliau – Taisyklės), kurios yra neatskiriama Sutarties dalis. 2021 m. rugpjūčio 11 d. gautas AB „K. v.“ pranešimas dėl 2021 m. liepos 15 d. įvykusio įvykio adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo nutrauktas AB „E.s.o.“ priklausantis kabelis. Tą pačią dieną užregistruota įvykio byla Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio bylos administravimo metu AB „E. s. o.“ pateikė su įvykiu susijusius dokumentus. Susipažinus su ieškovės pateikta medžiaga bei deklaruojamomis įvykio aplinkybėmis buvo nustatyta, kad prieš atsakovei atliekant kasimo darbus ieškovės darbuotojas pažymėjo kabelių linijas, nurodydamas vietas, kuriose negalima atlikinėti kasimo darbų. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad kasimo darbai buvo atliekami ne ieškovės darbuotojo nurodytų (nupieštų) kabelių vietoje, todėl nesant atsakovės kaltės dėl atsiradusios žalos, draudimo išmoka nemokama. Akivaizdu, kad minimo įvykio, kuomet buvo nutrauktas ieškovės kabelis, negalima laikyti draudžiamuoju įvykiu, kadangi nėra nustatytos visos būtinos sąlygos pripažinti įvykį draudžiamuoju. Viena iš nenustatytų sąlygų – draudėjui pagal įstatymus kyla civilinė atsakomybė dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Iš draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal draudimo sąlygas civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims yra numatyta 250 Eur besąlyginė išskaita. Ieškovės reikalavimas yra 464,61 Eur, todėl netgi jeigu šioje byloje teismo sprendimu būtų konstatuotos aplinkybės, galinčios lemti atsakovės AB „K. v.“ civilinės atsakomybės kilimą, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje galimai kiltų pareiga atlyginti tik 214,61 Eur sumą.
Teismo posėdžio metu ieškovės AB ,,E. s. o.“ atstovė ieškinį palaikė, ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2021 m. liepos 15 d. AB ,,K. v.“ darbuotojai atlikdami žemės kasimo darbus 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje, adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikė elektros kabelių apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją. Ieškovė, atstatydama elektros kabelio liniją, patyrė 464,61 Eur žalos. Kaip apskaičiuota žala, į bylą yra pateiktas priedas kartu su procesiniais dokumentais. Ieškovės darbuotojas, atsakovės prašymu, nuvyko į vandentiekio avarijos vietą, parodė kur yra elektros kabeliai. Ieškovės darbuotojas parodė, kurioje vietoje eina elektros kabeliai, tačiau atsakovės darbuotojai nesilaikė šių nurodymų ir kasė toje vietoje, kur yra elektros kabelis. Kadangi atsakovės darbuotojai nesilaikė nustatytų reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina ieškinyje nurodyta žala. Nuostolių apskaičiavimo pažymoje yra detalizuota žala, kurią patyrė ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovės patirtą žalą sudaro ne tik tai, ką sumokėjo rangovui, kuris atstatė elektros kabelius, bet ir tai, ką sumokėjo darbuotojui bei transporto nuoma. Teismo posėdžio metu pateikė sąskaitą - faktūrą apie rangovui už elektros kabelio remontą sumokėtas sumas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės AB ,,K. v.“ atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, nes tokioje situacijoje atsakovas turėtų būti draudimo bendrovė, su kuria ieškovė iš pat pradžių ieškovė ir bendravo. Draudimo įmonė siūlė ieškovei atlyginti pusę sumos ir sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovė dublike neatsakė į šiuos argumentus. Esminis momentas yra tas, kad elektros kabelius oranžine spalva pažymėjo (dažais išpurškė) ne atsakovo darbuotojas, o būtent ieškovės darbuotojas. Todėl, atstovo teigimu, ieškovės darbuotojas neteisingai pažymėjo elektros kabelį, o atsakovo darbuotojas vykdė darbus ten, kur kabelio neturėjo būti. Dėl to nurodo, kad kaltas tas, kuris neteisingai pažymėjo kabelius, t. y. pateikė neteisingą informaciją. Pažymėjo, kad žemės kasimo darbai nebuvo vykdomi virš elektros kabelių, todėl jie ir neturėjo būti vykdomi rankiniu būdu. Dėl žalos dydžio – ieškovė iki šiol nėra pateikusi jokių įrodymų, kad ji realiai patyrė žalą. Paaiškina, kad žemės kasimo darbai buvo vykdomi pagal tai, kaip ESO darbuotojai pažymėjo elektros kabelių buvimą. Leidimo žemės kasimo darbams neturėjo, kadangi įvykus vandentiekio avarijai, žemės kasimo darbai tokiu atveju yra vykdomi skubiai, kad greičiau likviduotų avariją, todėl tokiose situacijose dėl leidimų išdavimo net nėra kreipiamasi, nes tai užtruktų labai ilgai.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra AB „E. s. o.“ darbuotojas (techninis prižiūrėtojas), jis gavo iškvietimą (duomenys neskelbtini), atvažiavus, jau stovėjo AB ,,K. v.“ technika. Paklausus atsakovės darbuotojų, kur įvyko avarija, jie parodė, kad prie gyvenamojo namo balkono. Jis atsakovės darbuotojams parodė, kurioje vietoje yra elektros kabeliai, ir jie pradėjo kasti, iškasus duobę, atvažiavo AB ,,K. v.“ technika, kuri tikrina kurioje vietoje yra vandens nutekėjimas. Tada A. A.reikėjo vykti į kitą iškvietimą, jis paklausė atsakovės darbuotojų, ar dar reikės jo pagalbos dėl elektros kabelių parodymo, jie atsakė jam, kad jie daugiau nebevykdys kasimo darbų, todėl jis gali nebelaukti, kol jie pabaigs kasimo darbus. Kitą dieną sužinojo, kad yra nutrauktas elektros kabelis, atvykus į šią vietą pamatė, kad elektros kabelis yra nutrauktas ne toje vietoje, kurioje jis rodė, kad galima kasti ir buvo pradėti vykdyti kasimo darbai, o kitoje vietoje, maždaug už 10 (dešimt) – 15 (penkiolikos) metrų, iškasta nauja duobė. Elektros kabelių buvimo vieta buvo nustatyta specialiais prietaisais ir parodyta AB ,,K. v.“ darbuotojams. Neatsimena tiksliai, ar jis pažymėjo kabelių buvimo vietą su dažais, ar atsakovės darbuotojai juos pažymėjo dažais. Nurodo, kad jie turi tik geltonus dažus. Pažymi, kad nėra esmė, kas atžymėjo elektros kabelių buvimo vietą, esmė tai, kad jis atsakovės darbuotojams elektros kabelių buvimo vietą parodė tiksliai. Tai, kad žemės kasimo darbai bus vykdomi kitoje vietoje, nei jis nurodė esančius elektros kabelius, jo niekas neinformavo, be to, jis ir neturi rodyti visų esančių vietų, kur yra elektros kabeliai, parodo toje vietoje, kur yra vykdomi kasimo darbai, proto ribose, t. y. apie 10 (dešimt) metų atstumu. Prieš kasant antrą duobę 10 (dešimt) -15 (penkiolikos) metrų atstumu nuo pirmosios, AB ,,K. v.“ darbuotojai turėjo jį išsikviesti antrą kartą, tuomet jis būtų parodęs kabelių buvimo vietą, tada būtų to neatsitikę. Akcentuoja, kad kasimo darbai buvo vykdomi visai kitoje vietoje, nei buvo jo parodyta kabelio buvimo vieta. Paaiškina, kad kasimo darbai aplink kabelį turi būti vykdomi rankiniu būdu.
Liudytojas V. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra AB „K. v.“ darbuotojas (specialistas). Į įvykio vietą atvyko AB „E. s. o.“ atstovas, pradėjo nustatinėti elektros kabelio buvimo vietas apie 5 (penkių) metrų atstumu nuo namo, parodė kur eina elektros kabelis. Suradus elektros kabelį, jis pradėjo žemės kasimo darbus su AB „E. s. o.“ atstovo pagalba ir priežiūra. Tada AB „E. s. o.“ atstovas išvyko. Toje vietoje kur buvo iškasta, vandentiekio gedimo nerado. Tada nustatė, kad vandentiekio nuotekų gedimas yra ne 4 (keturių) metrų atstumu nuo namo, o 15 (penkiolikos) metrų atstumu nuo namo. Pradėjo vykdyti kasimo darbus 15 (penkiolikos) metrų atstumu nuo namo, ten kur kabelio neturėjo būti, tačiau paaiškėjo, kad kabelis buvo pažymėtas neteisingai. Pripažino, kad AB „E. s. o.“ darbuotojui jis buvo nurodęs, kad ketina kasti 4 (keturių) metrų atstumu nuo namo, tačiau 4 (keturių) metrų atstumu nuo namo, vandentiekio gedimo nerado. Atsakovo atstovas AB „E. s. o.“ atstovui nesakė, kad ketina vykdyti kasimo darbus 15 (penkiolikos) metrų atstumu nuo namo. Atstumas tarp pažymėto kabelio iki iškastos vietos yra 1,5 metro. AB „E. s. o.“ darbuotojas parodė elektros kabelius, kurie yra apie 10 (dešimt) metrų atstumu nuo namo, o AB ,,K. v.“ kasimo darbus vykdė daugiau nei 15 (penkiolikos) metrų nuo namo. Taigi antrą kartą vykdant kasimo darbus (15 (penkiolikos) metrų atstumu nuo namo AB „E. s. o.“ darbuotojas nebedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
2021 m. liepos 15 d. atsakovės AB ,,K. v.“ darbuotojas, vykdydamas žemės kasimo darbus, 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją TR23-SP91 iš transformatorinės TR-23. Dėl įvykio metu kilusių padarinių pašalinimo ieškovė kreipėsi į rangovą AB ,,K. e.“, kuri atliko pažeisto elektros kabelio remonto darbus ir pateikė ieškovei sąskaitą 433,00 Eur (be PVM) sumai.
Ieškovė išrašė atsakovei 2021 m. liepos 15 d. nuostolių paskaičiavimo pažymą, iš kurios matyti, kad atliktų darbų vertė sudaro 464,61 Eur (rangovo suteiktos paslaugos likviduojant / lokalizuojant pažeidimą – 433,00 Eur, darbuotojų darbo laiko išlaidos – 24,90 Eur ir transporto nuoma – 4,61 Eur).
Ieškovė raštu „Prašymas atlyginti žalą (3858.ESO.E)“ kreipėsi į atsakovę, kad ji atlygintų padarytą žalą per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos apmokėti padarytą žalą, vietinį mokėjimą atliekant į vieną iš ieškovės nurodytų banko sąskaitų, tačiau atsakovė į siunčiamą raginimą nereagavo, ieškovei padarytos žalos neatlygino.
Ieškovė į bylą pateikė 2021 m. liepos 16 d. paslaugų / darbų užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad AB ,,E. s. o.“ su rangovu AB ,,K.e.“ užsakė ir suderino kabelio sužalojimo vietos nustatymo ir jo remonto darbus; taip pat pateiktas užsakovo (ieškovės) AB ,,E. s. o.“ ir rangovo AB ,,K. e.“ 2021 m. liepos 26 d. atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame bendra atliktų kabelio remonto suma – 433,00 Eur be PVM (suma su PVM – 523,93 Eur). Kartu pateikta 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaita – faktūra serija KLE Nr. 012736 už atliktus rangovo AB ,,K. e.“ darbus už liepos mėnesį (bendra suma sudaro 6 473,67 Eur už liepos mėn. atliktus darbus, iš kurių - 433,00 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2021 m. rugpjūčio 30 d. AB ,,E. s. o.“ mokėjimo pavedimas rangovui AB ,,K. e.“.
AB „E. s. o.“ 2021 m. liepos 15 d. surašė pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą kuriame nurodė, kad galimai administracinį nusižengimą padaręs asmuo – V. C., gim. (duomenys neskelbtini), dirbantis AB ,,K. v.“, vykdydamas žemės kasimo darbus, siekiant likviduoti vandentiekio avariją, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją.
Atsakovė AB ,,K. v.“ į bylą pateikė darbuotojo V. C. 2022 m. sausio 10 d. paaiškinimą, kuriame jis nurodo, kad: ,,2021 m. liepos 15 d. kabelių buvimo vietos užfiksavimui buvo iškviestas AB „E. s. o.“ atstovas, kuris ieškikliu nurodė kabelių vietas nuo pat gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos ir tolyn 15 metrų atstumu. Kabeliai buvo pažymėti dažais ant žemės, o žemės kasimo darbai buvo vykdomi toje vietoje, kur kabelių neturėjo būti, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, kabeliai pagal nužymėjimą kabeliai buvo nurodyti neteisingai“.
Ieškovė AB „E. s. o.“ į bylą pateikė darbuotojo A. A. 2021 m. rugsėjo 1 d. paaiškinimą, kuriame jis nurodo, kad: 2021 m. liepos 15 d. pagal avarinį iškvietimą (duomenys neskelbtini) rangovui buvo parodytos kabelių linijų trasos ties (duomenys neskelbtini). Kai nuvykau rodyti trasą, rangovas jau buvo pradėjęs kasti po balkonu. Darbuotojai paklausti pasakė, kad nuo balkono toliausiai 4 metrai. Kažkur netoliese buvo vandens nutekėjimas. Per GIS Geoportal pažiūrėjau, kad per balkono apačią į namą eina 3 (trys) elektros kabeliai. Vienas į kairę, kitas į dešinę, trečias tiesiai. Parodžiau visus tris kabelius. Aš palaukiau kol jie atkasė savo vamzdį ir pradėjo su savo aparatūra paiešką kur prateka vanduo. Paklausiau ar aš nebereikalingas. Sako viskas gerai. Toje vietoje neradus nutekėjimo ir man išvykus jie pradėjo kasti už kokių 15 (penkiolikos) metrų nuo tos vietos kur rodžiau trasą ir pažeidė ten kabelį. Savo kaltės nematau.“
Į bylą pateiktos fotonuotraukos, patvirtinančios elektros kabelio pažeidimo faktą.
Dėl ginčo esmės.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad AB ,,K. v.“ vykdant žemės kasimo darbus 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, buvo pažeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis elektros kabelis, tačiau nei ieškovė, nei atsakovė savo kaltės dėl padarytos žalos nepripažįsta.
Ieškovė ieškiniu teigia, kad atsakovės darbuotojas vykdydamas žemės kasimo darbus 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją, kadangi kasimo darbus vykdė toje vietoje, kuri nebuvo suderinta su ieškovo atstovu.
Atsakovė nesutinka, kad ji pažeidė 0,4 kV kabelių liniją kabelinės linijos apsaugos zonoje ir nesilaikė toje zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų. Pasak atsakovės, ieškovės atstovas ieškikliu parodė visas elektros kabelių vietas nuo pat namo sienos ir tolyn apie 15 (penkiolikos) metrų atstumu, todėl nematė tikslo papildomai derinti su ieškove dėl kabelio dislokacijos nustatymo.
Iš liudytojų A. A. ir V. C. paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. liepos 15 d. atsakovei AB ,,K. v.“ siekiant likviduoti vandentiekio nuotekų avariją ir vykdant žemės kasimo darbus, buvo iškviestas AB „E. s. o.“ darbuotojas, jog nurodytų elektros kabelio buvimo vietą šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini). AB „E. s. o.“ atstovui atvykus į įvykio vietą, jis buvo informuotas, kad žemės kasimo darbai bus vykdomi 4 (keturių) metrų atstumu nuo namo sienos, todėl AB ,,K. v.“ darbuotojams parodė elektros kabelių, esančių 4 (keturių) metrų atstumu nuo namo sienos, buvimo vietą, bei papildomai pažymėjo dar 10 metrų (nuo parodytos vietos 4 m. atstumu) apsaugos zoną. Kaip nustatyta, parodžius kabelių buvimo vietą, AB ,,K. v.“ darbuotojai žemės kasimo darbus pradėjo vykdyti prižiūrint AB „E. s. o.“ darbuotojui, tačiau ieškovės darbuotojui prireikus išvykti į kitą iškvietimą ir paklausus atsakovės darbuotojų, ar dar reikės jo pagalbos dėl elektros kabelių parodymo, atsakovės darbuotojai jam atsakė, kad jie daugiau nebevykdys kasimo darbų, todėl jis gali nebelaukti, todėl šis ir išvyko. Pažymėtina, jog tai, kad galimai vėliau gali būti vykdomi kasimo darbai 15 (penkiolikos) metrų atstumu nuo namo sienos, AB ,,K. v.“ darbuotojai AB „E. s. o.“ ieškovės darbuotojo neinformavo. Tačiau AB „E. s. o.“ darbuotojui išvykus, paaiškėjo, kad vandentiekio nuotekų gedimo 4 (keturių) metrų atstumu nuo namo sienos nėra ir AB ,,K. v.“ darbuotojai nusprendė antrą kartą atlikti žemės kasimo darbus – šį kartą 15 (penkiolikos) metrų atstumu nuo minėto namo sienos. Tačiau kaip byloje nustatyta, į ieškovės darbuotojus dėl elektros kabelių vietos parodymo atsakovės darbuotojai jau nebesikreipė. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės atstovas, AB „E. s. o.“ jau anksčiau buvo pažymėjęs elektros kabelius maždaug apie 15 metrų atstumu, todėl jie papildomai su juo nieko nebederino ir į jį nebesikreipė.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 178 straipsnis).
Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovė), pareiškusi ieškinį atsakovei dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.216, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsniai). Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-09 nutartis Nr. 3K-3-412/2008). Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-03 nutartis Nr. 3K-3-369/2014).
Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnio 3 punktą, apsaugos zona – šiame įstatyme nurodytų objektų apsaugai skirta teritorija, kurioje turi būti taikomos šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šio įstatymo 2 straipsnio 41 punkte detalizuota, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – šiame įstatyme nustatyti nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus.
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16 punkte nustatyta, kad elektros tinklų apsaugos zonose negavus tinklų operatoriaus pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje.
Taigi pirmiau išdėstytais ir teismo posėdžio metu ištirtais duomenimis – byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė AB ,,K. v.“ žemės kasimo darbus vykdė 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pripažįsta, kad jos darbuotojas žemės kasimo darbus atliko 15 m. (penkiolikos) metrų nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos, atstumu. Teismo posėdžio metu AB ,,K. v. ” darbuotojas V. C. teigė, kad jis su ieškovės atstovu dėl žemės kasimo darbų atlikimo buvo suderinęs ir gavo jo pritarimą minėtus darbus atlikti 4 (keturių) metrų nuo nurodyto namo sienos atstumu, o dėl papildomai 15 (penkiolikos) metrų atstumu nuo namo sienos atliktų žemės kasimo darbų atlikimo su ieškovės atstovu atskirai nederino, prieš juos atliekant ieškovės atstovo neinformavo, į jį nesikreipė. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats AB ,,K. v.” darbuotojas V. C.
Taigi byloje esančiais duomenimis įrodyta, kad AB ,,K. v.“ darbuotojai antrą kartą atlikdami žemės kasimo darbus, juos atliko nesuderinę su elektros įrenginių savininko atstovu ir negavę jo pritarimo atlikti žemės kasimo darbus 15 m. (penkiolikos) metrų nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos, atstumu. Byloje esantys rašytiniai duomenys, šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad leidimas žemės kasimo darbams vykdyti buvo gautas 4 (keturių) metrų nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos . Teismas, pažymi, kad atsakovės AB ,,K. v.“ darbuotojai, nepranešę ir neinformavę AB ,,E. s. o“ darbuotojų, savavališkai atliko žemės kasimo darbus 15 metrų atstumu nuo namo sienos, kurie negalėjo būti atliekami jų paties iniciatyva, tad atsakovės teiginiai, kad jie turėjo leidimą atlikti kasimo darbus 15 (penkiolikos) metrų atstumu nuo namo sienos, atmestini kaip nepagrįsti.
Teismo vertinimu, atsakovės atlikti veiksmai buvo draudžiami, papildomai nesuderinus dėl leidimo vykdyti žemės kasimo darbus kitoje vietoje, todėl pripažintina, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai, nors turėjo žinoti, numanyti, kad vykdo darbus apsaugos zonoje ar visiškai šalia jos ir imtis visų būtinų priemonių, kad žala neatsirastų. Vadinasi, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovei buvo padaryta žala, o tai patvirtina į bylą teiktos fotonuotraukos ir kiti įrodymai.
Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad atsakovė, vykdydama kasimo darbus elektros tinklų apsaugos zonos ribose, privalėjo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir taisyklių, keliamų tokiose zonose vykdomiems darbams. Pabrėžtina, kad Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos 2010 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-93, nustatančios specialiuosius žemės naudojimo reikalavimus, yra privalomos ne tik elektros tinklų savininkams, eksploatuojantiems elektros tinklus, bet ir žemės ir (ar) kitų nekilnojamųjų daiktų, kuriuose yra elektros tinklai, naudotojams. Vykdant bet kokią ūkinę veiklą elektros tinklų apsaugos zonose būtina laikytis Elektros tinklų apsaugos taisyklių.
Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė nesilaikė teisės aktuose nustatytos pareigos, vykdė darbus savavališkai, neįsitikinusi, kad darbų vykdymo vietoje nėra jokių inžinerinių tinklų ir tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovės nurodytą ir pagrįstą žalą. Tarp jos kaltės bei kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, kadangi ji neveikė taip, kaip turėjo pareigą veikti. Susiklosčiusiai faktinei situacijai jos elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Todėl, esant paminėtoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą yra pagrįstas ir ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad šioje byloje yra įrodytos visos būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, t. y. ieškovės patirta žala (nuostoliai), atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) ryšys.
Pareiga įrodyti turtinę žalą (ne tik jos faktą, bet ir dydį) tenka ieškovei. Kaip minėta, ieškovė pateikė žalos dydį patvirtinančius rašytinius įrodymus: 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija KLE Nr. 012736, 2021 m. rugpjūčio 30 d. 6 473,67 Eur mokėjimo pavedimą bei 2021 m. liepos 15 d. nuostolių paskaičiavimo pažymą, pagal kurią žalos dydis – 464,61 Eur, iš kurių 433,00 Eur rangovo suteiktos paslaugos likviduojant / lokalizuojant pažeidimą, 24,90 Eur darbuotojų darbo laiko išlaidos ir 4,61 Eur transporto nuoma.
Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus dėl ieškovės prašomos priteisti žalos, jos apskaičiavimo, o būtent dėl ieškovės prašomų priteisti 24,90 Eur už darbuotojo darbo laiko išlaidas ir 4,61 Eur už transporto nuomą, atsižvelgia į tai, kad ieškovės darbuotojas, vykdydamas darbines funkcijas gauna mėnesinį darbo užmokestį (kaip nurodė teismo posėdžio metu), o bendrovė darbų vykdymui naudojasi jai priklausančiu tarnybiniu transportu, be to, ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė šių išlaidų egzistavimo. Dėl šių priežasčių teismas pirmiau nurodytų ieškovės išlaidų nelaiko realiai patirtais ieškovės nuostoliais. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami yra tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 464,61 Eur žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 433,00 Eur už rangovo suteiktas paslaugas likviduojant elektros kabelio pažeidimą, kadangi būtent toks žalos dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais.
Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas jai iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų šalių argumentų.
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį patenkinus iš dalies (ieškinys patenkintas 93 procentus), proporcingai patenkintų reikalavimu daliai iš atsakovės ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,81 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės AB ,,K. v.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 433,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt tris eurus) žalos atlyginimą ieškovei AB „E. s. o.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės AB ,,K. v.“ 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 433,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei AB „E. s. o.“.
Priteisti iš atsakovės AB ,,K. v.“ 15,81 Eur (penkiolika eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „E. s. o.“ naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.