Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-390-1033/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-11
Bylos Nr.
II-390-1033/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01990-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Rolandas Bužinskas (pirm.)
Pareiškėjas
M. G.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Advokatai
Eglė Latauskienė
Kategorijos
Skundas Nr. II-390-1033/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01990-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.5; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant pareiškėjui M. G.,atstovei advokatei Eglei Latauskienei,vertėjai Eglei Smailienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13461-2020 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiasis patrulis S. S. 2020 m. gegužės 23 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (toliau – Protokolas) M. G. dėl to, kad jis 2020 m. gegužės 23 d., apie 16.40 val., Vilniuje, Rodūnios kelias, vairuodamas automobilį BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių ženklo Nr. 204 („Stop“), kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus, t. y. pravažiavo geležinkelio pervažą nesustojęs, tikrinančio pareigūno reikalavimu nepateikė ir su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, būdamas pradedančiu vairuotoju, vairavo automobilį nepažymėjęs baltu kvadrato formos skiriamuoju ženklu su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 170, 4 priedo 18 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 421 straipsnio 1 dalyje. M. G. administraciniu nurodymu buvo paskirta subendrinta 90 Eur bauda, kurią pasiūlyta sumokėti iki 2020 m. birželio 7 d. Iki šios datos nesumokėjus baudos, nustatyta administracinės bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinėje (b. l. 11-12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio specialistė I. J., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G., išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nustačiusi atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, 2020 m. birželio 23 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-13461-2020 (toliau – Nutarimas), kuriuo M. G. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 421 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskyrė subendrintą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams (b. l. 13).

Šalies argumentai

M. G., atstovaujamas advokatės E. Latauskienės, pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Nutarimą ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams bei konstatuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, dėl to, kad pažeidėjas tikrinančio pareigūno reikalavimu nepateikė ir su savimi neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Pažymi, kad pagal KET 16 punkto reikalavimus, pažeidėjas turi jam išduotą vairuotojo pažymėjimą, taigi šiuo atveju, pažeidėjas neprivalėjo pateikti pareigūnui vairuotojo pažymėjimo, todėl tai negali būti laikoma pažeidimu, jeigu asmuo pareigūno reikalavimu jo nepateikia ir tai atitinka įstatymo nuostatas. Nutarime nurodyta sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Vertinant šį teiginį, neaišku apie kurį straipsnį – ANK 417 straipsnio 7 dalį ar ANK 421 straipsnio 1 dalį kalbama. Pažymi, kad surašant Protokolą ši faktinė aplinkybė nebuvo minėta. Vertinant tai, kad pažeidėjas pripažįsta ir gailisi, kad vairavo automobilį, buvo neatidus ir nerūpestingas, todėl pažeidė KET 170 ir 4 priedo 18 punktus, kas atitinka ANK 417 straipsnio 7 dalį, 421 straipsnio 1 dalį. ANK nurodyta, kad tokia prisipažįstančiojo asmens pozicija laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ką atsižvelgiama skiriant nuobaudą. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašoma vertinti tokias aplinkybes, susijusias su pažeidėjo socialine padėtimi – augina mažą vaiką, netrukus gims antras, vykdo pavėžėjo individualią veiklą, todėl skyrus specialiosios teisės atėmimą nukentės jo šeimos pajamos, bus paralyžuotos šeimos logistinės ir darbo paieškos galimybės, kas lems ilgalaikį pajamų neturėjimą, neužtikrins tinkamos vaikų priežiūros (gydymo, ugdymo įstaigos). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinės nuobaudos skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014 ir kt.).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad Nutarimas pagrįstas ir teisėtas. M. G. pažeidė KET 16, 170 ir 4 priedo 18 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 421 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje. M. G. buvo surašytas protokolas su nurodymu iki 2020 m. birželio 7 d. sumokėti 90 Eur baudą ir sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Šia galimybe M. G. nepasinaudojo ir atstovaujamas advokatės E. Latauskienės 2020 m. birželio 22 d. teikė paaiškinimą bei prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo. Nutarimas priimtas M. G. nedalyvaujant, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, įvertinus ANK 35 ir 36 straipsniuose numatytas aplinkybes. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikoje išduoto ir galiojančio vairuotojo pažymėjimo neprivaloma turėti ir pateikti tikrinančio pareigūno reikalavimu, jei pateikiamas galiojantis, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. G. tikrinančiam pareigūnui nepateikė nei vairuotojo pažymėjimo, nei asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Teismų praktikoje pažymima, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sanacijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taip pat pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Institucijos nuomone, skunde išdėstytuose prašymo motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje M. G. skundą palaikė ir paaiškino, buvo pradedantysis vairuotojas, važiavo tėvui priklausančiu automobiliu BMW, vairuotojo pažymėjimą buvo palikęs namuose. Pareigūnams paprašius teisių, pasakė savo asmens kodą, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas buvo automobilyje. Klevo ženklas buvo ant automobilio, jis buvo daug kartų stabdytas policijos ir dėl ženklo baudų jam neskyrė. Nepastebėjo, kad ženklas neatitiktų reikalavimų. Neatsimena, kad policijos pareigūnas būtų reikalavęs asmens dokumento. Jis sakė pareigūnams, kad gali atvežti vairuotojo pažymėjimą, kad dabar su savimi jo neturi. Vairuotojo pažymėjimo nereikia su savimi turėti, pakanka parodyti pasą. Tuo metu, kai važiavo automobiliu, nėščiai žmonai buvo blogai, važiavo užsigalvojęs. Toje vietoje niekada nebuvo „Stop“ ženklo, todėl susimastęs pravažiavo. Gailisi, kad taip atsitiko, niekada per tą laiką nedarė pažeidimų, prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes nežino kaip šeimai uždirbti pinigų.

Pareiškėjo atstovė advokatė E. Latauskienė pateikė teismui dokumentus patvirtinančius, kad M. G. turi du vaikus, turi pavėžėjo profesiją ir dirba su kitais juridiniais asmenimis pagal sutartį su (duomenys neskelbtini), kaip atstovas (informacinių reklamos paslaugų sutartis). Palaiko savo skundą ir jame išdėstytus argumentus. Policija konstatavo tris skirtingus ANK nusižengimus, kildinamus iš E. P. dalyvaudamas eisme, nesustojo prie „Stop“ ženklo, pravažiavo nereguliuojamą geležinkelio pervažą, techninėm kliūtim apribojančią bet kokį judėjimą. Abejonę kelia ar pervaža yra techniškai veikianti, todėl susiformuoja nepagrįstas įspūdis per jas važiuoti, nes kitoje pusėje yra Vilniaus tarptautinio oro uosto teritorijos rakinama tvora. Esmingiausia yra ne baudos skyrimas, o pragyvenimo šaltinis. M. G. nuo paaiškinimo davimo akcentavo, kad nėra privaloma turėti vairuotojo pažymėjimą, ir jei nėra aiškiai išreikštas reikalavimas pateikti kitą asmens dokumentą, tai pažeidimas nefiksuojamas. Nutarime tai neatspindi, pateiktas birželio 22 d. paaiškinimas nieko nenulėmė. Dėl klevo lapo ženklo, tai mažareikšmis pažeidimas, nes nėra tik baltos spalvos fono. Pareigūno 2020 m. liepos 13 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 14), surašytas jau užbaigus bylą po nutarimo priėmimo ir gavus skundą, o tai pažeidžia proceso sąžiningumo principą, iš kurio kildinamas teisėtumo principas. Pareigūnai bando pateisinti savo veiksmus. Nėra teisinės argumentacijos dėl sunkinančios aplinkybės, todėl reikia ją eliminuoti. Prašo teismo įvertinti ar specialiosios teisės atėmimas 2 mėnesiams proporcinga ir teisinga priemonė. Net du mėnesiai sukelia pasekmes asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. KET pažeidimai yra skirtingo reikšmingumo ir sunkumo. Vairuotojo pažymėjimo neturėjimas, nesudarė kliūčių patikrinti registracinėje sistemoje, šiai dienai užtektų įspėjimo, kad žmogus suprastų. Specialiosios teisės atėmimas yra neproporcingas, pažeidžiantis teisingumo principą.

Institucijos atstovas apie teismo posėdį buvo informuotas, tačiau į posėdį neatvyko, jokių prašymų nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas yra teisėtas, kai sprendimas priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ir padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos bei kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-09 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Motyvuojamoji dalis

ANK 417 straipsnio 7 dalis nustato, kad KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 421 straipsnio 1 dalis nustato, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojui nuo 180 iki 280 eurų.

KET 16 punkte numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonių ir T5 kategorijos ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 6 dalis nustato, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Žemesnės instancijos teismas

KET 170 punkte numatyta, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.

KET 4 priedo 18 punkte nurodyta, kad pradedantiesiems vairuotojams privaloma automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje. Kvadrato kraštinės ilgis – nuo 100 mm iki 150 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio.

Byloje nustatyta, kad KET pažeidimus užfiksavo policijos pareigūnai įvykio vietoje (yra vaizdo įrašas), pažeidėjas sutiko su nusižengimais, todėl jam vietoje buvo surašytas Protokolas su administraciniu nurodymu ir paskirta subendrinta nuobauda – pusė minimalios ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos (paskirta 90 Eur bauda) ir privalomas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. Iki nustatytos 2020 m. birželio 7 d. paskirtos baudos M. G. nesumokėjo, iki bylos nagrinėjimo pateikė 2020 m. birželio 22 d. paaiškinimą, kuriame kaltę dėl ANK 421 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje nusižengimų („Stop“ ženklo ir privalomo balto kvadrato formos skiriamojo ženklo pradedantiesiems vairuotojams reikalavimų nesilaikymo) pripažino ir gailėjosi. Nesutiko su pažeidimu, kad privalėjo tikrinančiam pareigūnui pateikti savo vairuotojo pažymėjimą, nes turėjo išduotą ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą, taip pat prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant specialiosios teisės atėmimo. Po Nutarimo priėmimo M. G. nesutinkant su Nutarimu, buvo gautas skundas, todėl policijos pareigūnas D. V. 2020 m. gegužės 23 d. patruliavęs ir dalyvavęs fiksuojant KET pažeidimus su pareigūnu S. S., surašiusiu Protokolą, 2020 m. liepos 13 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė įvykio metu nustatytas faktines aplinkybes bei tai, kad vairuotojas M. G. patikrinimo metu tikrinančio pareigūno reikalavimu nepateikė ir su savimi neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo ar galiojančio savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (b. l. 14). Nors tarnybinis pranešimas surašytas po Nutarimo priėmimo, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti pareigūno nurodytomis aplinkybėmis.

Skunde ginčijama, kad buvo padarytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, t. y. kad tikrinančio pareigūno reikalavimu asmuo nepateikė ir su savimi neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. M. G. teigia, kad jis neatsimena, jog pareigūnas būtų prašęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jis žodžiu pasakė pareigūnams savo asmens kodą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą turėjo automobilyje, tačiau analizuojant šias aplinkybes matyti, kad sustabdžius M. G. jis paaiškino tikrinančiam pareigūnui, jog vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturi su savimi ir neprivalo turėti, nes pareigūnai viską gali patikrinti informacinėse sistemose, savo asmens kodą gali pasakyti žodžiu. Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija išliko viso proceso metu. SEAKĮ 13 straipsnio 6 dalis nustato išimtį, kada nereikia pateikti vairuotojo pažymėjimo, t. y. asmuo neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. G. nepateikė jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kaip pats nurodė, pasakė tik savo asmens kodą. Jeigu M. G. žinojo, kad jam nereikia vežiotis vairuotojo pažymėjimo, neabejotinai turėjo žinoti, kad tokiu atveju jis privalo turėti ir pateikti tikrinančiam pareigūnui savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kad pareigūnas iš dokumento nustatęs jo asmens tapatybę, galėtų patikrinti duomenis registruose. Tačiau pagal bylos medžiagą matyti, kad M. G. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento vietoj vairuotojo pažymėjimo nepateikė.

M. G. taip pat teigė, kad klevo ženklas buvo ant automobilio, neatitikimų jis nepastebėjo. Vertinant šį pažeidimą, atkreiptinas dėmesys, kad KET pažeidimų metu M. G. buvo pradedantysis vairuotojas, kuris neturėjo net vienerių metų vairavimo stažo, t. y. tik nesenai išlaikęs egzaminus ir turėjo labai gerai žinoti KET reikalavimus. Pradedantiesiems vairuotojams privaloma automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad neaiškus klevo formos lipdukas buvo pritvirtintas automobilio dešinėje pusėje, o ne kairėje, kaip reikalauja KET nuostatos, ir yra netapatinamas su privalomu pradedančiojo vairuotojo ženklu, todėl negali būti laikoma, kad automobilis buvo tinkamai paženklintas pradedančiajam vairuotojui privalomu ženklu. Pažymėtina ir tai, kad minėti du KET pažeidimai pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį Nutarime nebuvo išskirti į du atskirus nusižengimus, o apjungti ir kvalifikuoti kaip vienas ANK 417 straipsnio 7 dalies nusižengimas, už kurį realiai paskirta viena nuobauda, kas lengvina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį.

Dėl ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo M. G. savo kaltę pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad buvo susirūpinęs dėl šeimyninių priežasčių, važiavo užsigalvojęs, nepamatė „Stop“ ženklo, kurio ten niekada nebuvo. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

M. G. buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį, numatantį administracinę atsakomybę už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių. Šiuo atveju neginčijamas faktas, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, pažeidėjas nesutinka su administracinio poveikio priemone.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, Nr. N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-23-195/2011, Nr. ATP-728-648/2012). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikla siejama su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-653-648/2011, Nr. ATP-728-648/2012). Tokiu atveju pirmenybė teikiama visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-13-195/2011).

Nagrinėjamu atveju Institucija įvertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei patraukto administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinis nusižengimas padarytas Vilniaus mieste. M. G. turėdamas nedidelį vairavimo stažą, buvo neatidus, šviesiu paros metu nepastebėjo aiškiai matomo „Stop“ ženklo, kuris yra privalomas visiems vairuotojams. Netoli patruliavę policijos pareigūnai matė ir vaizdo kamera užfiksavo šį KET pažeidimą, prisivijo pažeidėją. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo (b.l. 18-21) matyti, kad M. G. yra ne kartą baustas administracine tvarka 2017 – 2019 metais, kol nebuvo įgijęs teisės vairuoti, 3 kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą, paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos galioja. Įgijęs teisę vairuoti baustas 4 kartus administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, nuobaudos galioja. Po Protokolu fiksuotų KET pažeidimų, sekančią dieną jo atžvilgiu užfiksuotas naujas KET pažeidimas. Pažymėtina, kad šios aplinkybės rodo asmens negebėjimą laikytis nustatytų taisyklių bei nedrausmingumą ir neatsakingą požiūrį tiek į save, tiek į aplinkinius eismo dalyvius. Todėl administracinio poveikio priemonės taikymas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui (2 mėnesiams) yra teisinga, protinga ir pakankamai švelni poveikio priemonė. Įvairūs pareiškėjo asmeniniai, šeimos interesai ir nepatogumai, susiję su darbu ar šeimos narių poreikių tenkinimu yra tokio administracinio nusižengimo pasekmė, atitinkanti administracinės atsakomybės taikymo tikslus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama Nutarimą, teisingai vertino administracinio nusižengimo aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nuobauda nėra per griežta, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę (dėl pakartotinai ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymo), subendrinta nuobauda paskirta sankcijos ribose – artima minimaliai baudai su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 2 mėnesių terminui, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13461-2020 yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių M. G. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Netenkinti M. G. skundo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13461-2020 (ROIK: 20115416453) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas