Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1

2018 m. rugsėjo 19 d.

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui E. K. institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei A. K., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis netenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamoji aplinka, jų asmenybės yra tinkami vaikui augti ir auginti, jie yra galintys užtikrinti vaikui saugią aplinką, kurioje jie galėtų augti, užsiimti jų vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus. Tai patvirtino ir byloje apklausti nepilnamečiai vaikai. Keliamas klausimas dėl vaikų teisės išsaugoti savo identiškumą, socialinius ir kultūrinius ryšius. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus atsakovo išreikštą poziciją, kad vaikams gyvenant su motina Anglijoje nebus išsaugotas jų identiškumas, socialiniai ir kultūriniai ryšiai. Kaip matyti vaikų išreikštos nuomonės, tėvas vaikų gyvenime užima tam tikrą vietą. Vaikai gyvena su motina. Vaikai dažniausiai bendrauja anglų kalba, tačiau moka kalbėti ir lietuviškai. Be to, vaikai mokosi mokykloje, turi lietuvių draugų, taip pat bendrauja su giminėmis, kurie gyvena Anglijoje. Manytina, kad vaikų identitetas, kultūriniai ryšiai, išsilavinimas iš esmės užtikrinami. Spręsdamas klausimą dėl socialinių ryšių užtikrinimo, teismas atsižvelgia į vaikų amžių, kad jiems yra 12 metų. Teismas daro išvadą, kad svarbiausi socialiniai ryšiai tokio amžiaus vaikui yra šeima, o ne mokykla ar draugai. Šiuo atveju svarbiausias vaikams asmuo yra motina, su kuria jie nuolatinai gyvena. Tai matyti ir iš vaikų apklausos. Todėl teismas konstatuoja, kad pagal šį kriterijų yra pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina. Vaikų perkėlimas į kitą šeimą prieš jų norą prieštarautų jų interesams. Jiems tektų gyventi naujame būste, eiti į naują mokyklą kitame, nei iki to laiko gyveno, mieste. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad abu nepilnamečiai vaiki, ypač N. A. K. nors ir supranta lietuviškai, bet jam yra lengviau bendrauti anglų kalba. Įvertintina ir tai, kad vaikai Lietuvoje nebegyvena nuo 6 metų, apsigyvenus Lietuvoje, kartu su tėvu, nepilnamečiams vaikams būtų visiškai nauja socialinė aplinka. Teismas pažymi, kad vaikų teisė išsaugoti savo identiškumą, socialinius ir kultūrinius ryšius gali būti užtikrinta ir nekeičiant vaikų gyvenamosios vietos, o tėvams bendradarbiaujant bei užtikrinant pakankamą vaikų ir tėvo bendravimą bei siekiant, kad vaikų ir tėvo bei vaikų ir kitų giminaičių ryšys būtų maksimaliai atkuriamas. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatytina su jų motina jos gyvenamojoje vietoje.

Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, atmestinas atsakovo reikalavimas šioje dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o tuo pačiu atmestinas atsakovo reikalavimas dalyje ir dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 220 Eur, išlaikymo kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Byloje yra pateikta detalizuota vaikų poreikių lentelė, kuri teismo posėdžio metu buvo patikslinta. Teismo vertinimu, vaikų poreikių lentelė laikytina išsamia, nes ieškovė detaliai suskaičiavo per mėnesį vaikų poreikiams tenkinti reikalingas sumas, tuo pačiu konkretizavo ir jų poreikius, nurodė, kad maistui per mėnesį vaikams skiria po 108 Eur, mokyklinėms prekėms po 13,50 Eur per mėnesį, avalynei po 7,56 Eur per mėnesį, aprangai po 10,80 Eur per mėnesį, popamokinei veiklai, būreliams N. - 128,52 Eur, R. - 116,64 Eur per mėnesį, laisvalaikiui po 10,80 Eur per mėnesį, dienpinigiams po 21,60 Eur per mėnesį, būsto išlaikymui po 216,00 Eur per mėnesį, telefonams 5,40 Eur per mėnesį, transporto išlaidoms 21,60 Eur per mėnesį, vitaminams, vaistams, maisto papildams po 5,40 Eur per mėnesį, higienos prekėms po 5,40 Eur per mėnesį, patalynei, rankšluosčiams po 2,16 Eur per mėnesį, technikos priemonėms po 10,80 Eur per mėnesį, sportiniam inventoriui po 2,16 Eur per mėnesį, stovykloms ir atostogoms po 21,60 Eur per mėnesį. Nurodė, kad iš viso per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui skiria apie 586,44 Eur per mėnesį.

Ieškovė teigia, kad jos gaunamų pajamų neužtenka vaikų išlaikymui, atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, todėl mano, kad atsakovas turi prisidėti prie vaikų vystymosi išlaikymu ir prašo teismo priteisti kiekvienam vaikui iš atsakovo po 220 Eur išlaikymo per mėnesį.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K. , bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Šios bylos specifika ta, kad vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas aplinkybės, kad vaikas su motina gyvena užsienio valstybėje, kurioje kainos aukštesnės, nei Lietuvoje. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino iš tėvo (motinos), gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, greta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaikymo dydžio kriterijų (vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties), atsižvelgtina į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienio valstybėje.

Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius. Šis kriterijus dažniausiai sutampa su tėvų turtinės padėties kriterijumi, nes gyvendamas ir dirbdamas aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai gauna didesnes tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias pajamas, todėl daugiau lėšų gali skirti vaikui išlaikyti, nei Lietuvoje likęs vienas iš tėvų. Taigi tokiu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, nes likęs gyventi Lietuvoje ir privalantis teikti išlaikymą vaikui tėvas (motina) gali neturėti tokių nuolatinių pajamų, kurios teiktų galimybę atlyginti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko poreikių tenkinimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015).

Vertinant ieškovės turtinę padėti, atkreiptinas dėmesys, kad ji su vaikais, ieškovės iniciatyva, gyvena Anglijoje, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1400 svarų (1572,54 Eur) atskaičius mokesčius, ji taip pat per mėnesį gauna apie 740 svarų (831,20 Eur) pašalpą iš valstybės. Taigi iš šių duomenų matyti, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl teismo vertinimu ieškovė turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.92 str.). Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė pati pasirinko gyvenamąją vietą Anglijoje, esant dabartinei ekonominei situacijai, pragyvenimo lygis Anglijoje yra aukštesnis nei Lietuvoje, atitinkamai ir gaunamas darbo užmokestis Anglijoje yra didesnis nei Lietuvoje, todėl atsakovui negali būti sukuriama našta teikti vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2018-01-01 yra 400 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo didesnio išlaikymo, įvertinus tai, kad atsakovas pagal savo amžių ir sveikatos būklę turi galimybes dirbti ir uždirbti, tačiau esant dabartinei atsakovo finansinei situacijai teismas turi pagrindo mažinti prašomo priteisti vaikams išlaikymo dydį. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu 200,00 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui per mėnesį, yra pakankamas minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl ieškovės prašymas dėl išlaikymo tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad 200 Eur dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą.

Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. G. K. ir N. A. K., kiekvienam po 200 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 21d., t.y. nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas iš atsakovo išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur nuo 2017 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė naikintina. Pagal nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina faktiškai išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo E. K. išlaikymo vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., nurodė, kad šį laikotarpį sudaro 36 mėnesiai po 220 Eur kiekvienam vaikui ir paskaičiavo 15840 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (36 mėnesiai x 440 Eur = 15840 Eur). Kaip jau buvo paminėta aukščiau, teismas kiekvieno vaiko išlaikymui priteisė po 200 Eur išlaikymo per mėnesį, todėl laiko, kad ir įsiskolinimo suma turėtų būti skaičiuojama imant domėn, minimalaus atlyginimo Lietuvoje dydį ir dalinant jį per pusią, kas sudarytų 14400 Eur (36 mėn. 400 Eur = 14400 Eur).

Teismo vertinimu, iš susidariusio įsiskolinimo nurodytos sumos turi būti minusuotos, kadangi atsakovas iš dalies įrodė, kad prisidėjo prie vaikų išlaikymo ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisiamas 11914,80 Eur išlaikymo įsiskolinimas (14400 Eur - 63,20 Eur - 380,00 Eur - 1320,00 Eur - 180 Eur - 81,08 Eur - 224,65 Eur -236,27 Eur = 11914,80 Eur), o kita dalis šio reikalavimo netenkintina (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 200 straipsnis). Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, šio įsiskolinimo mokėjimas išdėstomas dviem metams, skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo

CK 3.155 straipsnyje, 3.159 straipsnio 3 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi pareigą tinkamai rūpintis savo vaikais, juos auklėti ir globoti, sudaryti tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis, rūpintis jų sveikata, užtikrinti vaikams saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. CK 3.170 straipsnio 1 dalis įtvirtina ne tik tėvo ar motinos, negyvenančios kartu su vaiku, teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Pažymėtina, kad sąmoningai nesilaikant tėvų valdžios vaikams teisių ir pareigų, vaiko tėvui, gyvenančiam skyrium nuo vaikų ir nesiekiančiam įgyvendinti savo teisės jų tinkamai auklėti, prižiūrėti, domėtis jų sveikata ir socialine aplinka, atitinkamai gali atsirasti teisinės pasekmės – ribojama tėvų valdžia (CK 3.180 str.).

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 str.). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tėvas/motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai R. G. K. ir N. A. K. nuolat gyvena Anglijoje su ieškove, jų motina. Nustatyta, kad atostogų laikotarpiu vasarą jie atvyksta į Lietuvą pas atsakovą, atsakovas taip pat vyksta pas vaikus į Angliją, atsakovas ir vaikai taip pat bendrauja telefonu, byloje nenustatyta, kad ieškovė, kaip nors trukdytų vaikams bendrauti su atsakovu. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo ieškinį prašo nustatyti tokią vaikų bendravimo tvarką su atsakovu:

„1. Metų porinės savaitės trečiadienį ir neporinės savaitės sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. Anglijos laiku ieškovė sudaro sąlygas vaikams bendrauti su atsakovu naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis (per SKYPE, Viber). Šiame punkte nurodytą dieną ir valandą atsakovas bendrauja su vaikais savo sąskaita.

2. Šv. Kalėdų, naujųjų Metų, Šv. Velykų ir vaikų gimimo dieną, pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimas ieškovė sudaro sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis (per SKYPE, Viber). Šiame punkte nurodytomis dienomis atsakovas bendrauja su vaikais savo sąskaita ne vėliau kaip iki 20 val. Anglijos laiku;

3.3. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais vaikų mokyklinių atostogų metu:

3.1. Vaikų vasaros atostogų metu atsakovas E. K. turi teisę 14 (keturiolika) dienų bendrauti su vaikais juos išvežant į Lietuvą. Atsakovas vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina atgal savo sąskaita. Šiuo atveju apie vaikų paėmimą atsakovas pranešą ieškovei prieš 4 savaites, nurodant vaikų buvimo vietą Lietuvoje.

3.2. Kitų vaikų mokyklinių atostogų metu atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais Anglijoje 4 dienas, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir 18 val. perduodant vaikus į gyvenamąją vietą. Šiais atvejais apie atvykimą į Angliją ir vaikų paėmimą atsakovas praneša prieš 2 savaites. Šiais atvejais atsakovas taip pat nurodo savo buvimo Anglijoje vietą. Visos atsakovo išlaidos susijusios su gyvenamosios vietos nuoma bei kitos išlaidos Anglijoje dengiamos jo paties sąskaita.“

Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti /nebendrauti su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų, todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką.

CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas. Teismo vertinimu ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų pažeistų ne tik atsakovo ir nepilnamečių vaikų interesus, nes kaip matyti iš pačių vaikų nuomonės, juos apklausiant teismo posėdžio metu, atsakovą ir nepilnamečius vaikus sieja itin artimas ryšys, o teismui patvirtinus ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką atsakovo ir nepilnamečių vaikų ryšys gali susilpnėti. Atsižvelgiant į tai, teismas koreguoja ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką taip, kad ji atitiktų ne tik ieškovės, bet ir atsakovo bei jų nepilnamečių vaikų interesus, o būtent: 1. A. E. K. su savo nepilnamečiais vaikas R. G. K. ir N. A. K. bendrauja kiekvieną dieną, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą, iki 20 val. Anglijos laiku naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis (per SKYPE, Viber, elektroniniu paštu, mobilaus ryšio priemonėmis). Šiame punkte nurodytą dieną ir valandą atsakovas bendrauja su vaikais savo sąskaita. 2. Neporiniais metais per šventes (Šv. Kalėdos, Naujieji Metai, Šv. Velykos) nepilnamečiai vaikai bendrauja su tėvu E. K. Lietuvoje (atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą). Nepilnamečių vaikų kelionių išlaidas į Lietuvą ir į Angliją apmoka E. K. ir A. K. lygiomis dalimis. 3. Vaikų vasaros atostogų metu atsakovas E. K. turi teisę ne mažiau 14 (keturiolika) dienų ir ne daugiau 30 dienų bendrauti su vaikais Lietuvoje. Ieškovė A. K. įsipareigoja užtikrinti vaikų atvykimą į Lietuvą, o atsakovas E. K. įsipareigoja užtikrinti nepilnamečių vaikų grįžimą į Angliją. Šiuo atveju dėl vaikų atvykimo į Lietuvą vasaros atostogų laiku, šalys susitaria prieš keturias savaites nurodant vaikų buvimo vietą Lietuvoje. 4. Atsakovas iš anksto sutartu laiku su ieškove atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais Anglijoje 7 dienas, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir 20 val. perduodant vaikus į gyvenamąją vietą. Šiais atvejais apie atvykimą į Angliją ir vaikų paėmimą atsakovas praneša prieš 2 savaites. Šiais atvejais atsakovas taip pat nurodo savo buvimo Anglijoje vietą. Visos atsakovo išlaidos susijusios su gyvenamosios vietos nuoma bei kitos išlaidos Anglijoje dengiamos jo paties sąskaita.

Todėl, ieškovės prašymas dėl jos pasiūlytos bendravimo tvarkos yra atmetamas, o nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su jų motina, atmetamas ir atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Šalims išaiškinama, kad nustatoma tvarka gali būti pakeista jų sutarimu ar, joms nesutarus, teismo sprendimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė šioje civilinėje byloje patyrė 1190,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1508-8698 yra 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikta pirminė antrinės teisinės pagalbos išlaidų 2018 m. gegužės 23 d. pažyma Nr. (2.16)NTP-7-3234, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 78,00 Eur, atsakovas taip pat reikšdamas priešieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau netenkinus priešieškinio, žyminis mokestis atsakovui iš ieškovės nepriteisiamas.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, tai yra buvo patenkinta 79,14 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovo priteistina 942,49 Eur.

Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas mokėtinas žyminis mokestis, tai yra 108 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 268 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), iš viso 376,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1508-8698 yra 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei priteistina 188,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282, 392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų R. G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Nojaus A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų R. G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvieno išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 21d. iki nepilnamečių vaikų Rebekos G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Nojaus A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 11914,80 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečių vaikų Rebekos G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Nojaus A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Išlaikymo įsiskolinimo, t.y. 11914,80 Eur sumos mokėjimą išdėstyti dvejiems metams, pradedant mokėjimą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nepilnamečiams vaikams R. G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise jų motinai A. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

1. A. E. K. su savo nepilnamečiais vaikas R. G. K. ir N. A. K. bendrauja kiekvieną dieną, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą, iki 20 val. Anglijos laiku naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis (per SKYPE, Viber, elektroniniu paštu, mobilaus ryšio priemonėmis). Šiame punkte nurodytą dieną ir valandą atsakovas bendrauja su vaikais savo sąskaita.

2. Neporiniais metais per šventes (Šv. Kalėdos, Naujieji Metai, Šv. Velykos) nepilnamečiai vaikai bendrauja su tėvu E. K. Lietuvoje (atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą). Nepilnamečių vaikų kelionių išlaidas į Lietuvą ir į Angliją apmoka E. K. ir A. K. lygiomis dalimis.

3. Vaikų vasaros atostogų metu atsakovas E. K. turi teisę ne mažiau 14 (keturiolika) dienų ir ne daugiau 30 dienų bendrauti su vaikais Lietuvoje. Ieškovė A. K. įsipareigoja užtikrinti vaikų atvykimą į Lietuvą, o atsakovas E. K. įsipareigoja užtikrinti nepilnamečių vaikų grįžimą į Angliją. Šiuo atveju dėl vaikų atvykimo į Lietuvą vasaros atostogų laiku, šalys susitaria prieš keturias savaites nurodant vaikų buvimo vietą Lietuvoje.

4. Atsakovas iš anksto sutartu laiku su ieškove atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais Anglijoje 7 dienas, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir 20 val. perduodant vaikus į gyvenamąją vietą. Šiais atvejais apie atvykimą į Angliją ir vaikų paėmimą atsakovas praneša prieš 2 savaites. Šiais atvejais atsakovas taip pat nurodo savo buvimo Anglijoje vietą. Visos atsakovo išlaidos susijusios su gyvenamosios vietos nuoma bei kitos išlaidos Anglijoje dengiamos jo paties sąskaita.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 942,49 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas.

Priteisti iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 188,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (mokėtino žyminio mokesčio).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams R. G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą kiekvienam po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-10-25 iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo.

Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017-10-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo – E. K. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnamečių vaikų priteistą išlaikymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.