Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą, kurioje N. B., (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama pagal BK 154 str. 2 d., tuo, kad apšmeižė M. Z. per visuomenės informavimo priemonę, o būtent, kad ji nelaukdama ginčo išsprendimo civilinio proceso priemonėmis, pradėjo šmeižimo kompaniją prieš M. Z. ir šiam tikslui pasirinko visuomenės informavimo priemones, t.y. per internetą, socialiniame tinklalapyje „Facebook“, profilyje „Klaipėdos Rusų kalba kalbantieji. Klaipėda rusų kalba“ tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie nukentėjusiąją M. Z., tuo ją viešai pažemindama, pakirsdama jos reputaciją, sumenkindama žmonių pasitikėjimą:

2017 m. sausio 10 d., 0.19 val., internetinėje svetainėje „www.facebook.com“ ji parašė ir paskleidė tokio turinio tikrovės neatitinkantį komentarą: „N. V. aš labai ilgai kentėjau ir tylėjau, tiesiog jėgų jau nebėra, aš ne geležinė. Jūsų komentarus skaitau ir jau lengviau darosi. Nes ji vaikšto tarp mūsų ir niekas nežino kiek ji godi... Išstatė mums sąskaitą septyniems tūkstančiams ir nesigėdydami šantažavo“.

2017 m. sausio 10 d. internetinėje svetainėje „www.facebook.com“ parašė ir paskleidė tokio turinio tikrovės neatitinkantį komentarą: „Vat įsivaizduokite, pasirodo galima. Užvaldė dokumentus, kitą dieną viską nuvežė notarui ir trečią dieną atvežė jį. Jis tiesiog mašinoje sėdėjo. Notaras tik pasakė, kad reikia popieriaus iš psichiatro, tai ji jį per 2 valandas atvežė. Tėtis buvo įsitikinęs, kad pasirašo įgaliojimą, o notaras net nepasidomėjo ar yra šeima ir kur jie visi“.

2017 m. sausio 10 d., 0.22 val., internetinėje svetainėje „www.facebook.com“ parašė ir paskleidė tokio turinio tikrovės neatitinkantį komentarą: „A. T. vat ir neaišku, kodėl ji gina šitą aferistę. Ji liudininke ėjo nors tėvo mano niekada nematė ir nieko apie jį nežinojo“.

2017 m. sausio 10 d., 0.26 val., internetinėje svetainėje „www.facebook.com“ parašė ir paskleidė tokio turinio tikrovės neatitinkantį komentarą: „Pas ją tik finansinis interesas, ji SKOLINGA daugeliui (žinoma tokiu būdu). Ji ir prarado žmoniškąjį pavidalą“.

2017 m. sausio 10 d., 0.26 val., internetinėje svetainėje „www.facebook.com“ parašė ir paskleidė tokio turinio tikrovės neatitinkantį komentarą: „A. jokio atsakymo aš nerašiau, nieko M. nebuvo įforminta (ji viską padirbo teisme) dėka Jūsų „puikių“ advokatų“.

2017 m. sausio 10 d., 0.37 val., internetinėje svetainėje „www.facebook.com“ parašė ir paskleidė tokio turinio tikrovės neatitinkantį komentarą: „D. K. ji labai daug meluoja, aš tiesiog įtariu, kad ne truputį. Pas ją rimtas asmenybės sutrikimas“.

2017 m. sausio 10 d., 0.41 val., internetinėje svetainėje „www.facebook.com“ parašė ir paskleidė tokio turinio tikrovės neatitinkantį komentarą: „Globą ji gavo apgaulės būdu. Ne tik be dokumentų nuo giminaičių, bet netgi ir be apmokėjimo už butą, skola tuo momentu buvo 400 eur, mes tiesiog tuo tarpu nemokėjome, kadangi ten niekas negyveno. Visi pinigai ėjo jo išlaikymui“.

2017 m. sausio 10 d., 1.41 val., internetinėje svetainėje „www.facebook.com“ parašė ir paskleidė tokio turinio tikrovės neatitinkantį komentarą: „Daug. Pagal rentos įforminimo sutartį, butas iškart pereina nuosavybėn žmogui, kuris įsipareigoja išlaikyti. Oficialiai. Testamentas buvo įformintas po savaitės dėl viso pikto, juk giminaičiai pradėjo piktintis. Kol atvažiuos tipo. Mes juk dirbome. Galima buvo ir operaciją prasukti, juk yra testamentas. Jis tarytum negali rašiklio laikyti, ranka paralyžiuota. Tam ir liudininkai, kad pasirašytų. O pas psichiatrą jis nebuvo, pažymą taip pat nupirko“.

2017 m. sausio 10 d., 15.28 val., internetinėje svetainėje „www.facebook.com“ parašė ir paskleidė tokio turinio tikrovės neatitinkantį komentarą: „Tėvo jau nesugrąžinsi ir deja, jo mirtis gula ant Z. sąžinės“.

Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad A. B. mirė 2016-12-17 (t. 3, b.l. 65).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2018-05-04, Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovės M. Z. apeliacinį skundą. 2018-05-04 nutartyje apeliacinės instancijos teismas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-14 sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodytu būdu – išbraukti dalį, kuria butas, esantis S. Daukanto g. 28-7, Klaipėdoje, unikalus Nr. 2131-0001-3017:0007, grąžinamas ieškovės N. B., kaip A. B. (A. B.) teisių perėmėjos, asmeninėn nuosavybėn, ir šios dalies vietoje nurodyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), grąžinamas A. B. (A. B.) asmeninėn nuosavybėn.

2016 m. balandžio 27 d. Klaipėdos 9-ojo notarų biuro notarė V. Meškė patvirtino įgaliojimą, kuriuo ieškovės N. B. tėvas A. B. įgaliojo atsakovę M. Z. tvarkyti jo banko sąskaitą, atstovauti jam gydymosi įstaigose ir pan. (t. 1, b.l. 47-48). 2016-05-12 A. B. minėtą įgaliojimą atšaukė (t. 1, b.l. 49-50).

2016 m. balandžio 27 d. Klaipėdos 9-ojo notarų biuro notarė V. Meškė patvirtino A. B. ir M. Z. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurią už A. B. pasirašė N. V. ir savo parašais patvirtino du liudytojai J. D. ir A. B., pagal šią sutartį A. B. perdavė M. Z. už išlaikymą iki gyvos galvos butą, esantį S(duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 31-36).

Byloje pateiktas socialiniame tinklalapyje „Facebook“, profilyje „Klaipėdos Rusų kalba kalbantieji. Klaipėda rusų kalba“ N. B. paskelbtų pasisakymų apie M. Z. kopijos su vertinu į lietuvių kalbą (t. 1, b.l. 57-92).

Prie privačios kaltintojos skundo pridėtas ir 2017-03-28 dienraščio „Klaipėda“ išspausdinto straipsnio „Dėl buto – detektyvas“ kopija (t. 1, b.l. 96-97).

2017-01-18 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje buvo gautas N. B. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo M. Z. pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., už tai, kad M. Z., panaudodama suklastotus dokumentus, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Julitos Razmantienės 2017-02-03 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą M. Z. Atžvilgiu (t. 1, b.l. 122-131).

2017-03-01 Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu netenkintas N. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Julitos Razmantienės 2017-02-03 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b.l. 111-116. 132-138).

Kaltinamosios N. B. gynėjas pateikė antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės 2017-09-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 2, b.l. 34) su priedais, kuriame konstatuotas kaltinamosios N. B. susirašinėjimas per „Viber“ programą su M. Z. 2016 m. sausio – gegužės mėnesiais, iš minėto susirašinėjimo matyti, kokia informacija kaltinamoji ir M. Z. keitėsi ir kokią informaciją viena kitai teikė nurodytu laikotarpiu, M. Z. šiame susirašinėjime nurodyta kaip „Kusevič“ (t. 2, b.l. 1-200, t. 3, b.l. 1-51).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-645/2005, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-507/2006, 3K-3-106/2011 ir kt.). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007 ir kt.). Taigi, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-175/2016).

Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo ir, kai ta informacija neatitinka tikrovės. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Nustatant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, įvertinant visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, visuotinai priimtas elgesio taisykles tiek teisės, tiek moralės atžvilgiu. Tokiu būdu, šmeižimo objektui privalomi abu požymiai – tai tikrovės neatitinkanti informacija, be to, galinti žmogų paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį. Be to, šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos, neatitinka tikrovės ir žemina kito asmens garbę ir orumą.

Privataus kaltinimo procese bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia skundas privataus kaltinimo tvarka. Teismas vertina tik privataus kaltintojo nurodomų teiginių ir pateiktų komentarų turinį bei sprendžia dėl kaltinamojo veikos tik ta apimtimi, kiek nurodyta privataus kaltinimo skunde.

Siekiant patraukti N. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d., turi būti įrodyta, kad kaltinime nurodomi viešojo informavimo priemonėmis paskleisti teiginiai yra informacija, o ne N. B. subjektyvi nuomonė, ši informacija yra neatitinkanti tikrovės, be to, paniekinanti ar pažeminanti nukentėjusiąją M. Z. arba pakertanti pasitikėjimą ja, įrodyti ir tai, kad šią informaciją kaltinamoji paskleidė veikdama tiesiogine tyčia, t.y. aiškiai suvokdama šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį, bei siekdama paskleisti būtent tokią informaciją.

Nukentėjusioji M. Z. teisme parodė, kad N. B. paskyroje „Facebook“ apie ją paskelbta informacija yra neteisinga, šmeižianti, skaudžiausias komentaras „Tėvo jau nesugrąžinsi ir deja, jo mirtis gula ant M. Z. sąžinės“.

Bylos nagrinėjimo metu N. B. neneigė parašiusi privačios kaltintojos M. Z. skunde nurodytus komentarus socialiniame portale „Facebook“, tačiau teigė, kad ji nepadarė jokios nusikalstamos veikos, nes išsakė savo nuomonę, kuri susidarė dėl jos patirtų išgyvenimų, jos nuomonė buvo paremta faktais, ji sakė tiesą. Norėjo, kad visi sužinotų, kokia M. Z. yra melagė. Apgavusi ją, M. Z. galėjo toliau apgaudinėti kitus.

Iš kaltinamosios N. B. bei nukentėjusiosios M. Z. parodymų teisminio nagrinėjimo metu bei rašytinių byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad N. B. tėvas A. B. turėjo sveikatos problemų ir jam buvo reikalinga speciali priežiūra, todėl N. B. paprašė ilgametės pažįstamos M. Z. pagalbos sutvarkant A. B. neįgalumo dokumentus ir padedant pasirūpinti pastarojo slauga po insulto. Pati nukentėjusioji M. Z. teisme patvirtino, kad turėjusi panašios patirties tvarkant dokumentus dėl asmens patalpinimo globos institucijoje, todėl sutiko padėti kaltinamajai N. B., kuri turėjo išvykti į Graikiją.

Nors nukentėjusioji M. Z. teisme teigė, kad piniginio susitarimo su N. B. dėl šios paslaugos nebuvo, tačiau neneigia, kad N. B. sutiko padengti nukentėjusiosios patirtas išlaidas. Byloje esantis kaltinamosios N. B. ir nukentėjusiosios M. Z. susirašinėjimas elektroninio ryšio priemonėmis (M. Z. teisme nurodė, kad galimai K. vardu į bylą pateiktas „Viber“ programos susirašinėjimas su N. B. yra atliktas jos) (t. 2, b.l. 1-200, t. 3, b.l. 1-51), taip pat įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-14 sprendimu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. Z. žodžiu su N. B. buvo sutarusi už finansinį atlygį suteikti N. B. pagalbą sutvarkant jos tėvo A. B. dokumentus slaugos pašalpai gauti bei ir padėti apgyvendinti A. B. slaugos namuose, kol kaltinamoji N. B. buvo išvykusi gyventi į Graikiją.

Nukentėjusioji M. Z. teisme neneigė, kad apie ketinimą sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su A. B. ji N. B. neinformavo, tačiau aiškina, kad jokios apgaulės nenaudojo, jos veiksmai atitiko tikrąją velionio A. B. valią, ji jokio nusikaltimo nepadarė, todėl N. B. nepagrįstai savo žinutėse ją vadina aferiste, melage.

Bylos duomenys patvirtina tai, kad 2016-04-27 tarp A. B. ir M. Z. sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia dėl suklydimo, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), grąžintas pradiniam savininkui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji N. B. parašė nurodytas žinutes nepasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui, tačiau praėjus nedaug laiko po tėvo mirties. Visos žinutės parašytos tą pačią dieną – 2017-01-10.

Kaltinamoji N. B. dėl 2017-01-10, 0.19 val., parašytos žinutės teisme nurodė, kad nukentėjusioji M. Z. už tai, kad butas būtų grąžintas atgal tėvui reikalavo 7000 EUR sumos, todėl tokį nukentėjusiosios elgesį vertina kaip šantažą. Vertindamas šios žinutės turinį anksčiau aptartų konfliktinių kaltinamosios ir nukentėjusiosios santykių kontekste, atsižvelgdamas ir į tai, kad pati nukentėjusioji M. Z. teisme nurodė, jog dėl išlaidų ir atlyginimo kažką kalbėjo su N. B., negali tiksliai pasakyti apie kokias sumas, tačiau tikėjosi, kad kaltinamoji per artimuosius padengs jos patirtas išlaidas, susijusias su A. B. dokumentų sutvarkymu specialiųjų poreikių tarnybai bei patalpinimu į privačią įstaigą, o sudarytos sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos nenutraukusi A. B. interesais, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog šia žinute kaltinamoji siekė apšmeižti nukentėjusiąją. Nors šioje žinutėje nurodyto fakto atitikimo tiesai nėra galimybės nustatyti dėl prieštaringų kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymų, tačiau, akivaizdu, jog ši žinutė atspindi subjektyvią kaltinamosios N. B. nuomonę apie nukentėjusiosios, kuria pasitikėjo, elgesį po sandorio, apie kurį kaltinamajai nebuvo pranešta, su A. B. sudarymo.

Kaltinamoji N. B. teisme paaiškino, jog 2017-01-10 žinutėje rašydama apie dokumentų užvaldymą, ir dokumento iš psichiatro gavimą, turėjo omenyje, kad nukentėjusioji M. Z. iš giminaitės tėvo dokumentus gavo apgaule, sakydama, kad jie reikalingi A. B. įregistravimui į globos namus, tačiau minėti dokumentai buvo panaudoti sudarant notarinę sutartį dėl tėvo išlaikymo iki gyvos galvos. Akivaizdu, jog šioje žinutėje nėra skleidžiama žinia, o tik vertinamoji kaltinamosios N. B. nuomonė apie tikrovėje vykusius reiškinius – išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymą pas notarą su N. B. tėvu ir subjektyvi nuomonė apie M. Z. elgesį minėto sandorio sudarymo metu.

Teisme aiškindama 2017-01-10, 0.26 val., parašyto komentaro, kuriame nurodė, jog M. Z. skolinga daugeliui, pas ją tik finansinis interesas, kaltinamoji N. B. nurodė, jog iš antstolio sužinojo, kad tėvo butas buvo areštuotas po išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo, kadangi M. Z. buvo kažkam skolinga. Nukentėjusioji M. Z. teisme neneigė, kad turi nemenką įsiskolinimą, be to, akivaizdu ir tai, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymas finansiškai buvo naudingas nukentėjusiajai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamosios N. B. žinutėje M. Z. nėra šmeižiama.

Vertindamas 2017-01-10, 0.26 val., kaltinamosios N. B. parašyto komentaro: „Ana jokio atsakymo aš nerašiau, nieko M. Z. nebuvo įforminta (ji viską padirbo teisme) dėka Jūsų „puikių“ advokatų“ turinį, teismas įvertina žinutę tiek visų minėtoje paskyroje parašytų komentarų kontekste, tiek įvykių, su kuriais susijęs šis komentaras, kontekste. Kaltinamoji N. B. teisme paaiškino, jog ji nieko apie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymą nežinojo, apie ją sužinojo iš kitų asmenų, pati M. Z. jai apie ketinimą sudaryti tokią sutartį su jos tėvu nieko nesakė, jų susitarimas buvo visiškai kitoks, teigė, kad rašydama šį komentarą galimai turėjo omenyje notarą, kuris padėjo M. Z. pasirašyti visus dokumentus. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad tikslo apšmeižti M. Z. N. B. neturėjo, o tik išsakė savo subjektyvią nuomonę apie tai, kaip buvo sudaryta aptariama sutartis su jos tėvu.

Atsižvelgdamas į kaltinamosios ir nukentėjusiosios konfliktinių santykių pobūdį, 2017-01-10, 0.37 val., parašytą komentarą, kuriame teigiama, kad M. Z. labai daug meluoja ir kad pas ją rimtas asmenybės sutrikimas teismas vertina ne kaip žinią, o kaip kaltinamosios nuomonę apie nukentėjusiosios savybes ir elgesį.

Kaltinamoji N. B. teisme paaiškino, kad 2017-01-10, 0.41 val., parašytas komentaras, kuriame ji teigė, jog M. Z. globą gavo apgaulės būdu, ji turėjo omenyje, kad M. Z. tėvo dokumentų prašiusi globos namų įforminimui, tačiau jai tėvo dokumentų iš tiesų reikėjo kitiems tikslams, kad galėtų pasirašyti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Bylos medžiaga patvirtina, kad civilinę bylą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nuginčijimo inicijavo N. B. tėvas A. B., minėta sutartis teismo pripažinta negaliojančia dėl suklydimo, tačiau ieškiniu ieškovas prašė sutartį pripažinti negaliojančia dėl apgaulės. Įvertinęs kaltinamosios paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog rašydama minėtą komentarą, kaltinamoji neturėjo tikslo šmeižti nukentėjusiosios, o tik išsakė velionio tėvo paaiškinimais paremtą subjektyvią nuomonę apie minėto sandorio sudarymo aplinkybes.

2017-01-10, 15.28 val. parašyto komentaro teismas nevertina kaip šmeižikiško, kadangi šio fakto negalima objektyviai patikrinti, akivaizdu, jog rašydama šį komentarą kaltinamoji išsakė savo emocijas, susijusias su tėvo netektimi, subjektyviai mano, kad tėvo netektis susijusi su nukentėjusiosios M. Z. elgesiu, konfliktine situacija, kilusia dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo ir vėlesniu jos ginčijimu teisme.

Taigi, šioje baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad ginčo teiginiais nebuvo paskleista vienareikšmiškai suprantama žinia. Ginčo teiginiais perteiktas subjektyvus komentarų autorės N. B. faktų ir duomenų vertinimas, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Taigi, akivaizdu, kad aptarti teiginiai negali būti objektyviai vertinami kaip tikrovės neatitinkančios ir nukentėjusiosios M. Z. garbę ir orumą žeminančios žinios. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra objektyviųjų nusikaltimo požymių kaltinamosios N. B. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 154 str. 2 d. kilti.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei kilti BK 154 str. 2 d. prasme, būtina įrodyti ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, t.y. būtina kaltininko tiesioginė tyčia, nukreipta nukentėjusiojo garbei ir orumui pažeminti. Kaltininkas turi suvokti, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos, neatitinka tikrovės ir žemina kito asmens garbę ir orumą.

Šioje byloje, akivaizdu, kad kaltinamoji N. B., rašydama žinutes paskyroje „Facebook“ su ginčo teiginiais, neturėjo tikslo pažeminti privačios kaltintojos M. Z. garbę ir orumą, kadangi buvo įsitikinusi, kad rašo teisybę. Kadangi ginčo teiginiai iš esmės atitinka tikrovėje vykusius reiškinius ir kilusią konfliktinę situaciją sandorio ginčijimo metu, akivaizdu, jog kaltinamoji N. B. objektyviai negalėjo veikti tiesiogine tyčia. Taigi, darytina išvada, kad nusikalstamoje veikoje, kuria yra kaltinama N. B., trūksta įstatyme aprašyto nusikaltimo sudėties subjektyvaus požymio – kaltininko tiesioginės tyčios. Dėl šių priežasčių, akivaizdu, kad kaltinamoji N. B. negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d.

Kartu pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia žmogaus saviraiškos laisvės ribojimo forma, todėl ji turėtų būti taikoma kaip paskutinė priemonė, kai akivaizdu, kad kitomis švelnesnėmis priemonėmis asmens garbės ir orumo tinkamai apginti nėra galimybių. Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali apginti savo interesus nesinaudodamas baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės, siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.

Esant tokių aplinkybių visumai, N. B. pagal BK 154 str. 2 d. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 2 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Privati kaltintoja M. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamosios N. B. jai priteisti 87,70 EUR turtinę žalą bei 10 000 Eur neturtinę žalą tačiau, atsižvelgiant į tai, kad N. B. išteisinama, nes nėra nusikaltimo požymių turinčios veikos, M. Z. reikalavimas dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), nukentėjusiajai išaiškinant, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji M. Z. pateikė prašymą atlyginti jos patirtas atstovavimo išlaidas dėl advokato dalyvavimo, prašydama už advokato V. Žarkovo suteiktas teisines paslaugas jai iš kaltinamosios N. B. priteisti 600 Eur (t. 1, b.l. 93). Teismų praktikoje išaiškinta, kad priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad N. B. išteisintina, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti jai inkriminuoto nusikaltimo požymių, todėl privačios kaltintojos M. Z. prašymas priteisti iš kaltinamosios jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 str. 5 d. 1 p., 304 str. 1 d., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str. 1 d., 2 d., 4 d., -

nusprendžia:

N. B. iš jai pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Privačios kaltintojos M. Z. civilinį ieškinį dėl 87,70 EUR turtinės bei 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Privačios kaltintojos M. Z. prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.