Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovei M. Z., atsakovės M. Z. atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. patikslintą ieškinį atsakovėms M. Z., Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarei Vaidai Meškei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, N. V., AIG Europe Limited (Finland Branch), dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

patikslintu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti negaliojančia tarp pirminio ieškovo byloje A. B. (A. B.), kuriam mirus jo teises perėmė dabartinė ieškovė, bei atsakovės M. Z. 2016 m. balandžio 27 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti mirusiojo A. B. nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad atsakovė M. Z. paprašyta užsienyje gyvenančios ieškovės sutiko suteikti ieškovei paslaugą – apgyvendinti ieškovės tėvą –A. B. (A. B.), slaugos namuose bei padėti sutvarkyti dokumentus neįgaliojo pašalpai gauti. Pagal žodinį susitarimą tarp ieškovės ir atsakovės, ši pagalba turėjo būti teikiama laikinai, kol ieškovas bus nuolatos apgyvendintas globos įstaigoje, o už suteiktą pagalbą ieškovė žadėjo atlyginti atsakovei jos patirtas pinigines išlaidas. Susitarimą atsakovė vykdė, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kaip buvo susitarta. Atsakovė apgyvendino ieškovės tėvą A. B. viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „Senjorų Eldoradas“, tačiau taip pat 2016 m. balandžio 27 d. sudarė su A. B. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nurodo, kad atsakovė ginčijamo sandorio sudarymo metu suklaidino ieškovės tėvą, kuris ginčijamos sutarties sudarymo metu buvo sulaukęs garbaus amžiaus (70 metų), sergantis įvairiomis ligomis, savarankiškai nevaikštantis, be to, buvo rusakalbis. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta 2016 m. balandžio 27 d. atsakovės automobilyje prie Klaipėdos m. 9-ojo notarų biuro, sandorio sudarymo metu dėl A. B. sveikatos būklės ginčijamą sutartį už jį pasirašė trečiasis asmuo N. V.. Mano, kad atsakovė taip pat suklaidino ar apgavo ir ginčijamą sandorį tvirtinusią notarę, kuri, pasitikėdama atsakove, neįsitikino ar rentos davėjas A. B. nėra apgautas, suklaidintas atsakovės, ar tinkamai ir visiškai suvokia savo pasirašomų dokumentų esmę ir teisines pasekmes bei tinkamai neišaiškino jam ginčijamo sudaromo sandorio esmės ir teisinių pasekmių. Be to, atsakovė 2016 m. gegužės 4 d. taip pat organizavo ir A. B. testamento jos naudai sudarymą. Apgaulė iš atsakovės pusės pasireiškė ir tuo, kad ji sudariusi patikimo ir materialinio atlygio nesiekiančio asmens įvaizdį, neišaiškino A. B. jo sudaryto ginčijamo sandorio esmės, t.y. kokiomis sąlygomis jis bus išlaikomas – kur, už kieno pinigus bei, kad jis negrįžtamai, nuo sutarties pasirašymo momento, praras nuosavybę į savo vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakovė taip pat apgavo ir suklaidino notarę V. Meškę neinformuodama jos apie tai, kad nuo A. B. artimųjų yra nuslėptas išlaikymo iki gyvos galvos sandorio sudarymas, kur prieš sandorio sudarymą, jo sudarymo metu gyvena ir po sandorio sudarymo gyvens A. B., kas ir kokiomis sąlygomis juo rūpinasi dabar ir kas pasikeis po sandorio sudarymo, kas mokės už jo gyvenimą globos namuose, kokia yra faktinė sutartimi perleidžiamo buto būklė ir ar ji atitinka sąlygas, reikalingas jame gyventi A. B.. Be to, atsakovė notarė V. Meškė nepasidomėjo esmine šios sutarties sąlyga - kaip susitarta teikti išlaikymą A. B., kokios yra atsakovės M. Z. finansinės galimybės. Ginčijamo sandorio sudarymas A. B. nebuvo būtinas ir reikalingas, nes jo siekį gyventi globos namuose ir taip užtikrino ieškovė, kuri kreipėsi į atsakovę pagalbos už sutartą atlygį.

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas advokatas Osvaldas Martinkus teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti bei priteisti ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė M. Z. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ji sudarydama su ieškovės tėvu A. B. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nebuvo įpareigota aiškinti kitai sutarties šaliai (A. B.) bei liudytojams sutarties esmę, nes ši funkcija priskirta notarei. Nesutinka su ieškovės nurodytu teiginiu, kad notarė savo pareigas vykdė netinkamai ir nesąžiningai. Atsiliepime į pirminį ieškinį nurodė, kad 2016 m. balandžio 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, už jai perleistą turtą, butą, esantį adresu: Klaipėda, (duomenys neskelbtini), kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo rentos gavėją A. B. išlaikyti iki gyvos galvos, aprūpinti gyvenamąja patalpa, t. y. leisti neatlygintinai gyventi perleidžiamame gyvenamajame bute, užtikrinti rūpybą ir slaugą, sveikatos priežiūrą, suteikti maitinimą, kitas gyvybiškai svarbias paslaugas. A. B. pradėjo rūpintis dar iki ginčijamos sutarties pasirašymo: padėjo A. B. kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos skyrių dėl specialiųjų poreikių nustatymo. A. B. sunkiai sirgo, buvo be priežiūros, neturėjo lėšų pragyvenimui, skųsdavosi, kad jo dukros paliko jį be priežiūros, nesirūpino juo. Taip pat atsakovė iš savo lėšų sumokėjo 800,00 Eur VšĮ „Senjorų Eldoradas“ už A. B. trumpalaikę globą, vyko su A. B. pas gydytojus dėl sveikatos patikrinimų, jam buvo paskirta planinė operacija. Teigė, kad ginčijamu sandoriu A. B. tikėjosi gauti iš jos išlaikymo iki gyvos galvos, materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo visą tai suteikti gavusi A. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą. Nėra jokių duomenų, jog A. B. sveikatos būklę būtų neigiamai įtakojusi jo psichinė būsena, todėl mano, kad nebuvo aplinkybių, galinčių suklaidinti ieškovą, ji taip pat neatliko jokių tyčinių suklaidinimo veiksmų dėl esminių sutarties sąlygų nurodymo A. B.. Abi sandorio šalys buvo sąžiningos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

Atsakovė M. Z. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė teismo ieškinį atmesti jame nurodytais pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė atsakovės kaltės dėl apgaulės ir suklaidinimo sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.

Atsakovės atstovas advokatas V. Žarkovas teismo posėdžio metu prašė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytų aplinkybių pagrindu ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė notarė Vaida Meškė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodydama kad nesutinka su patikslintu ieškiniu. Paaiškino, kad sudarant ginčijamą 2016 m. balandžio 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį A. B. puikiai susivokė laike ir erdvėje (papasakojo apie pagrindinius gyvenimo faktus, vardino datas, orientavosi geografijoje, geopolitinėje situacijoje). Taip pat suvokė savo sveikatos būklę, slaugos poreikį, pripažino, jog tokios būklės būdamas negali gyventi vienas be nuolatinės kieno nors priežiūros. Buvo patenkintas tuo, kaip yra prižiūrimas atsakovės M. Z.. Ginčijamo sandorio sudarymo metu jis sėdėjo automobilio priekinėje dešinės pusės sėdynėje. Kalbantis su juo automobilyje niekuo nesiskundė, nerodė nuovargio ženklų, stebėjo aplinką, gyvai bendravo. Tačiau negalėjo savarankiškai judėti be neįgaliojo vežimėlio, todėl prašė, kad dokumentai būtų pasirašomi automobilyje. Pokalbio su A. B. metu siekė išsiaiškinti pastarojo suvokimo galimybes ir jo apsisprendimą sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sandorį. Įsitikinusi, kad A. B. negali pats pasirašyti šio sandorio nusprendė, jog reikalinga parengti kitą sutarties variantą. Tai aptarė su A. B., paaiškindama jog sandoris bus sudaromas su liudytojais ir už jį pasirašys kitas asmuo. Atsakovės M. Z. paprašė pasikviesti tris asmenis. Kelios dienos iki ginčijamo sandorio sudarymo atsakovė M. Z. buvo atėjusi pas notarę pasikonsultuoti ir papasakojo susidariusią situaciją, kad rūpinasi asmeniu, kuriuo niekas iš šeimos narių negali pasirūpinti. Atsakovė M. Z. teiravosi kaip galėtų įforminti susitarimą su A. B. dėl jo priežiūros. Notarė paaiškino atsakovei M. Z., kad susiklosčiusi situacija atitinka išlaikymo iki gyvos galvos sandorio esmę. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ji išaiškino A. B. atsakovės M. Z. pareigas jam, išaiškino sudaromo sandorio esmę. A. B. patvirtino, kad šias sąlygas jau yra aptaręs su atsakove M. Z., notarės nuomone, jis puikiai suvokė sutarties esmę, kad perleidžia savo buto nuosavybės teisę atsakovei M. Z. su sąlyga, jog jam bus užtikrintas visas būtinas išlaikymas, t.y., kad buto nuosavybės teisė M. Z. pereina mainais į galimybę naudotis butu neterminuotai ir gauti visas materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas, ir to siekė. A. B. taip pat pasitikslino ar atsakovė M. Z. galės be jo sutikimo perleisti butą kitam asmeniui. Patvirtinimas, kad butas galės būti perleidžiamas tik jam sutikus, buvo kaip jo teisių į išlaikymą garantas. Notarei susidarė nuomonė, kad atsakovę M. Z. ir A. B. siejo glaudūs ir šilti globos santykiai. Todėl vienos iš sandorio šalių noras imtis globos, o kito pasitikėjimas buvo įtikinamas, siekis sudaryti išlaikymo sandorį buvo abipusiškas, kas paneigia ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog sandoris buvo sudarytas ir patvirtintas suklydimo įtakoje. Vėliau 2016 m. gegužės 4 d., sudarydamas testamentą M. Z. naudai, A. B. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo nė kiek neabejojo, patikino, kad atsakovė M. Z. juo tinkamai rūpinasi, neišreiškė jokios užuominos, jog norėtų išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nutraukti. A. B. nuomonė dėl testamento sudarymo pasikeitė tik grįžus jo dukrai. Mano, kad ji jam padarė įtaką ir neatlaikęs patiriamo dukters poveikio testamentą panaikino. Nurodė, kad trečiojo asmens N. V. paaiškinimai, kuriuose ji nurodo pasirašiusi tik įgaliojimą turėtų būti vertinami kritiškai, nes klausiama ar sutinka pasirašyti už A. B. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį atsakė teigiamai, pasirašė tris sutarties egzempliorius bei du įgaliojimo egzempliorius, po to pasirašė notariniame registre, kuriame buvo įrašai „Patvirtinta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis“ bei „Patvirtintas įgaliojimas“.

Teismo posėdžio metu atsakovė notarė V. Meškė palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Trečiasis asmuo N. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovės patikslinto ieškininio reikalavimais. Nurodė, jog 2017 m. balandžio 12 d. į bylą pateikė notarės patvirtintą paaiškinimą dėl jai žinomų bylos aplinkybių, palaiko jame išdėstytas aplinkybes. Nesutinka su atsakovės notarės V. Meškės atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytomis aplinkybėmis dėl A. B. būklės ginčijamos sutarties pasirašymo metu. Nors tuo metu A. B. tretysis asmuo matė pirmą kartą gyvenime, pastebėjo, kad A. B. žiūrėjo kažkur į vieną tašką, į klausimus atsakinėjo trumpai „ne ne“, „taip taip“. Tuo metu manė, kad tai yra jam įprastas elgesys. Tačiau pamačius A. B. antrą kartą, notaro kontoroje pasirašant dokumentus dėl įgaliojimo ir testamento panaikinimo, jis bendravo normaliai, neatrodė nugrimzdęs į save. A. B. pokalbio su notare ginčijamos sutarties pasirašymo metu negirdėjo. Teigia, kad pati buvo suklaidinta ar apgauta atsakovės M. Z., nes jai tebuvo pasakyta, kad bus pasirašomas paprastas įgaliojimas, suteiksiantis atsakovei teisę rūpintis A. B. kaip to buvo prašiusi ieškovė.

Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch), atsakovės notarės V. Meškės civilinės atsakomybės draudikas, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog šiuo atveju, ieškovei nepatyrus jokios realios žalos dėl notarės veiksmų ir nesant tikimybės, jog jos bus patirta ateityje, nėra pagrindo kilti ir notarės deliktinei civilinei atsakomybei. Tai reiškia, jog nėra ir draudiminio įvykio, todėl draudikui negali kilti pareigos ieškovei sumokėti draudimo išmoką nei dabar, nei ateityje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trečiojo asmens nuomone, nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti patikslinto ieškovės N. B. ieškinio reikalavimų atsakovės notarės V. Meškės atžvilgiu, nebent teismas byloje nustatytų faktines aplinkybes, kurios draudikui ir notarei nėra ir negalėjo būti žinomos. Teigia, kad notarė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių šiuo metu ar ateityje galėtų kilti jos civilinės atsakomybės klausimas ir atitinkamai - draudikui pareiga išmokėti draudimo išmoką, todėl draudiko įtraukimas į šią bylą ir dalyvavimas joje yra netikslingas. Taip pat prašė priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 27 d. Klaipėdos 9-ojo notarų biuro notarė V. Meškė patvirtino įgaliojimą, kuriuo ieškovės tėvas A. B. įgaliojo atsakovę M. Z. tvarkyti jo banko sąskaitą, atstovauti jam gydymosi įstaigose ir pan. (I t., b.l. 21-22). 2016 m. balandžio 27 d. Klaipėdos 9-ojo notarų biuro notarė V. Meškė taip pat patvirtino A. B. ir atsakovės M. Z. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (I t., b.l. 23-25), kurią už A. B. pasirašė N. V. ir savo parašais patvirtino du liudytojai J. D. ir A. B. (II t., b.l. 6-11). 2016 m. gegužės 4 d. Klaipėdos 9-ojo notarų biuro notarė V. Meškė taip pat patvirtino A. B. testamentą, kuriuo jis visą turtą paliko atsakovei M. Z. (I t., b.l. 27-28). Pagal nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2016 m. gegužės 13 d. išrašą butas esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2016 m. balandžio 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovei M. Z. (I t., b.l. 41). 2016 m. gegužės 12 d. Klaipėdos 9-ojo notarų biuro notarė V. Meškė patvirtino A. B. pareiškimą apie įgaliojimo išduoto atsakovei M. Z. atšaukimą (I t., b.l. 47-48) bei 2016 m. gegužės 4 d. sudaryto testamento panaikinimą (I t., b.l. 49-50). 2016 m. gegužės 9 d. atsakovė M. Z. kreipėsi į policijos įstaigą dėl A. B. buvimo vietos nustatymo (I t., b.l. 60-62). 2016 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2016 m. gegužės 9 d. atsakovės M. Z. pareiškimą (I t., b.l. 93-94). 2016 m. vasario 15 d. A. B. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (I t., b.l. 70). Iš į bylą pateiktų medicininių A. B. medicininių dokumentų nustatyta, kad A. B. 2012 m. balandžio 24 d. konstatuotas galvos smegenų infarktas (II t., b.l. 51), lėtinė išeminė galvos smegenų liga, lėtinė, mišraus tipo aksoninė demielinizuojanti kojų polineuropatija, stuburo juosmeninės ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su mielopatija (II t., b.l. 52). Atsakovės atstovas pateikė į bylą VšĮ „Senjorų Eldoradas“ vadovės paaiškinimus į jo užduotus klausimus, kuriuose nurodyta, kad 2016 m. balandžio 27 d. atsakovė M. Z. išsivežė A. B. visai dienai medikų konsultacijai ir pas notarą, grįžus įtaigos darbuotojams buvo perduotos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ir įgaliojimo kopijos bei medikų išvados dėl operacijos. 2016 m. gegužės 4 d. atsakovė taip pat buvo išsivežusi A. B. medikų konsultacijoms, pristatė pažymas, kad 2016 m. gegužės 9 d. A. B. yra paskirta operacija (II t., b.l. 151) bei apie tai, jog įstaigos darbuotojams buvo žinoma, kad A. B. ketina sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su M. Z., kuri juo rūpinosi buvimo slaugos namuose metu (II t., b.l. 152-153). Iš byloje esančio mirties liudijimo matyti, jog A. B. mirė 2016 m. gruodžio 17 d. (II t., b. l. 143). 2016 m. gegužės 17 d. A. B. oficialiu testamentu visą jam priklausantį turtą paliko ieškovei (II t., b. l. 142). 2017 m. birželio 9 d. teisme buvo gauti notarės patvirtinti rašytiniai liudytojos N. V. paaiškinimai dėl ginčijamos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo aplinkybių, kuriuose ji nurodė, kad patvirtino ginčijamą rentos sutartį bei A. B. atsakovei M. Z. išduotą įgaliojimą jų neperskaičiusi, manydama, kad pasirašo tik dėl įgaliojimo išdavimo (III t., b.l. 65-69). Į bylą pateiktas liudytojos N. V. susirašinėjimas elektroninėmis ryšio priemonėmis, kuriame ji J. D. pasakojo aplinkybės kaip buvo suklaidinta M. Z. dėl A. B. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pasirašymo (IV t., b.l. 19-21). Atsakovė M. Z. šioje byloje buvo pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2016 m. balandžio 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 6.1 p. ir išdėstyti jį nurodant, kad „atsakovė M. Z. įsipareigoja A. B. išlaikymą iki gyvos galvos teikti mokamomis periodinėmis įmokomis po 350 Eur kas mėnesį“. 2017 m. sausio 5 d. nutartimi ieškovas A. B., pakeistas nauja ieškove - teisių perėmėja N. B.. 2017 m. gegužės 26 d. teisme gautas Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro E. S. raštas, kuriuo informuojama, kad paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į palikimą, atsiradusį po A. B. mirties N. B. buvo išduotas 2017 m. kovo 21 d. 2017 m. birželio 15 d. nutartimi teismas priėmė atsakovės M. Z. atsisakymą nuo priešieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-115-1032/2017 dalyje pagal atsakovės M. Z. ieškinį ieškovei N. B. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygos pakeitimo nutraukė. 2017 m. spalio 25 d. teisėjos rezoliucija buvo atsisakyta priimti ieškovės atstovo 2017 m. spalio 20 d. pateiktus papildomus duomenis (DOK-39029, DOK-39030).

Dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties specifikos

Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos (CK 6.460 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti.

Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. balandžio 27 d. tarp ieškovės tėvo (pradinio ieškovo byloje) A. B. (perleidėjo) ir atsakovės M. Z. (įgijėjos) buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Minėtos sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad A. B. perduoda M. Z. už išlaikymą iki gyvos galvos butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o atsakovė M. Z. įsipareigojo išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos. Nurodytos sutarties 6.1 punktu atsakovė M. Z. įsipareigojo teikti A. B. iki jo gyvos galvos visas materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas; užtikrinti teisę be nuomos mokesčio naudotis gyvenamąja patalpa (jai perleistu butu); užtikrinti rentos gavėjo rūpybą ir slaugą (padengti rūpybos ir slaugos paslaugų išlaidas); užtikrinti perleidėjo sveikatos priežiūrą (padengti medikamentų ir gydymo išlaidas); aprūpinti rentos gavėją maistu, drabužiais, avalyne, higienos priemonėmis, visais kitais būtinais reikmenimis; rūpintis asmens higiena, gyvenamosios aplinkos tvarkymu. Sutarties VII skyriuje numatyta sąlyga, kad įgyjėja negali perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teisės į perduotą mainais už išlaikymą iki gyvos galvos daiktą be išankstinio perleidėjo sutikimo. Sutartyje pažymėta, jog rentos mokėtojai pažeidus sutarties sąlygas, rentos gavėjas turi teisę reikalauti grąžinti perduotą nekilnojamąjį turtą (7.1.2. punktas). Už A. B., negalintį pasirašyti dėl sveikatos būklės (sutrikusios dešinės rankos judesių koordinacijos) sutartį pasirašė N. V., dalyvaujant liudininkams J. D. ir A. B. bei atsakovei M. Z.. Sutartis patvirtinta Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. Meškės. Nustatyta, kad atsakovė M. Z. už A. B. perleistą turtą įsipareigojo jį išlaikyti iki gyvos galvos – teikti išlaikymą iki gyvos galvos natūra, užtikrinti rūpybą ir slaugą, suteikti jam gyvybiškai svarbias paslaugas, rūpintis jo sveikatos priežiūra. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad A. B. mirė 2016 m. gruodžio 17 d. (II t. b.l. 143). Pagal 2016 m. gegužės 17 d. testamentą A. B. visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko ieškovei (II t., b.l. 142).

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2016 m. balandžio 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia dėl suklydimo ir apgaulės

Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).

Pagal CK 1.90 straipsnį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip mirusiojo A. B. įpėdinė, siekia, kad jos tėvo ir atsakovės sudarytas sandoris – išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, būtų pripažintas negaliojančiu, remiantis CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose nustatytais pagrindais. Teismas pažymi, kad tokiu atveju yra būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003).

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015 ir kt.).

Taigi pagal nurodytą teismų praktiką ieškinį dėl apgaulės pareiškusiam asmeniui kyla pareiga įrodyti, kokiu konkrečiu būdu pasireiškė apgaulė ir ją susieti priežastiniu ryšiu su faktu, kad jei nebūtų tokio apgaulės būdo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad jos tėvas A. B. ginčijamą sandorį su atsakove M. Z. sudarė dėl jos apgaulės, t.y. atsakovė M. Z. nepaaiškino A. B. sudaromo sandorio esmės bei kylančių teisinių pasekmių, nes jis žinojo ir suprato, kad atsakovė M. Z. juo rūpinasi globos namuose ieškovės prašymu. Pažymėtina, kad iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė su atsakove ir trečiuoju asmeniu N. V. buvo pažįstamos, kartu mokinosi ir visos bendravo, susitikdavo kartą ar porą kartų metuose bendroje kompanijoje. Ieškovei gyvenant užsienyje ir jos tėvui A. B. turint sveikatos problemų bei reikalaujant specialios priežiūros atsakovė M. Z. pasisiūlė padėti ieškovei siekiant apgyvendinti A. B. globos namuose, kadangi kaip nurodė pati atsakovė M. Z. teismo posėdžio metu, ji jau turėjusi panašios patirties tvarkant dokumentus dėl asmens patalpinimo globos institucijoje. Byloje esantis ieškovės ir galimai atsakovės M. Z. susirašinėjimas elektroninio ryšio priemonėmis (teismo posėdžio metu atsakovei nurodžius, kad galimai Kusevic pseudonimas ir į bylą pateikti „Viber“ programos susirašinėjimai yra atlikti jos, II t., b.l 69-83)), ieškovės, pačios atsakovės, trečiojo asmens N. V., liudytojo M. N. (M. N.) duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovė M. Z. žodiniu susitarimu su ieškove buvo įsipareigojusi už finansinį atlygį suteikti ieškovei pagalbą sutvarkant ieškovės tėvui A. B. dokumentus slaugos pašalpai gauti bei ir padėti apgyvendinti A. B. slaugos namuose, kol ieškovė buvo išvykusi gyventi į Graikiją. Tuo tarpu, kad ketina sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su A. B. bei jos teisines pasekmes atsakovė ieškovės neinformavo, tačiau teigia šias aplinkybes išsamiai aptarusi su ieškovės tėvu A. B., kuris sutarties sudarymo metu savo veiksmus ir jų pasekmes suprato bei norėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus atsakovė M. Z. nurodė, kad ji ieškovės prašymu sutvarkė dokumentus dėl socialinės paramos skyrimo A. B. ir nuo 2016 m. vasario 15 d. jam buvo skiriama valstybės parama. Paaiškino, kad ji bendravo su ieškove telefonu informuodama ją kaip yra tvarkomi ieškovės tėvo A. B. dokumentai dėl globos institucijos. Paaiškino, kad tvarkant reikalingus dokumentus dėl A. B. ji pati susitiko ir pabendravo su A. B., kuris nurodė atsakovei, kad yra jos tėvo draugas ir prisiminė, kad lankėsi pas juos svečiuose. Atsakovė M. Z. pažymėjo, kad pabendravusi su ieškove ir jos tėvu pastebėjo, kad jų pozicijos dėl A. B. priežiūros skyrėsi. A. B. atsakovei nurodė, kad jis turi 2 dukras, kurios gyvena užsienyje ir juo pasirūpinti negalės, dar jisai paaiškino, kad turi anūkę V. Saveljevą, kuri yra studentė ir gyvena savo gyvenimą. Susitarimo su ieškove pagrindu, atsakovė pradėjo ieškoti globos institucijos, kurioje galėtų apgyvendinti A. B. ir suteikti jam tinkamą priežiūrą, kadangi tuo metu A. B. gyveno slaugos ligoninėje, kurioje galėjo išbūti iki 120 dienų ir jo nuotaikos tenai nebuvo labai geros. Teigia, kad surado privačią slaugos įstaigą Šilutės mieste „Pamario senjorų namai“. 2016 m. kovo 21 d. atsakovei M. Z. paskambinusi ieškovė, bei nurodžiusi, jog rado darbą ir į Lietuvą grįžti neketina. Atsakovė paaiškino, kad apgyvendinus A. B. slaugos įstaigoje Šilutės mieste „Pamario senjorų namai“, atsakovė buvo informuota, jog šiuose globos namuose su A. B. nesusitvarko. Atsakovė apie tai informavo ieškovės draugą M. N., kuris nurodęs, kad namuose A. B. laikyti nėra sąlygų, todėl reikia ieškoti privačių globos namų. Atsakovė nurodė, kad sumokėjusi 800,00 Eur už A. B. patalpinimą šiuose globos namuose bei už 150,00 Eur papildomai nupirkusi papildomų slaugos priemonių. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. Saveljeva jai atidavusi 300 Eur, o M. N. 2016 m. balandžio mėnesį jai atvežęs 280 Eur už atsakovės patirtas A. B. patalpinimo globos namuose išlaidas. Teigia, jog ieškovei neskubant grįžti gyventi į Lietuvą ir pasirūpinti savo sergančiu tėvu atsakovė supratusi, kad A. B. dukra nesugebės pasirūpinti juo ir padengti jo išlaikymo globos institucijoje išlaidų. Atsakovei M. Z. bendraujant su A. B. šis jos teiravosi kiek kainuoja jo išlaikymas globos institucijoje, klausė, kas apmoka išlaidas, atsakovė jam nurodžiusi, kad ji. Teigia, kad A. B. suprato, jog išlaidos yra didelės ir buvo susirūpinęs, kad jo dukros negalės padengti jo išlaikymo slaugos institucijoje išlaidų. Atsakovė M. Z. pervežusi A. B. į slaugos namus VšĮ „Senjorų Eldoradas“, kur pasakok jos, A. B. labai patiko. Atsakovei pasiteiravus, ką A. B. planuoja daryti su butu, šis jai nurodęs, kad nori vykti pas notarą ir sudaryti tokią sutartį, kad galėtų gyventi slaugos namuose VšĮ „Senjorų Eldoradas“. Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad A. B. gavo apie 570-580 Eur į mėnesį išmokų (tikslinės slaugos bei pensijos). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 583, asmeniui esant slaugos namuose dalis šios išmokos iškarto nuskaitoma slaugos institucijai. Atsakovė paaiškino, kad ji su A. B. sutarusi, jog sudarius išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ji primokės trūkstamą sumą globos institucijai (apie 350 Eur į mėnesį). Atsakovės nuomone, yra sąžininga tikslinę išmoką panaudoti pagal paskirtį, kadangi taip norėjęs ir pats A. B., pažymėjo, kad A. B. asmens dokumentus jai atvežusi jo anūkė V. Saveljeva. Atsakovė nurodė, kad ji 2016 m. gegužės 9 d. atvykusi pasiimti A. B. vežti suplanuotai operacijai jo slaugos namuose neberado, kadangi VšĮ „Senjorų Eldoradas“ darbuotojų buvusi informuota, kad jį atvykusi ir išsivežusi dukra. Atsakovė bandė susisiekti su ieškove, tačiau ši nesiliepusi telefonu ir į žinutes neatsakiusi. Tada atsakovė kreipėsi į policiją, kur jai buvo nurodyta, kad ji turi rūpintis A. B. ir jo ieškoti. Atsakovė patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad 2016 m. gegužės 12 d. ieškovė siekė susitarti su atsakove ir panaikinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, tačiau atsakovė informavusi ieškovę, kad pirma ji norinti pabendrauti su A. B.. Pabendravusi su A. B. atsakovė teigia, kad pamačiusi pas A. B. po akimi mėlynę, mano, kad jis buvo įbaugintas. Atsakovė M. Z. nurodžiusi ieškovei, kad atšauks išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir jos susitarusios susitikti 2016 m. gegužės 16 d. pas notarę. Atsakovė teigia, jog nebuvusi tikra, kad sutarties atšaukimas bus daromas A. B. interesais, todėl nusprendė neatšaukti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties.

Tais atvejais, kai byloje nustatoma, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau netyčia, o neturėdamas tikslo apgauti ir, kad suklydimas turi esminę reikšmę, sandoris, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu pripažįstamas negaliojančiu kaip sudarytas dėl suklydimo, t.y. CK 1.90 straipsnyje numatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinės bylos Nr. 3K-3-306/2007; Nr. 3K-3-429/2013). Nagrinėjant civilines bylas, susijusias su sandorių, sudarytų dėl apgaulės, pripažinimu negaliojančiais, turi būti remiamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, siekiant prioritetiškai ginti apgautosios, o ne nesąžiningos šalies, panaudojusios apgaulę, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-353/2002; Nr. 3K-3-429/2013). Susitarimas gali būti pasiekiamas tik sąmoningais, valingais veiksmais derinant abiejų šalių pozicijas ir gali būti laikomas pasiektu tik tada, kai abi šalys įsitikinusios, jog kita šalis suvokė ir įsipareigojo jo laikytis. Jei viena šalis nežino kitos šalies pozicijos dėl jos pasiūlytų sąlygų priimtinumo, konstatuoti susitarimą kaip aiškiai išreikštą šalių valios suderinimą nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-353/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-7-378/2005 ir kt.) Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga, todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu suklydimu, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį, kaip esminės jo sąlygos Be to, vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo Nr. 3K-3-974; 2005 m. spalio 19 d. Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. spalio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2005).

Pažymėtina, kad teismas 2016 m. spalio 10 d. ir 2016 m. lapkričio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu išklausė paties pradinio ieškovo A. B. paaiškinimus. A. B. paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, iš pradžių jisai nurodė, kad pasirašant įgaliojimą jam notarė išaiškino įgaliojimo esmę, tačiau pasirašant iki gyvos galvos sutartį jam nebuvo paaiškinta, ką jis pasirašė, vėliau teigė, kad neprisimena ar jam buvo išaiškintos sudaromo sandorio pasekmės ar ne, pažymėjo, kad ne jo valia buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Po kurio laiko A. B. teigė, kad neprisimena pasirašomų sandorių aplinkybių. Paaiškino, kad M. Z. jį apgavo, nes juo nesirūpino. Teigė, kad notarė šnekėjo rusiškai, tačiau jis išlaikymo iki gyvos galvos esmės nesuprato. Nurodė, kad ieškinys išreiškia jo valią - sutarties nenorėjo pasirašyti. Teigė, kad nenorėjo, jog kiti asmenys už jį pasirašytų, tačiau kodėl notarei nepasakė, kad nesutinka pasirašyti sudaromo sandorio paaiškinti negalėjo, nurodė, kad neatsimena. Po kurio laiko teigė, kad nenorėjo sudaryti jokių sutarčių, tačiau pažymėjo, kad Marina jam nurodžiusi, kad atvažiuos dukra, pinigus atiduos ir viskas bus sutvarkyta. A. B. nurodė, kad už butą mokesčius moka M., kad į notaro biurą vyko M. Z. iniciatyva. Paaiškino, kad ką jam sakė pasirašyti, tą jis ir pasirašė. A. B. pažymėjo, kad jog turi vaikus, kurie pretenduoja į butą ir nori, kad gyvenamasis plotas liktų jam. Atsakydama į teismo užduotą klausimą dėl A. B. sveikatos būklės, jo suvokimo, atsakovė notarė Vaida Meškė 2016 m. lapkričio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad A. B. būsena 2016 m. balandžio 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pasirašymo ir teismo posėdžio metu labai skyrėsi. Notarė nurodė, kad keista jog A. B. kai kurias aplinkybes nurodo aiškiai, kitų neprisimena, jos nuomone, jisai laikosi kažkokios pozicijos. Notarė nurodė, kad jeigu ieškovas į klausimus 2016 m. balandžio 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sandorio sudarymo metu būtų atsakinėjęs taip prieštaringai kaip šios dienos posėdyje sandoris nebūtų buvęs patvirtintas. Notarė iš A. B. sužinojusi, kad jis turi 2 dukteris ir gali kilti sandorio nuginčijimo klausimas bei siekdama įsitikinti, jog A. B. būklė nekelia abejonių paprašė M. Z. nuvažiuoti į Psichikos ligų centrą ir gauti iš A. B. ligos istorijos išrašą, kad A. B. neserga psichikos liga, kad nepatyręs insulto, kad pati atsakovė M. Z. įsitikintų, jog A. B. suvokia sudaromo sandorio esmę ir būsimas pasekmes. Kaip nurodė pati atsakovė M. Z. ji nuvykusi į Psichiatrijos dispanserį, kur jai buvo paaiškinta, kad žmogus yra veiksnus tol, kol nepripažintas neveiksniu. Buvo išrašyta pažyma, kad A. B. nėra įrašytas psichiatrijos įstaigoje bei pateikta notarei, o po to pasirašytas įgaliojimas bei išlaikymo iki gyvos galvos sutartis už A. B. pasirašant N. V. bei dalyvaujant 2 liudytojams J. D. ir A. B.. Kaip nurodė atsakovė notarė V. Meškė, kadangi A. B. sunkiai sekėsi valdyti ranką ir jo parašas buvo per visą lapą bei nelabai įskaitomas, todėl už jį pasirašė tretysis asmuo N. V. dalyvaujant 2 liudytojams.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 2 dalis). Teismas vertina kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas

Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekso nurodytas išimtis (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

Ieškovė teismo posėdžių metu duodama paaiškinimus nurodė, kad atsakovė pasinaudojo tėvo negalia ir pasitikėjimu bei sudarė ginčijamą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Paaiškino, kad jos tėvas pasitikėjo M. Z., kadangi jinai tėvui paaiškinusi, kad M. Z. padės sutvarkyti dokumentus dėl slaugos ligoninės ir jisai M. Z. gali pasitikėti. Ieškovė teigia, kad visada rūpinosi savo tėvu ir kadangi jam buvo reikalinga speciali priežiūra, o ji buvo išvykusi gyventi į užsienį, atsakovei M. Z. pasisiūlius padėti, ji nieko blogo neįtardama žodiniu susitarimu už 2500 Eur finansinį atlygį paprašė M. Z. pagalbos tvarkant tėvo dokumentus. Ieškovė pažymėjo, kad M. Z. jos tėvo nesirūpino, nebuvo su juo pažįstama, A. B. prižiūrėjo medicinos personalas, o M. Z. tvarkydama A. B. dokumentus dėl tikslinės šalpos gavimo bei ieškodama slaugos namų veikė ieškovės prašoma ir jos pavedimu.

Teismas pažymi, kad atsakovės M. Z. apgaulės turinio atskleidimas ir su tuo susijusių aplinkybių įrodinėjimas per netinkamą ginčijamo sandorio aplinkybių nurodymą A. B., teismo vertinimu, yra abstraktus, nesusijęs su apgaulės būdu, todėl neįrodo nei apgaulės turinio, nei jo išraiškos. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, išklausęs šalių bei liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės M. Z. apgaulės pasireiškimo A. B. ar atsakovės notarės V. Meškės atžvilgiu (CPK 178, 185 straipsniai). Tačiau ieškovės pasirinktas apgaulės turinio atskleidimo būdas, nurodant, kad atsakovė M. Z. sudarydama ginčijamą sandorį su A. B. netiksliai jam nurodė sandorio sudarymo sąlygas, ir nepaaiškino šio sandorio pasekmių yra prieštaringas, nes iš byloje esančių liudytojų parodymų bei paties A. B. duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas daro išvadą, kad sudarydamas ginčijamą sandorį A. B. nebuvo veikiamas atsakovės M. Z. apgaulingų veiksmų, tai, kad pasirašo išlaikymo iki gyvos galvos sutartį suprato, tačiau atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad A. B. manė, jog šis sandoris yra sudaromas tik kaip atsakovės M. Z. atlygio už rūpinimąsi juo globos namuose, užtikrinimas ir grįžus į Lietuvą dukrai ieškovei N. B. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis bus atšaukta.

Nurodytos aplinkybės teismo vertinimu atitinka byloje nustatytus faktinius duomenis apie ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes: 2016 m. balandžio 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis tarp atsakovės M. Z. ir A. B. buvo sudaryta svetimoje ir neįprastoje A. B. aplinkoje prie notarės biuro jam sėdint automobilyje, tą pačią dieną buvo pasirašomi 2 dokumentai – įgaliojimas bei išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Bylos eigoje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl A. B. dokumentų sutvarkymo siekiant jam gauti valstybės išmokas bei patekti į slaugos ligoninę, ieškovei atsilyginant atsakovei atitinkama pinigų suma, įvertinus tai, kad. A. B. buvo prižiūrimas atsakovės M. Z., gyveno slaugos namuose, jo bendravimas su artimais giminaičiais buvo ribotas jo dukroms gyvenant užsienyje, ieškovės prašymu jį prižiūrint atsakovei M. Z., su kuria jo taip pat nesiejo nei giminystės, nei draugiški santykiai, jie iki to nebuvo pažystami, be to, įvertinus A. B. sveikatos būklę - ieškovės paaiškinimais jis turėjo du insultus, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinanta sunkią fizinę velionio sveikatos būklę (buvo patyręs infarktą, savarankiškai nevaikščiojo ir turėjo kitų lėtinių ir senyvam amžiui būdingų ligų), išklausius paties A. B. paaiškinimų teismo posėdžių metu, įgalina teismą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad A. B. sudarydamas ginčijamą 2016 m. balandžio 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį suklydo dėl sudaromo sandorio esmės – t.y., kad šia sutartimi jis perleidžia jam nuosavybės teisę priklausantį butą adresu S.Daukanto g. 28-7, Klaipėdoje, ir šio sandorio negalės atšaukti. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad A. B. nebuvo visiškai užtikrintas dėl esminių sudaryto sandorio sąlygų ir pasekmių patvirtina tai, kad grįžus į Lietuvą ieškovei jis atšaukė savo 2016 m. gegužės 15 d. sudarytą testamentą bei 2016 m. balandžio 12 d. įgaliojimą išduotą atsakovei M. Z. šiuos jo veiksmus patvirtinus atsakovei notarei V. Meškei ir 2016 m. gegužės 10 d. pats kreipėsi į teismą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą daro išvadą, kad velionio A. B. sveikatos būklė nebuvo iš esmės iškreipianti jo valią dėl sudaromo sandorio. Nurodytos aplinkybės neįrodo sandorio sudaryto dėl apgaulės turinio, tačiau teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad sandoris yra sudarytas suklydus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškinys tenkintinas ir 2016 m. balandžio 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis sudaryta tarp A. B. ir M. Z. pripažintina negaliojančia dėl suklydimo (CK 1.5 ir 1.90 straipsniai).

Dėl atsakovės Klaipėdos 9-ojo notarų biuro notarės Vaidos Meškės atsakomybės pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu

Ieškovė kreipdamasi į teismą su patikslintu ieškiniu nurodė, kad 2016 m. balandžio 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sandorį patvirtinusi atsakovė notarė Vaida Meškė veikė būdama pati suklaidinta ir apgauta atsakovės M. Z., todėl netinkamai atliko savo pareigą išaiškinti sudaromos sutarties esmę A. B.. Teismas pažymi, kad Lietuvos notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta notaro pareiga išaiškinti asmeniui jo atliekamų veiksmų prasmę ir padarinius reiškia įpareigojimą ne informuoti, bet būtent išaiškinti sandorį sudarančiam asmeniui kokius teisinius padarinius sukelia ar gali sukelti jo atliekamas veiksmas, t.y. notaras turi įsitikinti, kad asmuo iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir priėmė valingą sprendimą juos atlikti. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė notarė V. Meškė atsiliepime į patikslintą ieškinį bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji stengėsi įsitikinti ar A. B. supranta savo atliekamų veiksmų prasmę, t.y. prieš įformindama sandorį paklausė A. B. aplinkybių susijusių su jo paties bei dukrų gyvenimu, vėliau paaiškino, kad sudaromu sandoriu jis perleis nuosavybės teises į jam priklausantį turtą – butą. Išklausius byloje dalyvavusių asmenų, liudytojų ir pačios notarės paaiškinimų, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamojoje situacijoje atsakovė V. Meškė patvirtindama šioje byloje ginčijamą sandorį savo pareigas atliko tinkamai, nes nenustatė priežasčių, dėl kurių sandoris negalėtų būti sudarytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Tretysis asmuo N. V. tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie pasirašomą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ji nežinojo, manė, kad už A. B. pasirašo tik įgaliojimą, kuris reikalingas M. Z. sutvarkyti jo patalpinimo į slaugos įstaigą dokumentus, teigia, kad nemačiusi ir negirdėjusi, kad notarė A. B. būtų aiškinusi sudaromo sandorio esmę. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. D., A. B., A. M. patvirtino, kad prieš pasirašydamas ginčijamą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį A. B. vienas automobilyje kalbėjosi su notare, vėliau jau pasirašant rentos sutarties esmė buvo išversta į rusų kalbą, atsižvelgiant į A. B. paaiškinimus, kad sutartis buvo sudaryta valstybine kalba, o notarė jam tekstą skaitė „lygtai rusiškai“, teismo vertinimu, ieškovės teiginys, jog notarė kartu su atsakove M. Z. bendrais veiksmais sutarties pasirašymo metu suklaidino A. B., laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad notarė patvirtindama ginčijamą sandorį nesiaiškino aplinkybių kaip susitarta teikti išlaikymą A. B., kokios yra atsakovės M. Z. finansinės galimybės. Pažymėtina, jog materialinė teisės norma, reglamentuojanti rentos mokėtojo pareigas (CK 6.461 straipsnis), nėra imperatyvaus pobūdžio (tai visiškai dispozityvi norma, apibrėžianti rentos turinį, tačiau nenustatanti sutartyje privalomai aptartinų bei nustatytinų rentos davėjo pareigų), todėl kokios nors iš pareigų, numatytų šioje normoje nenurodymas sutartyje, nereiškia jos akivaizdaus prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms. Įstatymas įtvirtina sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), todėl šalys yra laisvos savo susitarimu nustatyti tokias rentos davėjo pareigas, kurios yra reikalingos konkrečiam rentos gavėjui. Suklydimas sudarant sutartį turi būti ne dėl atitinkamų sudaromame sandoryje nurodomų rentos davėjo pareigų ar rentos gavėjo teisių, tačiau suklydimas turi būti esminis, t.y. dėl sandorio esmės. Pažymėtina, kad notarė neturi pareigos aiškinti sandorio šalims sudaromo sandorio vykdymo aplinkybių bei nustatinėti kokiu būdu bus teikiamas išlaikymas rentos gavėjui, todėl šie ieškovės atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai, 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 patvirtintų Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, Notariato įstatymo 6(2) straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus teismo posėdžio metu ištirtą bylos medžiagą, išklausius šalių bei liudytojų paaiškinimus, teismo vertinimu, notarė savo veiksmus atliko vadovaudamasi teisės aktų jai suteiktais įgaliojimais ir jų neviršijo, o A. B. nebuvo suklaidintas dėl atsakovės V. Meškės veiksmų ar netinkamai atliekamų notaro pareigų. Ieškovei nesant patyrus jokios realios žalos dėl notarės veiksmų, šiuo atveju nėra pagrindo atsirasti notarės deliktinei civilinei atsakomybei.

Dėl ieškovės reikalavimo taikyti restituciją pripažinus 2016 m. balandžio 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia

Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, be kitų teisinių padarinių, paprastai taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos taikymo klausimai reglamentuojami tiek bendrosiose restituciją įtvirtinančiose nuostatose (CK 6.145–6.153 straipsniai, 6.222 straipsnis, kt.), tiek specialiosiose, atskiriems sandorių negaliojimo atvejams taikytinose teisės normose (CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalys, 6.472 straipsnio 3 dalis, kt.).

Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį kaip sudarytą dėl suklydimo atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė - restitucija (CK 1.90 straipsnio 3 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis), kai kiekviena sandorio šalis gražina visa tai, ką gavo pagal toki sandorį, tai yra šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Šiuo atveju pripažinus negaliojančia išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią A. B. perdavė atsakovei M. Z. nekilnojamąjį turtą, o atsakovė įsipareigojo teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos visas materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas, užtikrinti teisę naudotis gyvenamąją (perleista) patalpa be nuomos mokesčio, užtikrinti perleidėjo rūpybą ir slaugą, jo sveikatos priežiūrą, aprūpinti perleidėją maistu, drabužiais, avalyne, higienos priemonėmis ir kitais būtinais reikmenimis, jo asmens higiena, gyvenamosios aplinkos tvarkymu, taikytina restitucija – ieškovei kaip mirusiojo A. B. teisių perėmėjai grąžintinas natūra nekilnojamasis turtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad savo lėšomis teikė išlaikymą A. B., ar kokio dydžio jis buvo. Be to, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė tarėsi dėl A. B. apgyvendinimo globos įstaigoje ir su tuo susijusių patirtų išlaidų, tačiau ne dėl ieškovės tėvo išlaikymo, atsakovės M. Z. į bylą pateikti duomenys apie patirtas išlaidas (I t., b.l. 69) patvirtina, kad jos yra susidariusios iki išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pasirašymo, todėl atsakovei nepateikus duomenų apie jos patirtas išlaidas vykdant 2016 m. balandžio 27 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, jai šios išlaidos nepriteistinos (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirminis ieškovas byloje A. B. kreipdamasis į teismą sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį (I t., b.l. 19), o nuo likusios 690,25 Eur žyminio mokesčio dalies buvo atleistas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo priteistinos ieškovei iš atsakovės, o likusi žyminio mokesčio dalis - 690,25 Eur, nuo kurios mokėjimo pradinis ieškovas buvo atleistas, priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (pradinį ieškovą A. B. ir jo teisių perėmėją N. B. atstovaujant atstovui advokatui E. Karbauskui), 19,84 Eur vertimo išlaidų ir 109,34 Eur kelionės išlaidų (II t., b.l. 88, 89, 96-98). 2016 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas E. Karbauskas nurodė, kad teikiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo padarytas rašymo apsirikimas vietoje 109,34 Eur kelionės išlaidų, nurodant 10,94 Eur (II t., b.l. 88). Pažymėtina, kad nors ieškovę byloje atstovavo ne vienas atstovas, tačiau kiti įrodymai susiję su ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiu teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti, todėl patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį atsakovės M. Z. atžvilgiu (pripažinus negaliojančia 2016 m. balandžio 27 d. su atsakove M. Z. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir ieškovei grąžinant butą, šiuo metu nuosavybės teise įregistruotą atsakovės M. Z. vardu), iš atsakovės M. Z. ieškovės naudai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 1500,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, 19,84 Eur vertimo išlaidų ir 109,34 Eur kelionės išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį patenkinus atsakovei M. Z. jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (II t., 86, 87).

Byloje rašytinius įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų taip pat pateikė trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch), kuris nurodė, kad patyrė 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (IV t., b.l. 41). Patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį atsakovės M. Z. atžvilgiu, 630,00 Eur trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės M. Z. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis). 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismas tenkino pirminio ieškovo A. B. prašymą ir areštavo atsakovei M. Z. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį S(duomenys neskelbtini), Klaipėda, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 150, 259, 260, 268, 269, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2016 m. balandžio 27 d. tarp pradinio ieškovo A. B. (A. B.) ir atsakovės M. Z. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia dėl suklydimo.

Taikyti restituciją ir grąžinti ieškovės N. B., kaip A. B. (A. B.) teisių perėmėjos, asmeninėn nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės M. Z. 50,00 Eur žyminį mokestį, 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 19,84 Eur vertimo išlaidų ir 109,34 Eur kelionės išlaidų ieškovės N. B. naudai.

Priteisti iš atsakovės M. Z. 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) naudai.

Priteisti iš atsakovės M. Z. 690,25 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo buvo atleistas pirminis ieškovas A. B. (A. B.), valstybės naudai.

2016 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.