Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-04-16 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9393-1067/2025, kuria ieškovo L. K. patikslintas ieškinys atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, atstovaujamai E. B., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Kauno autobusai“, atstovaujamai R. M. ir J. T., dėl nuolatinio reketo ir nelojalumo, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025-04-16 nutarties, kuria nutarta nepašalinus trūkumų ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

12. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2025-03-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, atstovaujamai E. B., UAB ,,Kauno autobusai“, atstovaujamai R. M. ir J. T., prašydamas iš atsakovų priteisti 1 085 Eur, kuriuos sudaro 0,35 Eur permoka, 2 Eur vertės negrąžinta transporto kortelė ir 1 082,65 Eur nuostolis.

17. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovas nepašalino patikslinto ieškinio trūkumų ir ar pagrįstai taikė procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes – ieškovo patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

18. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, nurodė, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (LAT 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015).

19. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Ieškinio dalykas ir pagrindas yra esminiai ieškinio elementai, kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

20. Taigi tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, taip pat siejamas su atsakovo teise tiksliai žinoti ieškovo reikalavimą jam bei galimybe gintis nuo šio reikalavimo arba su juo sutikti (LAT 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018-03-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28 punktas; 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

21. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (LAT 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

22. Nagrinėjamu atveju teismas, įpareigojęs ieškovą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus ir gavęs patikslintą ieškovo ieškinį bei pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, priėjo išvadą, kad patikslinto ieškinio trūkumai neištaisyti, todėl grąžino jį ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateikto patikslinto ieškinio turinį, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad patikslinto ieškinio trūkumai teismo nustatytu terminu ir pagal teismo nurodymus pašalinti nebuvo.

23. Ieškovas patikslintame ieškinyje pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovų (solidarių skolininkų), tačiau iš ieškinio turinio nėra galimybės nustatyti, kokiu faktiniu pagrindu reikalavimas reiškiamas kiekvienam iš atsakovų atskirai. Ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nepateikė įrodymų dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Taigi patikslintame ieškinyje ieškovas nesuformulavo vieno iš esminių ieškinio elementų – faktinio ieškinio pagrindo, t. y. nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovų. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas nepašalino ir kitų pirmosios instancijos teismo 2025-04-03 nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nenurodė visų byloje dalyvaujančių asmenų anketinių duomenų, taip pat nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą.

24. Ieškovas atskirajame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, priimdama 2025-04-16 nutartį, buvo šališka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jo patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį ieškovo patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu, grąžinant jį padavusiam asmeniui, ieškovui nepašalinus teismo 2025-04-03 nutartyje jam nustatytų patikslinto ieškinio trūkumų, pagrindžia ne teismo ar teisėjo šališkumą, o priešingai – teismo procesinių veiksmų tinkamą atlikimą.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir panašiai) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (LAT 2024-11-26 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-378/2024, 61 punktas). Taigi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja ieškovas bei aplinkybė, kad teismas, įvertinęs ieškovo patikslinto ieškinio turinį, nusprendė nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti, o to ieškovui nepadarius, patikslintą ieškinį laikė nepaduotu, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir priėmė nepagrįstą ir (ar) neteisėtą sprendimą (nutartį).

26. Nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė trūkumų šalinimo institutą, o, ieškovui teismo nurodytų trūkumų nepašalinus, patikslintą ieškinį laikė nepaduotu bei grąžino jį ieškovui pagal CPk reikalavimus.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė ieškovo patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu, ieškovui nepašalinus patikslintio ieškinio trūkumų. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-04-16 nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju duomenų ir prašymų apie patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas negauta, todėl jos neskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-04-16 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.