Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2026 m. kovo 10 d. paduotu ieškovo L. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl nuolatinio reketo ir nelojalumo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis yra šališka, tačiau detaliau nenurodomi jokie argumentai. Prie kasacinio skundo taip pat nėra pridėti įrodymai, kurie patvirtintų skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją, taip pat nėra pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodytas kasacijos pagrindas, kurio buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atrankos kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą surašo advokatas. Fizinis asmuo turi teisę pats surašyti ir pateikti kasacinį skundą, jei jis įgijo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 347 straipsnio 3 dalis), tačiau prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją (CPK 347 straipsnio 4 dalis). Prie kasacinio skundo taip pat turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 347 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, ieškovo kasacinis skundas vertinamas kaip neatitinkantis CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, todėl yra nepriimtinas nagrinėti kasacine tvarka (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 3 ir 4 dalis, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 7 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 ir 4 dalimis, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 7 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.