Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo L. K. pareiškimą civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl nuolatinio reketo ir nelojalumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo L. K. pareiškimą dėl vagystės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino trūkumų, t. y. tinkamai ir aiškiai nesuformulavo ieškinio dalyko ir pagrindo, tinkamai nenurodė dalyvaujančių asmenų anketinių duomenų, nepateikė duomenų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl teismas ieškovo patikslintą ieškinį dėl nuolatinio reketo ir nelojalumo laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.

13. Pažymėtina, jog, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2025 m. balandžio 16 d. teismo nutartimi byla laikoma išnagrinėta ieškinį grąžinus atsakovui. Tai reiškia, kad civilinė byla pagal ieškovo ieškinį neiškelta. Apeliacinis teismas pažymi, jog ieškovas, pašalinęs ieškinio trūkumus, turėjo teisę bendra įstatymų nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas byloje kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl vagystės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareiškimo argumentus, atsisakė priimti pareiškimą, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi pareiškimas pareikštas jau užbaigtoje civilinėje byloje.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

16. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo, tačiau jei tokių trūkumų paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą, yra pagrindas skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o šiam teismo nurodymo neįvykdžius – ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu ne tik jau užbaigtoje civilinėje byloje, bet ir nurodydamas, jog kreipiasi dėl nusikalstamos veikos - vagystės, dėl neteisėtai pasisavintų pinigų. Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos tiriamos ir nagrinėjamos baudžiamojo proceso, o ne civilinio proceso tvarka. Civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, o baudžiamojo proceso paskirtis – nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar asmuo yra kaltas ir ar jam taikytina baudžiamoji atsakomybė. Todėl pareiškimas dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo negali būti nagrinėjamas civilinėje byloje civilinio proceso tvarka.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmuo, manantis, kad prieš jį buvo padaryta nusikalstama veika, turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą su pareiškimu dėl nusikalstamos veikos padarymo, o klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės sprendžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir pagrįstai nutartimi atsisakė priimti ieškovo L. K. pareiškimą dėl vagystės, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

20. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.