- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- eB2-2547-1012/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00608-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.4.3.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gobaltika“ bankroto byloje, trečiuoju asmeniu byloje esant A. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gobaltika“ iškelta bankroto byla (bankroto procesą vykdant supaprastinta tvarka), nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 9 d. Nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Atisa“.
2. Teisme gauti A. K. prašymai atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti jo reiškiamą 2 483,65 Eur (po mokesčių) kreditorinį reikalavimą BUAB „Gobaltika“ bankroto byloje. Prašyme nurodoma:
2.1. 2022 m. spalio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pareiškėjas perėmė A. K. reikalavimo teisę į BUAB „Gobaltika“ 4 282,15 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas. Vėliau paaiškėjo, jog reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta per didelė suma ir turėtų būti 3 412,58 Eur (prieš mokesčius).
2.2. Atsakovės nemokumo administratorė išnagrinėjo pareiškėjo prašymą patvirtinti reiškiamą kreditorinį reikalavimą, tačiau jo netenkino ir pasiūlė kreiptis į teismą.
2.3. Terminas pateikti kreditorinį reikalavimą buvo praleistas, nes nemokumo administratorė neinformavo nei A. K., nei pareiškėjo apie galimybę pateikti kreditorinį reikalavimą.
3. Nemokumo administratorė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo (ne)tvirtinimo. Juose nurodoma:
3.1. Sutikrinus Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) deklaruotas išmokėtas pajamas, kurias atsakovė deklaravo pagal „Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamos deklaraciją„ forma GPM 312 už 2019 ir 2020 m. nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) nurodyta draudžiamųjų pajamų suma 3 412,58 Eur yra sudeklaruota VMI kaip išmokėta.
3.2. Atsakovė nemokumo administratorei įmonės buhalterinių dokumentų neperdavė, todėl buvo užsakyti banko išrašai, kuriuose pareiškėjui išmokėto atlyginimo faktų nerasta. Įmonė kasos dokumentų taip pat neperdavė.
4. Teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu A. K. ir įpareigojo bylos šalis pateikti papildomus įrodymus bei paaiškinimus.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad:
5.1. 2022 m. spalio 31 d reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta per didelė suma, ji turėtų būti 3 412,58 Eur (prieš mokesčius).
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė:
6.1. Atlyginimas jam nebuvo mokamas nei pavedimu, nei grynais pinigais.
6.2. Klaida reikalavimo perleidimo sutartyje atsirado dėl to, kad padaryta klaida ir įtrauktos nesusijusios draudžiamosios pajamos.
Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti (ne)atnaujinimo
7. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
8. JANĮ 41 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatymas nenustato, pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis. Tai yra teismo diskrecijos teisė, todėl procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-891-180/2015 ir kt.).
9. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad procesinių terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai. Prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti kreditorinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015).
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas nurodė, kad apie iškeltą bankroto bylą atsakovei jis ilgą laiką nežinojo, nes nemokumo administratorė neinformavo jo apie galimybę pateikti kreditorinį reikalavimą ir apie iškeltą bankroto bylą. Trečiasis asmuo bandė susisiekti su buvusiu atsakovės vadovu, tačiau nesėkmingai. Nemokumo administratorė pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčija.
11. Teismo vertinimu, akivaizdaus pareiškėjo nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjo praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atsiras neigiamų padarinių bankrutuojančiai įmonei. Pažymėtina ir tai, kad pati nemokumo administratorė neginčija pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas ne formalioms termino praleidimo pasekmėms taikyti, tačiau materialinės teisės išsaugojimui, kreditoriaus teisėtų interesų gynimui, kurie kilę iš darbo santykių. Darytina išvada, kad termino kreditoriniam reikalavimui pateikti neatnaujinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams bei reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą. Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, todėl jis yra atnaujinamas.
Dėl kreditorinio reikalavimo (ne)tvirtinimo
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė patvirtinti 3 412,58 Eur (prieš mokesčius) arba 2 483,65 Eur (atskaičius mokesčius) kreditorinį reikalavimą, susidariusį nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. Nemokumo administratorė iš esmės nurodė, jog VSDFV ir VMI duomenimis nurodyta suma yra išmokėta, tačiau iš administratorės turimų banko išrašų nenustatyta, kad atlyginimas būtų išmokėtas.
13. Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
14. Teismų praktikoje pažymima, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-450/2021). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Teismas įtraukia kreditorius į kreditorių sąrašą nustatęs, kad teikiamas tvirtinti kreditoriaus finansinis reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021).
15. Pažymėtina, jog dėl reikalavimo pagrįstumo teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
Motyvuojamoji dalis
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. K. ir jo brolis trečiasis asmuo A. K. 2022 m. spalio 31 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pareiškėjas įgijo teisę į trečiajam asmeniui neišmokėtą darbo užmokestį. Pareiškėjas A. K., įgijęs reikalavimo teisę, 2022 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į BUAB „Gobaltika“ nemokumo administratorę dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau nemokumo administratorė pasiūlė kreiptis tiesiogiai į teismą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pateikė teismui prašymą patvirtinti jo reiškiamą kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro iš A. K. perimta reikalavimo teisė į 3 412,58 Eur iš darbo santykių kylančią skolą. Iš VSDFV pažymos apie trečiojo asmens A. K. draudžiamąsias pajamas nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. spalio 28 d. draudžiamųjų pajamų suma yra 3 234,07 Eur; nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. draudžiamųjų pajamų suma yra 178,51 Eur; viso 3 412,58 Eur. Iš pareiškėjo A. K. pateiktų trečiojo asmens A. K. banko sąskaitos duomenų nenustatyta, jog trečiajam asmeniui (darbuotojui) A. K. būtų mokėtas darbo atlyginimas aktualiu laikotarpiu. Buvus mokėtą darbo atlyginimą paneigė ir trečiojo asmens A. K. paaiškinimai.
17. Teismas, įvertinęs ginčo šalių pateiktus dokumentus, paaiškinimus, konstatuoja, jog VSDFV pažyma patvirtina trečiąjį asmenį A. K. ir atsakovę BUAB „Gobaltika“ siejusius darbo santykius, A. K. priskaičiuotą nurodytu laikotarpiu mokėtiną 3 412,58 Eur (prieš mokesčius) atlyginimą. Tuo tarpu duomenų apie įvykusį atsiskaitymą su A. K. byloje nėra; nemokumo administratorė nurodė, jog atsakovė neperdavė įmonės buhalterinių dokumentų, kasos dokumentų. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog nėra duomenų patvirtinančių realiai išmokėtą darbo užmokestį, teismas sprendžia, kad pareiškėjo A. K. iš trečiojo asmens A. K. perimtas kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad pirmiausiai iš darbo santykių kylančios skolos sumos turi būti atskaičiuoti darbuotojo mokami mokesčiai.
18. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad Garantinio fondo išmokos, nurodytos įstatymo 6 straipsnio 1 punkte apskaičiuojamos pagal teismo nutartimi patvirtintas darbuotojų su darbo santykiais susijusias reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje turi būti nurodomos atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir kurios turi būti nurodytos atskirai pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus.
19. Mokesčiai, taikomi pajamoms, gautoms iš su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų (A klasės pajamos), skirstomi į du tipus. Pirmasis tipas – tai darbuotojo mokami mokesčiai, kai mokesčiai yra išskaičiuojami iš darbuotojo darbo užmokesčio, kuris yra sulygtas ir priskaičiuotas. Tokie mokesčiai yra gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD), kurias sudaro pensijų draudimas, ligos socialinis draudimas, motinystės socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas (PSD) (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 8 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 punktai). Šie mokesčiai mažina darbuotojui priskaičiuotą mokėtiną darbo užmokestį, kadangi darbdavys šias sumas išskaičiuoja iš darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio ir jas sumoka į valstybės biudžetą. Antrasis tipas – tai darbdavio ir iš darbdavio lėšų mokami mokesčiai. Darbdavys iš savo lėšų moka valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD), kurias sudaro nedarbo socialinis draudimas ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas (VSDĮ 8 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai), taip pat įmokas į garantinį fondą ir į ilgalaikio darbo išmokų fondą (Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 2 straipsnio 4 ir 6 dalys). Kadangi šie mokesčiai yra mokami iš darbdavio lėšų, jie mokėtino darbo užmokesčio nemažina. Atitinkamai, bankroto byloje tvirtintinas iš darbo teisinių santykių kildinamas finansinio reikalavimo dydis, iš kurio turi būti išskaičiuojami tik darbuotojo mokėtini mokesčiai, o darbdavio mokėtini mokesčiai lieka kaip bankrutuojančio juridinio asmens neįvykdyta mokestinė prievolė (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-328-407/2023).
20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad iš 3 412,58 Eur turi būti išskaičiuoti darbuotojo mokami VSD ir GPM mokesčiai. Kaip minėta, per 2019 m. draudžiamųjų pajamų suma yra 3 234,07 Eur, todėl iš VSDFV nurodytų išmokų kas mėnesį atskaičius mokėtinus tuo laikotarpiu mokesčių dydžius trečiajam asmeniui A. K. turėjo būti išmokėta 2 507,75 Eur. 2020 m. atsakovės trečiajam asmeniui A. K. mokėtas pajamas sudarė 178,51 Eur, nuo kurios atskaičius 2020 m. mokėtinų mokesčių dydžius, A. K. turėjo būti išmokėta 143,70 Eur. Taigi, bendras priklausantis iš darbo santykių kylančios skolos dydis yra 2 651,45 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir pateiktiems skaičiavimams, pateiktai 2022 m. spalio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarčiai, teismas tvirtina 2 651,45 Eur dydžio pareiškėjo reiškiamą kreditorinį reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atskaičius mokesčius jo kreditorinį reikalavimą sudaro 2 483,65 Eur, tačiau į bylą nepateikė tokios sumos apskaičiavimo pagrindimo. Šiuo atžvilgiu teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimas yra kilęs iš darbo santykių bei atsakovės neišmokėto darbo užmokesčio, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas ne formaliam kreditorinio reikalavimo tvirtinimui pagal pareiškėjo nurodytą sumą atskaičius mokesčius, tačiau realiam teisingumui, kreditoriaus teisėtų interesų gynimui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas tenkinamas, pareiškėjas įtraukiamas į BUAB „Gobaltika“ kreditorių sąrašą su 2 651,45 Eur dydžio finansiniu pirmos eilės reikalavimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
Patvirtinti pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 651,45 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt vieno euro ir 45 ct.) pirmos eilės dydžio finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gobaltika“ bankroto byloje.
Pavesti nemokumo administratorei mažajai bendrijai „Atisa“ per 3 dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos apie priimtą nutartį informuoti kreditorius bei pateikti kreditorių informavimą patvirtinančius dokumentus.
Įpareigoti nemokumo administratorę mažąją bendriją „Atisa“ pateikti įsiteisėjusią šios nutarties kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos įsiteisėjimo, Priežiūros institucijai (JANĮ 33 straipsnio 1–2 dalys) bei per 3 darbo dienas teismo įpareigojimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.