- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- e2-938-450/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00608-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- N. B., M. A., M. S.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Išmanusis finansavimas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens N. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutarties, kuria likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Gobaltika“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Išmanusis finansavimas“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys N. B., M. A. (M. A.), M. S. (M. S.), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „GoMedia“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gobaltika“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla (bankroto procesą vykdant supaprastinta tvarka), nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 9 d. 2022 m. kovo 2 d. nutartimi pratęstas likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Gobaltika“ likvidavimo terminas iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „Išmanusis finansavimas“ kreipėsi į teismą, prašydama LUAB „Gobaltika“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d. buvęs UAB „Išmanusis finansavimas“ vadovas K. D. bei LUAB „Gobaltika“, atstovaujama generalinės direktorės N. B., pasirašė Skolos perkėlimo sutartį Nr. SPS-201228-1 ir (susidariusią 461 384,00 Eur skolą) iš UAB „GoMedia“ (kurios vadovė ta pati N. B.) perkėlė iš esmės nemokiai LUAB „Gobaltika“, kurios tuo metu vienintele akcininke ir vadove buvo N. B.. Įsipareigojimams pagal skolos perkėlimo sutartį įvykdyti, tą pačią dieną, tarp UAB „Išmanusis finansavimas“ ir LUAB „Gobaltika“ sudarytos Paskolos sutartys: Nr. PS-201228-2, Nr. PS201228-3, Nr. PS-201228-4 ir Nr. PS-201228-5, pagal kurias buvo konstatuota, kad LUAB „Gobaltika“ bendrai buvo suteikta 461 384 Eur paskola. Pagal paskutinius turimus finansinius duomenis, bendrovė turėjo turto už 88 704,00 Eur, o finansinių įsipareigojimų už 22 314,00 Eur, todėl paskolos sutarčių sudarymas 461 384 Eur sumai prieštarauja verslo komercinei logikai. Paskolos sutarčių sudarymas ir skolos perkėlimas nemokiai LUAB „Gobaltika“ parodo, kad LUAB „Gobaltika“ veikla buvo organizuojama taip, jog kreditoriai negalėtų įgyvendinti savo reikalavimų. Skolos perkėlimo ir paskolos sutarčių sudarymas buvo sąmoningi bei apgalvoti N. B. veiksmai, todėl ir bankroto bylos iškėlimas buvo ne verslo nesėkmė, o tyčinių veiksmų, siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, rezultatas. Sutarčių vykdymas tebuvo imitacija, kadangi sutarčių galiojimo laikotarpiu, pareiškėjo naudai buvo atlikti tik penki mokėjimai bendrai 5 000 Eur sumai, iš kurių 1 000 Eur sumokėjo LUAB „Gobaltika“ ir 4 000 Eur – N. B.. 2020 m. gruodžio 28 d. Skolos perkėlimo sutartimi LUAB „Gobaltika“ perėmė UAB „GoMedia“ visas iš 2017 m. lapkričio 15 d. finansavimo sutarties tarp UAB „GoMedia“ ir UAB „Išmanus finansavimas“ kylančias prievoles (sutarties sudarymo dieną mokėtina suma sudarė 679 962,89 Eur). Po perimtų UAB „GoMedia“ prievolinių įsipareigojimų įvykęs LUAB „Gobaltika“ įmonės vadovų ir akcininkų pasikeitimas patvirtina išvadą dėl tyčinio bankroto sąlygų egzistavimo. N. B., būdama įmonės akcininkė ir vadovė, žinojo, kad LUAB „Gobaltika“ dar 2020 m. gruodžio mėnesį tapo faktiškai nemokia, tačiau įstatymo nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdė, o 2020 m. gruodžio 28 d. visas turimas UAB „Gobaltika“ akcijas, jos teigimu, perleido užsienio piliečiui M. S. kuris, jo paties teigimu, niekada nebuvo Lietuvos Respublikoje ir jokios veiklos nevykdė bei nesudarė sandorių, įskaitant ir akcijų pirkimo–pardavimo sutarties. Suinteresuoto asmens N. B. vadovavimo metu atsirado didžiausi kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl vadovė turėjo sustabdyti įmonės veiklą ir inicijuoti bankroto bylą, tačiau priešingai, atliko veiksmus, kuriais įmonės veikla formaliai toliau buvo tęsiama ir didinamos įmonės skolos. Šio asmens vadovavimo laikotarpiu įmonės įsiskolinimai kreditoriams padidėjo 461 384 Eur dydžio prievole kreditoriui UAB „Išmanusis finansavimas“.
3. Tiek LUAB „Gobaltika“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Atisa“, tiek bendrovės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sutiko.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo N. B. į bylą pateikė prieštaravimus bei rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad UAB „Išmanusis finansavimas“, būdama savo srities profesionalė, teikianti finansavimo, kreditavimo ir perkreditavimo paslaugas turėjo įsivertinti ir atitinkamai įsivertino visas galimas rizikas, todėl visiškai nepagrįstai teigia, kad paskolos suma prasilenkė su komercine logika. LUAB „Gobaltika“ ir UAB „GoMedia“ yra dukterinės įmonės, šių sandorių sudarymo iniciatorė buvo UAB „Išmanusis finansavimas“, kuri dėl sutarties perkėlimo sumažino palūkanas, kurios sudarė 200 000 Eur. Už paskolų įvykdymą kreditorei UAB „Išmanusis finansavimas“ laidavo pati N. B. ir jos vyras S. B., todėl abu atsako savo turtu pagal prievoles kreditorei UAB „Išmanusis finansavimas“. Tiek bendrovės turtas, tiek dokumentai buvo perduoti M. S., o kodėl jų neperdavė bankroto administratorei nežino. Suinteresuotas asmuo kaip įmonės vadovė teikė įmonės finansines ataskaitas, o už 2020 metus ją turėjo pateikti M. S., nes įmonės finansinė ataskaita turėjo būti pateikta iki 2021 m. gegužės 31 d..
5. Suinteresuotas asmuo M. S. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą, kad niekada nesutiko būti jokios bendrovės direktoriumi, nepirko jokių akcijų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi LUAB „Gobaltika“ bankrotą pripažino tyčiniu; dėl tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažino N. B..
7. Teismas nustatė, kad paskutinis LUAB „Gobaltika“ vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo užėmė M. S. (nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. liepos 12 d.), kuris nuo 2021 m. sausio 25 d. buvo ir įmonės vienintelis akcininkas. Iki M. S. įmonei vadovavo M. A. (laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. kovo 22 d.), o vienintele akcininke buvo N. B., kuri laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2021 m. vasario 5 d. vadovavo įmonei.
8. Teismas pažymėjo, kad į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo bendrovei 2021 m. gegužės 31 d. kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI), nurodydama, jog, 2021 m. gegužės 28 d. duomenimis, LUAB „Gobaltika“ mokestinė nepriemoka yra 26 187,48 Eur, kuri susidarė nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėn. VMI 2021 m. kovo 18 d., 2021 m. kovo 24 d. ir 2021 m. gegužės 4 d. atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau nepriemokos išieškoti nepavyko. 2021 m. gegužės 28 d. duomenimis, bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) skolinga 18 684,61 Eur, apdraustųjų asmenų nėra, registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto LUAB „Gobaltika“ neturi. Bendrovėje 2020 m. sausio mėnesį dirbo 13 darbuotojų, 2020 m. birželio 16 d. – 7 darbuotojai, 2020 m. rugsėjo 12 d. – 15 darbuotojų, 2020 m. gruodžio mėnesį – 9 darbuotojai, 2021 m. sausio 7 d. – 6 darbuotojai, 2021 m. sausio 31 d. – 1 darbuotojas.
9. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad bendrovės atžvilgiu yra užvesta keletas civilinių bylų, kuriose iš LUAB „Gobaltika“ jau yra priteistos skolos, sumos žalai atlyginti ir nesumokėtas darbo užmokestis, dienpinigiai bei netesybos darbuotojams.
10. Nemokumo procese nemokumo administratoriui nebuvo perduoti LUAB „Gobaltika“ dokumentai ir turtas. Duomenų apie tai, kad po N. B. vadovavimo kitiems vadovams (M. A. ar M. S.) būtų perduotas LUAB „Gobaltika“ turtas ir dokumentai nėra.
11. Teismas padarė išvadą, kad LUAB „Gobaltika“ faktiškai nevykdė veiklos nuo 2021 m. sausio 31 d., kai bendrovėje liko tik vienas darbuotojas. Jau 2020 m. pabaigoje bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes iš jos buvo pradėta priteisinėti skolas kreditoriams ir duomenų apie tai, kad šios skolos būtų padengtos po 2020 m. rugsėjo mėnesio nėra, nes visi vykdomieji dokumentai grąžinti į bankroto bylą neįvykdyti. VMI nepavyko nurašyti lėšų iš LUAB „Gobaltika“ sąskaitų 2021 m. kovo mėnesį. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, teismas konstatavo, kad LUAB „Gobaltika“ tapo nemokia vėliausiai 2021 m. sausio 31 d., nes tuo metu įmonėje liko tik vienas darbuotojas ir veikla faktiškai nebuvo vykdoma, susikaupė skolos.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad po mėnesio nuo ginčo sandorių sudarymo, bendrovė faktiškai neturėjo darbuotojų, veiklos nevykdė ir buvo nemoki. Vertinant, ar ginčo sandoriai turėjo įtakos bendrovės nemokumui, teismas atsižvelgė į tai, kad (i) suinteresuotas asmuo N. B. buvo LUAB „Gobaltika“ vadove nuo 2017 m. sausio 26 d. (įmonės įsteigimo), o LUAB „Gobaltika“ vienintele akcininke buvo UAB „GoMedia“ nuo 2017 m. sausio 26 d. (įmonės įsteigimo) iki 2020 m. rugsėjo 14 d, kai vienintele akcininke tapo N. B.; (ii) 2021 m. sausio 25 d. akcininku tapo M. S., kuris teigia apie tai nieko nežinantis (trumpiau nei po mėnesio nuo ginčo sandorių sudarymo); (iii) M. A. vadovu tapo nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. kovo 22 d., vėliau – M. S. nuo 2021 m. kovo 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo; (iv) nemokumo procese nemokumo administratoriui nebuvo perduoti LUAB „Gobaltika“ dokumentai ir turtas. Duomenų apie tai, kad po N. B. vadovavimo kitiems vadovams būtų perduotas LUAB „Gobaltika“ turtas ir dokumentai nėra; (v) ginčo sutarčių galiojimo laikotarpiu kreditoriaus naudai buvo atlikti tik penki mokėjimai bendrai už 5 000 Eur, iš kurių 1 000 Eur sumokėjo LUAB „Gobaltika“ ir 4 000 Eur suinteresuotas asmuo N. B.. Teismas konstatavo, kad nuo 2020 m. rudens buvo rengiamasi LUAB „Gobaltika“ veiklos nutraukimui / perleidimui. Bendra bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 545 449,73 Eur, iš kurių 86 proc. (468 193,28 Eur) sudaro UAB „Išmanusis finansavimas“ finansinis reikalavimas. Nors nemokumo (bankroto) byla LUAB „Gobaltika“ buvo iškelta pagal paskutinius 2019 m. finansinės atskaitomybės duomenis ir VMI bei VSDFV reikalavimus ir todėl LUAB „Gobaltika“ buvo nemoki ir be UAB „Išmanusis finansavimas“ reikalavimo, tačiau, teismo vertinimu, šio kreditoriaus reikalavimas ženkliai įtakojo LUAB „Gobaltika“ nemokumo padidėjimą.
13. Byloje nenustatyta, kad N. B., prieš LUAB „Gobaltika“ vardu prisiimdama didelius finansinius įsipareigojimus, būtų atskleidusi UAB „Išmanusis finansavimas“ apie ketinimus perleisti verslą kitam asmeniui. N. B. teismui nepaaiškino, kodėl ji pagrįstai tikėjosi, kad kitas akcininkas ir vadovas planuoja tęsti LUAB „Gobaltika“ veiklą. Toks elgesys sudarė teismui prielaidas teigti, kad, sudarant ginčo sandorius, LUAB „Gobaltika“ neplanavo jų vykdyti.
14. Teismas konstatavo, kad LUAB „Gobaltika“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, todėl pripažino LUAB „Gobaltika“ bankrotą tyčiniu. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo LUAB „Gobaltika“ valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Teismas konstatavo, kad N. B. sąmoningais ir kryptingais veiksmais sukėlė LUAB „Gobaltika“ tyčinį bankrotą.
15. Teismas, nustatęs LUAB „Gobaltika“ tyčinio bankroto požymį ir už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį, nepasisakė dėl kitų pareiškime nurodytų tyčinio bankroto požymių, nes pakanka konstatuoti vieną tyčinio bankroto požymį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) N. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl LUAB „Gobaltika“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Suinteresuotam asmeniui nėra žinoma, kad šioje byloje į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu (kieno pusėje, su savarankiškai reikalavimais ar be jų) būtų buvęs įtrauktas nutartyje minimas A. S. bei kokiu pagrindu jis teikė procesinius dokumentus. BUAB „Gobaltika“ bankroto byloje buvo kreditorius A. S., tačiau jis nėra BUAB „Gobaltika“ kreditorius, kadangi kreditorinį reikalavimą yra perleidęs.
16.2. Nutartyje nenurodyta, kad byla buvo išnagrinėta dalyvaujant BUAB „Gobaltika“, apeliantė daro išvada, jog ji buvo išnagrinėta BUAB „Gobaltika“ nedalyvaujant, nors buvo sprendžiamas klausimas dėl šios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 14 straipsnio 4 dalis ir CPK 266 straipsnio reikalavimai, todėl egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
16.3. Nutartyje teismas nurodė, kad nutartis yra priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsniu bei CPK 290–292 straipsniais, teisiškai nekvalifikuojant, kokia konkrečiai JANĮ 70 straipsnio nuostata buvo vadovautasi, ir kokia konkrečiai teisės nuostata taikyta / kokia konkrečiai sąlyga ar tyčinio bankroto požymis kvalifikuotas, priimant sprendimą dėl tyčinio bankroto. Todėl nutartis yra be motyvų, tai laikytina procesiniu teisės normų pažeidimu ir (ar) absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
16.4. Teismas, priimdamas nutartį ir nustatydamas nemokumo momentą rėmėsi prielaidomis; padarė prieštaringas išvadas dėl sandorių įtakos bendrovės mokumui. Kaip nurodo VMI, mokestinė nepriemoka susidarė už laikotarpį nuo 2021 m. vasario mėn., t. y. duomenų, kad 2020 m. pabaigai ar 2021 m. sausio mėn. būtų BUAB „Gobaltika“ įsiskolinimas VMI, nutartyje nekonstatuota; VSDFV įsiskolinimas nurodytas 2021 m. gegužės 28 d. duomenimis.
16.5. Nutartyje nurodomi duomenys apie vykusius teisminius procesus, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad buvo neįvykdytos pradėtos vykdomosios bylos pagal teismų sprendimus, kurie anksčiausiai įsigaliojo 2021 m. vasario 8 d. ir sudarė tik 130,85 Eur (anksčiausias), kitas priverstinis vykdymas pradėtas pagal 2021 m. vasario 25 d. įsigaliojusį teismo sprendimą, kiti nutartyje minimi teismo sprendimai – įsiteisėjo tik 2021 m. gegužės mėn., t. y. dauguma teisminių ginčų pasibaigė 2021 m. gegužės mėn., o jų sumos nebuvo reikšmingos.
16.6. Nutartyje yra akivaizdūs prieštaravimai tarp teismo padarytų išvadų dėl LUAB „Gobaltika“ nemokumo atsiradimo momento: iš vienos pusės teigiama, kad nemokumas atsirado po sandorių sudarymo, iš kitos pusės teigiama, kad LUAB „Gobaltika“ buvo nemoki dar iki sudarant skolos perkėlimo bei paskolos sutartis, atsižvelgiant vien į VMI bei VSDFV reikalavimus, kurie atsirado jau po 2021 m. vasario mėn. Todėl neaišku, kokį momentą teismas laikė nemokumo atsiradimo momentu, ar sandoriai darė įtaką LUAB „Gobaltika“ nemokumui, ar blogino jau nemokios bendrovės padėtį.
16.7. Skolos perkėlimo sutartį bei paskolos sutartis LUAB „Gobaltika“ sudarė kaip solidari skolininkė pagal 2019 m. spalio 17 d. laidavimo sutartį Nr. 17/10/2019, kuria LUAB „Gobaltika“ laidavo už UAB „GoMedia“ prievoles pagal 2017 m. lapkričio 15 d. finansavimo sutartį Nr. 15/11/2017-1. Jau nuo 2019 m. spalio 17 d. egzistavo solidari LUAB „Gobaltika“ prievolė pareiškėjui dar didesnėje apimtyje, nei po skolos perkėlimo ar paskolos sutarčių sudarymo. Perėmusi solidarią skolą LUAB „Gobaltika“ ne prisiėmė papildomus įsipareigojimus, o sumažino savo, kaip solidarios skolininkės, esamus įsipareigojimus pareiškėjui nuo 679 962,89 Eur iki 439 384,03 Eur, t. y. sumažino įsipareigojimus daugiau nei 200 000 Eur.
16.8. Teisės aktai nedraudžia perleisti bankrutavusios bendrovės akcijas, akcijų perleidimas ar vadovo pasikeitimas nedaro ir negali daryti įtakos bendrovės (ne)mokumui.
16.9. Tai, kad nebuvo išankstinio planavimo nutraukti LUAB „Gobaltika“ veiklą patvirtina tai, kad apeliantė (suinteresuotas asmuo): asmeniškai laidavo už LUAB „Gobaltika“ prievoles; dalį prievolės įvykdė, atlikdama mokėjimus už LUAB „Gobaltika“; aktyviai derėjosi dėl prievolių pagal skolos perkėlimo ir paskolos sutarčių vykdymo sąlygų; po akcijų perleidimo ir vadovo pasikeitimo domėjosi, kaip bendrovė toliau ketina vykdyti prievolę.
16.10. Teismo nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad sudaryti sandoriai lėmė LUAB „Gobaltika“ nemokumą ar dėl suinteresuoto asmens (apeliantės) sąmoningo blogo (ne)veikimo kilo nemokumas ar jis ženkliai padidėjo.
Atsiliepimas
17. Pareiškėja UAB „Išmanusis finansavimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą teisinį suinteresuotumą turinčių ar galinčių turėti asmenų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Skundžiant nutartį šiuo pagrindu būtina įrodyti, jog tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų.
17.2. Nors apeliantė ir kelia klausimų dėl tam tikrų pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų, tačiau nepagrindžia, kad šie tariami procesiniai pažeidimai lėmė netinkamą bylos išsprendimą. Atskirajame skunde nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atitinkami proceso dalyviai negalėjo pateikti teismui įrodymų, išsakyti savo poziciją ar pan., ir tai turėjo įtakos bylos rezultatui.
17.3. JANĮ nėra nustatyta, kad klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka, todėl, vadovaujantis minėta teisės norma, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokia procesine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju nagrinės šį klausimą. Teismas paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir apie tai informavo byloje dalyvaujančius asmenis; tokio teismo paskyrimo nei vienas proceso dalyvis neginčijo ir prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka neteikė.
17.4. Dėl byloje procesinius dokumentus pateikusio A. S., pažymi, kad ši informacija teismo buvo paminėta tik skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje, tačiau argumentuodamas sprendimą (motyvuojamojoje dalyje), teismas nesirėmė nei šio asmens į bylą pateiktu atsiliepimu, nei kitais jo pateiktais dokumentais.
17.5. Nors teismo nutartyje nėra įvardinta tiksli ir konkreti teisės norma, kurios pagrindu bankrotas pripažintas tyčiniu, tačiau su BUAB „Gobaltika“ bankroto pripažinimo tyčiniu susiję motyvai detaliai išdėstyti nutarties dalyje Dėl tyčinio bankroto požymių. Teismo pateikta aptariamos išvados motyvacija leidžia tokią normą nustatyti. Kaip matyti, suinteresuotų asmenų veiksmų, (ne)teisėtumas skundžiamos nutarties motyvuose yra aptartas per JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.
17.6. Teismas tinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentą – 2021 m. sausio 31 d. Šiuo momentu bendrovė neturėjo nei vieno darbuotojo, įmonei priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas, taip pat lėšų atsiskaitymui pagal ankstesnes ir 2020 m. gruodžio 28 d. įgytas prievoles. Apeliantė klaidingai nurodė, kad, pagal VMI pateiktus duomenis, bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė už laikotarpį nuo 2021 m. vasario mėn. LUAB „Gobaltika“ mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėn.
17.7. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į nuo 2020 m. balandžio 24 d. LUAB „Gobaltika“ atžvilgiu inicijuotas bylas teismuose dėl turtinių prievolių kreditoriams įvykdymo. Nurodytuose teisminiuose procesuose LUAB „Gobaltika“ ginčyti įsiskolinimai susidarė anksčiau, o tik išieškojimai (priverstinis jų vykdymas) pradėti jau po teismų priimtų sprendimų įsiteisėjimo, išdavus vykdomuosius raštus.
17.8. Be to, LUAB „Gobaltika“ įsiskolinimas kreditorei VSDFV biudžetui bei bendrovės mokestinė nepriemoka kreditorei VMI susidarė apeliantės vadovavimo laikotarpiu. Šios aplinkybės apeliantė nenuginčijo, nepaneigė VMI pateiktų duomenų apie bendrovei apskaičiuotą mokestinę nepriemoką už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėn. bei VSDFV pateiktus duomenis biudžetui.
17.9. Teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad LUAB „Gobaltika“ faktiškai nevykdė veiklos nuo 2021 m. sausio 31 d., kai bendrovėje liko tik vienas darbuotojas ir veikla faktiškai nebuvo vykdoma, susikaupė skolos. Bendrovės nemokumas turi būti suprantamas ne tik kaip tikslaus bendrovės turto ir įsipareigojimų santykio nustatymas, bet vertinama reali faktinė situacija, kai nėra objektyvių duomenų apie veiklą, galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
17.10. Teismas padarė aiškią ir pagrįstą išvadą, kad nuo 2020 m. rudens buvo rengiamasi LUAB „Gobaltika“ veiklos nutraukimui / perleidimui, nes 2020 m. rugsėjo 14 d. pasikeitė vienintelis akcininkas, 2020 m. pabaigoje pradėjo kauptis skolos, tiesiogiai susijusios su pervežimo veikla, bei buvo priteisti buvusiems darbuotojams neišmokėti su darbo santykiais susiję mokėjimai, 2020 m. gruodžio 28 d. sudaryti ginčo sandoriai, o jau po mėnesio, 2021 m. sausio 25 d. akcininku tapo užsienio valstybės pilietis, kuris teigia apie tai nieko nežinantis, nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. kovo 22 d. LUAB „Gobaltika“ vadovu tapo M. A., vėliau – M. S. (nuo 2021 m. kovo 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo).
17.11. Nemokumo byla LUAB „Gobaltika“ iškelta pagal paskutinius 2019 m. finansinės atskaitomybės duomenis ir VMI bei VSDFV reikalavimus, todėl LUAB „Gobaltika“ iš esmės buvo nemoki ir be UAB „Išmanusis finansavimas“ reikalavimo, tačiau, teismo vertinimu, šio kreditoriaus reikalavimas ženkliai įtakojo LUAB „Gobaltika“ nemokumo didėjimą.
17.12. Ginčo skolos perkėlimo ir paskolos sutartimis LUAB „Gobaltika“ statusas iš laiduotojo buvo pakeistas į skolininko. Tokiu būdu LUAB „Gobaltika“ (kaip iki sandorių sudarymo) buvusi laiduotoja neteko atgręžtinio reikalavimo teisės į skolininkę, t. y. neteko teisės regreso tvarka išsireikalauti (pareikalavimo atveju) sumokėtų sumų iš pagrindinės skolininkės ar N. B. (kaip laiduotojos). Todėl nėra pagrindo teigti, jog sandoriai buvo naudingi bendrovei.
17.13. Sąmoningai sudaryti sandoriai, pažeidžiantys kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, leido teismui spręsti, kad įmonės vadovas atliko sąmoningus aktyvius veiksmus, nulėmusius dar didesnį įmonės finansinį pablogėjimą. Buvo prisiimti itin reikšmingi finansiniai įsipareigojimai, neturint aiškaus teisinio pagrindo, nesant susitarimo dėl šių lėšų grąžinimo, tokiu būdu esmingai bloginama LUAB „Gobaltika“ finansinė padėtis. Bendrovės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai bendrovės vadovės ir akcininkės N. B. veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo. N. B., kaip bendrovės vadovei, turėjo būti žinoma ir suprantama, kad tokie veiksmai, iš kurių LUAB „Gobaltika“ negavo jokios naudos, lėmė bendrovės turtinius praradimus; toks elgesys nėra suderinamas su sąžininga verslo praktika, su teisėtų kreditorių lūkesčių ar kitais principais.
17.14. Nepašalina atsakomybės ir apeliantės paaiškinimai, kad bendrovės veiklą organizavo ir sprendimus dėl pervežimo veiklos priėmė jos sutuoktinis S. B., kadangi atsakomybė už įmonės tyčinį bankrotą tenka bendrovės vadovui. Be to, apeliantė šiais argumentais nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų ir apeliacijos ribų
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis.
19. Apeliantės teigimu, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas, nedalyvaujant LUAB „Gobaltika“, nusprendė dėl jos teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bei rėmėsi A. S. kuris nėra šios bylos proceso dalyvis, procesiniais dokumentais, todėl skundžiama nutartis naikintina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
20. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
21. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012).
22. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi UAB „Gobaltika“ iškelta bankroto byla ir bendrovės nemokumo administratore paskirta MB „Atisa“. Nemokumo administratoriaus teisės ir funkcijos bankroto proceso metu yra reglamentuotos JANĮ 66 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 4 d. išsiuntė LUAB „Gobaltika“ paskirtai nemokumo administratorei MB „Atisa“ UAB „Išmanusis finansavimas“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir pastaroji 2022 m. kovo 8 d. atsiliepime, atstovaudama LUAB „Gobaltika“, išreiškė savo poziciją dėl pareikšto prašymo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, viena vertus, nėra pagrindo sutikti su apeliantės tvirtinimu, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą į procesą neįtraukęs LUAB „Gobaltika“. Kita vertus, apeliantė turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti visus norimus dokumentus ir paaiškinimus raštu, todėl nesant ypatingų aplinkybių skirti žodinį bylos nagrinėjimą, teismas pagrįstai klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
23. Vertinant apeliantės argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo aprašomojoje dalyje A. (A.) S. atsiliepime pateiktais paaiškinimais dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad A. S. paaiškinimais pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje nesirėmė, jų nevertino, todėl jie neturėjo reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, atitinkamai negali sąlygoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Taigi, absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribų.
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama LUAB „Gobaltika“ bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintais pagrindais; bendrovės vadovė nesikreipė laiku dėl bankroto bylos LUAB „Gobaltika“ iškėlimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs LUAB „Gobaltika“ tyčinio bankroto požymį – nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių LUAB „Gobaltika“ sudarymą, nepasisakė dėl kitų pareiškime nurodytų tyčinio bankroto požymių, nes pagal teisminę praktiką pakanka konstatuoti vieną tyčinio bankroto požymį. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas pripažino LUAB „Gobaltika“ bankrotą tyčiniu dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nemokumo momento
26. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
27. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
28. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).
29. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
30. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse (dabar JANĮ 70 straipsnio 2 dalis)) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
31. Kaip matyti iš kasacinio teismo išaiškinimų, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.
32. Vertindamas nemokumo momentą, pirmosios instancijos teismas iš LUAB „Gobaltika“ nemokumo bylos Nr. eB2-829-1012/2022 nustatė, kad į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo 2021 m. gegužės 31 d. kreipėsi VMI, nurodydama, jog, remiantis 2021 m. gegužės 28 d. duomenimis, LUAB „Gobaltika“ mokestinė nepriemoka siekė 26 187,48 Eur ir ši nepriemoka susidarė bendrovei nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėn.; VMI 2021 m. kovo 18 d., 2021 m. kovo 24 d. ir 2021 m. gegužės 4 d. atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau nepriemokos išieškoti nepavyko; be to, remiantis 2021 m. gegužės 28 d. duomenimis, bendrovė VSDFV skolinga 18 684,61 Eur, bendrovėje apdraustųjų asmenų nėra, registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto LUAB „Gobaltika“ neturi. LUAB „Gobaltika“ 2020 m. sausio mėnesį dirbo 13 darbuotojų, 2020 m. birželio 16 d. – 7 darbuotojai, 2020 m. rugsėjo 12 d. – 15 darbuotojų, 2020 m. gruodžio mėnesį – 9 darbuotojai, 2021 m. sausio 7 d. – 6 darbuotojai, 2021 m. sausio 31 d. – 1 darbuotojas.
33. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2020 m. balandžio 24 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16607-931/2020 iš LUAB „Gobaltika“ priteista 8 319,79 Eur skola pagal sutartį, kurios pagrindu ieškovas suteikė LUAB „Gobaltika“ galimybę naudotis E100 kuro kortelėmis prekių ir (arba) paslaugų įsigijimui degalinėse ir kelių serviso punktuose, esančiuose Europos Sąjungos, Rusijos Federacijos, Ukrainos, Kazachstano Respublikos, Moldovos Respublikos bei kitų šalių teritorijose (išieškojimas pagal vykdomąjį raštą įvykdytas); Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2020 m. liepos 8 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-24969-294/2020 iš LUAB „Gobaltika“ priteista 2 675,44 Eur skola, 51,92 Eur palūkanos kreditoriui DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG (duomenų apie įvykdymą nėra); Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2020 m. spalio 28 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-36639-592/2020 iš LUAB „Gobaltika“ kreditoriui AAS BTA „Baltic Insurance Company“ priteista 130,85 Eur žalos atlyginimas (iškėlus bankroto bylą vykdomoji byla užbaigta neįvykdžius); Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23624-1125/2020 iš LUAB „Gobaltika“ buvusiam darbuotojui A. N. priteista 556 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. gruodžio mėnesį, 554, 97 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. sausio mėnesį, 228, 66 Eur darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų už galutinį atsiskaitymą už 2020 m. kovo mėnesį bei 771 Eur dienpinigių, 1 668 Eur netesybų, 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (iškėlus bankroto bylą vykdomoji byla užbaigta neįvykdžius); Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2021 m. kovo 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-12003-820/2021 iš LUAB „Gobaltika“ priteista 1 129,38 Eur skola kreditorei UAB „Energija“ (iškėlus bankroto bylą vykdomoji byla užbaigta neįvykdžius); Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1766-631/2021 iš LUAB „Gobaltika“, buvusiam darbuotojui V. B. priteista 2 663 Eur dienpinigių už 2020 m. sausio–kovo mėnesius, 2 632,64 Eur netesybų, 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (duomenų apie įvykdymą nėra); Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1754-1125/2021 iš LUAB „Gobaltika“ buvusio darbuotojo A. B. naudai priteista 2 115 Eur dienpinigių, 1 824 Eur netesybų, 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (iškėlus bankroto bylą vykdomoji byla užbaigta neįvykdžius).
34. Iš paskutinių pateiktų LUAB „Gobaltika“ finansinės atskaitomybės duomenų už 2019 m. matyti, kad bendrovė turėjo turto už 88 704 Eur (ilgalaikis turtas sudarė 84 365 Eur, o trumpalaikis turtas – 4 339 Eur); atsakovė turėjo įsipareigojimų, iš viso už 22 314 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos – 9 314, po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 13 000 Eur); atsakovės pelno (nuostolio) ataskaita už 2019 m. ataskaitinį laikotarpį rodo, jog atsakovė gavo 6 469 Eur pelno. Nors iš 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nėra galimybės nustatyti įmonės 2020 metų finansinės padėties, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokia situacija susiklostė LUAB „Gobaltika“ tuometiniam vadovui nepateikus finansinės atskaitomybės dokumentų. Nepaisant to, kad nėra galimybių nustatyti LUAB „Gobaltika“ finansinės padėties už 2020 m., akivaizdu, jog, viena vertus, jau 2020 m. pabaigoje bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais – minėta, kad teismų procesiniais dokumentais iš jos buvo pradėta priteisinėti skolas įvairiems kreditoriams ir duomenų apie tai, jog šios skolos būtų padengtos nėra. Kita vertus, LUAB „Gobaltika“ faktiškai nevykdė veiklos nuo 2021 m. sausio 31 d., kai bendrovėje liko tik vienas darbuotojas ir jau 2021 m. gegužės 31 d. dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo kreipėsi VMI, nurodydama 2021 m. gegužės 28 d. bendrovės 26 187,48 Eur įsiskolinimą ir 18 684,61 Eur skolą VSDF biudžetui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti nei pirmosios instancijos teismo aptartų įmonės finansinių rodiklių, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl susikaupusių skolų ir faktiškai nevykdomos veiklos, kuomet įmonėje liko tik vienas darbuotojas, LUAB „Gobaltika“ tapo nemokia vėliausiai 2021 m. sausio 31 d.
35. Pažymėtina ir tai, kad nustačius bendrovės nemokumo momentą 2021 m. sausio 31 d., pareiškėjos argumentai dėl bankroto bylos nesavalaikio iškėlimo (nors šioje byloje dėl jų apeliacijos ir nepateikta), kaip tyčinio bankroto požymio, tapo neaktualūs, nes 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, tokio tyčinio bankroto požymio neliko.
36. Kaip minėta, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pareigą ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra bent vienas iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte (buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai) įtvirtintas pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nors konkrečiai nenurodė, jog JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu LUAB „Gobaltika“ bankrotą pripažįsta tyčiniu, tačiau, viena vertus, iš motyvuojamosios dalies (pateiktos nuorodos į šį punktą ir šio pagrindo analizės) akivaizdu, kad teismas bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu būtent šiuo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto) pagrindu, nevertindamas kitų pareiškime nurodytų tyčinio bankroto požymių, tuo labiau, kad teismų praktika orientuoja bent vieno požymio pakankamumą konstatuoti tyčinį bankrotą. Kita vertus, nutartis negali būti naikinama vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto tyčinio bankroto pagrindo, LUAB „Gobaltika“, atstovaujamos direktorės N. B., ir UAB „Išmanusis finansavimas“ 2020 m. gruodžio 28 d. pasirašytos Skolos perkėlimo sutarties Nr. SPS-201228-1 ir (susidariusi 461 384 Eur skola) iš LUAB „GoMedia“, kurios vadovė N. B.; UAB „Išmanusis finansavimas“ ir LUAB „Gobaltika“ tą pačią dieną sudarytų Paskolos sutarčių: Nr. PS-201228-2, Nr. PS201228-3, Nr. PS-201228-4 ir Nr. PS-201228-5 (suteikta 461 384 Eur paskola) reikšmės.
Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo
37. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra įmonės sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
38. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
39. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės sandorius su UAB „Išmanusis finansavimas“, nustatė, kad po ginčo sandorių sudarymo N. B., buvusi LUAB „Gobaltika“ vadove nuo 2017 m. sausio 26 d. (įmonės įsteigimo) ir nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. vienintele akcininke (iki 2020 m. rugsėjo 14 d. LUAB „Gobaltika“ vienintele akcininke buvo UAB „GoMedia“ nuo įmonės įsteigimo), 2021 m. sausio 25 d. akcijas perleido M. S., kuris teigia apie tai nieko nežinantis (trumpiau nei po mėnesio nuo ginčo sandorių sudarymo); nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. kovo 22 d. bendrovės vadovu tapo M. A., vėliau – M. S. (nuo 2021 m. kovo 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo); nemokumo procese nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės dokumentai ir turtas; duomenų apie tai, kad po N. B. vadovavimo kitiems vadovams būtų perduotas turtas ir dokumentai nėra; ginčo sutarčių galiojimo laikotarpiu kreditorės naudai buvo atlikti penki mokėjimai bendrai už 5 000 Eur sumą. Po nemokumo bylos bendrovei iškėlimo, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo patvirtintas LUAB „Gobaltika“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau tikslintas; bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 545 449,73 Eur, iš kurių 86 proc. (468 193,28 Eur) sudaro kreditorės UAB „Išmanusis finansavimas“ finansinis reikalavimas.
40. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad kreditorės UAB „Išmanusis finansavimas“ reikalavimas dar labiau ir itin ženkliai pablogino įmonės finansinę būklę. Atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismas sandorius su UAB „Išmanusis finansavimas“ pagrįstai laikė nuostolingais ir ekonomiškai nenaudingais įmonei, kadangi paskolos sutarčių sudarymas ir skolos perkėlimas LUAB „Gobaltika“ parodo, jog UAB „Gobaltika“ veikla buvo taip organizuojama, kad kreditoriai, ir ypač UAB „Išmanusis finansavimas“, negalėtų įgyvendinti savo reikalavimo. Tokią išvadą suponuoja aplinkybės, kad LUAB „Gobaltika“, jau turėdama pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kurie 2020 metų pabaigoje tik didėjo, ir neplanuodama toliau vykdyti veiklos (jau 2020 m. pabaigoje pastebimas darbuotojų sumažėjimas beveik 50 proc.), 2021 m. sausio 25 d. LUAB „Gobaltika“ vadovei N. B. perleidus visas savo turimas LUAB „Gobaltika“ akcijas M. S., kuris teigia apie tai nieko nežinantis, kai vos prieš mėnesį N. B., atstovaudama bendrovę, buvo sudariusi Paskolos sutartis 461 384 Eur sumai bei perkėlus LUAB „Gobaltika“ 461 384 Eur skolą, be kita ko, įmonei iš laiduotojos tapus skolininke ir praradus esant laidavimo santykiams galimybę sumokėjus skolą ją išsiieškoti iš pagrindinės skolininkės, tai tik patvirtina nurodytų sutarčių sudarymo nuostolingumą ir nenaudingumą bendrovei.
41. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad LUAB „Gobaltika“, atstovaujamos generalinės direktorės N. B., ir UAB „Išmanusis finansavimas“ 2020 m. gruodžio 28 d. pasirašyta 461 384 Eur Skolos perkėlimo sutartis Nr. SPS-201228-1 iš UAB „GoMedia“, kurios vadovė N. B. bei UAB „Išmanusis finansavimas“ ir UAB „Gobaltika“ tą pačią dieną sudarytos paskolos sutartys: Nr. PS-201228-2, Nr. PS201228-3, Nr. PS-201228-4 ir Nr. PS-201228-5, kuriomis suteikta 461 384 Eur paskola, buvo nuostolingos, prisiimtais įsipareigojimais nuosekliai ir kryptingai buvo siekta dar labiau pabloginti įmonės finansinę padėtį (nors pati skola, kaip teigia apeliantė, sumažėjo 200 000 Eur palūkanomis), tačiau, be kita ko, pagal Skolos perkėlimo sutartį bendrovė ne tik prisiėmė UAB „GoMedia“ skolinius įsipareigojimus, bet ir skolą įsipareigojo grąžinti per labai trumpą 14 dienų terminą, dėl sudarytos sutarties pablogėjo kreditorių galimybės atgauti finansinio reikalavimo ar jo dalies patenkinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai konstatavo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį ir egzistuojantį tiesioginį priežastinį ryšį tarp sąmoningai blogo LUAB „Gobaltika“ valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo ir atsakinga už LUAB „Gobaltika“ tyčinį bankrotą pripažino N. B.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad N. B., vadovavusi įmonei nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2021 m. vasario 4 d., savo sąmoningais ir kryptingais veiksmais sukėlė LUAB „Gobaltika“ tyčinį bankrotą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis paliekama nepakeista.
43. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, atmetus apeliantės atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo pareiškėja UAB „Išmanusis finansavimas“, kuri pateikė įrodymus, kad patyrė 943 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad pastarosios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 papunktyje nustatytą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį – 691,96 Eur (vidutinis mėnesinis bruto 1 729,90x0,4), todėl pareiškėjos naudai priteistina iš apeliantės 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės N. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Išmanusis finansavimas“ naudai 691,96 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 96 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.