- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-884-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02989-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- E. K.
- Trečiasis asmuo
- I. K., L. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3627-543/2014 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims I. K. ir L. K. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. K. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo, savo tėvo, V. K. išlaikymą kas mėnesį po 600 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jis mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, išmokas, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui tapus pilnamečiu atsakovas (tėvas) nustojo teikti išlaikymą. Ieškovas mokosi dieniniame skyriuje (duomenys neskelbtini) gimnazijos IIIbg klasėje. Mokymuisi skiria beveik visą savo laiką. Sekančiais metais baigs gimnaziją, todėl būtinas tinkamas pasiruošimas, kuriam reikalinga skirti kuo daugiau laiko. Norint baigti gimnaziją gerais įvertinimais, ieškovas turės papildomai lankyti anglų ir lietuvių kalbos užsėmimus pas korepetitorius. Taip pat ieškovas yra sudaręs mokymo sutartį su (duomenys neskelbtini), kur lanko „B“ kategorijos vairuotojų teorinio ir praktinio vairavimo mokymo kursus, už kuriuos turi susimokėti 1 100 Lt sumą. Po pamokų negali dirbti papildomai, nes tada neturės laiko mokintis dėl ko nukentės mokymosi kokybė ir rezultatai. Ieškovui taip pat reikalingos lėšos kasdieninėms reikmėms. Be to, ieškovui nustatytas lengvas neįgalumo lygis, kadangi jis serga įgimta liga – šleivapėdyste. Dėl šios ligos ieškovas nuo mažens pastoviai turi lankytis pas gydytojus, gydytis, reikalinga speciali ortopedinė avalynė.
Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodė, kad 2001-02-23 sudarė antrą santuoką, kurios metu susilaukė dviejų vaikų t. y. dukters G. K. ( gim. (duomenys neskelbtini)) ir dukters G. K. ( gim. (duomenys neskelbtini)). Šių vaikų išlaikymas gula ant atsakovo pečių. Jo gaunamos pajamos sudaro apie 2 000 Lt per mėnesį. Siekiant įsigyti geresnį būstą 2014-05-05 su žmona paėmė iš DNB banko 52 000 Lt kreditą, o 2014-06-20 iš to paties banko su žmona paėmė dar 25 000 Lt. kreditą. Atsakovo nuomone ieškovui korepetitoriai nereikalingi, nes ieškovas mokosi gerai yra gabus. Taip pat ieškovui nėra jokios būtinybės lankyti „B“ kategorijos vairavimo kursus, turėti telefoną, nes tai yra prabangos reikalas. Atsakovo teigimu ieškovas būdamas pilnametis nori būti labiau aprūpintas nepilnamečių vaikų sąskaita. Kompiuteriu ir internetu ieškovas nemokamai gali naudotis mokyklos bibliotekoje. Ieškovo pateiktame neįgalumo pažymėjime nurodyta, kad neįgalumas nustatytas iki 2014-02-25, kitų neįgalumo pažymų ieškovas nepateikė. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jam reikalingas gydymas, reikia pirkti vaistus, ortopedinę avalynę. Tai, kad ieškovas negali stipriai sportuoti paneigia aplinkybė, kad ieškovas lankė futbolo treniruotes. Be to, ieškovas nuosavybės teise valdo pusę ar visą namą esantį (duomenys neskelbtini).
Trečiasis asmuo I. K. su ieškovo ieškiniu sutinka visiškai. Nurodė, kad ji dar iki ieškovo pilnametystės jį faktiškai išlaikė, o atsakovas teikė išlaikymą ieškovui nereguliariai. Ieškovui tapus pilnamečiu atsakovas nutraukė savo teikiamą išlaikymą visiškai. Ieškovui nors jau yra sukakę 18 metų, tačiau tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus kol jie įgis vidurinį išsilavinimą. Trečiasis asmuo nurodė, kad šiuo metu nedirba, verčiasi atsitiktiniais darbais užsienyje iš kurio turi išlaikyti ne tik ieškovą, o taip pat išgyventi pati. Gaunamas darbo užmokestis nedidelis, todėl ji viena negali skirti toko išlaikymo, kurio pakaktų ieškovo poreikiams patenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo L. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko atsakovo V. K. poziciją jo pateiktame atsiliepime į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui E. K. iš atsakovo V. K. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt (101,37 EUR) nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidurinio ugdymo dieniniame skyriuje, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo V. K. į valstybės biudžetą 126 Lt žyminio mokesčio ir 20,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 146,15 Lt (42,33 EUR) bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovas deda maksimalias pastangas tam, kad jo pažangumas būtų aukštas, o tai sudarė pagrindą teismui spręsti, kad ieškovas, siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą, mokosi sąžiningai ir pažangiai. Ieškovas, būdamas gimnazistas, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis neturi realios galimybės dirbti ir savarankiškai išsilaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti pamokų lankymui, mokymuisi, namų darbų ruošai. Nustatytos byloje aplinkybės patvirtino, kad ieškovui materialinė parama yra būtina.
Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad ieškovas ir šiuo metu dėvi ortopedinę avalynę ir kad jos įsigijimui reikalingos didesnės piniginės lėšos, nei įprastinei. Ieškovas iš VSDFV teritorinių skyrių nuo 2014-01-01 iki 2014-10-31 išmokų negavo (b. l. 91), taigi nelaikytinas neįgaliu. Taip pat ieškovas neįrodė, kad jis naudojasi korepetitorių paslaugomis ir nuolat patiria išlaidas, mokėdamas korepetitoriams bei, kad įgijo vairuotojo pažymėjimą ir dėl to patyrė išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovo įrodymų nepateikimas savo išlaidoms pagrįsti bei motinos turtinei padėčiai nustatyti vertintinas atsakovo naudai ir darė išvadą, kad ieškovo motinos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl prie sūnaus išlaikymo ji turi galimybę prisidėti daugiau nei atsakovas, tuo labiau, kad ieškovo motina neturi kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų bei nėra duomenų, kad turėtų sveikatos problemų. Nors ieškovas nepateikė konkrečių duomenų, kokio dydžio suma reikalinga jo būtiniems poreikiams patenkinti, tačiau teismas įvertino tai, kad ieškovo poreikiai yra realūs ir būtini, nėra abejonės, kad ieškovas patiria išlaidas ryšium su kiekvienam žmogui būtinų maisto, būsto, aprangos, higienos, sveikatos priežiūros, laisvalaikio poreikių tenkinimu. Atsakovas, visiškai nusišalindamas nuo paramos teikimo ieškovui, pažeidžia jo interesus bei poreikius, tuo riboja materialines sąlygas ieškovui fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
Ieškovui teisė reikalauti išlaikymo kaip pilnamečiam, bet besimokančiam gimnazijoje, atsirado jam tapus pilnamečiu, kadangi atsakovas ir pats pripažino, jog nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti pilnametį sūnų, todėl išlaikymas ieškovui priteistinas būtent nuo jo tapimo pilnamečiu, o ne nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos.
Nustatant išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į ieškovo turtinę padėtį (turto ir savarankiškų pajamų neturi), taip pat į atsakovo gaunamų pajamų dydį, jo turimą turtą ir prievoles, šeiminę padėtį, į tai, kad atsakovas dar išlaiko dvi nepilnametes dukras bei turi prievolių bankui, o taip pat į tai, kad atsakovas neturi turto, kuris galėtų būti išlaikymo sūnui teikimo šaltiniu, nes atsakovo sutuoktinės asmeninės nuosavybės teise turimas 1 kambario butas (b. l. 85) negali būti išlaikymo atsakovo sūnui teikimo šaltiniu, kadangi atsakovo sutuoktinė nėra įpareigota įstatymo išlaikyti atsakovo sūnų iš ankstesnės santuokos iš savo asmeninio turto. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 350 Lt (101,37 EUR) dydžio išmokomis, kurios indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad priteisus iš atsakovo tokio dydžio paramą, ieškovo poreikių ir jo tėvų turtinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas ir nepadarys esminės žalos atsakovo ir jo šeimos narių teisėms bei teisėtiems interesams.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad parama ieškovui neturėtų viršyti 200 Lt, kadangi jis grąžina bankams kreditus po 800 Lt per mėnesį, patiria 300-400 Lt išlaidų kurui vykdamas į darbą Kaune ar Klaipėdoje, jo šeimai lieka apie 600 Lt per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad atsakovo turtinių prievolių vykdymui negali būti teikiamas prioritetas prieš pilnamečio vaiko teisę gauti paramą iš tėvo, be to, atsakovas, turėdamas sūnų, kuris nors ir pilnametis, bet reikalingas paramos, sudarydamas kredito sutartis, privalėjo įvertinti savo galimybes kreditus grąžinti.
CK 3.192¹ str. 1 d. nustatyto amžiaus sąlyga (24 metai) yra įstatymu nustatytas išlaikymo prievolės pasibaigimo naikinamasis terminas. Įstatymų leidėjas, išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Teismas pažymėjo ir tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, t. y. paramos būtinumo ir dydžio klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į kokią aukštąją ar profesinę mokyklą ieškovas įstos, kokiomis sąlygomis, kokia bus tuo metu ieškovo tėvo ir motinos turtinė padėtis ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje dar nesimoko ir į jį neįstojo, jei įstos, tai neaišku kada, kokie bus jo poreikiai, ar jis pateks į valstybės finansuojamą mokymosi vietą ar nefinansuojamą, ar turės galimybę studijuodamas pats savarankiškai dirbti ir gauti pajamų, ar gaus stipendiją, kreditą ir kt., todėl neaišku, ar bus reikalinga parama. Taigi, šiuo atveju teismas išlaikymą priteisė iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė ir nurodė, kad tai neužkirs kelio ieškovui, įgijus vidurinį išsilavinimą ir įstojus į kitą mokymosi įstaigą, pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo iki kol jis mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis nei 24 metų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Atsakovas V. K. apeliaciniame skunde ( b. l. 135 – 139) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo priteistas išlaikymas ieškovui atgal nuo jo pilnametystės (duomenys neskelbtini) ir toliau kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt (101,37 Eur) išmokomis, kurios kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją iki sūnus baigs gimnaziją ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui bei priteisti apelianto naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas taip pat prašo prijungti prie bylos medžiagos pateiktus naujus įrodymus – Alytaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir 3 fotonuotraukas. Kreiptis į Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių ir gauti iš šios institucijos išvadą būtinybė atsirado tik vėliau, t. y. tik gavus ir susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir pilnai nevertino aplinkybės, kad atsakovas išlaiko 2 nepilnamečius vaikus (LR CK 3.198 str.), kurie po teismo sprendimo lieka nuskriausti, o gavus išvadą kaip įrodymą atsirado būtinybė ją pateikti įvertinimui teismui (LR CPK 306 str. 1 d. 4 p., 314 str.). Naujai pateikti įrodymai (Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir fotonuotraukos) turi įtaką sprendžiant apeliacinį skundą ir neužvilkins jo išnagrinėjimo.
Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidus procesinės ir materialinės teisės normas (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
2. Apelianto argumentą, jog išlaikymą pilnamečiui vaikui galima priteisti tik nuo kreipimosi į teismą dienos, o ne nuo sūnaus pilnametystės, teismas atmetė motyvuodamas, kad LR CK 3.192¹ str. 4 d. numatyta, kad pilnamečiams vaikams išlaikymo tvarkai taikoma mutatis mutandis tie patys LR CK straipsniai kaip ir nepilnamečiams. Apelianto nuomone teismas padarė klaidą priteisdamas iš jo išlaikymą ieškovui atgal nuo jo pilnametystės (duomenys neskelbtini). Teismas šioje dalyje priteisti atgal išlaikymo negalėjo, nes ieškovui išlaikymą iki jo pilnametystės apeliantas teikė vykdydamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-01-20 sprendimą civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad išlaikymas iš apelianto ieškovui priteistas iki jo pilnametystės ir ne daugiau. Priverstinės prievolės teikti išlaikymą ieškovui sulaukus pilnametystės apeliantui nebuvo pagrindo iki jo paties nesikreipimo į apeliantą ar į teismą. Teismas šioje vietoje neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepagrįstai traktuodamas, kad sulaukusiems pilnametystės vaikams tėvai nenustojamai turi ir toliau teikti išlaikymą. Toks traktavimas ydingas ir niekuo neparemtas, pažeidžiantis LR Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 07 d. nutarimu pateiktus išaiškinimus.
3. Bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, kad ieškovas ir jo motina slėpdami savo turtinę padėtį, atsisakė pateikti teismui duomenis apie ieškovo motinos kas mėnesį gaunamas realias pajamas ir jų vardu įregistruotas transporto priemones, o tokiu būdu išvengti proporcingai tenkančiai ieškovo pusei teikti didesnį išlaikymo dydį (LR CK 3.192¹ str. 4 d., 3.192 str. 3 d.). Apeliantas nurodo, kad jo žiniomis iš nuogirdų, vien tik ieškovo motina kas mėnesį gauna apie 1 000 eurų pajamų dirbdama užsienyje (Vokietijoje) prižiūrėdama neįgalius asmenis, kuriai nekainuoja nei maistas nei būsto išlaikymas. Vadinasi galima teigti, kad ieškovo motina gyvena prabangiai. Teismas atsisakė iškviesti į teismą ieškovo motiną kaip trečiąjį asmenį duoti savo paaiškinimų ir atsisakė išreikalauti iš jos įrodymus apie jos turtinę padėtį. Ieškovui ir jo motinai atsisakius pateikti teismui įrodymus ir duomenis apie ieškovo motinos kas mėnesį gaunamas realiais pajamas, bei jų vardu įregistruotas transporto priemones, teismas privalėjo pats tokius duomenis išreikalauti (LR CPK 179 str. 2-3 d. ir 376 str. 1 d.). Tokiu atveju buvo pažeista procesinės teisės normos, kas duoda pagrindą dalinai naikinti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 329 str. 1 d. ir 2 d. 7 p.). Teismui nepilnai įvertinus ieškovo pusės turtinę materialinę padėtį, pažeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir išaiškinimai, kuo byloje remiasi ir pats teismas (LAT 2009-05-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-204/2009, 2011-01-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-11/2011). Teismas neturėdamas pilnų duomenų apie ieškovo pusės materialinę padėtį ir neišreikalavęs savo iniciatyva būtinų teisingai bylai išspręsti duomenų, negalėjo pilnai įvertinti ieškovo pusės materialinės padėties ir priimti teisingo bei pagrįsto sprendimo.
4. Teismas priteisdamas iš apelianto ieškovo naudai kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 350 Lt (101,37 EUR), pernelyg pablogino apelianto šeimos ir jos narių turtinę padėtį. Reali suma, kurią teismas galėjo priteisti šiuo atveju apelianto pilnamečio sūnaus išlaikymui yra 200 Lt ir galbūt būtų įmanoma mokėti po 250 Lt, kas šiuo metu jau yra riba, tačiau jokiu būdu ne 350 Lt. Su tuo dalinai sutinka ir Alytaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius. Apelianto prašymu buvo atliktas patikrinimas ir 2014-12-29 pateikta išvada Nr. VTA-1299. Alytaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-12-22 išvadoje nurodyta, kad apelianto su šeima turimame įsigytame už paimtą kreditą 3 kambarių bute yra reikalingi baldai. Tačiau apeliantas nurodo, kad bute nėra būtinų baldų - vaikams lovų ir vaikai po šiai dienai miega ant patiestų ant grindų čiužinių. Tai patvirtina apelianto pateikiamos fotonuotraukos.
5. ieškovo išlaidos dėl mokymosi kursų vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones teismas priskyrė prie ieškovo užimtumo ir būtinųjų išlaidų. Iš tikrųjų tai ieškovo pusės turtinės padėties atspindys, nes niekas nesimoko vairuoti transporto priemonės jos neturėdamas arba neturėdamas realios galimybės jos įsigyti. Vadinasi ieškovas arba jau turi įsigijęs transporto priemonę, ar turi pakankamai lėšų ją įsigyti, kas rodo, jog jis pajėgus susimokėti už vairuotojų mokymo kursus, turi galimybę įsigyti transporto priemonę ir tai rodo, kad yra pajėgus save išsilaikyti. Teismas sprendimu priskyręs ieškovo išlaidas „B“ kategorijos vairuotojų kursams prie būtinųjų išlaidų, pažeidė materialinės teisės normų teisingą aiškinimą (LR CPK 330 str.).
6. Apeliantas negyvena kartu su ieškovu ir jo motina, todėl nežino ir neturi duomenų apie būtinybę teikti ieškovui išlaikymą jam sulaukus pilnametystės. Apeliantui per kitus asmenis buvo žinoma atvirkštinė informacija, t. y., kad ieškovas yra pilnai aprūpintas ir pajėgus save išlaikyti. Ieškovas į apeliantą prieš pateikdamas ieškinį nesikreipė materialinės paramos. Tokios paramos neprašė ir jo motina, kuri byloje įtraukta trečiuoju asmeniu. Prieš apeliantą pateiktas ieškovo ieškinys ir dar su reikalavimu priteisti išlaikymą atgal yra tik jo motinos, kaip buvusios apelianto žmonos prieš apeliantą kerštas dėl nutrūkusios santuokos, o ne realiai siekis dėl būtinybės gauti priverstinį išlaikymą, kuris aplamai nebūtinas ieškovui. Nei LR Konstitucinis Teismas, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pateikęs išaiškinimų ir nustatęs tokias taisykles, kad išlaikymas pilnamečiui vaikui iš tėvų turi būti privalomai priteisiamas atgal nuo jo pilnametystės, net jei pilnametis vaikas nesikreipė į tėvus dėl išlaikymo. Apie ieškovo norą gauti išlaikymą ir galbūt jam reikalingą materialinę paramą apeliantas sužinojo tik gavęs iš teismo ieškovo ieškinį su priedais. Ieškovo kreipimasis į teismą priteisti jam iš apelianto išlaikymą yra ne būtinybė, o tik pasinaudojimas teisine galimybe. Kad reikalavimas iš atsakovo priteisti ieškovui išlaikymą yra tik jo motinos ambicijų tenkinimas matyti iš to, kad iki pilnametystės ieškovas iš apelianto gaudavo kas mėnesį po 300 Lt. Gaudamas tokio dydžio išlaikymą ieškovas sugebėjo pilnai save išlaikyti ir dar susitaupyti pinigų lankyti „B“ kategorijos vairuotojų kursus.
7. Nesutikama su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad apeliantas imdamas kreditus turėjo ir privalėjo įvertinti, bei galbūt pats priverstinai pirmiausia domėtis ar nereikalinga materialinė parama pilnamečiui sūnui. Nurodo, kad apeliantas prieš imdamas kreditus įvertino ieškovo pilnametystę ir apeliantui pasibaigusią prieš jį kaip buvusį nepilnametį vaiką teikti priteistą išlaikymą prievolę. Išlaikymas iki ieškovui tampant pilnamečiu buvo vykdomas priverstinai per antstolį, kurio metu iš apelianto atlyginimo buvo išskaitomi kas mėnesį pinigai ieškovo naudai. Ieškovui tapus pilnamečiu, išieškojimas pagal ieškovo motinos pateiktą vykdymui vykdomąjį raštą buvo nutrauktas automatiškai. Apeliantas įvertinęs visas aplinkybes ir norėdamas pagerinti savo šeimos gyvenimo sąlygas paėmė iš banko kreditą būstui įsigyti, o vėliau ir kreditą būsto remontui. Kreditą ėmė ne prabangai, o būtinybei. Apelianto dabartinė 4 asmenų šeima, kurioje yra 2 nepilnamečiai vaikai gyveno 1 kambario bute, kuriame niekaip negalėjo sutilpti ir gyventi normaliomis sąlygomis, nepažeidžiant vieni kitų gyvenimo sąlygų ir privatumo. Apeliantas pasibaigus prievolei teikti ieškovui priteistą išlaikymą, iškart pradėjo rūpintis šeima ir 2 nepilnamečiais vaikais. Naujo buto įsigijimas buvo ne prievolė, o būtinybė ir tai padaryta tik gavus iš banko kreditą, o ne savomis lėšomis. Nupirkus už gautą kreditą butą, pastarasis buvo pasibaisėtinai apleistas, todėl apeliantas buvo priverstas imti dar vieną kreditą naujo būsto remontui. Dabar gali būti situacija, kad dėl priteisto iš apelianto išlaikymo pilnamečiui sūnui po 350 Lt (101,37 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, gali sutrikti kredito grąžinimas ir net gali būti atimtas už kreditą įkeistas butas, kaupsis palūkanos, o apelianto šeimos įsiskolinimai tik didės ir dėl to ieškovo sąskaita bus skriaudžiami apelianto nepilnamečiai vaikai. Teismas apie tai sprendime nieko nepasisakė, nors sprendime privalėjo tai motyvuoti (LR CPK 270 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas E. K. atsiliepime į apeliacinį skundą ( b. l. 143 – 147 ) prašo atsakovo apeliacinį skundą dėl 2014-12-03 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3627-543/2014 panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, kadangi Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-12-03 sprendimu iš atsakovo priteista 350 Lt (101,37 Eur) išlaikymo suma nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidurinio ugdymo dieniniame skyriuje, yra visiškai minimali, atsižvelgiant į ieškovo amžių ir poreikius, juolab kad ieškovas savo ieškiniu prašė priteisti 600 Lt (178,86 Eur) sumą nuo (duomenys neskelbtini) iki jis mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, išmokas, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007). Ieškovas ruošiasi laikyti 4 valstybinius brandos egzaminus, papildomai ruošiasi pas korepetitorius tuos dalykus, iš kurių laikys egzaminus, ketina studijuoti VU chemijos fakultete, dalyvauja olimpiadose, užima prizines vietas, susikoncentravęs į mokslus, tam skiria visą savo laiką ir tikisi įstoti į valstybės finansuojamas studijas, nes stokoja pinigų. Dėl šios priežasties negali dirbti, neturi jokių pajamų ir neturi galimybių jų gauti, todėl šiuo atveju yra akivaizdu, kad pilnamečiam vaikui privalo padėti tėvai. Nepaisant to, kad ieškovas visą laiką gyveno ir gyvena su savo motina, kuri jį šiuo metu išlaiko, tai dar nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3- 469/2006). Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 200~ m kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007).
3. Priešingai nei nurodo atsakovas, kad neva tai išlaikymą pilnamečiui vaikui galima priteisti tik nuo kreipimosi dienos, o ne nuo ieškovo pilnametystės, pažymėtina, kad CK 3.192' str. 4 d. numatyta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197. 3.198. 3.199. 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kai atsiranda teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovui teisė reikalauti išlaikymo kaip pilnamečiam, bet besimokančiam gimnazijoje, atsirado jam tapus pilnamečiu, kadangi atsakovas ir pats pripažino, jog nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti pilnametį sūnų, todėl išlaikymas ieškovui priteistinas būtent nuo jo tapimo pilnamečiu, o ne nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos. Teisė į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukęs pilnametystės, neturėtų atimti iš jo teisės reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimo. Būtent tokia teisė įtvirtinta teisės normose. Si išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).
4. Nors atsakovas skunde akcentuoja tai, jog ieškovas nerealizavo savo teisės reikalauti paramos iš atsakovo tuojau pat sulaukęs pilnametystės, ir atsakovo išvedžiojimai, kad išlaidos dėl mokymosi kursų vairuoti “B” kategorijos” transporto priemones yra laikoma, kad yra pajėgus save išlaikyti ir kad tikriausiai turi įsigijęs transporto priemonę ir tai rodo, kad jam nebuvo reikalinga parama, tačiau priešingai tokie atsakovo samprotavimai ir pareiškimai tik patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovas nesidomėjo savo sūnumi, tiek jam būnant nepilnamečiu, tiek sulaukus pilnametystės. Pažymėtina, kad nei ieškovo, nei jo motinos vardu nėra registruota jokių transporto priemonių, ką patvirtina prie šio atsiliepimo pridedemos VĮ “Regitra” pažyma Nr. 1.6- S3-85 ir VĮ “Regitra” pažyma Nr. 1.6-S3-88, kurių pateikimo būtynybė iškilo po to, kai atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodė, kad neva tai ieškovas ir jo motina sąmoningai slėpė savo turtinę padėtį ir ir tokiu būdu bandė išvengė proporcingai tenkančiai ieškovo pusei teikti didesnį išlaikymo dydį.
5. Atsakovas atsisakydamas teikti mažesnį nei minimalų išlaikymą, priteistą Alytaus rajono aplylinkės teismo sprendimu, pažeidžia ieškovo interesus bei poreikius, ir taip riboja materialines sąlygas ieškovui fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus bei įgyti naujus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, gauna reguliarias pajamas, todėl yra laikytina, kad jis turi galimybę bent minimaliai prisidėti, t.y. 350 Lt (101,37 EUR) suma prie ieškovo materialinio išlaikymo iki jis mokysis pagal vidurinio ugdymo programą. Priteisus iš atsakovo tokio dydžio paramą, ieškovo poreikių ir jo tėvų turtinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas ir nepadarys esminės žalos atsakovo ir jo šeimos narių teisėms bei teisėtiems interesams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo turtinių prievolių vykdymui negali būti teikiamas prioritetas prieš pilnamečio vaiko teisę gauti paramą iš tėvo, be to, atsakovas, turėdamas sūnų, kuris nors ir pilnametis, bet reikalingas paramos, sudarydamas kredito sutartis, privalėjo įvertinti savo galimybes kreditus grąžinti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
6. Trečiasis asmuo I. K., suprasdama savo sūnaus poreikius stengiasi kiek galima sudaryti visas sąlygas mokymuisi tiek remdama jį moraliai, tiek materialiai. Tačiau ieškovo motina I. K. šiuo metu oficialiai niekur nedirba ir verčiasi tik atsitiktiniais darbais užsienyje, priešingai nei nurodo atsakovas (CPK 178 str.). Kadangi jos gaunamos pajamos nėra didelės, todėl ji viena negali skirti tokio išlaikymo, kurio pakaktų ieškovo poreikiams visiškai patenkinti.
Apeliantas papildomai pateiktuose paaiškinimuose ( b. l. 155 – 156) nurodo, kad išlaikymo dydžio priteisimas priklauso ne nuo ieškovo pasirinktos pinigų sumos, o nuo išlaikymą privalančių teikti asmenų realios galimybės, kas šiuo atveju neatitinka realios padėties. Apeliantas neneigia, kad turi padėti sūnui, tačiau turi būti atsižvelgta kiek ir kokia apimtimi turi būti nustatytas išlaikymo dydis. Apeliantas stengiasi labiau rūpintis 2 nepilnamečiais vaikais, nes trečiasis asmuo I. K. nepilnamečių vaikų neturi, gyvena už apeliantą geriau, o jos tokia pati pareiga kaip ir apelianto teikti pilnamečiui sūnui išlaikymą. Teismo sprendimu apeliantui perkelta didesnė našta, negu ieškovo motinai. Ieškovas tik prie atsiliepimo į apeliacini skundą pateikė pažymą iš VĮ „Regitra“, kad jis neturi transporto priemonių. Ši pažyma neįrodo, kad ieškovas neturėjo savo vardu transporto priemonės ir jos neišregistravo arba neturi kokių nors transporto priemonių jo motina. Tačiau akivaizdu, kad ieškovas turi lėšų įsigyti transporto priemonei, nes lanko vairuotojų mokymo kursus arba pakankamai lėšų nupirkti transporto priemonėms turi jo motina, kas rodo žymiai didesnę ieškovo pusės materialinę padėtį. Tačiau žymiai svarbesnis faktas yra tame, kad ieškovo advokatas atsiliepime į apeliacinį skundą akivaizdžiai slepia ir išsisukinėja nuo tiesioginių faktų byloje nustatymo aplinkybių, būtent kurios įtakoja teismo sprendimo pagrįstumą. Atsiliepime kaip ir per visą bylos eigą ieškovas aiškina, kad jo motina dirbdama užsienyje gauna tik 1000 Lt/289,62 Eur per mėnesį, tačiau nei ieškovas, nei jo motina kaip trečiasis asmuo byloje net ir teikdami atsiliepimą į apeliacinį skundą nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų ir įrodymų, kad gauna tik tokias pajamas. Ieškovas tiesiogiai slepia motinos pajamas, kad neišaiškėtų tikra jų suma, kiek ji gauna dirbdama užsienyje. Pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti šiuos įrodymus ir neturėdamas tam jokio pagrindo užskaitė, kad ieškovo motina gauna tik 1000 Lt/289,62 Eur per mėnesį pajamų. Tokiu atveju byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėjimui į pirmosios instancijos teismą. Prioritetas šioje byloje yra ir turi būti suteiktas ne pilnamečio, o būtent 2 nepilnamečių vaikų išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų.
Apeliantas prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus – Alytaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir 4 fotonuotraukas. Nurodo, kad kreiptis į Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių ir gauti iš šios institucijos išvadą būtinybė atsirado tik vėliau, t. y. tik gavus ir susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir pilnai nevertino atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo išlaikomų 2-jų nepilnamečių vaikų (LR CK 3.198 str. (LR CPK 306 str. 1 d. 4 p., 314 str.). Apelianto nuomone, naujai pateikti įrodymai turi įtaką sprendžiant apeliacinį skundą ir neužvilkins jo išnagrinėjimo. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai nėra nauji, galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl atsisakoma juos priimti ir vertinti (CPK 314 str.).
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl momento, nuo kada turi būti priteistas išlaikymas pilnamečiui vaikui, o taip pat dėl priteisto išlaikymo dydžio.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant kilusį tarp šalių ginčą, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus itin išsamiai išdėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį patenkinti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).
Dėl paramos būtinumo ir dydžio pilnamečiui vaikui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2013 m. liepos 9 d. įsigaliojo CK 3.192¹ straipsnis, kuris iš esmės pakeitė iki tol galiojusią CK 3. 194 straipsnio 3 dalį dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui. Naujai įsigaliojęs įstatymas (CK 3.192¹ str. – Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. <...>. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.<...>) įtvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau suformuotą praktiką taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalį, todėl suformuota teisminė praktika išlieka aktuali ir taikytina.
Alytaus rajono apylinkės teismas priteisė iš apelianto (atsakovo) V. K. išlaikymą ieškovui E. K. po 101,37 Eur (350 Lt) nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidutinio ugdymo dieniniame skyriuje.
Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui. Vadinasi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir(ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.
Byloje nustatyta, kad ieškovas E. K. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, IV gimnazijos klasėje, nedirba, ieškovo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nėra. Įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovui būtina materialinė parama.
Apelianto vertinimu teismas priteisdamas iš jo ieškovo naudai kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 101,37 Eur (350 Lt), pernelyg pablogino apelianto šeimos ir jos narių turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais apelianto argumentais, kadangi aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006). Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007 ). Iš bylos duomenų bei teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo I. K. SoDros duomenimis Lietuvos Respublikoje nedirba, savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, nuosavybės teise priklauso 400/1200 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/3 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliantas dirba (duomenys neskelbtini), savo vardu turi registruotą transporto priemonę, su sutuoktine yra įgiję nuosavybės teise trijų kambarių butą Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Apelianto sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turi vieno kambario butą Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai, kad apeliantas su sutuoktine turi kreditinius įsipareigojimus bankams nelaikytina apelianto turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, kadangi tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas išsamiai įvertino tiek apelianto, tiek ieškovo bei jo motinos turtinę padėtį bei pagrįstai sprendė, kad atsakovas, kuris yra sveikas ir darbingas, gauna reguliarias pajamas, turi galimybę prisidėti prie ieškovo materialinio išlaikymo iki jis mokysis pagal vidurinio ugdymo programą. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovo motina dirba Vokietijoje ir gauna pajamas, nepaneigia jo pareigos teikti išlaikymą ieškovui. Prievolė atsakovui išlaikyti kitus du savo nepilnamečius vaikus (G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G., gim. (duomenys neskelbtini)) egzistavo iki Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovo sūnaus E. K. išlaikymui buvo priteista po 300 Lt iki sūnaus pilnametystės, todėl nevertintina apelianto turtinės padėties kaip pablogėjusios aspektu. Pažymėtina, kad nepilnametes dukras išlaikyti turi pareigą ir jų motina.
Nesutiktina su apelianto argumentu, kad reali suma, kurią teismas galėjo priteisti iš apelianto pilnamečio sūnaus išlaikymui yra 200 Lt ir galbūt būtų įmanoma mokėti po 250 Lt. Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimu iš atsakovo sūnaus E. K. išlaikymui buvo priteista po 300 Lt iki sūnaus pilnametystės. Todėl esant toms pačioms aplinkybėms, kai vaikas mokosi gimnazijos dieniniame skyriuje nėra pagrindo konstatuoti, kad jo poreikiai sumažėjo ir apeliantas galėtų mokėti mažesnio dydžio išlaikymą. Priteisus tik nedaug didesnį išlaikymą (350 Lt), negu tą kuris buvo mokamas iki vaiko pilnametystės (300 Lt), nėra pagrindo konstatuoti apelianto turtinės padėties pabloginimu iš esmės. Be to, priteistas 350 Lt išlaikymo dydis yra minimalus atsižvelgiant į ieškovo amžių, jo poreikius.
Dėl momento, nuo kada turi būti priteistas išlaikymas pilnamečiui vaikui.
Apelianto nuomone, teismas padarė klaidą priteisdamas iš jo išlaikymą ieškovui nuo jo pilnametystės (duomenys neskelbtini). Teigia, kad teismas šioje dalyje priteisti atgal išlaikymo negalėjo, nes ieškovui išlaikymą iki jo pilnametystės apeliantas teikė vykdydamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-01-20 sprendimą civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad išlaikymas iš apelianto ieškovui priteistas iki jo pilnametystės ir ne daugiau.
Byloje nustatyta, kad ieškovas pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini), o ieškinys teisme gautas 2014 m. liepos 23 d. Ieškovas prašė priteisti išlaikymą nuo jo pilnametystės. Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nurodoma, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Taigi konstatuotina, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) tapus pilnamečiu, o apeliantui nustojus teikti išlaikymą, ieškovui nuo jo pilnametystės atsirado teisė reikalauti išlaikymo priteisimo. Taip pat, laikotarpis nuo ieškovo pilnametystės iki ieškinio pateikimo dienos, nustačius, jog apeliantas ieškovui būtino išlaikymo nuo jo pilnametystės neteikė, gali būti traktuojamas kaip laiko tarpas už kurį priteistas išlaikymo įsiskolinimas, kadangi pats apeliantas pripažino, kad sūnui tapus pilnamečiu nustojo mokėti teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai išlaikymą ieškovui priteisė būtent nuo jo tapimo pilnamečiu, o ne nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimą, tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį. Apelianto skunde nurodytais motyvais naikinti sprendimo nėra įstatymo pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.