Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Galiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta, M. J. (M. J.), jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Marijaus Normanto (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. J.:

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. B. (G. B.) atsakomybėn, nustatytas 1 metų laidavimo terminas be užstato. Baudžiamoji byla M. J. nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. gruodžio 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. J. 2022 m. gruodžio 8 d. apie 12.12 val. Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g., ties pastatu Nr. 11, vairavo automobilį „Opel Combo“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai po jo sukelto eismo įvykio dėl patirtų sužalojimų pristačius jį į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, esančią Vilniuje, Šiltnamių g. 29, pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendį, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, jog apylinkės teismas dalyje dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos nekonfiskavimo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

6. Nagrinėjamu atveju M. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas M. J. paskyrė vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metams. Šioje byloje nėra ginčo dėl apylinkės teismo sprendimo taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisėtumo, taip pat nėra ginčijamas sprendimas uždrausti M. J. naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Tačiau prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.

7. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės, įskaitant ir turto konfiskavimą. Iš čia seka, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018 ir kt.). Vis tik, šiame kontekste pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 2 dalies norma yra bendrai taikoma visiems be išimties atvejams, kuomet asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tuo tarpu įvertinus nusistovėjusią teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinimai pareikšti asmenims pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, net ir atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės, įvertinus tiek kaltininko veiksmų, tiek ir neatsakingai valdant paties turto keliantį didelį pavojų, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto ar jo vertę atitinkančios sumos konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-303/2022, 2K-182-303/2022, 2K-18-719/2022, 2K-107-976/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, sprendimas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose turi būti išsamiai motyvuotas, priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Be kita ko, priimdamas tokį sprendimą, teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar šis turtas įgytas teisėtai, ar jo palikimas asmens dispozicijoje kelia pavojų visuomenei, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019 ir kt.).

8. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius.

9. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

10. Kaip matyti iš nustatytų nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių, be automobilio „Opel Combo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas būtų buvęs neįmanomas, kadangi minėtas straipsnis imperatyviai draudžia asmenims vairuoti transporto priemones esant neblaiviems. Atsižvelgiant į tai, aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą pagrindą taikyti turto konfiskavimą.

11. Šioje byloje taip pat teisingai nustatyta, jog M. J. vairuotas automobilis „Opel Combo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jo darbdaviui UAB „V.“. Tai patvirtina tiek iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateikta informacija (1 t., b. l. 16- 17), tiek UAB „V.“ pateiktas raštas (1 t., b. l. 27), tiek liudytojo parodymai (1 t., b. 1. 42- 43). Byloje nėra duomenų, kad darbdaviui UAB „V.“ būtų buvę žinoma, jog M. J. būdamas neblaivus vairuos įmonei priklausantį automobilį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonfiskavo transporto priemonės, kuri buvo naudota nusikalstamai veikai daryti, ir sprendė dėl automobilio vertės konfiskavimo, tačiau padarė netinkamą išvadą dėl dvigubo kaltininko nubaudimo.

12. Pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti automobilio „Opel Combo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimo, laikydamas, kad išieškojimas valstybės naudai taptų M. J. nubaudimu. Nuosprendyje nurodyta, kad M. J. jau sumokėjo automobilio „Opel Combo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui UAB „V.“ 2 555,49 EUR žalą, metalo laužas, likęs po automobilio avarijos, taip pat paliktas automobilio savininkui, todėl išieškant tos pačios konfiskuotino turto (ir) vertę valstybės naudai, asmuo du kartus sumokėtų tą pačią automobilio vertę – ir turtą praradusiam savininkui, ir valstybei. Apygardos teismas su tokia skundžiamo nuosprendžio išvada nesutinka.

13. Baudžiamojo poveikio priemonių tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), t. y. baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atitinkamai baudžiamojo poveikio priemonės negali būti tapatinamos su deliktine žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis), kurios pagrindinė funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-99-701/2017, e3K-3-357-313/2019 ir kt.). Šiuo atveju M. J. sumokėdamas vairuoto automobilio vertę automobilio savininkui ir tokiu būdu atlygindamas jam padarytą žalą, įvykdė savo civilinę atsakomybę pagal deliktinę prievolę, tačiau neįgyvendino valstybės intereso užtikrinti analogiškų teisės pažeidimų prevenciją. Atsižvelgiant į tai, jam baudžiamojo poveikio priemonė netaikyta nepagrįstai.

14. Nors M. J. yra teisiamas pirmą kartą ir niekada anksčiau nevairavo transporto priemonės neblaivus, viso proceso metu kaltę pripažino, savo veiksmus vertino kritiškai ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, atlygino už sugadintą automobilį padarytą žalą, yra pensijinio amžiaus, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, šios aplinkybės buvo įvertintos priimant sprendimą atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nėra pakankamos teigti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertės konfiskavimo – taikymas yra neproporcinga ar perteklinė priemonė, jos taikymas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus bei varžytų asmenį akivaizdžiai labiau, negu reikia užtikrinti šia priemone siekiamus tikslus. Analogiško aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K- 107-976/2021, Nr. 2K-201-303/2022).

15. Nusikaltimo padarymo metu M. J. turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą – sustojo ir stovėjo draudžiamoje vietoje, taip kliudydamas transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui (b. l. 98-99), kas rodo, jog jis nėra išskirtinai pavyzdingas kelių eismo dalyvis. Patikrinus M. J. neblaivumą alkotesteriu, pirmu pūtimu 14.28 val. buvo nustatyta 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore, patikrinus antru pūtimu 14.44 val. buvo nustatytas 2,63 promilės girtumas. Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. J. nesugebėjo nieko paaiškinti, buvo ištrauktas iš automobilio greitosios medicinos pagalbos darbuotojų (1 t., b. l. 38-39). Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, nerišliai kalbėjo (1 t., b. l. 56-57). Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo akivaizdu, jog jis (M. J.) nesuprato, kas įvyko ir, kad jis sėdi prie automobilio vairo. Atvažiavę medikai pasakė, kad nuo vyriškio sklido alkoholio kvapas (1 t., b. l. 47-49). Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vyriškis bandė kalbėti, bet kalba buvo nerišli. Minėjo, jog kitas įvykio liudytojas matė prieš tai, kaip jis pavojingai manevravo kelyje. Atidarius automobilio dureles, pasijautė keistas kvapas (1 t., b. l. 52-53). Šie liudytojų parodymai bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, t. y. paties M. J. parodymai, tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, pranešimai, pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai bei jų 2022 m. gruodžio13 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. apžiūros protokolai, apygardos teismui leidžia daryti išvadą, jog M. J. vairavo svetimą automobilį, priklausantį UAB „V.“, būdamas stipriai apsvaigęs, sunkaus girtumo būklės. Tokiu būdu jis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata ar netgi gyvybe. Dėl tokio M. J. poelgio buvo sukeltas eismo įvykis, kas akivaizdžiai rodo didesnį vairuotojo neatsakingumą bei jo veikos pavojingumą, į ką yra atsižvelgiama sprendžiant dėl turto (ar jo vertės) konfiskavimo proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-303/2022).

16. Įvertinus tai, kad nuteistasis nors ir padarė nusikalstamą veiką, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir taip išvengia įvykdyto nusikaltimo sukeliamų teisinių padarinių, taip pat tai, kad asmuo dirba ir gauna reguliarias pajamas, tai, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta ir prokuroro apeliaciniame skunde neginčijama konfiskuotino turto vertė yra sąlyginai nedidelė – 1 452 EUR, teisėjų kolegijai nėra pagrindo nukrypti nuo BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos taisyklės ir automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Šiuo atveju turto vertės konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kita M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios taikymo terminas yra artimas minimaliam laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas turto konfiskavimo kontekste, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendis keistinas. M. J. atžvilgiu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Combo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Marijaus Normanto apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto – automobilio „Opel Combo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 452 EUR, konfiskavimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.