Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, našlys, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „V.“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2022 m. gruodžio 8 d. apie 12.12 val. Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g., ties pastatu Nr. 11, vairavo automobilį „Opel Combo“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai po jo sukelto eismo įvykio dėl patirtų sužalojimų pristačius jį į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, esančią Vilniuje, Šiltnamių g. 29, pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtų įrodymų visumą bei kiekvieną atskirai, konstatuoja, kad įrodyta, jog M. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Combo“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus (nustatytas 2,51 neblaivumas).

Kaltinamasis M. J. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jam skaudėjo dantys, pagal kaimyno rekomendaciją nusipirko degtinės, kad palaikyti ant skaudančio danties, degtinę išgėrė; galvojo, kad niekur nevažiuos, bet planai pasikeitė, nes pagalvojo, kad reikėtų nuvažiuoti į ligoninę, todėl nusprendė nuvažiuoti iki darbo, kur planavo palikti automobilį. Pripažino, kad važiuodamas kliudė baltą automobilį, važiavo toliau ir atsitrenkė į šiukšliavežį, tačiau viskas įvyko labai greitai, todėl pamena paskutines sekundes, o tada jį išvežė į ligoninę, ligoninėj patikrino neblaivumą.

Taigi, aplinkybę, kad būtent kaltinamasis vairavo automobilį patvirtina paties kaltinamojo parodymai, liudytojų V. K. (visų pirma į šio liudytojo vairuojamą automobilį atsitrenkė kaltinamasis) D. M. (į šio liudytojo vairuojamą šiukšliavežę atsitrenkė kaltinamasis nesustojęs po pirmo eismo įvykio), kurie nurodė, kad buvo priėję prie automobilio, už kurio sėdėjo būtent kaltinamas asmuo. Taip pat šią aplinkybę patvirtina į įvykio vietą atvykusio pareigūno G. J. parodymai, kad atvykus už automobilio vairo sėdėjo kaltinamas asmuo.

Tai, kad automobilį kaltinamasis vairavo neblaivus be kaltinamojo parodymų patvirtina alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai bei jų 2022 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. apžiūros protokolai. Alkotesterio kvituose ir vaizdo įraše Nr. „2022_1208_142107_006“ užfiksuota, jog pirmo pūtimo metu kaltinamajam nustatytas 2,51 promilių girtumas, o vaizdo įraše Nr. „2022_1208_144104_010“ užfiksuota, jog antro patikrinimo metu M. J. nustatytas 2,63 promilių neblaivumas. Šie duomenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) užfiksuoti be kita ko 2022 m. gruodžio 8 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvitų rodmenyse, su kuriais kaltinamasis sutiko. Nors alkoholio koncentracija iškvėptame ore tikrinta ligoninėje, o ne įvykio vietoje, tačiau pats kaltinamasis patvirtino, kad vairavo išgėręs. Be to, iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad prieš išvežant į ligoninę kaltinamasis negalėjo vartoti alkoholio dėl savo sveikatos būklės (dėl šoko ar išgerto alkoholio, ar sužalojimų nesiorientavo aplinkoje). Be to, iš liudytojo V. K. parodymų matyti, kad prieš atsitrenkiant į šiukšliavežę kaltinamo asmens vairuojamas automobilis pavojingai manevravo gatve, blaškėsi po važiuojamąją dalį, važiavo kelkraščiu, jis ir pagalvojo, kad gali įvykti avarija, todėl važiavo paskui ir galvojo skambinti policijai, bet įvyko avarija su šiukšliaveže.

Taigi išdėstyti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad kaltinamasis vairavo kaltinime nurodytą automobilį, vairavo jį neblaivus ir jam, abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu, nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jai vadovaujasi.

Iš kaltinamo parodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog M. J. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (vairavo po to, kai išgėrė stipraus alkoholinio gėrimo – degtinės), bei to siekė, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gautas kaltinamojo ir jo dukros G. B. prašymas su priedais perduoti M. J. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).???

Nuoširdų gailestį dėl įvykio ir prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką teismas pripažįsta M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybę, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą dėl sugadintų automobilių „V.“ ir už kitą eismo įvykio metu apgadintą automobilį akcinei bendrovei (toliau – AB „Lietuvos draudimui) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą.

Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismo manymu byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, kad kaltinamasis M. J., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai bei gailisi dėl padaryto. Yra dvi jo atsakomybę lengvinančio aplinkybės ir nėra sunkinančių. Iš kaltinamojo apklausos teisme matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi ir iš tikrųjų dėl savo padarytos nusikalstamos veikos pergyvena. Kaip pirmiau minėta, kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 101). Jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau dirba (b. l. 96). 2022 m. gruodžio 9 d. duomenimis per paskutinius 3 metus iki nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamasis vieną kartą baustas už administracinio nusižengimo padarymą (2021 m. spalio 21 d.) už tai, kad vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje (b. l. 98). Byloje taip pat pateikta M. J. 2023 m. kovo 20 d. charakteristika iš jo darbovietės UAB „V.“, kurioje nurodyta, jog kaltinamasis nuo 2015 m. rugpjūčio dirba valytoju. Taip pat nurodyta, kad M. J. yra darbštus, patikimas, taktiškas, pareigingas ir sąžiningas. Nurodyta, jog M. J. kaip asmenybė yra lengvai komunikuojantis ir visada pasiruošęs padėti kitiems, nestokojantis humoro jausmo. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės, leidžia pagrįstai manyti, kad M. J. iš esmės laikosi įstatymų, nėra linkęs daryti nusižengimus ar nusikalstamas veikas, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytą, sprendžia, jog byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Eismo įvykiu padarytą žalą dėl automobilio „Honda“, kaltinamasis atlygino transporto priemonės draudimo kompanijai bei pateikė teismui tai pagrindžiančius duomenis (mokėjimo nurodymo patvirtinimą, kurio duomenimis M. J. akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pervedė 1 066,04 Eur). Teisme taip pat gautas UAB „V.“ 2023 m. vasario 15 d. atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 27 d. kaltinamasis į UAB „V.“ banko sąskaitą sumokėjo 2 555,49 Eur patirtą žalą bei įvykdė 2022 m. gruodžio 29 d. sudarytos taikos sutarties sąlygas (b. l. 131).

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamasis M. J. ir jo dukra G. B. duodami paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad G. B. gali daryti savo tėvui teigiamą įtaką ateityje, nes jų tarpusavio ryšys yra labai artimas, bendrauja, gyvena netoli vienas nuo kito, kaltinamasis pas ją dažnai atvažiuoja ir padeda jai auginti dukras, o po įvykio pradėjo dar labiau bendrauti, susiskambina po kelis kartus per dieną. G. B. nuveža kaltinamąjį į darbą bei palaiko jį. G. B. nurodė, kad M. J. padarytas nusikaltimas jai yra nepriimtinas, ji netoleruoja alkoholio vartojimo. Tą patvirtino ir kaltinamasis, nurodydamas, kad kai dukrai pranešė apie įvykį, ji iš karto atvažiavo į ligoninę ir labai pyko, barėsi. G. B. nurodė, jog kaltinamasis klauso jos nuomonės. Taip pat patikino, kad dės visas pastangas, kad daugiau niekada taip nenutiktų. Paaiškino, kad M. J. visą gyvenimą buvo vairuotojas ir niekada neturėjo problemų dėl vairavimo išgėrus.

G. B. 2023 m. kovo 3 d. charakteristikoje nurodyta, jog ji nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. dirba UAB „W.“ (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, jog ji atsakingai laikosi vidinių įmonės taisyklių bei neturėjo drausminių nuobaudų per paskutinius 12 mėnesių.

Teistumo registro duomenimis G. B. neteista, o 2023 m. kovo 3 d. duomenimis per paskutinius 5 metus už administracinių nusižengimų padarymą administracinėn atsakomybėn traukta 5 kartus už KET pažeidimus (viršijo leistiną greitį bei sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje). Paskutinį nusižengimą padarė nuo 2022 m. kovo 27 d. Paskirtas baudas apmokėjo. Bylos nagrinėjimo metu galiojo tik viena nuobauda. Šie duomenys rodo, kad laiduotojos nėra pagrindo vertinti, kaip asmens, kuris ignoruotų įstatymų reikalavimus, jų piktybiškai nesilaikytų.

Teismas, įvertinęs išdėstytus duomenis, daro išvadą, jog G. B. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra verta teismo pasitikėjimo, gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, todėl yra tinkama laiduotoja.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visetui, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal G. B. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą M. J. nutraukti. Įvertinus ne tik pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų — uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismo vertinimu baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam M. J. privalo būti paskirta viena baudžiamojo poveikio priemonė — pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad vairuodamas transporto priemonę M. J. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,51 promilių neblaivumas, vairuota dienos metu (pietų metu), Vilniaus mieste, vienoje iš gatvių, kur eismas yra pakankamai intensyvus. Taip pat įvertinama ir tai, jog kaltinamasis būdamas neblaivus ir vairuodamas kliudė automobilį „Hondą“ , nesustojo ir nuvažiavo pavojingai manevruodamas toliau, kol sukėlė kitą eismo įvykį, o būtent, atsitrenkė į šiukšliavežį. Dėl tokių jo veiksmų buvo sukelta reali grėsmė kitų asmenų (tiek pėsčiųjų, tiek kitų vairuotojų) sveikatai bei turtui. Tik laimingo atsitiktinumo dėka įvykus eismo įvykiui nenukentėjo aplinkiniai. Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis M. J. padarė pavojingą bei šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, o tai rodo, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Prokuroras siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Teismas, įvertino tai, jog kaltinamasis labai nuoširdžiai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybės kaltinamasis nevengė, tai, kad kaltinamasis 18 metų dirbo vairuotoju ir anksčiau neteistas bei nebaustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas, už KET reikalavimų pažeidimą baustas du kartu, o tai rodo, kad kaltinamasis iš esmės yra drausmingas vairuotojas, tai, kad per tris metus iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo jis baustas vieną kartą už KET pažeidimą, charakterizuojamas teigiamai, atlygino savo nusikalstama veika padarytą žalą, byloje nėra duomenų, kad kaltinamas asmuo piktnaudžiautų alkoholiu. Tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog kaltinamasis išties pavojingai vairavo, sukėlė eismo įvykį bei vairuodamas kliudė kitą automobilį, kas rodo, kad M. J. kėlė realią ir didelę grėsmę aplinkiniams ir tik, kaip jau minėta, laimingo atsitikimo dėka niekas nenukentėjo, todėl sprendžia, jog prokuroro siūlomas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas bus adekvatus bausmės tikslams pasiekti. Todėl M. J. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 9 d.

Kaltinamasis M. J. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo, ar jo vertę atitinkančio sumos išieškojimo.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog transporto priemonė – automobilis „Opel Combo“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam M. J., bet jo darbdaviui UAB „V.“. Ši aplinkybė nustatyta iš byloje esančios VĮ „Regitra“ išrašo bei UAB „V.“ rašto. Duomenų, kad bendrovė žinojo apie daromą nusikaltimą, byloje taip pat nėra. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal baudžiamąjį įstatymą, iš kaltininko gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Byloje yra pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje įvykio metu buvo 4 950 Eur (skaičiuojant su PVM). Tačiau byloje automobilio savininko yra pateikti tikslesni duomenys dėl automobilio vertės. Iš automobilio savininko pateiktos 2021 m. liepos 15 d. PVM sąskaitos faktūros, kurios serija 21/7AVG ir Nr. 26, matyti, kad automobilis įsigytas iš „A.“ 2021 m. liepos 15 d. už 1 452 Eur (b. l. 134). Taigi, reali automobilio vertė įvykio dieną nebuvo didesnė nei jo įsigijimo vertė, todėl teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovaujasi ne VšĮ „Emprekis“ duomenimis, o turto kaina, kuri buvo turto įgijimo metu ir konstatuoja, kad konfiskuotinos turto vertė yra 1 452 Eur, ir būtent dėl tokios konfiskuotino turto vertės išieškojimo valstybės naudai pasisakys.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

Tiek kaltinamasis, tiek jo darbdavys UAB „V.“ teismui pateikė tarp jų sudarytą 2022 m. gruodžio 29 d. taikos sutartį, pagal kurią automobilio savininkei M. J. sumokėjo UAB „V.“ 2 555,49 Eur žalą, kurią sudaro automobilio vertė (paskaičiuota pagal 2022 m. sausio automobilių kainas – 2 000 Eur), draudimas, automobilio remontas iki įvykio, sunaudotas kuras iki įvykio, automobilio išgabenimas iš aikštelės ir mokestis už automobilio saugojimą aikštelėje (b. l. 131, 132). Taigi, M. J. jau sumokėjo vairuoto automobilio vertę automobilio savininkui atlygindamas žalą.

Situacija, kai nusikaltimo padarymo priemonė priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyti pagrindai konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančio turto, kuris buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, bei, kai toks trečiajam asmeniui priklausantis turtas yra sunaikintas, kai automobilio vertė (žala) dėl sunaikinto turto yra atlyginta visiškai turto savininkui, BK 72 straipsnyje nėra aptarta.

Pagal teismų praktiką, kai konfiskuojamas kaltinamajam priklausantis turtas, kuris pripažintas nusikaltimo padarymo priemone, įrankiu, baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo negali būti tenkinami iš nusikalstamos veikos įrankių, priemonių ir turto, suteikto nusikalstamai veikai daryti (BK 72 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Tokiu atveju, tik vykdymo procese numatyti atvejai, kai žalos atlyginimas gali būti nukreiptas į konfiskuotą, kaltininkui priklausiusį turtą. Kai konfiskuojama nusikaltimo padarymo priemonė ar įrankis, priklausantys trečiajam asmeniui, nepaisant to ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne (BK 72 straipsnio 4 dalis), žala tretiesiems asmenims iš konfiskuoto turto neatlyginama. Taigi, abiem nurodytais atvejais dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo sprendžiama nepriklausomai nuo turto konfiskavimo. Tačiau nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi kita situacija: nusikaltimo padarymo priemonė nepriklauso kaltininkui ir nėra pagrindų taikyti BK 72 straipsnio 4 dalį, konfiskuojant ne kaltininkui priklausantį turtą; trečiajam asmeniui priklausantis automobilis autoįvykio metu sugadintas ir jo visa vertė atlyginta automobilio savininkui; metalo laužas, kuris pagal teismų praktiką taip pat konfiskuojamas (kai yra visiškai sugadinta kaltininkui priklausanti transporto priemonė ar yra pagrindai ir sąlygos trečiojo asmens turto konfiskavimui) taip pat paliktas savininkui. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, kai nenustatyti pagrindai konfiskuoti trečiojo asmens turto, kai turtas sunaikintas ir nepriklauso kaltinamajam, tos pačios konfiskuotino turto (ir) vertės, kuri jau sumokėta sunaikinto turto savininkui (teismui nekyla abejonė dėl žalos atlyginimo, kaip sandorio, tikrumo), išieškojimas valstybės naudai taptų bausme, nes asmuo du kartus sumokėtų tą pačią automobilio vertę ir turtą praradusiam savininkui, ir valstybei. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas neskiria baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje – konfiskuotino turto vertės išieškojimo valstybės naudai.

Kaltinamajam M. J. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-71) – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 74-75); specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 74-75) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Byloje esantis kompaktinis diskas (b. l. 51), su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. (M. J.), padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. B. (G. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą M. J. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. gruodžio 9 d.

M. J. paskirtas kardomąsias priemones: 1) rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; 2) teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; 3) dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

M. J. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. J. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

G. B. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, jei laidavimas buvo taikomas su užstatu, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.