Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S. (V. S.), jo atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Pareiškėja arba VMI), nesant galimybei atsiskaityti su šiuo kreditoriumi, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 29 d. iki 2024 m. sausio 19 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti (duomenys neskelbtini)nemokumo procesą, įskaitant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini).

Apklausiamas teismo posėdyje V. S. nurodė, kad buvo kreipęsis į advokatą, kad vadovautų visam procesui, ruošėsi (duomenys neskelbtini) paduoti į teismą, norėjo, kad procesas dėl skolos išieškojimo prasidėtų anksčiau nei bankrotas. Bet išėjo taip, kad VMI inicijavo bankrotą anksčiau. Galvojo kreiptis į teismą dėl skolų prisiteisimo ir prisiteisti skolas tam, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, kad įmonei (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) skolinga 102 000 Eur, ši skola atsirado nuo 2023 m. vasario mėnesio. Jeigu minėta įmonė (kuri buvo pagrindinis jų kreditorius) būtų su jo įmone atsiskaičiusi, įmonė (duomenys neskelbtini) būtų moki ir būtų padengusi savo visus turtinius įsipareigojimus. Įmonė (duomenys neskelbtini)turi įsipareigojimų VMI ir (duomenys neskelbtini), visi turtiniai įsipareigojimai siekia 40 000 Eur. Įmonė (duomenys neskelbtini) yra bendra jo ir N. J. įmonė, jie abu turi po 50 procentų akcijų. Su N. J., kuriam priklauso (duomenys neskelbtini), pareiškėjas kalbėjosi dėl skolų gražinimo (2023 m. vasario 24 d. ir 26 d., tuomet iš jo sulaukė grasinimų dėl sutarties nutraukimo, kadangi dėl jo jis teigė patyręs nuostolių, dėl to jis už tai atsakys). Tačiau N. J. vienašališkai nutraukė su juo sutartį, kad jo neįleistų į objektą. Visą šį laiką bandė su N. J. ir (duomenys neskelbtini) išspręsti reikalus, jam siųsdavo raginimus, ruošė su advokatu dokumentus, tačiau į juos ilgai neatsakydavo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) užsiėmė (duomenys neskelbtini) veikla. Buvo susitaręs su (duomenys neskelbtini), jog jie turi pervesti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą pinigus, o paskui (duomenys neskelbtini) turi susimokėti už medžiagas, bet tada (duomenys neskelbtini) pateikė jiems sąskaitą už medžiagas. Objekte projektą vykdė 5 mėnesius, tuo metu gegužės – birželio mėn. gavo pinigus, po minėto objekto daugiau projektų įmonė neturėjo. Vėliau turėjo tik smulkų objektą, kur viską greitai padarė ir gavo 6 500 Eur; šiais pinigais padengė kitus įsipareigojimus. Apie nepriemoką VMI sužinojo tuomet, kai buhalterė 2023 m. pavasarį paruošė ataskaitą, tuomet turėjo dar sumokėti už 2022 m. pelno mokestį. Žinojo apie nepriemoką VMI, tačiau nežinojo, kokia tvarka turi būti viskas tvarkoma. Su VMI neatsiskaitė, nes (duomenys neskelbtini) neturėjo jokio turto, įmonė toliau nevykdė veiklos, kadangi ta įmonė nėra tik jo – jis nerado kalbos su N. J. Su N. J. nebendrauja, galvojo jį paduoti pradžioje į teismą, o tik tada inicijuoti bankrotą. Bandė tartis su N. J. ir duoti jam išsipirkti akcijas iš jo, tarėsi pirma atsiskaityti su skolomis ir tik tada tartis dėl akcijų išpirkimo (turi minėtą susirašinėjimą, jį pateikė teismui teismo posėdžio metu). Nurodė, kad tuo metu nesutiko su N. J. pasiūlymu dėl to, kad norėjo atsiskaityti su žmonėmis, kurie dirbo tame objekte bei suprato, kad ateityje gali būti problemų. Jeigu teismas nutartų jam skirti baudą, prašo ją skirti išsimokėti dalimis (b. l. 85-88).

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas Stasys Survila nurodė, jog ši situacija turėtų būti įvertinama ne tik iš objektyviosios pusės, tačiau ir iš subjektyviosios pusės. Šioje situacijoje buvo kilęs ginčas tarp dviejų įmonės akcininkų (savininkų), turinčių po 50 procentų įmonės akcijų. (duomenys neskelbtini) buvo gavusi pinigus už (duomenys neskelbtini) atliktus darbus iš pagrindinio užsakovo (duomenys neskelbtini), raginimais buvo bandoma išspręsti su (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir (duomenys neskelbtini)bendrasavininku N. J. dėl atsiskaitymo su (duomenys neskelbtini) (teismui yra pateikti susirašinėjimai su juo, bei teikti raginimai). Nurodė, kad rengėsi teikti ieškinį, tačiau prasidėjo kiti procesai, kur buvo pasirašyta taikos sutartis su (duomenys neskelbtini), ten oficialiai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) turi skolų. Su (duomenys neskelbtini) atsiskaityta nebuvo – N. J. pasisavino tuos pinigus, dėl to buvo kreiptasi į prokuratūrą, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nukreipiant aiškintis susiklosčiusius civilinius santykius. Šiuo metu bendradarbiauja su bankroto administratoriumi. Mano, jog V. S. subjektyviu požiūriu kaltės nėra, nežinojo, jog galima VMI pateikti prašymą dėl pagalbos ir parodyti, kad yra sprendžiamas ginčas. VMI buvo parašytas pranešimas apie tai, kad su (duomenys neskelbtini) sprendžia ginčą, po pirmo VMI pranešimo stengėsi išieškoti skolą ir parašė jiems pranešimą. VMI jie buvo informavę apie vykstančius procesus, jei VMI būtų patikslinę tą prašymo pateikimo procedūrą, jie būtų parašę tokį prašymą. Prašo atsižvelgti į šiuo duomenis ir nutraukti administracinę teiseną V. S. atžvilgiu (b. l. 85-88).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas bei nusižengimo kvalifikavimas

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo nuo įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre 2022 m. balandžio 24 d. (b. l. 7) iki buvo iškelta šios įmonės bankroto byla. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1489-866/2023 buvo iškelta (duomenys neskelbtini)bankroto byla pagal 2024 m. sausio 19 d. VMI pareiškimą; teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 4 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį iškelti (duomenys neskelbtini)bankroto bylą (b. l. 27-34).

Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog bendrovei neatgaunant 105 066,61 Eur debitorinės skolos, ji neturi galimybių dengti savo įsipareigojimus ir/ar vykdyti veiklą; kito bendrovės turto nepakanka įsipareigojimams įvykdyti. Minėtas teismas sprendė, jog (duomenys neskelbtini)yra nemokus, bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, todėl bendrovei keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju svarbu tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini)atskirąjį skundą dėl teismo nutarties iškelti bendrovės bankroto bylą, šį skundą atmetė, konstatuodamas, kad byloje neįrodyta, jog bendrovė turi realias galimybes artimiausiu metu gauti atsiskaitymą iš (duomenys neskelbtini) ir įvykdyti ilgalaikius pradelstus įsipareigojimus, o finansiniai sunkumai yra laikini. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teismo posėdžio metu pateiktų papildomų duomenų, taip pat atstovo bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – V. S. paaiškinimų taip pat matyti, jog ginčas tarp (duomenys neskelbtini)ir šios bendrovės vadovo V. S. ir (duomenys neskelbtini) bei jo vadovo ir (duomenys neskelbtini)akcininko N. J. kilo dar 2023 m. sausio mėnesį, t. y. daugiau nei prieš metus laiko, (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 17 d. atsiuntus pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo ir mokėjimų sulaikymo“, su (duomenys neskelbtini)iki šiol neatsiskaityta. Sutartis buvo vienašališkai nutraukta nuo 2023 m. sausio 26 d., nurodant, kad (duomenys neskelbtini)nesilaikė darbų terminų, dalies darbų neatliko, o dalį darbų atliko su defektais, kurie nebuvo pašalinti, todėl (duomenys neskelbtini) visas išlaidas, kurias patirs dėl darbų atlikimo bei defektų pašalinimo, atskaitys iš sumų, priklausančių (duomenys neskelbtini), o jeigu jų nepakaks, pateiks papildomą reikalavimą (duomenys neskelbtini)dėl išlaidų ir nuostolių atlyginimo (b. l. 60, 67). Iš 2023 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) pranešimo dėl nuostolių atlyginimo matyti, jog bendrovė įmonei (duomenys neskelbtini)taiko 94 044,81 Eur užskaitą (b. l. 68), o 2024 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) atsakyme (pateiktame iki įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)yra papildomai skolingas įmonei (duomenys neskelbtini) 78 832,29 Eur (b. l. 71-72). Taigi kilusį ginčą išsprendus ne (duomenys neskelbtini) naudai, nėra jokios galimybės padengti VMI bei kitų kreditorių reikalavimus, priešingai – (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai kreditoriams galėjo būti tik didesni.

Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini)nuo 2023 m. vasario 26 d. turi mokestinę nepriemoką VMI, kurios laiku neįvykdžius, VMI 2023 m. birželio 29 d. nurodymu nutarė nurašyti 14 337,86 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), o 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo priimtas sprendimas mokestinę nepriemoką išieškoti iš bendrovės turto, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi nerasta turto, iš kurio būtų galima išieškoti susidariusią skolą (mokestinę nepriemoką) VMI. Be to, 2023 m. birželio 29 d. V. S. jau buvo žinoma, jog (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė sutartį ir sustabdė mokėjimus pagal ją, be to, nurodė, jog bendrovei (duomenys neskelbtini) taikys faktiškai skolos dydžio užskaitą ir greitu metu realių pajamų ši bendrovė negaus. Šiam ginčui kilus dar 2023 m. sausio mėnesį ir nepavykus išspręsti taikiai, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei (duomenys neskelbtini) nesikreipė į teismą dėl ginčo išsprendimo (skolos priteisimo). Taigi V. S. žinojo, jog turi pradelstų įsipareigojimų VMI, kurių įvykdyti negali ir greitu metu tokios galimybės neturės. Be to, teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad kilus šiam ginčui, 2023 m. pavasarį įmonė dar turėjo mažą užsakymą, iš kurio gavo apie 6 500 Eur, tačiau gautos pajamos buvo panaudotos ne atsiskaitymui su VMI, bet kitais kreditoriais.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei jo atstovas nurodė, kad jie abu nežinojo apie bendrovės vadovo pareigą nedelsiant inicijuoti įmonės nemokumo procesą ir iš pradžių norėjo išspręsti ginčą dėl skolos su (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviosiomis priežastinis (tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atgautos skolos, atnaujinti įmonės veikla, verslo rizika, teisės aktų nežinojimas), nes nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorius ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-316/2024, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-141-988/2024, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-224-360/2023). Tai, kad juridinio asmens vadovo delsimas inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą negali būti pateisinamas, spręstina ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, numatančių, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, pavyzdžiui, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-166-908/2022).

Taigi minėti V. S. ir jo atstovo argumentai pripažintini nepagrįstais. Juolab kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais, siekiant atgauti iš (duomenys neskelbtini) skolą bei kilusiu ginču su kitu bendrovės akcininku, yra reikšmingos ir vertintinos sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo V. S..

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S., būdamas įmonės (duomenys neskelbtini) vadovu, žinojo apie šios įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad (duomenys neskelbtini)faktiškai nevykdo veiklos, neturi darbuotojų, be to, nuo 2023 m. vasario 26 d. turi nesumokėtą mokestinę nepriemoką VMI, kuri didėjo ir nuo 2023 m. birželio 19 d. sudarė jau daugiau nei 15 000 Eur bei kitų kreditorių, tačiau turimo bendrovės turto neužtenka įsipareigojimams kreditoriams padengti (apmokėti) ir nėra galimybės greitu metu išspręsti kilusį ginčą su (duomenys neskelbtini) bei kitu (duomenys neskelbtini)akcininku N. J., nuo 2023 m. birželio 29 d., gavęs VMI nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką, neabejotinai suprato, jog jo vadovaujama įmonė yra nemoki, ir privalėjo nedelsiant imtis JANĮ numatytų veiksmų inicijuoti įmonės nemokumo procesą, tarp jų ir kreiptis į teismą su pareiškimu dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, tačiau laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 29 d. iki 2024 m. sausio 19 d. (kai VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), veikdamas netiesiogine tyčia, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą V. S., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į tai, kad nenustatyta V. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus, nuolat dirba, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas, pagal Administracinių nusižengimų registro duomenimis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, daugiausia už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą), paskirtos baudos sumokėtos. Taip pat teismas įvertina įvykdyto administracinio nusižengimo pobūdį bei aplinkybes – įmonės finansinę situaciją lėmė ir kilęs ginčas su (duomenys neskelbtini), dėl kurio nebuvo gautas didelės vertės atsiskaitymas pagal sudarytą Statybos rangos darbų sutartį, šis ginčas neišspręstas iki šiol, taip pat įmonės veikla buvo nebegalima ir dėl to, jog šis ginčas kilo tarp dviejų įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkų, turinčių po 50 procentų akcijų (V. S. ir N. J.). Be to, byloje pateikti duomenys, jog buvo kreiptasi ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo N. J. atžvilgiu, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė jam (N. J.) parduoti bendrovės (duomenys neskelbtini)akcijas, kol nebus atsiskaityta su įmonės kreditoriais. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakingą požiūrį į (duomenys neskelbtini) kreditorius bei jų reikalavimų užtikrinimą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir V. S. paskirti mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. paskirti 300 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-715-1017/2024 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.